Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. C., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, neteistas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. C., būdamas UAB „T“ direktoriumi, žinodamas, jog ši įmonė turi susidariusią mokestinę nepriemoką, nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Lietuvos Respublikos CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nors įmonė turėjo galimybę atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – VMI), tačiau, pažeisdamas VMI teises, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais.

Teismo posėdžio metu S. C. savo kaltės neneigė, tačiau pažymėjo, kad pažeisdamas atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą siekė tęsti įmonės veiklą. Gailisi dėl padaryto pažeidimo, pagal galimybes stengiasi sumažinti nepriemoką. Pateikė 2017 m. sausio 1 d.–2017 m. gegužės 31 d. laikotarpio sąskaitos išrašus, iš kurių matyti mokėjimai VMI, bei per laikotarpį nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2017 m. lapkričio mėn. VMI sumokėtų delspinigių suvestinę.

VMI atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) yra laikomas administraciniu nusižengimu, už kurio padarymą baudžiami juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys (ANK 120 straipsnis). ANK 120 straipsnyje yra įtvirtintos alternatyvūs administracinio nusižengimo požymiai, todėl atsakomybei kilti pakanka bent vieno iš jų pažeidimo.

Iš VMI pateiktų duomenų apie juridinį asmenį matyti, kad UAB „T“ juridinių asmenų registre įregistruota 2008 m. gruodžio 4 d., bendrovės vadovas S. C. (b. l. 8-15).

S. C. 2017 m. liepos 12 d. kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, prašydamas atidėti arba išdėstyti 19 960,24 EUR mokestinės nepriemokos mokėjimą 2017 m. rugpjūčio 1 d.–2019 m. liepos 31 d. laikotarpiui (b. l. 30).

VMI 2017 m. rugpjūčio 9 d. pateikė išvadą Nr. (23.31-08)-326-5348, siūlydama netenkinti bendrovės 2017 m. liepos 12 d. prašymo, kadangi bendrovė tinkamai jo nepagrindė. Išvadoje nurodyta, kad bendrovė nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos (b. l. 31-33).

Iš integruotos kliento informacijos – balanso išrašų matyti, kad UAB „T“ 2017 m. sausio 1 d. VMI mokestinė nepriemoka sudarė 23 141,17 EUR, 2017 m. vasario 23 d. – 21 863,26 EUR, 2017 m. kovo 31 d. – 19 571,42 EUR, 2017 m. balandžio 27 d. – 19 224,08 EUR, 2017 m. gegužės 31 d. – 18 395,76 EUR (b. l. 18-27).

Iš UAB „T“ didžiosios knygos duomenų ir VMI 2017 m. rugpjūčio 9 d. išvados Nr. (23.31-08)-326-5348 matyti, kad per 2017 m. sausio 1 d.–2017 m. gegužės 31 d. laikotarpį bendrovė gavo 96 986,89 EUR pajamų, tačiau egzistuojant mokestinei nepriemokai, jas naudojo ne valstybės biudžeto įsiskolinimui dengti, bet skolų grąžinimui. Per nurodytą laikotarpį įmonė patyrė 96 614,98 EUR išlaidų (b. l. 28-29, 31-33).

Nurodyti byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad UAB „T“ nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Įmonės vadovas S. C. teismo posėdyje patvirtino, kad jam buvo žinoma apie susidariusią įmonės mokestinę nepriemoką VMI ir įstatyme nustatytą atsiskaitymų su kreditoriais tvarką, neginčijo ją pažeidęs, tačiau nurodė, kad tai padarė siekdamas išsaugoti įmonės veiklą. Pažymėtina, kad priežastys, dėl kurių buvo pažeistas atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumas, įmonės vadovo atsakomybės neįtakoja. Byloje nustatyta, kad būdamas UAB „T“ vadovu S. C. per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. pažeidė CK 6.930¹ straipsnio nuostatas. Tokie S. C. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyta, kad už šį administracinį nusižengimą įmonės vadovui gali būti skiriama bauda nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Skirdamas bausmę teismas įvertina tai, kad įstatyme nustatytos atsiskaitymų su kreditoriais tvarkos pažeidimas yra tyčinis, sąmoningai ignoruojant nustatytą mokėjimų tvarką. Analogiškas nusižengimas padarytas jau ketvirtą kartą (b. l. 56-62) ir tęsėsi pakankamai ilgą laikotarpį. Kita vertus, Byloje esantis UAB „T“ 2017 m. liepos 12 d. prašymas rodo, kad S. C. bendrovės vardu kreipėsi dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo. Integruotos kliento informacijos – balanso išrašai bei 2017 m. sausio 1 d.–2017 m. gegužės 31 d. laikotarpį apimantys S. C. pateikti įmonės sąskaitų duomenys patvirtina, kad bendrovė, visgi, moka įmokas VMI. Be to, iš S. C. pateiktos suvestinės lentelės matyti, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio mėn. įmonė yra sumokėjusi delspinigius už susidariusį įsiskolinimą VMI. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad S. C. deda pastangas likviduoti ar bent sumažinti susidariusią mokestinę nepriemoką. Tai, kad S. C. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą bei dėl savo veiksmų gailėjosi, laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 56-62), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis – neteistas.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes bei ankstesnių analogiškų administracinių nusižengimų kiekį, teismas sprendžia, kad ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti S. C. skiriant ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – baudą, kurios dydis artimas nuobaudos minimumui.

Atmestinas kaip nepagrįstas VMI reikalavimas dėl 18 395,76 EUR nuostolių atlyginimo iš S. C. priteisimo. Reikalaujamą priteisti žalą sudaro UAB „T“ mokestinė nepriemoka. ANK 120 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir mokestinė nepriemoka nėra šio nusižengimo pasekmė ar padarinys. Be to, mokestinę nepriemoką VMI yra skolingas juridinis asmuo, o ne jo vadovas ir ji yra išieškoma Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nustatyta tvarka, todėl negali būti tapatinama su turtine žala. Priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo tvarką nustato MAĮ 5 skirsnis, kurio 106 straipsnyje įtvirtinti šios nepriemokos išieškojimo būdai ir tvarka, numatant, kad priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš turto yra vykdomas Civilinio proceso kodekse įtvirtinta tvarka. Esant nurodytoms aplinkybėms, VMI siekis administracinio nusižengimo bylos proceso metu išieškoti juridinio asmens mokestinę nepriemoką, laikytinas netinkamu teisių įgyvendinimo būdu. Byloje nenustatyta, kad S. C. atliko kokius nors neteisėtus veiksmus MAĮ reguliuojamoje srityje, dėl kurių VMI būtų patyrusi tiesioginę žalą, todėl VMI prašymas dėl nuostolių atlyginimo paliktinas nenagrinėtu, kaip nenagrinėtinas administracinių nusižengimų teisenoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635, 636 straipsniais,

nutarė:

S. C. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 400 EUR (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Netenkinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymo dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokėjimo nurodyme reikia nurodyti administracinio nusižengimo bylos numerį Nr. A6.-5008-1058/2017.

Sumokėjęs baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nutarimą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.