Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – K. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties K. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje dėl to, kad jis, vairuodamas automobilį, važiuodamas šaligatviu, būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkaus laipsnio (2,61 prom., įvertinus paklaidą – 2,56 prom.) girtumas, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, pradėdamas keisti važiavimo kryptį kliudė stovintį automobilį, dėl ko buvo sugadinti automobiliai. Eismo įvykio metu padaręs turtinę žalą, nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, policijai nepranešė, nepažymėjo įvykio vietos Kelių eismo taisyklių nustatyta tvarka, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutarimu K. L. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė nuobauda – 1300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 3 mėnesiams. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartimi atmestas K. L. prašymas sutrumpinti jam teismo nutarimu paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.K. L. skundžia Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – sutrumpinti jam paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų aplinkybių, kurios yra svarbios, sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino klausimą. Teismas visus K. L. su prašymu pateiktus dokumentus nepagrįstai įvertino kaip formalius įrodymus, nors, apelianto manymu, akivaizdūs fiziniai defektai ir neįgalumas turėtų būti pripažįstami išskirtinėmis aplinkybėmis, sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo klausimą. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamos nutarties argumentais, jog pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę neigiami padariniai, susiję su teisės vairuoti praradimu, nelaikytini pagrindu sutrumpinti teisės atėmimo terminą, kadangi tokiu atveju kartą administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo neturi jokių realių galimybių sulaukti gailestingumo.Pažymima, kad apylinkės teismo argumentas, jog K. L. savo veiksmais galėjo sukelti sunkias pasekmes, susijusias ne tik su turto apgadinimu, bet ir su žmonių sveikatos sužalojimu, riboja administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises ir už tai, ko jis nėra padaręs. Be to, sprendžiant iš nutarties argumentų, K. L. padėtį sunkina net ir tai, kad jam buvo paskirtas artimas minimaliam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, nors teismas turėtų išlikti nuoseklus bei tas pačias atsakomybę lengvinančias aplinkybes palankiai vertinti ir svarstant teisės vairuoti sugrąžinimo klausimą. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas atsiliepime į K. L. apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka, prašo jo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėjo skundas atmestinas.Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Įgyvendinant nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naująjį ANK, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869). Atsižvelgiant į tai, kad ANK 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus, o K. L. atžvilgiu Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutarimas yra įsiteisėjęs, pareiškėjo apeliacinis skundas, vadovaujantis ANK 5 straipsnio 4 dalimi, nagrinėjamas pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o, kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės seka, jog nuobaudą paskyrusi institucija gali sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad egzistuoja visi formalūs pagrindai, kuriems esant gali būti svarstomas klausimas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo K. L.. Nuo teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo praėjo daugiau kaip pusė šios nuobaudos termino, K. L. išklausė 4 val. privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą ir pateikė sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą. Po šio pažeidimo padarymo jis nebuvo baustas administracine tvarka. Tačiau, remiantis formuojama teismų praktika, vien šių formalių sąlygų buvimas nesuponuoja teismui pareigos priimti būtent pažeidėjo prašomą sprendimą ir sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, kadangi ATPK 329 straipsnio nuostatų taikymo klausimas yra teismo teisė, o ne pareiga, ir teismas, įvertinęs svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo, sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą. Šiame kontekste pažymėtina, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Visos aplinkybės, susijusios su pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis, turi būti įvertintos kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą – pagal ATPK 30¹ straipsnį. Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra išimtinių aplinkybių, kurioms esant būtų pakankamas pagrindas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Negalima daryti išvados, kad administracinės nuobaudos tikslai K. L. yra pasiekti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino pažeidimo pobūdį ir pavojingumą. Konkrečiu atveju apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad šioje byloje aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip ypatingai švelninančios K. L. atsakomybę ir sudarančios pagrindą pažeidėjui taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas, nėra.Kaip teisingai pažymima skundžiamoje nutartyje, nors ATPK neišskiria šiurkščių pažeidimų, už kuriuos specialiosios teisės atėmimo terminas negali būti trumpinamas, nagrinėjamu atveju būtent pažeidimo pobūdis ir sunkumas turi įtakos, sprendžiant dėl ATPK 329 straipsnio taikymo. K. L. subendrinta administracinė nuobauda buvo paskirta už vienus pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio ir pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Apelianto nurodytos pažeidimo padarymo aplinkybės, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimas, buvo įvertintos ir nagrinėjant jo administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teisme bei už padarytus pažeidimus jam paskiriant baudą ir papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, artimą minimaliam terminui. Aplinkybė, kad specialios teisės atėmimo laikotarpiu K. L. naujų pažeidimų nepadarė, taip pat negali būti laikoma išimtine, kadangi visuomenėje nustatytų normų ir taisyklių laikymasis yra asmens pareiga ir ji negali būti vertinama kaip neginčytina sąlyga taikyti asmeniui ATPK 329 straipsnio nuostatas. Už naujus administracinius teisės pažeidimus asmuo būtų baudžiamas atskirai. Be to, apeliantas nurodo, kad jis sumokėjo jam paskirtą baudą, taip pat išklausė mokymo kursą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai ir pateikė šį faktą patvirtinantį dokumentą bei žinių atestavimo pažymėjimą. Pažymėtina, kad šios aplinkybės laikytinos formaliu pagrindu ATPK 329 straipsnio taikymui, jos, be kita ko, turės reikšmės ir atlikus visą paskirtą nuobaudą. Sumokėti jam paskirtą baudą apeliantas privalėjo nepriklausomai nuo jo valios. Apelianto teiginiai, jog dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo jis negali įgyvendinti darbo sutarimo su darbdaviu dėl vairuotojo pareigų, taip pat šeiminės aplinkybės bei apsunkintas judėjimas neturint galimybės vairuoti transporto priemonę taip pat negali būti pagrindu sutrumpinti jam paskirtos specialios teisės atėmimo laiką, kadangi tai nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, kadangi, aukštesniojo teismo vertinimu, kaip teisingai nurodoma pirmosios instancijos teismo nutartyje, K. L., darydamas pažeidimą, pats prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Kritiškai vertintinas ir pareiškėjo argumentas, jog, jam negrąžinus teisės vairuoti, darbo sutartis su juo bus nutraukta, kad iš byloje esančios Sodros pažymos apie asmens įdarbinimus matyti, jog 2016 m. balandžio 1 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pakartotinai po 2016 m. vasario 25 d. darbo santykių nutraukimo įdarbino K. L., tuo metu jau įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutarimui, kuriuo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo atimta teisė vairuoti.Pažymėtina, jog nuobaudos tikslai užtikrinami tik vykdant nuobaudą ir realiai patiriant tam tikrus suvaržymus. Nors apeliantas skunde nurodo, kad jis suprato padaręs klaidą ir įvertino galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, tačiau pažeidėjui skiriamos administracinės nuobaudos tikslas yra ne tik jį nubausti, tačiau ir padėti jam suvokti, kad veiksmai, už kuriuos jam paskirta nuobauda, visuomenėje nėra toleruojami, o jo nurodyti suvaržymai darbinėje veikloje, buityje ir rūpinantis savo neįgalia giminaite yra jo paties netinkamo elgesio – nenoro laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų, pasekmė, apie kurią jam buvo žinoma iš anksto. Pažymėtina, jog kritiškai vertintini ir apelianto teiginiai, jog, jam esant neįgaliam ir praradus teisę vairuoti, jis negali rūpintis artimaisiais ar aplankyti artimųjų kapų, kadangi, kaip nurodyta institucijos, surašiusios administracinių teisės pažeidimų protokolą, atsiliepime į apeliacinį skundą, iš VRIS duomenų matyti, jog K. L. sutuoktinei 2014 m. sausio 29 d. buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, suteikiantis teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones. Sutiktina su atsiliepimo argumentu, jog tokiu būdu sutuoktinė gali užtikrinti savo bei apelianto poreikius, kuriems patenkinti reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir pagrįstai netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymo dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir keisti ar panaikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį nepakeistą ir K. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.