Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo S. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 str. 2 d. – laisvės apribojimu 6 mėnesiams; pagal BK 135 str. 1 d. - laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams, uždraudžiant šiuo laikotarpiu lankytis kavinėse restoranuose, diskotekose, kur parduodami alkoholiniai gėrimai, bei įpareigojant tuo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto.

Vadovaujantis BK 63 str. 6 d. šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta laisvės apribojimo bausmė 2 metams, uždraudžiant šiuo laikotarpiu lankytis kavinėse restoranuose, diskotekose, kur parduodami alkoholiniai gėrimai, bei įpareigojant tuo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto.

Iš S. R. priteista A. P.772 Lt. (septyni šimtai septyniasdešimt du litai) turtinės žalos atlyginimui ir 50 000 Lt. (penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimui. Taip pat iš S. R. priteista E. P. 1180 Lt. (vienas tūkstantis šimtas aštuoniasdešimt litų) už atstovavimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. R. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su R. P., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla susitaikius su nukentėjusiuoju nutraukta, 2006-03-31 apie 23 val. sulaužydami UAB (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje durų spyną, pagrobė šios bendrovės turtą: dujinį pistoletą, tris radijo stotis „Kobra“, guminę lazdą 2137 Litų vertės bendrai. Tačiau šioje dalyje nuosprendis neskundžiamas.

Taip pat S. R. nuteistas už tai, kad 2006-11-25 tarp 02.00 val. ir 03.00 val. pirties, esančios (duomenys neskelbtini) Nemenčinės sen. Vilniaus raj., antrame aukšte, asmeninio konflikto metu tyčia dūrė vieną kartą peiliu A. P. į juosmens srities kairę pusę, taip padarydamas durtinę žaizdą juosmens kairėje su diafragmos, blužnies, skrandžio pažeidimu, kraujavimu į pilvaplėvės ertmę, kas komplikavosi sunkiu šoku, t.y. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Apelianto manymu, nusikaltimas padarytas iš chuliganiškų paskatų, nes jis ir su juo buvę asmenys S. R. nepažinojo, jiems miegant S. R. visaip trukdė jų rimtį, tuo demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams. Be to, S. R. be jokios priežasties išsitraukęs peilį smogė jam į nugarą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tai kad jis pats atvyko į policija, nes nusikaltimas buvo padarytas viešoje vietoje, visiems buvo žinoma, kad nusikaltimą padarė S. R.. Be to, S. R. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuoširdus, kad jam būtų galima taikyti BK 62 str. nuostatas. Nors S. R. sumokėjo pinigus Valstybinei ligonių kasai, tačiau žala asmeniui, nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos, liko neatlyginta. Tokiu būdu teismas nepagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad nuteistasis atlygino žalą.

Esant minėtoms aplinkybėms, apelianto nuomone, teismas nepagrįstai pritaikė S. R. BK 62 str. nuostatas ir paskyrė per švelnią bausmę. Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad S. R. anksčiau buvo padaręs vagystę, šią nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir dėl nusikalstamos veikos atsirado sunkių padarinių.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. P. ir nukentėjusiojo atstovas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras nukentėjusiojo apeliacinį skundą prašė tenkinti iš dalies ir nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 1 d. skirti griežtesnę bausmę, panaikinat BK 62 str. taikymą, bei priteisti nukentėjusiajam 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nuteistasis S. R. ir jo gynėja prašė nukentėjusiojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nukentėjusiojo A.P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 11 d. nuosprendis S. R. atžvilgiu keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės, taikant BK 62 str. 1 d., 3 d. 3 p. nuostatas.

Vilniaus apygardos teismas visapusiškai, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo S. R. padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, patikrino byloje surinktus įrodymus ir jais pagrindė teismo išvadas. Teismas teisingai įvertino ir nuosprendyje aptarė nuteistojo S. R., nukentėjusiojo A. P., liudytojų parodymus, įvertino rašytinę bylos medžiagą ir S. R. nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 135 str.1d.

Atmestinu teisėju kolegija laiko nukentėjusiojo A. P. apeliacinio skundo argumentą, jog S. R. padaryta nusikalstama veika – sunkus sveikatos sutrikdymas turi būti kvalifikuojama kaip padaryta iš chuliganiškų paskatų. Tiek baudžiamosios teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje sunkus sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų yra traktuojamas tuomet, kada jis padaromas dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninės tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 19 punktas).

Kaip matyti iš teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, S. R. į liudytojos J. M. gimtadienį atvyko pakviestas liudytojo S. Č. Liudytoja J. M. neprieštaravo, kad nuteistasis ir jo draugas G. K. atvyktų į pobūvį. Minėto pobūvio metu nuteistasis S. R. nuėjo į antrą pirties aukštą, kur buvo švenčiamas gimtadienis kartu su G. K., kur tuo metu ilsėjosi nukentėjusysis A. P., liudytojai J. L., R. J., G. R.. Nuteistasis S. R. įjungė šviesą, po to išjungė, sukinėjo elektros lemputę, trukdė jiems ilsėtis, prašomas netrukdyti S. R. toliau „žaidęs su šviesa“. Dėl to kilo konfliktas tarp nuteistojo S. R. ir nukentėjusiojo A. P., ko pasėkoje jie susistumdė ir nuteistasis S. R. peiliu sužalojo nukentėjusįjį, padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą. Beje, šių aplinkybių apeliacinės instancijos teisme neginčija nei nuteistasis, nei nukentėjusysis. Šias įvykio aplinkybes pasitvirtina liudytojų R. J., J. L., J. M., S. Č., G. R. aprodymais, teismo medicinos eksperto išvadomis (t. 2, b.l. 31), daiktinių įrodymų apžiūros protokolu, bei kitais apygardos teismo nuosprendyje išsamiai išdėstytais, tinkamai įvertintais ir aptartais įrodymais.

Taigi, esant tokioms teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra surinkta įrodymų, kad nuteistasis S. R. kilusio konflikto metu sužalodamas A.P., tai padarė iš chuliganiškų paskatų. Kaip matyti iš pačios įvykių eigos, pats konfliktas įvyko dėl asmeninių nesutarimų, uždaroje patalpoje, tarp pažįstamų ir mažiau pažįstamų asmenų aiškinantis tarp jų susidariusią konfliktinę situaciją, tačiau neturint tikslo pažeisti viešąją tvarką, ar parodyti akivaizdų visuomenės negerbimą. Nors nukentėjusiojo apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis S. R. suprato, kad tokiais savo nusikalstamais veiksmais sutrukdys visuomenės rimtį, tačiau kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, liudytojos J. M. gimtadienis buvo švenčiamas pirmajame pirties aukšte ir apie įvykusį konfliktą pobūvio dalyviai sužinojo tik po to, kai buvo sužalotas nukentėjusysis, taigi apie įvykusį konfliktą niekas, išskyrus jame dalyvavusius asmenis, nežinojo. Kiti pobūvio dalyviai apie tai sužinojo tik po įvykio. Todėl pats konfliktas ir nukentėjusiojo sužalojimas tuo metu viešosios tvarkos nesutrukdė.

Be to, nukentėjusysis A. P. motyvuodamas nuteistojo S. R. chuliganiškas paskatas dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo nurodo, kad nuteistasis smūgį peiliu jam sudavė iš nugaros, pastarajam nesitinkint tokių nuteistojo veiksmų. Tačiau, kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvados (t. 2, b.l. 31), nukentėjusiajam smūgis buvo suduotas iš šono, o ne iš nugaros. Atkreiptinas dėmesys, kad pats nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme negalėjo nurodyti, kaip ir kokiu momentu nuteistasis jam sudavė smūgį peiliu. Be to, nuteistasis į minėtą liudytojos J. M. gimtadienį atvyko pastarajai neprieštaraujant, taigi nuteistojo S. R. atvykimas į gimtadienį nesietinas su nuteistojo chuliganiškomis paskatomis, kas nepagrįstai nurodomas nukentėjusiojo apeliaciniame skunde.

Kolegijos manymu, įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, pačią įvykių eigą, įvykusį konfliktą tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo, konflikto aplinkybes, nėra pagrindo nuteistojo nusikalstamus veiksmus (tyčinis sveikatos sutrikdymas) kvalifikuoti kaip padarytus dėl chuliganiškų paskatų.

Taip pat nukentėjusysis apeliaciniu skundu nesutinka su jam priteistos neturtinės žalos dydžiu, tačiau, kolegijos manymu, šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Minėtas įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos maksimalios ribos – ją kiekvienoje byloje dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į kilusias pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai priteisė dalį nukentėjusiojo prašomos neturtinės žalos, nes atsižvelgė į nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus bei į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nukentėjusysis dėl nusikalstamų nuteistojo S. R. veiksmų patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, buvo du kartus operuotas, jam buvo pašalinta blužnis (t. 2, b.l. 31), jis ilgą laiką buvo gydomas stacionare, buvo reabilitacijoje UAB sanatorijoje „Pušyno kelias“, dėl patirto sužalojimo negalėjo laiku užbaigti mokslo vidurinėje mokykloje, pasikeitus jo sveikatos būklei negalėjo realizuoti savo planų stoti mokytis į Karo akademiją, pakito jo gyvenimo kokybė. Kolegijos nuomone, atsižvelgus į apelianto skunde nurodytas aplinkybes, bei apygardos teismo nuosprendyje išdėstytus motyvus, įvertinus nuteistojo turtinę padėtį, jog nuteistasis neturi savo vardu registruoto turto, tačiau jis yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas, todėl turės galimybę dirbti ir atlyginti padarytą žalą, bei atsižvelgus į teismų praktiką šios kategorijos bylose, nukentėjusiojo A. P. naudai pagrįstai priteisė 50000 litų neturtinei žalai atlyginti, kuri nėra aiškiai per maža. Šioje dalyje priimtas teismo sprendimas neprieštarauja nei baudžiamosios, nei civilinės teises normoms, bei atitinka susiklosčiusiai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose.

Tačiau, kolegijos manymu, pagrįstas nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentas dėl BK 62 str. 1 d. 3 d. 3 p. netinkamo taikymo nuteistajam S. R. skiriant kitą bausmės rūšį už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 1 d., t.y. paskiriant švelnesnę bausmė rūšį, nei numatyta įstatymo už padarytą nusikalstamą veiką.

BK 62 str. numato, kad teismas, gali skirti švelnesnę, negu įstatyme numatytą bausmę, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes ir jeigu nusikaltimą padaręs asmuo pats savo noru atvyko ir pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Apygardos teismas svarstydamas S. R. skirtiną bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 1 d., pagrįstai nurodė, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme S. R. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino, po nukentėjusiojo A. P. sužalojimo kitą dieną, pats atvyko į policiją ir prisipažino sužalojęs nukentėjusįjį, bei pats pateikė peilį, kuriuo sužalojo A. P. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis iš dalies atlygino padarytą turtinę žalą. Taigi, šios aplinkybės nepagrįstai ginčijamos nukentėjusiojo apeliaciniame skunde. Taip pat apygardos teismas pagrįstai nepripažino nuteistojo S. R. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis šį nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tokių įrodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nenustatyta. Be to, ir pats nukentėjusysis A. P. teismo posėdžio metu prašydamas perkvalifikuoti nuteistojo S. R. nusikalstamą veiką į BK 135 str. 2 d. 8 p. nenurodė, tos aplinkybės, jog nuteistojo nusikalstamą veiką įtakojo apsvaigimas nuo alkoholio. Tos aplinkybės nėra nurodytos ir kaltinamajame akte. Tačiau BK 62 str. 1 d. numato, kad teismas kaltininkui gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę, tik atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes bei konstatavęs sąlygų visumą, bei jų išskirtinumą, kurios leidžia kaltininko atžvilgiu taikyti švelnesnę bausmę, nei numatyta įstatymo. Tuo tarpu, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis S. R. sunkų nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 1 d. padarė, nepraėjus nei metams po to, kai jo atžvilgiu buvo nutraukta baudžiamoji byla pagal BK 178 str. 2 d. šalims susitaikius (BK 38 str.) Kolegijos manymu, apygardos teismas šios svarbios aplinkybės, taikydamas nuteistojo S. R. atžvilgiu BK 62 str. 1 d., neįvertino ir neatsižvelgė svarstydamas bausmės paskyrimo klausimą.Toks nuteistojo elgesys rodo, kad jis išvadų po pirmos nusikalstamos veikos nepadarė, o vėliau padarė sunkų nusikaltimą. Todėl, kolegijos manymu, nėra įstatyminio pagrindo nuteistojo S. R. atžvilgiu taikyti BK 62 str. 1 d., 3 d. 3 p. nuostatas ir skirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numato įstatymas. Be to, apygardos teismas nepakankamai atsižvelgė į nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumą ir kilusias pasekmes (sunkiai sutrikdyta jauno žmogaus sveikata, šio sužalojimo pasekmės turės įtakos nukentėjusiojo gyvenimo kokybei). Todėl nuteistajam S. R. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Tačiau įvertinus tai, kad S. R. jauno amžiaus, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino dalį padarytos žalos, charakterizuojamas teigiamai, nesant jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė artima BK 135 str. 1 d. numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 11 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria S. R., nuteistam pagal LR BK 135 str. 1 d., taikytas LR BK 62 str. 1 d., 3 d. 3 p., paskirtas laisvės apribojimas dvejiems metams, uždraudžiant šiuo laikotarpiu lankytis kavinėse restoranuose, diskotekose, kur parduodami alkoholiniai gėrimai, bei įpareigojant tuo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto.

S. R., nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., paskirti laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. šią paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme paskirta pagal LR BK 178 str. 2 d. ir paskirti S. R. galutinę subendrintą bausmę, laisvės atėmimą dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.