Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ieškovė), ieškinį atsakovui UAB „Alicante“, į.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – atsakovas), dėl neturtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys atsakovo pusėje - D. M., UAB „GRIFS AG“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė. Nurodė, kad ieškovė patyrė žalą dėl apsaugos darbuotojo kaltės, kuris veikė atsakovo vardu. Atsakovo vadovas patvirtino apsaugos darbuotojo taisyklės. Atsakovo neteisėtus veiksmus nustatė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-03-30 nutartimi. Ieškovė buvo priversta sudaryti neteisėtą sandorį. Būtent dėl neteisėto sandorio sudarymo ji patyrė neturtinę žalą, nes buvo apkaltinta viešosios tvarkos pažeidimu visų lankytojų akivaizdoje. Prašo ieškinį tenkinti pilnai.

Tretiesiems asmenims D. M. ir UAB „GRIFS AG“ adresuoti ieškinio, jo priedų nuorašai ir teismo pranešimas įteikti tinkamai (b. l. 123, 125). Tretieji asmenys atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai. Byla išnagrinėta tretiesiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, esantis Padekaniškių g. 8, Vilniuje, privačios nuosavybės teise priklauso UAB „Dūdėma“ (b. l. 130-134). Bendradarbiavimo sutartimi sudarytos tarp UAB „Dūdėma“ ir Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Dūdėma“ prisiėmė įsipareigojimus dėl paplūdimio įrengimo servitutiniame sklype (b. l. 109-112). Sutartimi Nr. 01-01 UAB „Dūdėma“ 2115 kv. m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išnuomojo atsakovui (b. l. 105-107). Priedu prie sutarties UAB „Dūdėma“ pervadavė atsakovui sutartinius įsipareigojimus eksploatacijai numatytus bendradarbiavimo sutartyje (b. l. 108). Atsakovas nustatė paplūdimio vidaus tvarkos taisykles (b. l. 128). Apsaugos teikimo sutartimi atsakovo objektas saugomas UAB „GRIFS AG“ (b. l. 99-104). Iš byloje esančios atsakovo direktorius patvirtintos apsaugos darbuotojo atmintinės 5 punkto matyti, kad asmenys, norintys prieiti prie ežero išsimaudyti, turi būti įleidžiami, jeigu poilsiautojai naudojasi persirengimo kabina, gultais, skėčiais, tualetais ir paplūdimio sukurta infrastuktūra ilgiau nei 20 min. privalo susimokėti pagal nustatytas paplūdimio taisykles (b. l. 113). Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija 2012-01-19 nutarimu Nr. A11-464-(1.1.47-T1) D. M. nubaudė pagal LR ATPK 188 str. įspėjimu už tai, kad 2011-07-20, apie 12 val. 52 min., Padekaniškių g. 8, Vilniuje, UAB „Alicante“, atstovaujama direktoriaus D. M. iš I. S. paėmė 10 Lt mokestį už paplūdimio, esančio sklypo Padekamiškių g. 8, Vilniuje, pakrantės apsaugos zonoje, nuomą, kuo apribojo jos teisę prieiti prie paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostomis. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas nutartimi paliko Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisijos 2012-01-19 nutarimą Nr. A11-464-(1.1.47-T1) nepakeistą ir įpareigojo D. M. iki 2012-04-30 atlyginti I. S. 10 Lt turtinį nuostolį (b. l. 8-9).

Šios bylos kontekste svarbu įvertinti, ar atsakovui yra kilusi prievolė atlyginti ieškovei neturtinę žalą. LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Ieškovė reikalavimus grindžia tuo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (atsakovo vadovo nustatytų taisyklių, nurodymų pavaldiniams), ieškovė buvo priversta prieš savo valią sudaryti sandorį dėl atsakovo neteisėtos paslaugos pirkimo, siekiant išreikalauti neteisėtą paplūdimio nuomos mokestį jai kitų lankytojų akivaizdoje buvo iškviesta policija, dėl ko ji patyrė nervinį šoką, buvo pažeminta, sukrėsta.

Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą teisiniu požiūriu reiškia reikalavimą taikyti konkrečiam asmeniui civilinę atsakomybę. Tam, kad būtų galima taikyti civilinę atsakomybę neturtinės žalos atlyginimo forma, turi būti nustatytos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti atsakovo veiksmai, neturtinė žala, priežastinis neteisėtų atsakovo veiksmų ir neturtinės žalos ryšys, žalą padariusio asmens kaltė. Ieškovas privalo įrodyti tris iš nurodytų sąlygų – neteisėtus atsakovo, kuriam reiškiamas reikalavimas, veiksmus, neturtinės žalos faktą ir priežastinį neteisėtų atsakovo veiksmų bei patirtos neturtinės žalos ryšį. Kaltė civilinėje teisėje preziumuojama, todėl atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi pareigą paneigti savo kaltės prezumpciją. Teismui konstatavus, kad neįrodyta bent viena iš įvardytų būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė neturtinės žalos atlyginimo forma negali būti taikoma.

Neteisėtumas teisėje – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja faktinius santykius pagal teisę ir iš teisinių santykių prigimties bei asmeniui keliamų teisinių reikalavimų visumos sprendžia, kokios teisės ir pareigos skirtos asmeniui, ar jos buvo įvykdytos.

Minėta, kad neteisėtus atsakovo, kuriam reiškiamas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, veiksmus privalo įrodyti ieškovė. Kartu pažymėtina tai, kad pagal civiliniame procese galiojantį šalių rungimosi principą ir bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių pagal įstatymą nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė kaip neteisėtus atsakovo veiksmus nurodo tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje teismas nustatė paslaugos neteisėtumą, sandorio negaliojimą ir tai, anot ieškovės, savaime reiškia atsakovo vadovo nustatytų taisyklių, nurodymų pavaldiniams neteisėtumą.

Teismas konstatuoja, kad nors administracinėje byloje Vilniaus miesto 2 apylinkė teismas 2012-03-30 nutartimi pripažino, kad atsakovo darbuotojas šios įmonės vardu neteisėtai iš ieškovės paėmė 10 Lt už paplūdimio nuomos mokestį, tačiau vien ši faktinė aplinkybė negali būti besąlygiškas pagrindas šioje civilinėje byloje ieškovei reikalauti iš atsakovo neturtinės žalos. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, jog ne kiekvienas teisės pažeidimas ex facto kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą. Asmens civilinės atsakomybės klausimas civilinėje byloje turi būti sprendžiamas nepriklausomai nuo to, ar asmeniui buvo taikyta administracinė atsakomybė, nes administracinės teisenos byloje nustatyti faktai neturi prejudicinės galios žalos atlyginimo civilinėje byloje, todėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimą (nebuvimą) galima įrodinėti visomis įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Kiekviena byla turi būti nagrinėjama pagal byloje esančių įrodymų visumą, vadovaujantis individualioje byloje esančiomis bylai teisingai išspręsti reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis.

Teismas atkreipia dėmesį, jog šioje nagrinėjamoje byloje atsakovas pateikė įrodymus, iš kurių matyti, kad žemės sklypas, esantis Padekaniškių g. 8, Vilniuje, yra privačios nuosavybės teisės objektas, kuriam nustatytas pakrantės apsaugos juostos servitutas (b. l. 109-112). Žemės sklypo savininkas UAB „Dūdėma“ bendradarbiavimo sutartimi, sudarytos tarp UAB „Dūdėma“ ir Vilniaus miesto savivaldybės, prisiėmė įsipareigojimus dėl paplūdimio įrengimo servitutiniame sklype (Sutarties 3 p.). Žemės sklypo savininkas išnuomojęs žemės sklypą atsakovui, Priedu prie sutarties perdavė atsakovui sutartinius įsipareigojimus eksploatacijai numatytus taikomus susitarimus (b. l. 108). Atsakovas, vykdydamas prisiimtus įsipareigojimus, nustatė paplūdimio vidaus tvarkos taisykles ir nustatė, kad naudotis paplūdimiu draudžiama nesumokėjus nustatyto mokesčio, o besinaudojantiems paplūdimiu nustatytas 10 Lt paplūdimio priežiūros ir tvarkos palaikymo mokestis. Minėtas taisykles atsakovas paskelbė stende prieš įeinant į paplūdimį (b. l. 128-129).

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ji konkliudentiniais veiksmais su atsakovu sudarė pirkimo-pardavimo sandorį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 2 dalis, 6.192 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas, iškabindamas stende paplūdimio vidaus tvarkos taisykles - pateikė viešą pasiūlymą (CK 6.167 straipsnio 2 dalis). Ieškovė, prieš įeinant į paplūdimį, be to, kaip pati nurodo ieškinyje, būdama atsakovo nuolatinė klientė, su paplūdimio vidaus tvarkos taisyklėmis iškabintomis stende, buvo susipažinusi. Kiekvienas civilinių santykių dalyvis turi teisę rinktis - arba priimti tokį pasiūlymą arba nuo jo susilaikyti. CK 6.181 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai oferentas gauna akceptą, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita. Kadangi ieškovė, būdama supažindinta su paplūdimio vidaus tvarkos taisyklėmis, apsilankė paplūdimyje, ir tokiais savo veiksmais išreiškė valią, jog priima pasiūlymą, t. y. akceptavo atsakovės ofertą, sutartis laikytina sudaryta nuo įėjimo į paplūdimį momento (CK 6.181 straipsnio 1 dalis).

Kita vertus, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas atsižvelgia į pačios ieškovės kaltę dėl jai kilusių neigiamų pasekmių. Tokia galimybė įtvirtinta CK 6.282 straipsnyje, kuris numato, kad, kai paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmetamas. Nukentėjusiojo asmens dideliu neatsargumu gali būti pripažįstamas toks nukentėjusiojo elgesys, kai jis dėl savo nerūpestingumo, neatidumo ar aplaidumo sudarė prielaidas tokiai situacijai prasidėti. Elgdamasis nerūpestingai ar aplaidžiai asmuo iš dalies prisiima negatyvių padarinių, galimų patenkant į atitinkamą situaciją, riziką. Nors ieškovė ieškinyje teigia, kad ji sandorį dėl paslaugos pirkimo buvo priversta sudaryti prieš jos valią, tačiau pripažintina, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovė buvo verčiama sudaryti sandorį. Kaip jau buvo minėta, ieškovė turėjo teisę rinktis, sudaryti sandorį ar ne. Todėl, būdama supažindinta su vidaus tvarkos taisyklėmis ir eidama į paplūdimį, ieškovė turėjo numatyti tokias pasekmes, kad jai gali atsirasti pareiga sumokėti paplūdimio mokestį. Kadangi ieškovė priėmė atsakovo pasiūlymą, sutartis buvo vykdoma. Ta aplinkybė, jog sutarties vykdymo momentu ieškovė turėjo aiškintis su apsaugos darbuotoju, ko pasėkoje buvo iškviestas policijos pareigūnų ekipažas, neįrodo atsakovo neteisėtų veiksmų. Apsaugos darbuotojai, saugodami pakrantės apsaugos juostos servitutą, vykdė jiems pavestas funkcijas numatytas apsaugos paslaugų teikimo sutarties Nr. FA-10-058, 3.2 p. bei vadovavosi apsaugos darbuotojo atmintinės 5 p., pareikalavo ieškovės sumokėti paplūdimio mokestį. Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad byloje nepakanka įrodymų teigti buvus atsakovo neteisėtiems veiksmams, iš kurių ieškovė kildina jos nurodomą neturtinę žalą (CPK 185 straipsnis). Nesant nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė negalima.

Siekdamas visapusiškai išnagrinėti šią civilinę bylą, teismas taip pat pažymi, kad byloje nepakanka įrodymų konstatuoti, kad ieškovė pažeminimą, nervinį šoką, stresą patyrė būtent dėl to, kad siekiant išreikalauti iš jos paplūdimio mokestį buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie grasino ją sulaikyti ir su mažu vaiku ir nuvežti į policijos nuovadą (CK 6.247 straipsnis). Pažymėtina, kad grasinimas yra fakto klausimas, kuris nustatinėjamas pagal nukentėjusiojo ieškinį (CK 1.91 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju realaus grasinimo faktas nenustatytas. Vien žodinis ar rašytinis deklaravimas, kad neturtinė žala buvo padaryta, nėra pakankamas jos atsiradimo įrodymas. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad dėl minėto įvykio ji patyrė nervinį šoką, stresą, kokių nors sveikatos problemų, t.y. ieškovė neįrodė neturtinės žalos atsiradimo fakto. Taigi, įvertinus visas bylos aplinkybes bei pateiktų įrodymų visetą, teismas konstatuoja, kad ieškovė neįrodė esminių sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Atmetus ieškinį dėl materialinio reikalavimo, atmestinas ir ieškovės reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atsakovas apie patirtas bylinėjimosi išlaidas įrodymų nepateikė.

Trečiasis asmuo D. M. pateikė prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, motyvuodamas kad ieškovė nepagrįstai buvo pareiškusi ieškinį D. M., kurio procesinė padėtis tik bylos nagrinėjimo metu buvo pakeista į trečiojo asmens atsakovo pusėje. Trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 100 Lt už žyminį mokestį (b. l. 32), bei 500 Lt už advokato teisinę pagalbą (b. l. 64-65), iš viso 600 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad trečiojo asmens išlaidos patirtos dėl ieškovės proceso iniciavimo jo atžvilgiu, išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra įrodytos bei neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių (8.2 p., 9 p.). Tokiu atveju iš ieškovės jo naudai priteistina 600 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Remiantis LR CPK 92 str. ir 96 str. 2 d., valstybės naudai iš ieškovės priteistina 39 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti trečiajam asmeniui D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš ieškovės I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 600 Lt (šešis šimtus litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, 39 Lt (trisdešimt devyni Lt 00 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.