Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui Helvijui Keturakiui, kaltinamajam A. S., jo gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienę,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2004-06-15 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 289 straipsnį, subendrinta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme; 2006-01-19 lygtinai paleistas iš Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos pagal 2006-01-13 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį, 2008-01-07 Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinis paleidimas panaikintas;

2) 2014-02-12 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 3 dalį, 135 straipsnio 1 dalį 3 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo; atliekantis laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, teistumas neišnykęs;

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2014 m. vasario 12 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu būdamas nuteistas 3 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimo bausme, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 3 dalį, 135 straipsnio 1 dalį, vengė atlikti teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir slapstėsi užsienio valstybėje.

Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2014-02-12 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, su nuosprendžiu nesutiko, todėl jį apskundė apeliacine tvarka. Apeliacinį skundą jam surašiusi advokatė pasakė, kad jo skundo nagrinėjime jam dalyvauti nereikės. Kad jo apeliacinis skundas buvo atmestas, jis sužinojo tik sugrįžęs į Lietuvą. Jis dalyvavo visuose teisiamuosiuose posėdžiuose, kurie vyko Pakruojo rajono apylinkės teisme, nedalyvavo tik Šiaulių apygardos teisme vykusiame jo skundo nagrinėjime, nes jam pasakė, kad dalyvauti nereikia. Nuosprendžio paskelbime dalyvavo, nuosprendį suprato. Jam buvo paskirtos kardomosios priemonės – nekeisti gyvenamosios vietos, nedaryti įtakos nukentėjusiajai ir atvykti į visus teismo posėdžius, be to, buvo sumokėjęs 10 000 Lt užstatą. Niekur nebuvo parašyta, kad jis negali išvykti iš Lietuvos. Rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kaip kardomoji priemonė, jam nebuvo paskirtas. 2014-02-12 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje tikrai nebuvo nuspręsta iki bausmės vykdymo pradžios palikti bylos nagrinėjimo teisme metu paskirtas kardomąsias priemones – 10000 Lt dydžio užstatą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigoti A. S. iki bausmės vykdymo pradžios neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš deklaruotos gyvenamosios vietos. Negali paaiškinti, kodėl bylos medžiagoje yra būtent toks Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendis. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendis jam buvo įteiktas. Jis išvyko į užsienį užsidirbti pinigų. Jis suvokė, kad, įsiteisėjus nuosprendžiui, jis privalės atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis tai suprato. Paskelbus nuosprendį jis dirbo toliau, buvo išvykęs į užsienį dirbti ir laukė, kol bus išnagrinėtas jo apeliacinis skundas. Jam apeliacinį skundą surašė advokatė D. B., jis apeliaciniame skunde pasirašė. Jis galvojo, kad apeliacinis procesas užtruks apie 2 metus, nes procesas pirmos instancijos teismuose vyko po dvejus metus. Jam nebuvo pranešta apie apeliacinio proceso posėdį, jis tik grįžęs į Lietuvą sužinojo. Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad nemanė ir nesitikėjo, kad bus nuteistas. Jis suprato, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jis buvo nuteistas, kad jei jo apeliacinis skundas būtų atmestas, jam būtų tekę atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Po Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžio paskelbimo, jis, praėjus maždaug 3-4 mėnesiams, išvyko į užsienį. Jis domėjosi apeliaciniu procesu, kartą skambino advokatei D. B. (tai įvyko iki jo išvykimo į užsienį). Advokatė jam pasakė, kad jam nereiks dalyvauti posėdyje, ir jį apie viską informuos. Po to jis apeliaciniu procesu nesidomėjo, laukė atsakymo iš advokatės. Prieš išvykimą į užsienį jis niekam nepranešė apie išvykimą, apie savo gyvenamosios vietos adresą užsienyje ir pan. Negali paaiškinti, kodėl nesidomėjo jo atžvilgiu priimto nuosprendžio vykdymu, apeliaciniu procesu. Jam niekas nepranešė, kad reikia atlikti laisvės atėmimo bausmę. 2010-08-26 jis buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje ir perduotas Lietuvai dėl 2007 m. bylos, t. y. jis buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, jam buvo paskirtas įpareigojimas neišvykti iš Lietuvos ir periodiškai lankytis probacijos įstaigoje, tačiau jis išvyko į užsienį. Jam buvo paskirta kardomoji priemonė – nekeisti gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini). Jis teismui nebuvo nurodęs jo gyvenamosios vietos užsienyje, tik buvo pateikęs darbo sutartį, kurioje buvo nurodytas adresas. Jis nežinojo apie tai, kad buvo atmestas jo apeliacinis skundas, apie tai jis sužinojo grįžęs į Lietuvą. Jei būtų žinojęs, kad jo apeliacinis skundas buvo atmestas, jis būtų grįžęs į Lietuvą atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Jis nevengė atlikti jam paskirtos bausmės, tik nežinojo apie apeliacinio proceso baigtį.

Liudytojas S. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis yra jo krikštasūnis, santykiai normalūs. Kaltinamasis yra jo žmonos brolio sūnus. Kaltinamasis 2014 metų pavasarį, lyg nuo kovo 1 d., pas jį buvo įdarbintas, dirbo vieną mėnesį pagalbiniu darbuotoju. A. S. gavęs atlyginimą išvažiavo ir nebeatvyko į darbą, todėl jis nutraukė darbo sutartį. Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jam buvo žinoma, kad A. S. yra iškelta baudžiamoji byla dėl nepilnametės išžaginimo bei ši byla 2014-02-12 buvo nagrinėjama Pakruojo rajono apylinkės teisme. Jo žmona laidavo už A. S. piniginiu užstatu. Užstatas buvo duodamas tam, kad A. S. palikti laisvėje. Nežino, ar A. S. dar kur dirbo.

Liudytoja B. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis yra jos brolio sūnus. Su kaltinamuoju nepalaiko jokių santykių. Žino, kad kaltinamasis A. S. buvo paleistas už užstatą. Kadangi jiems reikėjo darbuotojo, kaltinamojo tėvas jiems pasiūlė ir jie A. S. įdarbino vienam mėnesiui. Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jai buvo žinoma, kad A. S. yra iškelta baudžiamoji byla dėl nepilnametės išžaginimo bei ši byla 2014-02-12 buvo nagrinėjama Pakruojo rajono apylinkės teisme. Po teismo A. S. dirbo jos vyro S. K. ūkyje pagalbiniu darbuotoju apie mėnesį laiko, bei gavęs atlyginimą išvažiavo, jai nesakė, kur išvažiuoja.

Iš 2014-02-12 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-3-744/2014 matyti, kad šiuo nuosprendžiu A. S. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 3 dalyje ir 135 straipsnio 1 dalyje, bei jam paskirta galutinė subendrinta 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Taip pat šiuo nuosprendžiu nuspręsta A. S. iki bausmės vykdymo pradžios palikti bylos nagrinėjimo teisme metu paskirtas kardomąsias priemones – 10000 Lt dydžio užstatą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Taip pat šiuo nuosprendžiu buvo nuspręsta įpareigoti A. S. iki bausmės vykdymo pradžios neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš deklaruotos gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), taip pat nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąją (9-19 b. l.).

Iš 2014-05-15 Pakruojo rajono apylinkės teismo patvarkymo pateikti vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį matyti, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-02-12 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-3-744/2014 įsiteisėjo 2014-05-12 ir nutarta jį pateikti vykdyti (20 b. l.).

Iš 2012-09-06 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarties matyti, kad buvo nutarta kaltinamajam A. S. paskirti kardomąsias priemones užstatą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigoti kaltinamąjį A. S. nuo 2012-09-10 neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš deklaruotos gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), be teismo leidimo. Kardomųjų priemonių paskyrimo A. S. klausimas buvo išnagrinėtas dalyvaujant pačiam kaltinamajam (23-225 b. l.).

Iš Pakruojo rajono apylinkės teismo teisiamojo posėdžio protokolo baudžiamojoje byloje Nr. 1-3-744/2014 matyti, kad jame užfiksuota, kad 2014-02-12 į nuosprendžio paskelbimą atvyko A. S.. Paskelbus nuosprendį A. S. nurodė, kad nuosprendį suprato (26-27 b. l.).

Iš patvirtinimo apie įteikimą matyti, kad A. S. savo parašu patvirtino, kad nuosprendžio kopiją 2014-02-12 gavo (28 b. l.).

Iš Šiaulių apygardos teismo 2014-05-12 nutarties matyti, kad A. S. apeliacinis skundas dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-02-12 nuosprendžio buvo nagrinėjamas nedalyvaujant A. S., tačiau dalyvaujant jo gynėjai advokatei D. B., ir A. S. apeliacinis skundas buvo atmestas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnyje numatytos dviejų nusikalstamų veikų sudėtys – asmens, nuteisto arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimto, vengimas atlikti paskirtą bausmę, ir asmens, laikinai išleisto iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos, negrįžimas nustatytu laiku be svarbios priežasties. Nagrinėjamu atveju A. S. inkriminuota pirmoji sudėtis – vengimas atlikti paskirtą bausmę. Pagal teismų praktiką ši nusikalstama veika yra formali, todėl laikoma baigta nuo to momento, kai nuteistasis atlieka veiksmus, rodančius, kad apskritai jis vengia atlikti laisvės atėmimo bausmę: jis gali slėptis, keisti išvaizdą, išvykti į kitą vietovę, nedeklaruoti gyvenamosios vietos ir t. t. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia – kaltininkas žino ir supranta savo pareigą vykdyti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau slapstydamasis ar kitokiais veiksmais sąmoningai stengiasi išvengti jos atlikimo. Veikos kvalifikavimui pagal BK 242 straipsnį neturi reikšmės, kokiais veiksmais nuteistasis vengė atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Nors kaltinamasis A. S. nepripažįsta savo kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau teismas sprendžia, kad byloje surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, įrodančių A. S. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą. Byloje surinkti duomenys rodo, jog A. S., žinodamas ir suvokdamas, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-02-12 nuosprendžiu jis yra nuteistas laisvės atėmimo bausme, kad jam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, kad, apeliacinės instancijos teismui atmetus jo apeliacinį skundą ir įsiteisėjus 2014-02-12 nuosprendžiui, jis privalės realiai atlikti jam paskirtą bausmę, sąmoningai pažeisdamas jam paskirtų kardomųjų priemonių ir įpareigojimo sąlygas, išvyko iš savo deklaruotos gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), į Jungtinę Karalystę, apie savo išvykimą ir buvimo vietą Jungtinėje Karalystėje niekam nepranešęs, apeliacinės instancijos teismo proceso baigtimi nesidomėjo, tokiu būdu tiesiogine tyčia vengė atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 242 straipsnyje.

Kaltinamojo A. S. argumentas, neva kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti jam nebuvo paskirta ir jis nebuvo įpareigotas neišvykti iš Lietuvos Respublikos, laikytinas nepagrįstu, nes jis prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams: Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-02-12 nuosprendžiui ir 2012-09-06 nutarčiai, priimtai dalyvaujant pačiam kaltinamajam, kuria, be kitų kardomųjų priemonių, A. S. buvo paskirta ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Kritiškai vertintinas ir kaltinamojo paaiškinimai apie tai, kad jam neva nebuvo pranešta apie jo apeliacinio skundo nagrinėjimo laiką ir vietą, nes byla apeliacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjama posėdyje tik tinkamai apie posėdžio vietą ir laiką pranešus nuteistajam (BPK 322 str. 2 d., 324 str. 1 d., 266 str.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę A. S. už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę: teistas, teistumas neišnykęs (38-49 b. l), būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir esant neišnykusiam teistumui, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 str. 1 d.), baustas administracine tvarka (50-52 b. l.), nedirbantis (53 b. l.), neregistruotas darbo biržoje (54 b. l.). Įvertindamas tai, kad nenustatyta A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jo asmenybę, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 straipsnio 1 dalimi, siekdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties bei atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam A. S. laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas šios bausmės rūšies vidurkiui, numatytam straipsnio sankcijoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014-02-12 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalis dalinio sudėjimo būdu subendrintina su šiuo nuosprendžiui A. S. paskirtos bausmės dalimi.

2016-03-30 Joniškio rajono apylinkės teismo nutartimi, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, kaltinamajam A. S. buvo paskirta gynėja advokatė Naina Lanzbergienė. Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant užtikrinti kaltinamojo teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš A. S. nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 426-432 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendžiu A. S. paskirtą ir neatliktą bausmės dalį dalinio sudėjimo būdu subendrinti su šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi ir paskirti galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2016-04-27.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Joniškio rajono apylinkės teismą.