Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2022-10-06 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2714-859/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-10-06
Bylos Nr.
e1-2714-859/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22880-2022-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladimir Berezovskij
Kaltinamasis
J. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2714-859/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22880-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.2.5.4.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Viktorijos Baradinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. P. 2022 m. birželio 20 d., apie 15.30 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme bėgo paskui G. J., ją pasivijęs ne mažiau dviejų kartų ją apspjovė bei mosikavo rankomis bandydamas jai suduoti smūgį, po ko jai pradėjus bėgti, jis bėgdamas paskui ją grasino jai, sakydamas, kad ją užmuš, taip savo žodžiais sudarė realų ir pakankamą pagrindą bijoti, kad jo grasinimai gali būti įvykdyti.

Šiais savo veiksmais J. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis J. P. parodė, kad iš dalies prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, sutinka beveik su visomis įtarime nurodytomis aplinkybėmis, išskyrus su tuo, kad mosikuodamas rankomis bandė suduoti smūgį nukentėjusiajai, taip pat neatsiminė, ar sakė merginai būtent tuos žodžius, kad užmuš. Jis iš tiesų mosikavo rankomis, kai bendravo su įtarime minėta mergina, tačiau smūgių suduoti jai nebandė, tiesiog emocingai kalbėdamas daug gestikuliavo rankomis. 2022 m. birželio 20 d. buvo namuose, maždaug nuo 13.00 val. iki 15.30 val. vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę, jos išgėrė apie 250 mililitrų. Namuose buvo vienas. Apie 15.30 val. nusprendė eiti į parduotuvę, išėjęs į laiptinę, laiptinės (duomenys neskelbtini) aukšte, sutiko praeinančią kaimynę, ji praėjo pro jį ir nepasisveikino, kadangi jie praktiškai su visais kaimynais visada sveikinasi, jis jai nusprendė pasakyti pastabą, kadangi buvo išgėręs, per daug įsižeidė ir ant jos supyko. Pasakė: „Kodėl nepasisveikinai, ar sunku pasisveikinti“. Ji išbėgo iš laiptinės, nes jis tapo piktas, galėjo jo išsigąsti. Jis su ja kalbėjo pakeltu tonu, keikėsi necenzūriniais žodžiais. Jis laiptinėje bėgo paskui merginą, ji išbėgo į lauką, bėgo aplink kieme stovintį automobilį, jis bėgo paskui ją, vienu metu jis spjovė į merginą, spjovė vieną arba du kartus. Jis stovėdamas apie du metrus atstumu nuo merginos mosikavo rankomis, tačiau nebuvo užsimojęs su tikslu suduoti jai smūgį, tai buvo tiesiog emocingas šaukimas ir gestikuliavimas rankomis, „grūmojimas“ rankomis, tačiau manė, kad merginai tai galėjo sukelti baimę, nes šie jo veiksmai buvo daromi kartu su necenzūriniais žodžiais bei pakeltu balso tonu, tačiau jis neturėjo tikslo suduoti smūgių merginai. Neatsiminė, ar merginai sakė, kad ją užmuš, bet jeigu tikrai taip pasakė, tai buvo tik jo noras ją pagąsdinti ir pagrasinti jai. Jis nežino, ar mergina galėtų meluoti duodama parodymus, tačiau jam mergina atrodė labai padori, yra linkęs tikėti jos parodymais. Jeigu jis tikrai merginai pasakė, kad ją užmuš, labai dėl to gailisi ir supranta, kad jai tai galėjo sukelti baimę, tačiau savo grasinimo tikrai neturėjo tikslo įvykdyti, merginos nužudyti nenorėjo, tai buvo girto žmogaus „pasirodymas“. Tuomet pamatė, kad jį stebi kaimynai, pamatė, kad iš namo (duomenys neskelbtini) aukšto kaimynas viską filmuoja, o gal tiesiog žiūrėjo, tuo metu nusprendė grįžti namo, o mergina jau buvo dingusi iš jo matymo zonos. Jis grįžo namo, daugiau merginos nematė, jos nepažįsta tik žino, kad ji gyvena jo daugiabutyje, tačiau buto numerio nežino. Nori pažymėti, kad dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, supranta, kad sakydamas žmogui, kad jį užmuš, padarė nusikaltimą, to sakyti negalima ir jam labai dėl to gėda, mano, kad jo tokiam elgesiui įtakos padarė išgertas alkoholio kiekis ir prasta šiuo metu esanti emocinė būklė, šiuo metu patyrė nemažai sunkumų gyvenime, turi sveikatos problemų, finansinių, bei šeimoje su vaikais, mano, kad jam viskas susikaupė ir „prisikabino“ tiesiog prie atsitiktinio žmogaus. Norėtų merginos atsiprašyti ir su ja susitaikyti.

Papildomai apklaustas kaip įtariamasis J. P. parodė, kad asmenį vijosi aplink automobilį namo kieme, taip pat galėjo asmeniui pasakyti, kad ją užmuš, tačiau jis šių žodžių neatsimena, bet neneigia, kad juos pasakė. Supranta, kad jo veiksmai merginai galėjo sukelti baimę, dėl to labai gailisi ir merginos atsiprašė, apgailestauja, kad nukentėjusiajai teko patirti jo tokį elgesį, jam tikrai labai gėda, kad taip pasielgė. Nori pažymėti, kad viskas prasidėjo nuo to, kad mergina su juo nepasisveikino, tačiau merginos nei užmušti, nei sužaloti nenorėjo. Jam yra pranešta dėl pateikto civilinio ieškinio 1 500 eurų neturtinei žalai atlyginti, su civiliniu ieškiniu sutinka, yra pasiruošęs žalą atlyginti, tačiau išskaidant jos mokėjimą dalimis. Prašo tyrimą pabaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiks su bet kokia siūloma bausme.

Be J. P. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, patvirtina kiti bylos duomenys.

BIRT žiūryklės duomenimis registruotas įvykis – pranešėją užpuolė kaimynas (el. b. l. 3-6).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip nukentėjusioji G. J. parodė, kad 2022 m. birželio 20 d. 15.30 val. jai išėjus iš savo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ją pastebėjo jos kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto. Kaimynas pastebėjęs ją supyko, kad ji su juo nepasisveikino ir pradėjo sekti jai iš paskos. Jai nusileidus į paskutinį laiptinės aukštą ir išėjus iš laiptinės į prie laiptinės esančią kiemo teritoriją, jis atbėgo paskui ją ir pradėjo ant jos rėkti: „Ko tu tokia nemandagi? Ar tavęs niekas nemokino sveikintis?“. Išsigandusi kaimyno ji išbėgo iš laiptinės ir pasislėpė už netoliese laiptinės stovinčio automobilio. Kaimynas atbėgo paskui ją, kelis kartus ją apspjovė, pradėjo mosikuoti rankomis. Vėliau atsistojęs į kovinę stovėseną bandė jai trenkti, tačiau ji sugebėjo pasprukti. Po to kai pabėgo, kaimynas pradėjo įžeidinėti ją įvairiais žodžiais, tokiais kaip „tu (necenzūriniai žodžiai)“. Ji bandė kaimyno atsiprašyti, sakė, kad jai labai baisu, prašė, kad jis paliktų ją ramybėje, netrukdytų jai, tačiau kaimynas jos neklausė ir pradėjo jai grasinti. Kaimynas pradėjo šaukti: „Tu, (necenzūriniai žodžiai), ko su manim nesisveikini? Kai išmoksi mandagumo, tada galėsi čia gyventi. Aš tave užmušiu“. Tokius savo kaimyno žodžius priima kaip realius ir keliančius jai pavojų. Kaimynas yra maždaug (duomenys neskelbtini) metų vyras, apie 1,80 m ūgio, vilkėjo juodą kepurę (ant šono baltas ženkliukas), odinę juodą striukę, po striuke pilka maikutė, juodos spalvos kelnes ir juodos spalvos sportbačius, ant liemens turėjo pasikabinęs juodos spalvos rankinuką. Prieš tai su kaimynu nebendravo, jokių konfliktų neturėjo. Dėl ko jis taip pradėjo elgtis, ji nežino. Įvykio vieta kameromis nestebima (el. b. l. 7-19).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame nurodyta, kad nukentėjusioji G. J. iš jai parodytų asmenų nuotraukų atpažino J. P., kuris 2022 m. birželio 20 d. apie 15.30 val. grasino fiziniu susidorojimu. Asmenį atpažino pagal bendrus bruožus. Asmuo yra kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 74-77).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas R. H. parodė, kad 2022 m. birželio 20 d. apie 15.30 val., būdamas namuose, pažymoje nurodytu adresu, jau iš ryto išgirdo vyro klyksmus šio bute. Vėliau per buto langą matė vyrą (šis gyvena su moterimi, kurios balso nesigirdėjo), kuris kalbėjo lietuvių ir rusų kalba. Ką kalbėjo lietuvių kalba, nesuprato, o rusiškai keikėsi necenzūriniais žodžiais bei grasino, kad šiam niekas nieko nepadarys. Žodžio nužudysiu, negirdėjo. Vyras elgėsi neadekvačiai, agresyviai. Vyras su sugipsuota ranka, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Vyras buvo užsidėjęs juodos spalvos kepurę, akinius nuo saulės, tamsių plaukų. Kiek buvo nuėjęs nuo lango, kad galėtų nufilmuoti įvykį. Nuo minėto vyro matė bėgančią moterį, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo kaimynė iš kitos laiptinės. Ji bėgo nuo vyro tarp automobilių per krūmus, esančius šalia namo ir panašiai. Ar vyras ją apspjaudė, nematė. Nufilmavo pačio įvykio pabaigą, kur minėtas vyras nueina nuo minėtos merginos kaimynės. Vyras galimai vėliau nuėjo į parduotuvę. Nueinant pakėlęs galvą dar kažkam pagrasino. Mano, kad iš butų aukščiau kaimynai matė ir girdėjo įvykį. Vėliau nusileidęs į kiemą, kai vyras nuėjo, susitiko su minėta mergina, kuri pasakė, kad jau iškvietė policiją. Pareigūnai bendravo su nukentėjusia mergina. Iki atvykstant pareigūnams matė, kaip tas pats kaimynas buvo su kitu asmeniu. Jam atrodo, kad šie juos pamatė, tačiau nieko nesakę nuėjo į laiptinę. Laiptinėje girdėjosi rėkimai. Aukščiau nurodytas vyras yra kitos laiptinės kaimynas. Šis gyvena priešais jo nuomojamą butą tik kitoje laiptinėje. Dažnai girdi šio balsą. Šis rėkauja kaip nesveikas, neadekvatus žmogus, galimai paveiktas alkoholio ar narkotinių medžiagų, nes sveikam žmogui tai nebūdinga. Vaizdo įrašą persiuntė kaimynei. Vaizdo įraše matomi asmens požymiai. Įvykį matė ir kiti kaimynai. Mano, kad kaimynė šiam dėl tokio elgesio pakliuvo atsitiktinai. Po įvykio vėl buvo girdimi vyro riksmai 3 val. nakties ir 6 val. ryte (el. b. l. 52-55).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja P. K. parodė, kad 2022 m. birželio 20 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu D. J.. Patruliuodami gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prieš porą minučių laiptinėje kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto užpuolė pranešėją, aprėkė, apspjaudė. Vyras galimai apsvaigęs. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėja G. J., kuri paaiškino, kad 2022 m. birželio 20 d. 15.30 val. jai išėjus iš savo buto, pastebėjo kaimyną. Kaimynas, pastebėjęs šią, supyko, kad ši nepasisveikino ir pradėjo sekti iš paskos. Nusileidus į paskutinį laiptinės aukštą, jis atbėgo paskui ir pradėjo rėkti sakydamas: „Ko tu tokia nemandagi? Ar tavęs niekas nemokino sveikintis?“. Išsigandusi kaimyno ši išbėgo iš laiptinės ir pasislėpė už netoliese laiptinės stovinčio automobilio. Kaimynas atbėgo paskui šią, kelis kartus apspjovė, pradėjo mosikuoti rankomis. Vėliau atsistojęs į kovinę stovėseną bandė šiai trenkti, tačiau ši sugebėjo pasprukti. Kai pabėgo, kaimynas pradėjo įžeidinėti įvairiais žodžiais, tokiais kaip: „tu (necenzūriniai žodžiai)“. Ši bandė kaimyno atsiprašyti, sakė, kad šiai labai baisu, prašė, kad jis paliktų šią ramybėje, netrukdytų, tačiau kaimynas neklausė ir grasino. Kaimynas šaukė: „Tu, (necenzūriniai žodžiai), ko su manim nesisveikini? Kai išmoksi mandagumo, tada galėsi čia gyvent. Aš tave užmušiu“. Pranešėja sakė, kad tokius kaimyno žodžius priima kaip realius ir keliančius jai pavojų. Kaimynas yra maždaug (duomenys neskelbtini) metų vyras, apie 1,80 m ūgio, vilkėjo juodą kepurę (ant šono baltas ženkliukas), odinę juodą striukę, po striuke pilka maikutė, juodos spalvos kelnes ir juodos spalvos sportbačius, ant liemens turėjo pasikabinęs juodos spalvos rankinuką. Prieš tai su kaimynu nebendravo, jokių konfliktų neturėjo. Dėl ko jis taip pradėjo elgtis, nežino. Nei jis, nei jos kolega su vyru nebendravo, visą informaciją apie įvykį žino tik iš pranešėjos žodžių. Įvykio vieta kameromis nestebima. Per buto langus matėsi, kad minėtas vyras yra namuose. Beldžiant ir skambinant į (duomenys neskelbtini) buto duris, minėtas kaimynas buto durų neatidarė. Užpildytas pranešimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas. Įvykį per langą matė kaimynė, kurios kontaktai nurodyti minėtame protokole (el. b. l. 152-155).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja B. S. parodė, kad 2022 m. birželio mėn., po pietų, galbūt buvo apie 17.00 val., buvo savo namuose pažymoje nurodytu adresu. Tuo metu laukė ateinančios dukterėčios, todėl vis pažiūrėdavo pro langą į kiemą, langas buvo atidarytas, jos butas yra (duomenys neskelbtini) aukšte. Vienu metu pamatė šaukiantį vyrą, tai buvo jos kaimynas, kuris gyvena jos namo (duomenys neskelbtini) aukšte. Jis šaukė: „žinosi, kas bus, jeigu nepasisveikinsi“, jis tai sakė stovėdamas prie automobilio. Prie to pačio automobilio matė ir stovinčią merginą, kuri šaukė: „Aš bijau tavęs“. Kai vyko tarp šių konfliktas, ji vyrą matė gerai, o merginos nelabai, kadangi vaizdą užstojo krūmai, bet girdėjo šios balsą ir matė, kai jie „lakstė“, mergina bėgo nuo vyro, jis paskui ją, tai vyko namo kieme, jie bėgiojo aplink kieme stovinčius automobilius. Suprato, kad konfliktas tarp jų įvyko dėl to, kad mergina su tuo kaimynu nepasisveikino. Kiek ilgai vyko minėtas konfliktas, nežino, kadangi visos situacijos nestebėjo nuo pradžių iki pabaigos. Gali tiksliai neatsiminti, bet jai atrodo, kad tas kaimynas merginai sakė, kad ją prilups. Vienu metu kaimynas pamatė, kad ji viską stebi pro langą ir jai pasakė: „Aš tuoj išspirsiu duris tau“ ir pasakė kažkokį necenzūrinį žodį. Mergina jai atrodė labai išsigandusi. Vyras atrodė apsvaigęs nuo alkoholio, nors jis nesvirduliavo, bet jo elgesys buvo neadekvatus. Šis kaimynas yra labai konfliktiškas, dažnai jį girdi šaukiantį namo kieme (el. b. l. 47-48).

Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad įvykio vietos apžiūros vieta yra (duomenys neskelbtini), esančio namo kiemas ir automobilių stovėjimo aikštelė. Aikštelė ir laiptinė nėra stebimi vaizdo kameromis.

Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad 2022 m. birželio 21 d. 10.19 val. nukentėjusioji G. J. el. paštu atsiuntė vaizdo įrašą pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kuriame užfiksuotas iš buto filmuojamas kiemas. Vaizdo įraše matyti einantis kieme ir kažką sakantis asmuo. Vyras yra apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apsirengęs juodos spalvos odinę striukę, juodos spalvos džinsines kelnes. Vaikinas yra su juodos spalvos akiniais nuo saulės, ant galvos dėvintis juodai-baltą kepurę (beretę). Vyras su savimi nešasi per petį uždėtą vyrišką rankinę. Vyro dešinė ranka galimai subintuota (matosi aprišta baltai). Vaizdo įrašo trukmė 5 sek. Filmuota dienos metu.

Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėti 4 Bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai. Garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io pradžia_ 2022-06-20 15_35_39)“, garso įraše užfiksuotas G. J. skambutis, kuriuo operatoriaus prašo policijos pagalbos dėl užpuolusio kaimyno (duomenys neskelbtini).

2) Garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia_ 2022-06-20 15_58_46)“, garso įraše užfiksuotas pranešėjos moters skambutis, kuri teiraujasi dėl anksčiau kviestų policijos pareigūnų atvykimo, nes jų nesulaukia, o kaimynas vėl šūkauja.

3) Garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia_ 2022-06-20 16_10_38)“, garso įraše užfiksuota pranešėja G. J., kuri nurodo, jog skambino anksčiau dėl smurtaujančio vyro (duomenys neskelbtini), kuris laiptinėje užpuolė, apspjaudė, bandė trenkti, vijosi, tačiau policijos pareigūnai neatvyksta.

4) Garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia_ 2022-06-20 18_43_09)“, garso įraše užfiksuotas pranešėjos G. J. skambutis, kuri nurodo, kad šiandien dieną ją užpuolė agresyvus vyras, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis policijai durų neatidarė, tačiau dabar skambina į jos duris. Jai baisu, nes jis vėl priekabiauja.

Kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas pavadinimu „2022_0620_161955_003“ - vaizdo ir garso įraše užfiksuota, kaip į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, kurie bendrauja su nukentėjusiąja, kuri paaiškino, kad konfliktas įvyko dėl to, kad ji nepasisveikino su kaimynu, tada jis pasivijo, ji bėgiojo aplink mašiną, ją apspjaudė, bandė trenkti, iškeikė visais įmanomais žodžiais ir kažkur išėjo. Ji turi pretenzijų, nes ją labai išgąsdino ir grasino, jai baisu eiti namo. Sakė, kad ją užmuš, jai reikia išmokti pagarbos, kuomet išmoks, tada galės čia gyventi (el. b. l. 169-173).

Šiame baudžiamajame įsakyme aptarti surinkti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

Motyvuojamoji dalis

BK 145 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiškimo momento, veikos baigtumui įtakos neturi tai, ar išsakyti grasinimai būtų buvę įgyvendinti. Grasinimas kaip teisinė sąvoka – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Taikant baudžiamąją atsakomybę pagal minėtą straipsnį būtina nustatyti tiek konkretų grasinimo turinį, t. y. kad buvo grasinama būtent atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, tiek ir pakankamą pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, t. y. kad grasinimas yra realus ir gali būti įgyvendintas.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis papildomos apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad supranta, jog jo veiksmai merginai galėjo sukelti baimę, dėl to labai gailisi ir merginos atsiprašė, apgailestauja, kad nukentėjusiajai teko patirti jo tokį elgesį, jam tikrai labai gėda, kad taip pasielgė, taipogi, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo nukentėjusiosios parodymai – pažymėjo, kad buvo išsigandusi, o kaimyno žodžius ir grasinimus priėmė kaip realius ir keliančius pavojų.

Taigi surinktų įrodymų visuma nustatyta, kad J. P. 2022 m. birželio 20 d., apie 15.30 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme bėgo paskui G. J., ją pasivijęs ne mažiau dviejų kartų ją apspjovė bei mosikavo rankomis bandydamas jai suduoti smūgį, po ko jai pradėjus bėgti, jis bėgdamas paskui ją grasino jai, sakydamas, kad ją užmuš, taip savo žodžiais sudarė realų ir pakankamą pagrindą bijoti, kad jo grasinimai gali būti įvykdyti, todėl J. P. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Nukentėjusiajai surašytas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo ji informuota apie galimybę šį sprendimą apskųsti. Skundų, prašymų negauta.

Bausmės skyrimo motyvai.

Teismas, skirdamas bausmę J. P., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, veika baigta. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį J. P. – yra darbingo amžiaus, neteistas (el. b. l. 140-142), per 3 metus baustas už administracinių nusižengimų padarymą (el. b. l. 129-139), SODROS duomenimis nedirba (el. b. l. 126-128), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrus laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, jos dydį nustatant mažesnį už šios rūšies bausmės vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis), kartu paskiriant įpareigojimą pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); viso bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis); bei uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam J. P. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl kardomųjų priemonių.

J. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Dėl civilinio ieškinio.

Ikiteisminio tyrimo metu G. J. pareiškė 1 500 EUR civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Teismas pažymi, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti tenkinamas esant šių sąlygų visumai: 1) padaryta nusikalstama veika; 2) padaryta žala; 3) tarp nusikalstamos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys.

Anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad J. P. savo nusikalstama veika nukentėjusiajai G. J. padarė neturtinės žalos. Tarp civilinei ieškovei padarytos neturtinės žalos ir kaltinamojo padarytų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti patirtais nukentėjusiosios išgyvenimais. Ypač vertinant tai, kad kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino, vadinasi, faktiškai įsipareigojo jį atlyginti. Todėl yra teisinis pagrindas priteisti iš kaltinamojo civilinei ieškovei minėtą pinigų sumą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

J. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant viso bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis); pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) bei uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, viso bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis); pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) bei uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

J. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Priteisti iš J. P. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. J. 1500 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Išaiškinti, kad:

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Vladimir Berezovskij