- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-27
- Bylos Nr.
- e2-499-235/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfonsas Guobys
- Ieškovas
- V. A.
- Atsakovas
- UAB „VEDRANA“
- Trečiasis asmuo
- Blachotrapez SP
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. A. ieškinį dėl sutarties nutraukimo, sumokėtos kainos grąžinimo ir žalos atlyginimo, atsakovas UAB „VEDRANA“, trečiasis asmuo Blachotrapez SP.Z.O.O.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė nutraukti vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį ir priteisti ieškovui V. A. iš atsakovės UAB „VEDRANA“, juridinio asmens kodas 121929571, 1 538,27 eurų sumokėtą prekių kainą ir 4652,03 eurų nuostolių atlyginimo dėl netinkamos kokybės prekių pardavimo, iš viso 6 190,30 eurų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal išlaidas pagrindžiančius dokumentus, pateiktus į bylą, tame tarpe ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti, iš viso 2769 Eur.
Nurodė kad jis, 2014-08-28 UAB „VEDRANA“, esančioje Liepkalnio g. 35A, Vilniuje, ieškovas įsigijo stogo dangą Retro 25/554 Ice Crystal 0.5 9005 opcije, viso 283,20 metrų po 12,623 Lt, bendra kaina 3574,83 Lt be PVM ir skardos lankstinius 16,43 kv.m po 49,5868 Lt, bendra kaina 814,71 Lt be PVM. Viso šių prekių kaina be PVM 4389,54 Lt, su PVM 5311,34 Lt.
Paklojus stogo dangą paaiškėjo, kad stogo danga yra nekokybiška, tai yra blogai išprofiliuota, todėl „meta bangą”, skarda nesugula lygiai, „garbanojasi”, susidaro tarpai tarp skardos lakštų.
Su pardavėju ieškovas bandė spręsti dangos pakeitimo ir žalos atlyginimo klausimą, pradžioje žodžiu – kreipėsi į bendrovę dar 2014-10-09. 2014-10-12 pardavėjas jam pasakė, kad išsiuntė užklausą į gamyklą ir kad reikia laukti atsakymo. Vėliau ieškovas gavo atsakymą telefonu, kad skarda gera ir jos nekeis. Kadangi žodinėmis derybomis šio klausimo ieškovui išspręsti nepavyko, 2014-11-12 jis teikė pardavėjui oficialią pretenziją raštu (registruotu laišku), kuria prašė pakeisti jam parduotą netinkamos kokybės stogo dangą į analogišką tinkamos kokybės dangą, o taip pat pakeisti skardos lankstinius, kadangi nuimant dangą jie bus sugadinti (1 ir 2 prekių poziciją, nurodytas PVM sąskaitoje – faktūroje) ir atlyginti patirtą dėl netinkamos kokybės stogo dangos žalą, susijusią su stogo uždengimo darbu. 2014-12-01 ieškovas gavo pardavėjo atsakymą, kuriuo jis atsisakė atlyginti žalą ir pakeisti dangą, motyvuodamas tuo, kad danga yra kokybiška, o stogo uždengimo trūkumai atsirado dėl netinkamo dangos montavimo.
Su tokiu atsakymu ieškovas nesutiko, jis yra tikras, kad stogo dangos montavimo darbai buvo atlikti tinkamai. Stogo danga akivaizdžiai yra nekokybiška, nes išprofiliuota netinkamai (suskersuota), ir sujungus du lakštus pagal montavimo instrukciją jie iš karto meta bangą.
Atkreipė dėmesys ir į tai, kad jokių rašytinių stogo dangos gamintojo paaiškinimų, apie kuriuos nurodoma atsakyme, pardavėjas ieškovui nebuvo pateikęs. Jam taip pat niekada nebuvo pateikti jokie stogo dangos kokybę nustatantys dokumentai - nei sertifikatai, nei atitikties deklaracijos, nei gamintojo eksploatacijos savybių deklaracija, kaip ir nebuvo pateikta skardos montavimo instrukcija ir/ar nuorodos į kokius nors gamintojo puslapius, t.y. jokie dokumentai kartu su gaminiu nei vėliau ieškovui pateikti nebuvo, išskyrus PVM sąskaitą-faktūrą ir kasos pajamų orderių kvitus.
Nurodė, kad 2014-12-05 kreipėsi į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos, prašydamas imtis priemonių, kad netinkamos kokybės prekė būtų pakeista tinkamos kokybės preke ir jam atlyginta dėl nekokybiškos prekės patirta žala, reikalui esant, prašė įvertinti prekės kokybę, tai yra skirti ekspertizę prekės kokybei nustatyti. Ieškovui buvo atsakyta, kad esant tokio pobūdžio ginčui (kai prekė jau sumontuota) inspekcija ekspertizės negali atlikti ir ekspertizės atlikimu turi pasirūpinti pats vartotojas bei ginčą spręsti bendrosios kompetencijos teisme. Ieškovas kreipėsi į specialistus tikslu nustatyti prekės kokybę, ir 2015-05-29 gavo specialisto išvadą, kad stogo danga yra netinkamos kokybės – netinkamai baigtas stogo dangos gamybos procesas – valcavimas, dėl ko danga banguojasi, darko stogo estetinį vaizdą, sudaro sąlygas pašaliniam triukšmui kilti ir turi būti pakeista pardavėjo sąskaita.
Ieškovas nebepasitiki šio gamintojo ir pardavėjo parduodamos prekės kokybe visumoje, todėl pareiškia, kad vienašališkai nutraukia pirkimo-pardavimo sutartį ir reikalauja grąžinti sumokėtą prekių kainą 1538,27 eurų (5311,34 Lt).
Be to, dėl netinkamos kokybės prekės ieškovas patyrė nurodyto dydžio žalą – stogo dangos sumontavimo kaštus ir patirs papildomą žalą dėl stogo dangos demontavimo (e.b.l.3-5).
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko, jo teigimu ieškovas nenurodo jokių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų, kad įsigijo netinkamos kokybės daiktą, o reikalavimą grindžia tik samprotavimais ir prielaidomis. Nurodė, kad pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo atsakomybę šalinantys pagrindai numatyti CK 6.327 str. 4 d., 6.333 str. 3 d. pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nėra laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos. UAB „Vedrana“ užtikrino prekės kokybę ir suteikė jos garantiją, kuri būtų galiojusi, jei būtų perduota nekokybiška prekė ir pirkėjas tinkamai būtų atlikęs prekės montavimo darbus (CK 6.333 str., 6.363 str.). Pardavėjas neatsako už paties pirkėjo ar pasitelkus trečiuosius asmenis atliktus prekės montavimo darbus. Dėl paties pirkėjo ar pasitelktų trečiųjų asmenų montavimo atsiradęs trūkumas nėra prilyginamas daikto kokybės trūkumui.
Nurodė, kad išvadą, kad ieškovui parduota stogo danga buvo nekokybiška jis padarė dėl to, kad paklojus stogo dagą paaiškėjo, jog ji „meta bangą“, nesugula lygiai, „garbanojasi“, tarp skardos lakštų susidaro tarpai. Tačiau šie išdėstyti nusiskundimai, leidžia daryti išvadą, kad Ieškovas kelia klausimą ne dėl prekės kokybės, o dėl prekės sumontavimo, t.y. statybos darbų kokybės. Šią aplinkybę patvirtina ir 2014-12-09 Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos pateiktas atsakymas į paties Ieškovo skundą dėl vartotojo teisių pažeidimo įsigyjant netinkamos kokybės daiktą, kuriame nurodoma, kad inspekcijai teisės aktai nesuteikia teisės tirti skundų dėl įmontuotų (instaliuotų) statybos produktų, montavimo darbų, netinkamai suprojektuotų ar pastatytų statinių. Inspekcija padarė išvadą, kad Ieškovo nurodyti defektai iš esmės laikytini statybos defektais bei pasiūlė teises ginti statybos teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais.
Paaiškino, kad iš byloje esančių duomenų, akivaizdžiai matyti, kad Ieškovas vykdydamas stogo dangos montavimo darbus nesilaikė statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų. statytojas privalo pildyti ir statybos darbų žurnalą, neatsižvelgiant į tai, kokiu būdu (rangos ar ūkio) statinys statomas. Pagal šio Reglamento 4 priede esantį Žurnalo pildymo aprašo 1 str. Statybos darbų žurnalas yra privalomasis statybos darbų vykdymo dokumentas, kuriame aprašoma statinio statybos darbų eiga, atliktų statybos darbų kokybė, atskirų darbų perdavimas statytojui (užsakovui). Ieškovas nepateikė statybos žurnalo, todėl nėra galimybės patikrinti stogo dangos montavimo darbų vykdymo tinkamumo bei jų kokybės, iš viso neaišku kas atliko montavimo darbus.
Esant tokioms aplinkybėms, vykdydamas gyvenamojo namo adresu Bajorų g. 17, Vilniuje statybos darbus ieškovas privalėjo užtikrinti ir statybos techninę priežiūrą, pildyti statybos darbų žurnalą, kuriame būtų fiksuojama darbų eiga ir pan., tačiau, nepaisydamas teisės aktų reikalavimų to nepadarė, todėl nėra galimybės įvertinti statybos darbų atlikimo kokybės. Byloje net nėra duomenų kas atliko stogo dangos montavimo darbus, ar juos iš viso atliko kompetencijos tai atlikti turintis asmuo.
Nurodė, kad tais atvejais, jei statytojas (užsakovas) vykdo statybą ūkio būdu, jam tenka visos Statybos įstatymo, kitų įstatymų, poįstatyminių aktų ir statybos techninių reglamentų nustatytos rangovo pareigos, teisės ir atsakomybė. Už defektus, nustatytus per garantinį terminą, atsako rangovas, projektuotojas ir statybos techninis prižiūrėtojas, jeigu neįrodo, kad šie defektai atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Tai gi šiuo atveju, Ieškovas privalo įrodyti, kad stogo dangos defektai atsirado ne dėl montavimo darbų. CK 6.659 str. 1 d. įtvirtintos rangovo pareigos stabdyti darbus, jeigu statybos darbams atlikti medžiaga, kitas turtas, ar dokumentai netinkami, ar blogos kokybės ir būtent jam tenka atsakomybė už nustatytus darbų defektus dėl to, kad tinkamai neįvykdė pirmiau nurodytos pareigos.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, pardavėjas neturi pareigos pakeisti prekės ir atlyginti pirkėjui atsiradusią žalą. Pagal LR CK 6.295 straipsnį žala atlyginama, jeigu nukentėjęs asmuo įrodo, kad padaryta žala, kad produktas (paslauga) yra netinkamos kokybės ir kad egzistuoja priežastinis netinkamos kokybės ir nuostolių ryšys. LR CK 6.297 straipsnyje numatyta, kad jeigu nukentėjęs ar turintis teisę reikalauti žalos atlyginimo asmuo dėl savo kaltės prisidėjo prie žalos atsiradimo ar padidėjimo, žalos atlyginimo dydis gali būti sumažintas arba žala apskritai gali būti neatlyginama atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes. Šiuo atveju pardavėjas pardavė kokybišką prekę, o vėliau pirkėjo patirta žala, susijusi su stogo uždengimo darbu, atsirado ne dėl prekės kokybės, o paties pirkėjo kaltų (nepakankamai rūpestingų ir atsargių), prieštaraujančių teisės aktų reikalavimas veiksmų montuojant prekę. Pardavėjas neatsako ir negali atsakyti už netinkamą ir nesilaikant statybos teisnius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų prekės panaudojimą, jeigu dėl to prekė buvo sugadinta. Ieškovo ieškinyje minimas LR CK 6.363 straipsnio 7 dalis bei apskritai visa minėto straipsnio dispozicija iš esmės negali būti taikoma, nes nėra pagrindo Ieškovui taikyti minėto straipsnio turinį (b.l.28-32).
Trečiasis asmuo atsakovo pusėje su ieškovo reikalavimais nesutiko tokiais pat motyvais (b.l.133-134).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Faktinės bylos aplinkybės
2014-08-25 Ieškovas iš UAB „Vedrana“ įsigijo 283,20 kv. m. stogo dangos Retro 258/554 Ice Crystal (P5 9005 ir 16,43 kv. m. skardos lankstinius bei 26 latako metalinius laikiklius. Už įsigytas prekę sumokėjo 5 490 Lt ką patvirtina sąskaita-faktūra Serija VEDR Nr.09882, kasos pajamų orderio kvitai Serija VEDR Nr. 008660 ir 008570. 2014-11-12 ieškovas įteikė pardavėjui oficialią pretenziją raštu (registruotu laišku), kuria prašė pakeisti jam parduotą netinkamos kokybės stogo dangą į analogišką tinkamos kokybės (tinkamai išprofiliuotą) dangą, o taip pat pakeisti skardos lankstinius, kadangi nuimant dangą jie bus sugadinti, atlyginti patirtą dėl netinkamos kokybės stogo dangos žalą, susijusią su stogo uždengimo darbu. Trečiasis asmuo prekės gamintojas įmonė „Blachotrapez s“ z. o. o. įvertinusi pretenzijoje nurodytas aplinkybes nurodė „nustatyta: sumontavus panelio paviršiuje atsirado nedidelis banguotumas. Pagal panelio skardos montavimo instrukcijas, esančias kataloge bei svetainėje. Panelio skardos montavimo metu gali atsirasti skardos paviršių plokščių banguotumas. Tai yra susiję su šių skardų montavimo (ir gamybos) technologina banguotumas gali atsirasti išilgai ir skersai“ toliau nurodomi būdai kaip sumažinti banguotumą, nurodoma, kad bendrovė „negali priimti skundo, nes jis yra nepagrįstas“ (b. l. 40-41). Trečiasis asmuo taip pat pateikė ekspertizės išvadą ir papildomą paaiškinimą kaip galima išvengti „susibangavimo“ bei triukšmo efektų, papildomų štampavimų būdu, išpjaunant ir užlenkiant plokštę ir t. t. (b. l. 137-145).Atsakovo nurodytas teiginys atsiliepime, kad trečiasis asmuo (gamintojas) išvadoje nurodė, jog „ banguotumas galėjo atsirasti dėl pasirinkto skardos montavimo būdo“, neatitinka tikrovės, tokio teiginio, išvados įmonės „Blachotrapez s“ z. o. o. atsakyme bei papildomuose paaiškinimuose nėra.2014-12-01 ieškovas gavo pardavėjo atsakymą, kuriuo jis atsisakė atlyginti žalą ir pakeisti dangą, motyvuodamas tuo, kad danga yra kokybiška, o stogo uždengimo trūkumai atsirado dėl netinkamo dangos montavimo. 2014-12-05 ieškovas kreipėsi į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos, prašydamas imtis priemonių, kad netinkamos kokybės prekė būtų pakeista tinkamos kokybės preke ir jam atlyginta dėl nekokybiškos prekės patirta žala, prašė įvertinti prekės kokybę, tai yra skirti ekspertizę prekės kokybei nustatyti. Ieškovui buvo atsakyta, kad esant tokio pobūdžio ginčui (kai prekė jau sumontuota) inspekcija ekspertizės negali atlikti ir ekspertizės atlikimu turi pasirūpinti pats vartotojas bei ginčą spręsti bendrosios kompetencijos teisme. Ieškovas kreipėsi į specialistus tikslu nustatyti prekės kokybę, ir 2015-05-29 gavo specialisto išvadą, kad stogo danga yra netinkamos kokybės – netinkamai baigtas stogo dangos gamybos procesas – valcavimas, dėl ko danga banguojasi, darko stogo estetinį vaizdą, sudaro sąlygas pašaliniam triukšmui kilti ir turi būti pakeista pardavėjo sąskaita (b. l. 13-19). 2015-11-23 ekspertizės išvadoje (ekspertas inžinierius V. G. ). Nurodyta, kad apžiūrint namą (Bajorų g. 17, Vilniuje) „pastebėta, kad ne daugiau kaip keturi stogo dangos lakštai yra susibangavę. Norint įsitikinti apie skardos nelygumus reikia lipti kopėčiomis –tai nėra stogo estetinio vaizdo nustatymas“. Toliau nurodoma, kad montuojant būtina vadovautis stogo gamintojų rekomendacijomis, darbus atliekantis asmuo turi turėti atitinkamus įrankius, bei žinias. Konstatuojama, kad stogo dengimo darbai nebaigti , nebuvo suteikta galimybė stogo įrengimo konstrukcijas iš vidaus, nepateiktas stogo projektas bei techninė dokumentacija kuo buvo remiamasi montuojant stogo dangą. Nepateikta montuotojo kvalifikacija. Išvada, kad parduota skarda atitinka deklaruojamo produkto visas savybes, remiantis eksploatacinių savybių deklaracija. (b. l. 94-101).E. V. B. E. teismo ekspertizės akte nurodoma, kad „stogo dangos „banguotumo“ (nelygaus paviršiaus ) priežastis yra netinkama parduotos stogo dangos kokybė. Taip pat nurodyta, kad stogo trūkumų pašalinimas perklojimo būdu be papildomo tvirtinimo per viršų nėra įmanoma, dangos išardymo metu papildomai galint pažeisti falcines jungtis bei dangos apsauginius paviršius. Dangos nuėmimo ir uždėjimo statybos darbų rinkos kaina sudaro 2 818,89Eur. (b.l.112-126).2017-07-24 šio statinio stogo ekspertizės akte (ekspertas D. K.) pateiktose išvadose nurodoma, kad stogo danga buvo įrengta nesilaikant gamintojo nurodytų rekomendacijų, atsiradusi stogo bangos susibangavimo priežastis yra dėl stogo „banguotumą“ apatinėje dalyje galima būtų sumažinti atliekant skardos galų užstandinimą (palenkimą). Nurodyta, kad galimas pakartotinis nuimtos stogo dangos panaudojimas netinkamai atliktų stogo uždengimo darbų išskyrus du lakštus, kurie buvo sulankstyti ekspertizės metu. . Stogo dangos nuėmimo ir uždengimo nauja, vertė sudaro 2 997 Eur.
Motyvai ir teisiniai argumentai.
1. CK 6.363 straipsnio 7 dalyje yra nustatyta, kad pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu turi teisę:
1) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pašalinti daikto trūkumus (pataisyti daiktą);
2) reikalauti iš pardavėjo nemokamai pakeisti netinkamos kokybės daiktą tinkamos kokybės daiktu;
3) reikalauti iš pardavėjo atitinkamai sumažinti kainą;
4) vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą.
2. Darytina išvada, kad ieškovui buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas- stogo danga Retro 258/554 Ice Crystal (P5 9005 ir 16,43 kv. m. skardos lankstiniai bei 26 latako metalinius laikikliai.
3. CK 6.327 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, - įprastus reikalavimus. Reikalavimai pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 str. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo- pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami.
4. Ieškovui nebuvo pateikta eksploatacinių savybių deklaracija skardos pirkimo metu, bei vėliau jo pretenziją. Internetiniame tinklalapyje, kuriame pateikta skardos montavimo instrukcija numato galimą banguotumą. Ši instrukcija pateikta ne lietuvių kalba. Ieškovas pagrįstai nurodo, kad atsakovė, privalėjo pateikti pirkėjui išsamias ir aiškias montavimo instrukcijas lietuvių kalba prieš parduodama prekę, o taip pat atskleisti prekės savybes, galimus defektus, ar galimą neigiamą efektą. Deklaracijoje nėra jokių nuorodų į tai, kad skarda gali banguotis ir yra tvirtinama varžtais. Eksploatacinių savybių deklaracija, išversta į lietuvių kalbą 2015-03-23, o ieškovas pirko skardą 2014-08-28d., taigi ieškovui prekės įsigijimo metu ir negalėjo būti pateikta.
5. CK 6.228⁶ straipsnyje nustatyta, kad prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją. Informacija vartotojui turi būti suteikta valstybine kalba. Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta, kad „Pareiga įrodyti, kad informacija pagal šį straipsnį yra suteikta vartotojui, tenka verslininkui. Verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius“.
6. Tai kad ieškovui buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas patvirtina eksperto V. E. atlikta 2016-05-27 ekspertizė (t. 1, p. 136-150). Išvadoje nurodyta, kad stogo dangos lakštai yra reikšmingai susibangavę ir vizualiai akivaizdžiai matomi, kad lakštų tarpusavyje negalima sujungti kitaip, nei juos suspaudus specialiomis „click-click“ jungtimis ir stogo plokštumos iškreivinimas yra susijęs su stogo dangos lakštų gamybos defektais.
7. 2017-01-12 Eksperto S. Mitkaus atlikta ekspertizė nurodyta, kad stogo dangos įrengimo defektų nenustatyta (taigi paviršius ant kurio buvo klojami skardos lakštai), o stogas susibangavo dėl netinkamos kokybės dangos lakštų.
8. Be to buvo atlikta eksperto D. K. atlikta ekspertizė. Ją pagrįstai ieškovas vertina kritiškai dėl tokių motyvų: 2017-07-24 šio statinio stogo ekspertizės akte išvadose nurodoma, kad stogo danga buvo įrengta nesilaikant gamintojo nurodytų rekomendacijų, atsiradusi stogo bangos susibangavimo priežastis. „Banguotumą“ apatinėje dalyje galima būtų sumažinti atliekant skardos galų užstandinimą (palenkimą). Nurodyta, kad galimas pakartotinis nuimtos stogo dangos panaudojimas netinkamai atliktų stogo uždengimo darbų išskyrus du lakštus, kurie buvo sulankstyti ekspertizės metu.
9. Visų pirma, kaip minėta, ieškovui pirkusiam stogo dangą nebuvo pateikta eksploatacinių savybių deklaracija. Internetiniame tinklalapyje, kuriame pateikta skardos montavimo instrukcija numato galimą „banguotumą“, Ši eksperto išvada prieštarauja prieš tai pateiktiems įrodymams (kitų dviejų ekspertų išvadoms), nebuvo tiriama pačios dangos kokybė, išvadoje nurodoma, kad ekspertizės atlikimo metu buvo pažeista jungtis, tačiau daro išvadą kad galimas pakartotinis dangos naudojimas.
10. Šio eksperto išvados prieštarauja kitiems įrodymams. Pateiktoje gamintojo instrukcijoje yra nuoroda, kad „varžtų įrengimo būdas ir vieta gali būti laisvai pasirenkama“, „gamintojas pritaria ir individualiems patyrusių įrengėjų sprendimams“, 2015-05-29 specialisto R. P. išvadoje taip pat nurodoma, kad stogo danga yra netinkamos kokybės – netinkamai baigtas stogo dangos gamybos procesas – valcavimas, dėl ko danga banguojasi, darko stogo estetinį vaizdą, sudaro sąlygas pašaliniam triukšmui kilti. Be to trečiasis asmuo (gamintojas) pats pripažino (gamintojo 2014-11-20 skardos reklamacijos vertimas ir 2016-09-18) papildoma nuomonė,, kad stogo danga yra pačios ploniausios skardos ir skardos paviršiaus banguotumas gali atsirasti ir tai yra natūralu, ir tai „susiję su skardos montavimo ir gamybos technologija“. Nurodoma, kad atsiradusius defektus galima šalinti papildomais štampavimais plokštės viduryje, tvirtinimais ar lankstiniais.
11. 2015-11-23 V. G. ekspertizės ataskaitoje, kurį pateikė atsakovė nustatyta, „pastebėta, kad ne daugiau kaip keturi stogo dangos lakštai yra susibangavę. Norint įsitikinti apie skardos nelygumus reikia lipti kopėčiomis –tai nėra stogo estetinio vaizdo nustatymas“. Iš to aiškiai galima daryti išvadą, kad nebuvo tirtas visas stogas, nes nustatyti „skardos nelygumus reikia lipti kopėčiomis“, ko, kaip galima aiškiai suprasti iš išvados teiginių ekspertas nedarė. Akivaizdu kad ieškovas vartotojas pirkdamas gaminį turėjo tikėtis, kad gaminys bus kokybiškas, negadins statinio estetinio vaizdo pirkdamas naują gaminį. Ieškovas pagrįstai atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo tinklalapiuose ir reklaminėse brošiūrose nėra stogų vaizdų su banguotumo efektais, o talpinami lygūs stogai.
12. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovo statinys nėra gyvenamasis namas, kurį įrengiant , nėra būtinas techninis prižiūrėtojas, žurnalas. Stogo dangos „paklojimas“ ant suformuoto lygaus pagrindo vertintinas kaip nereikalaujantis specialios kvalifikacijos darbas, kurį galėjo atlikti ūkio būdu pats ieškovas. Kaip nurodyta stogo „banguotumą“ sąlygojo dangos kokybė.
13. Atsakovas nurodo, kad parduota prekė sutinkamai su 2011m. kovo 9d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011 nuostatomis buvo paženklinta CE ženklu, kas rodo, kad produktas atitinka eksploatacines savybes ir ES standartus. Tačiau prekės paženklinimas nereiškia, kad prekė konkrečiai parduota prekė būna visais atvejais kokybiška, nes „ženklindami arba paženklinę CE ženklu, gamintojai nurodo, kad prisiima atsakomybę už statybos produkto atitiktį deklaruotoms eksploatacinėms savybėms, taip pat už atitiktį visiems taikomiems reikalavimams, nustatytiems šiame reglamente ir kituose atitinkamuose Sąjungos derinimo teisės aktuose, kuriais reglamentuojamas ženklinimas šiuo ženklu.”
14. Iš to darytina išvada, kad taikytina CK 6.363 straipsnio 7 dalies nuostata kurioje numatyta, kad „pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu turi teisę reikalauti pašalinti kokybės trūkumus arba vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą (4 punktas)“. Ieškovas pagrįstai pasirinko nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį ir reikalauja grąžinti sumokėtą prekių kainą 1538,27 eurų (5311,34 Lt).
15. Atsakovas nepagrįstai prašo taikyti rangos santykius reguliojančias teisės normas, taikyti ieškovo atžvilgiu CK 6.659 straipsnio 1 dalies nuostatas kur „Rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai:
1) gauta iš užsakovo medžiaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybės;
2) užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui;
3) yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui.
2. Rangovas, neįspėjęs užsakovo apie šio straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, arba tęsia darbą nelaukdamas, kol užsakovo atsakymas bus gautas per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu jis nenustatytas, – per protingą terminą, arba, jeigu neįvykdo laiku gautų užsakovo nurodymų, neturi teisės remtis šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus.
3. Jeigu užsakovas nepaiso laiku padaryto ir pagrįsto rangovo įspėjimo apie šio straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes ir per protingą terminą nepakeičia netinkamos ar blogos kokybės medžiagų, kito turto ar dokumentų, nepakeičia savo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo arba nepašalina kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atlyginti nuostolius.
16. Su tuo negalima sutikti, nes ieškovas yra vartotojas, jam netaikomos rangos santykius reguliuojančios teisės normos. Pagal 6.228¹ straipsnio 1-3 dalis . „Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Verslininkas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali būti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formą“.
17. Ieškovas be to nurodė kad jis dėl netinkamos kokybės prekės ieškovas patyrė žalą – stogo dangos sumontavimo kaštus ir patirs papildomą žalą dėl stogo dangos demontavimo.
18. Nors ieškovas yra vartotojas, jam netaikomos rangos teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, tačiau ieškovas atlikdamas stogo dengimo darbus ūkio būdu elgdamasis protingai ir apdairiai privalėjo stabdyti darbus, kai pamatė kad jo nupirkta stogo danga yra blogos kokybės, o ne tęsti stogo dengimo darbus.
19. Negalima pilnai sutikti su ieškovo paaiškinimais, kad „stogo dangos defektus buvo galima pastebėti tik pradėjus montuoti dangą, tai yra jungiant lakštus“. Ieškovas taip pat nurodė, kad “Pradėjus montuoti stogo dangą, .... iš karto pastebėjo netinkamą prekės kokybę ir iš karto kreipėsi į atsakovę dėl jos pakeitimo, tačiau atsakovei delsiant spręsti klausimą, ieškovas privalėjo baigti dengti stogą, siekdamas išvengti dar didesnės žalos, kadangi baigėsi statybos darbų sezonas ir statinys negalėjo likti neuždengtas stogu, nes būtų padaryta žala kitoms statinio konstrukcijoms, tai yra daug didesnė žala nei stogo sumontavimo ir išmontavimo kaštai“.
20. Ieškovas matydamas, kad stogo danga nekokybiška siekdamas kad nebūtų padaryta žala kitoms statinio konstrukcijoms, kas galėjo įtakoti dar didesnė žalos atsiradimui galėjo uždengti stogą kitomis medžiagomis (pvz. plėvele ar kt.).
21. Iš to darytina išvada, kad dėl netinkamos kokybės prekės ieškovas patirtos žalos dėl stogo dangos sumontavimo ir demontavimo dydis mažintinas vadovaujantis LR CK 1.5straipsnio nuostatomis. Be to ieškovas prašė priteisti patirtą žalą, kuri jo nuomone sudaro 4652,03Eurų, o ekspertai nurodo, kad stogo dangos nuėmimo ir uždengimo nauja, vertė sudaro apie 3 000 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, dalinai patenkinus ieškinį ieškovui priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai priteistų reikalavimų daliai. Jas sudaro 139 Eur žyminis mokestis (t. 1, p. 22); 800 Eur ekspertizės išlaidos (įmokėta į teismo depozitinę sąskaitą); 1 830 Eur advokato išlaidų (t. 1, p.19; t. 2, p.118-121, 2017-04-24 posėdyje pateikta sąskaita Nr.15/2017 ir kvitai Nr.815541 bei 815542 bendrai 2 00 EUR sumai, paskutiniame posėdyje sąskaitos Nr.37/2017 ir 53/2017 ir apmokėjimo dokumentai).
Ieškovo reikalavimai sudaro 6 190, 30 Eur. Ieškovo reikalavimai tenkintini iš dalies 3 038, 27 Eur., taigi patenkintų ieškovo reikalavimų dalis sudaro 49,08 proc.
Ieškovo išlaidos ekspertizės atlikimui sudaro 586,45 Eur (likutis 213, 55 Eur grąžintinas iš teismo depozitinės sąskaitos ), atsakovo UAB „Vedrana“ išlaidos ekspertizių atlikimui sudaro 1 213, 72 Eur. (likutis 96, 28 Eur grąžintini iš teismo depozitinės sąskaitos), išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 1 560Eur. Trečiojo asmens „Blachotrapez s“ z. o. o. išlaidos ekspertizės atlikimui sudaro 800 Eur., išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 1 100 Eur.
Valstybė patyrė 2,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p.). Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d. numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu nepriteistinos valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį.
Priteisti ieškovui V. A., gim. 1967-07-02, iš atsakovo UAB „VEDRANA“, juridinio asmens kodas 121929571, 1 538,27 eurų (vieną tūkstantį penkis šimtus trisdešimt aštuonis eurus 27 ct) sumokėtą prekių kainą ir dalį 1 500 eurų (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) nuostolių atlyginimo dėl netinkamos kokybės prekių pardavimo, iš viso 3 083,27 eurų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (3 083,27 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal išlaidas pagrindžiančius dokumentus, pateiktus į bylą, tame tarpe ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti, iš viso 1 254,21 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt keturis eurus 21 ct).
Priteisti atsakovui UAB „VEDRANA“, juridinio asmens kodas 121929571, iš ieškovo V. A., gim. 1967-07-02, 1 412,38 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus dvylika eurų 38 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti trečiajam asmeniui BLACHOTRAPEZ SP. ZO.O., j. a. k. 121387287, iš ieškovo V. A., gim. 1967-07-02, 967,48 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 48 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Įpareigoti Vilniaus miesto apylinkės teismo buhalteriją grąžinti ieškovui V. A., gim. 1967-07-02, 213, 55 Eur (du šimtus trylika eurų 55 ct) iš teismo depozitinės sąskaitos.
Įpareigoti Vilniaus miesto apylinkės teismo buhalteriją grąžinti atsakovui UAB „VEDRANA“, juridinio asmens kodas 121929571, 96, 28 Eur (devyniasdešimt šešis eurus 28 ct) iš teismo depozitinės sąskaitos.
Sprendimas per 30 dienų galio būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį teismą.