- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-24
- Bylos Nr.
- 1S-1960-478/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-01693-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Nuteistasis
- V. Š.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. Š. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose (toliau – Komisija) 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarimą Nr. LK-342 taikyti nuteistajam V. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Š. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2014-03-17 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį. Kauno apygardos teismo 2014-07-02 nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo 2014-03-17 nuosprendis pakeistas – paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 3 metai.
Bausmės pradžia: 2012-12-10; bausmės pabaiga 2015-12-10.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. LK-342 nutarta V. Š. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą ir nuteistąjį paleisti lygtinai, neatlikus 1 metų 2 mėnesių 29 dienų laisvės atėmimo bausmės (Komisijos posėdžio dienai).
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartimi Komisijos 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarimą Nr. LK-342 atsisakyta tvirtinti, motyvuojant tuo, kad V. Š. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu, net ir taikant jam intensyvią priežiūrą, neužtikrintų skirtos bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su tokiu Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis V. Š. skundu prašo 2014 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą ir jo atžvilgiu pritaikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, o jai pasibaigus, taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies 4, 5, 6 punktuose bei 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytus įpareigojimus.
Skunde nurodoma, kad teismo sprendimas nemotyvuotas ir deklaratyvus. Nutarime neteisingai nurodytas teistumų skaičius, nes, įvertinus jo amžių, tokio skaičiaus bausmių jis negalėjo atlikti, šis teistumų skaičius gavosi dėl bausmių subendrinimo. Pagal Žmogaus teisių ir laisvių konvenciją, niekas negali būti persekiojamas ir baudžiamas už tą patį nusikaltimą du kartus, todėl lygtinio paleidimo netaikymas dėl teistumų yra nepagrįstas.
Komisija išvadas dėl lygtinio paleidimo taikymo galimumo padarė vadovaudamasi visų nuteistojo elgesį ir bausmės vykdymą įvertinusių tarnybų vertinimus. Nuteistasis nurodo, kad nuo 2012-12-10 drausmine tvarka nėra baustas, vieną kartą skatintas, pataisos įstaigoje dirbo, moka teismo priteistus ieškinius, keičia savo gyvenimą teigiama linkme. Aiškūs ateities planai, pastovūs ir glaudūs santykiai su artimaisiais. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, įvykdė individualios socialinės reabilitacijos plano priemones, administracijos charakterizuojamas teigiamai. Todėl tik pataisos įstaigų tarnybų vertinimas yra svarbus, o teisėjas Vladas Petraitis remiasi tik praeitimi ir savo asmenine nuomone, sumenkindamas pataisos įstaigų tarnybų darbą. Nuteistasis sutinka, kad nusikalto, tačiau po nuosprendžiu paskirtos bausmės jos vykdymą perėmė Kybartų pataisos namai, kurie nustatė, jog jo pavojingumas visuomenei yra išnykęs, bausmės tikslai pasiekti, todėl jam galima švelninti teisinę padėtį, taikant elektroninę stebėjimo priemonę.
Nuteistasis tikina, kad yra pasiryžęs iš pagrindų pasikeisti vardan šeimos, mažamečių vaikų gerovės ir ateities, daugiau nenusikalsti. Jis turi pastovią gyvenamąją vietą, jam pažadėta gerai atlyginama darbo vieta, be to, jo elgesį laisvėje prižiūrės Probacijos tarnybos pareigūnai, taigi elgsis taip, kaip priimta visuomenėje, kad taptų pavyzdingu piliečiu.
Nuteistasis prašo aukštesniojo teismo patikėti jo elgesio teigiamais pokyčiais ir suteikti galimybę tai įrodyti pritaikius lygtinį paleidimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į V. Š. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. Š. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 8 straipsnio 1 dalies, 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, bet ir iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl, priešingai nei tvirtina nuteistasis, įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Toks materialųjį lygtinio paleidimo taikymo pagrindą sudarančių aplinkybių analizavimas negali būti prilyginamas pakartotiniam nubaudimui už tą pačia nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju trejus metus laisvės atėmimo, nes skirdamas tokio dydžio bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. O lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Būtent tam yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Anaiptol, lygtinio paleidimo taikymas yra išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, kad nuteistasis atliktų tokią bausmės dalį, jog būtų įgyvendintas teisingumo principas, priima sprendimą.
Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad net ir taikant V. Š. intensyvią priežiūrą, pritaikius lygtinį paleidimą nebūtų užtikrintas jam skirtos bausmės tikslų realizavimas bei teisingumo principo įgyvendinimas.
Nuteistasis teigia, kad teismas netinkamai įvertino jį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, nes neteisingai nurodė, jog jis yra teistas 13 kartų. Visgi tokia informacija yra oficialiai užfiksuota įsiteisėjusiame Kauno apylinkės teismo 2014-03-17 nuosprendyje, ji pateikta ir Socialinio tyrimo išvadoje, taigi, apylinkės teismas teisingai atsižvelgė į itin didelį ankstesnių teistumų skaičių, kuris rodo, kad nuteistasis yra linkęs nesilaikyti įstatymų ir sistemingai daryti nusikalstamas veikas. Jam jau buvo parodytas ir teismo pasitikėjimas, taikant bausmės vykdymo atidėjimo institutą, tačiau V. Š. parodytas pasitikėjimas teigiamo efekto nepadarė, jis pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, toliau ignoravo įstatymus ir jo metu padarė naują nusikaltimą. Kaip pažymėta Socialinio tyrimo išvadoje, nors nuteistajam nebūdingas nusikaltimų modelis, nes įvykdytos įvairaus pobūdžio nusikalstamos veikos, tačiau vyrauja turtiniai nusikaltimai, o lyginant su ankstesniais, paskutinis nusikaltimas sunkesnis. Būtent tai rodo jo polinkį nusikalsti ir leidžia pagrįstai abejoti sėkmingos probacijos galimybėmis, jog nuteistąjį įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Be to, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys yra vidutinis – 83 balai, ankstesni nusikalstami veiksmai pabrėžti kaip kriminogeniniai veiksniai, didinantys pakartotinio nusikalstamumo riziką. Prie tokių veiksnių priskirti ir netinkama kompanionų įtaka laisvėje, netinkamas gyvenimo stilius, netinkamo elgesio modelio pasirinkimas. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, apylinkės teismas teisingai įvertino pakankamai didelį nuteistojo pavojingumą visuomenei, kuris neleidžia daryti išvados, kad V. Š. būdamas laisvėje nedarys naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų.
Taip pat pažymėtina, jog skunde dėstomi argumentai dėl nuteistojo gero elgesio, pataisos namų administracijos teigiamos charakteristikos, socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įvykdymo, ryžtas pasikeisti vardan vaikų ir šeimos ir kitos palankios aplinkybės, nėra absoliutus pagrindas švelninti likusios bausmės vykdymo sąlygas, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, taip turi elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, o apie tai, ar asmuo jau patyrė pakankamus laisvės atėmimo bausmės suvaržymus, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, ne tik iš nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu.
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo būtina įvertinti nusikalstamos veikos sunkumą ir likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį, nes tai tiesiogiai susiję su teisingumo principo užtikrinimu, kadangi teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus. Ir teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl tai, kad į bausmės paskirtį turi būti atsižvelgiama ne tik skiriant bausmę nuosprendžiu, bet ir sprendžiant lygtinio paleidimo galimumo klausimą, negali būti vertinama kaip nepagrįstas teisės normų, tiesiogiai nesusijusių su lygtiniu paleidimu, taikymas.
Aukštesniojo teismo manymu, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad V. Š. bausmę atlieka už sunkaus tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Įvertinus jo vaidmenį šio nusikaltimo padaryme, jam buvo skirta žymiai mažesnė bausmė nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, todėl atliktos bausmės dalis negali būti vertintina kaip pakankama, o bausmės tikslai, kurių siekė teismas, nuosprendžiu skirdamas griežtą laisvės atėmimo bausmę, negali būti pasiekti sušvelninus bausmės atlikimo sąlygas, net ir taikant intensyvią nuteistojo priežiūrą.
Į visas šias aplinkybes Komisija neatkreipė deramo dėmesio, tik formaliai savo nutarime išvardindama vien teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, visiškai nevertindama ir neanalizuodama neigiamų faktorių. Todėl, priimdama V. Š. palankų sprendimą, Komisija ignoravo bausmės tikslus ir prasilenkė su visuomenės interesu gyventi saugioje aplinkoje bei neužtikrino teisingumo principo reikalavimų. Nuosprendžiu nuteistajam skirta individualizuota bausmė, todėl pernelyg ankstyvas paskirtos griežtos bausmės sušvelninimas pažeistų visuomenės saugumo interesus, nes į ją būtų sugrąžintas nusikaltęs asmuo, kuris dėl teismo malonės būtų susiformavęs klaidingą nuomonę dėl švelnaus nubaudimo už jo padarytą sunkų nusikaltimą, ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų, nes bausme siekiama ir prevencinių tikslų.
Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad V. Š. atžvilgiu taikoma probacija gali būti sėkminga, kad nuteistasis turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nors yra nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, tačiau padaryta veika, jos pobūdis, pavojingumo laipsnis, paskirtos ir neatliktos bausmės balansas, itin dažnas ankstesnis nusikalstamas elgesys, nuteistojo asmenybė, jį charakterizuojanti medžiaga, nusikalstamo elgesio rizikos lygis šiuo metu dar neduoda pagrindo spręsti, jog V. Š. gali sėkmingai taisytis neizoliuotas nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatvirtino Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymo V. Š.. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, dėl to paliekama galioti, nuteistojo V. Š. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutarė:
nuteistojo V. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.