Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d.) 127 straipsnio 3 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č. 2016 m. lapkričio 20 d., laikotarpyje nuo 14.00 val. iki 14.17 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį AUDI 80, valstybinis Nr. nenustatytas, neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, kai šios specialiosios teisės nėra įgijęs, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, ko pasekoje automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą, taip ją apgadindamas, bei iš sukelto eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET taisykles.

Teisme A. Č. savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, jog tą dieną važiavo pas draugą, važiavo ne vienas, su P. L., automobilį vairavo jis, suko į keliuką, paslydo ir automobilio nesuvaldė, įvažiavo į tvorą. Bandė su nukentėjusiąja tartis, kad ji nekviestų policijos, kad viską tarpusavyje išsiaiškintų, tačiau ji nesutiko. Nei R. P., nei L. B. paties autoįvykio nematė, t. y. kaip jis įvažiavo į tvorą, jos išėjo tik tada, kai P. L. tuo momentu jau bandė išvažiuoti iš griovio, o jam nepavykus jis pats sėdo už vairo, išvažiavo iš griovio, apsisuko ir nuvažiavo. Automobilis senas, 1992 metų laidos, jį buvo nusipirkęs vieną dieną prieš šį įvykį, po jo iš karto pardavė tiems patiems pardavėjams, iš kurių jį ir nupirko. R. P. gal ir matė, kad iš griovio bandė išvažiuoti P. L., tačau ji tikrai negalėjo matyti, kas juo toliau nuvažiavo. Nors pats to tiksliai ir neprisimena, gal P. sėdo už vairo ir išvažiavo. Gerai atsimena tik tai, jog būtent jis įvažiavo į tvorą. Po to atsimena, kaip buvo pažadintas pareigūnų. Žalą nukentėjusiajai jau atlygino.

Nukentėjusioji R. P. teismo posėdžio metu parodė, kad tąkart jos vyras išgirdo trenksmą, ji išėjo į kiemą. Ant kelio pamatė A. Č. ir P. L.. Jie buvo įvažiavę į jos tvorą. Norėjo paimti mašinos raktelius, bet P. L. šoko į mašiną, kada į mašiną įsėdo A., neprisimena. P. L. sėdėjo už vairo, A. sėdėjo keleivio pusėje, jie nuvažiavo Žadžiūnų link, ji iškvietė policiją. Kaip jie atvažiavo, nematė. Ji juos pamatė, kai mašina buvo griovyje, iš jo išvažiavo P. L., o nuvažiuojant vairavo būtent P. L., A. Č. sėdėjo keleivio pusėje priekyje. Ji dar pasiūlė jiems mašiną palikti kieme, norėjo paimti mašinos raktelius, kad jie nebeišvažiuotų, tačiau P. L. šoko į priekį, sėdo už vairo. Jie nesakė, kuris iš jų įvažiavo į tvorą. Mašinos numerių nepastebėjo. Žalą jai atlygino A. Č.. Abu buvo akivaizdžiai neblaivūs, jautėsi stiprus alkoholio kvapas.

Liudytoja L. B. teismo posėdžio metu parodė, kad išgirdus, jog kažkas atsitrenkė į tvorą, išėjo ant kelio pasižiūrėti, matė, jog ant kelio stovėjo A., o P. su mašina išvažinėjo iš griovio. Po to P. L. pavažiavo, A. įlipo į mašiną, jie apsisuko ir nuvažiavo Žadžiūnų link. Nematė, kaip jie atsitrenkė į tvorą. Išėjo, kai mašina jau buvo griovyje, o P. L. bandė išvažiuoti, A. stovėjo ant keliuko. Dar ji priėjo, pašnekėjo su A., su P. nebendravo, tik staiga jie susėdo į mašiną ir nuvažiavo. Tai buvo A. Č.. Juos pažįsta gerai, jie iš gretimo kaimo. Matė būtent tą momentą, kai mašina buvo griovyje ir kai ji išvažiavo iš įvykio vietos. Kas atsitrenkė į tvorą, nematė. Matė, kad A. stovėjo ant keliuko. P. L. važiavo iš griovio, o A. stovėjo ant keliuko. Kai P. išvažiavo iš griovio, A. įlipo į mašiną, į keleivio pusę, jie pavažiavo iki gretimo keliuko, apsisuko ir nuvažiavo Žadžiūnų pusės link. Jie pravažiavo pro ją, todėl gerai matė, kad už vairo sėdėjo P. L., A. sėdėjo keleivio vietoje, priekyje. Mašina buvo balta, numerių neprisimena. Tvora sugadinta. A. buvo neblaivus. Ar P. buvo blaivus, nežino.

Liudytojas G. J. teismo posėdžio metu parodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Č. jam matytas. Vakare jam atėjus į tarnybą, kolegos jį sulaikytą perdavė išblaivinti ir apsiklausti, surašyti protokolą. Jis apsiklausė, o kolega M. A. surašė protokolą. Asmuo pasakodamas įvykio aplinkybes sakė, kad jis važiavo, suko į kiemą, nesuvaldė automobilio, įvažiavo į tvorą ir ją apgadino. Sakė, kad po įvykio mašiną pardavė. Su kitais asmenimis jis nebendravo. Taip pat šis asmuo minėjo, kad jis buvo su kažkokiu asmeniu, tik dabar neprisimena jo pavardės. Pagal surinktus įrodymus, nebuvo jokių faktų, paliudijančių patį vairavimo faktą.

Liudytoja D. B. teismo posėdžio metu parodė, kad iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, jog Norušaičių kaime automobilis įvažiavo į tvorą, ją apgadino ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nuvažiavus į įvykio vietą, pasitiko namo savininkė su dukra ir paaiškino, kad du galimai neblaivūs vyrai įvažiavo į tvorą, po to į griovį, po ko automobilį išsistūmė ir nuvažiavo į Žadžiūnų kaimą. Kadangi moterys tuos vyrus pažinojo, tai nurodė vieno iš jų gyvenamąją vietą. Nuvykus ten, nurodyto asmens nerado, o buvęs vaikinas nurodė kitą adresą, kuriuo nuvykus rado neblaivų A. Č., jis miegojo. Jis sakė, kad važiavo neblaivus ir apgadino tvorą. Kadangi buvo stipriai apsvaigęs, jį parsivežė išblaivinti į Šiaulių apskrities VPK laikino sulaikymo patalpas. Moterys sakė, kad momento, kaip įvažiavo į tvorą, jos nematė. Kai jos pamatė, kad tvorai kažkas negerai, jos išėjo į kiemą ir pamatė ant kelio stovinčius vyrus. Tos moterys matė kaip jie nuvažiavo ir į kurią pusę. Antro asmens jie nerado ir jam girtumo (neblaivumo) nenustatinėjo.

Liudytojas M. A. teismo posėdžio metu parodė, kad prisimena, jog jis perėmė tyrimo medžiagą iš darbą baigiančios pamainos ekipažo, reikėjo surašyti ATP protokolą ir paimti paaiškinimą iš vairuotojo, kuris vairavo automobilį. Pats įvykio vietoje nebuvo. Apklausė šį asmenį, paaiškinimą paėmė kolega J., o jis surašė ATP protokolą. Su kitais asmenimis nebendravo. Surašant protokolą, jokių abejonių nekilo.

Liudytojas S. V. teismo posėdžio metu parodė, kad atsimena, jog buvo gautas iškvietimas dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Nuvažiavus į įvykio vietą pasitiko dvi moterys, kurios paaiškino, kad automobilis sugadino jų tvorą. Sugadino joms pažįstami asmenys. Moterys sakė, kad paties eismo įvykio jos nematė, tik po to matė stovinčią apgadintą mašiną ir matė, kad stovėjo joms pažįstami du žmonės iš gretimo kaimo. Moterys sakė, kad tarėsi dėl nuostolių atlyginimo, tačiau nesusitarus, vienas iš piliečių, ne A. Č., o jo draugas, sėdo už vairo ir išvažiavo iš kaimo. Moterys nepasakė, kuris iš piliečių vairavo. Po kiek laiko rado A. Č.. Jautėsi, kad jis stipriai girtas, pasakojo, kad tai jis padarė avariją, kad jis važiavo ir įvažiavo į tvorą. Aiškino, kad avariją padarė jis, o iš įvykio vietos išvažiavo kitas asmuo. Kadangi asmuo buvo labai girtas, buvo sunku patikėti, ar jis sakė teisybę, ar ne. Asmenį parsivežė išblaivinti, kad būdamas blaivus papasakotų eismo įvykio aplinkybes. Darbą baigė, medžiagą perdavė kitiems pareigūnams. Norėjo apžiūrėti ir mašiną, bet jaunuolis sakė, kad mašina yra pas kitą asmenį, o vėliau pasakė, kad mašina jau parduota. Kito asmens nesurado.

Liudytojas P. L. teismo posėdžio metu parodė, kad jis atsibudo, kai A. Č. jau buvo įvažiavęs į tvorą. Padėjo išstumti mašiną iš griovio ir jie išvažiavo į namus. Įvykio metu buvo neblaivus ir miegojo mašinoje. Atsibudo po smūgio į tvorą. Mašiną vairavo A.. Važiuojant atgal, mašiną taip pat vairavo A.. Mašina buvo A.. Sakė, kad po įvykio mašiną pardavė. Valstybinio numerio nežino. Niekas nematė, kaip jie įvažiavo į tvorą, tik vėliau išėjo R. P. ir pradėjo šaukti, kad tai jis vairavo mašiną, taip visą kaltę suverčiant jam. A. sakė, kad tvorą jis jau sutvarkė. Neatsimena, ar prašė nekviesti policijos, buvo daug išgėręs. A. sukosi ir mašina įvažiavo į griovį, buvo pašalę, jis sukosi ir nepataikė į kelią, slydo ir atsitrenkė į tvorą. Negali atsakyti, kas mašiną išvairavo iš griovio. Atrodo, kad A., nes brolio žmona sakė, kad jis stūmė mašiną. Jis negalėjo vairuoti mašinos, nes buvo per daug girtas. Į priekį ir atgal važiavo A. Č.. Neprisimena, kas išvairavo mašiną iš griovio, buvo girtas. Gal ir jis galėjo mašiną išvairuoti iš griovio, bet jis tik galėjo padėti ją išstumti.

Nukentėjusioji R. P. rašytiniu pareiškimu byloje patvirtino, kad 2016-11-20 dėl jos tvoros sugadinimo padaryta žala atlyginta, ją atlygino A. Č. ir jam jokių pretenzijų nebeturi.

Iš asmens blaivumo alkotesteriu patikrinimo duomenų matyti, kad 2016-11-20, 15.48 val., A. Č. buvo nustatytas 1,92 promilių girtumas.

Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), kai šios pasekmės sukeliamos neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. Pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia. Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimą padaręs asmuo neblaivus (apsvaigęs) ir juo buvo padaryta žala, šiuo atveju, sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad A. Č. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, t. y. kad vairuodamas transporto priemonę neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, kai šios specialiosios teisės nėra įgijęs, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, ko pasekoje jis šio automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kitam asmeniui priklausančią tvorą, taip ją apgadindamas. Byloje surinkti įrodymai patvirtina šią išvadą, ginčo byloje dėl to taip pat nėra. Be A. Č. prisipažinimo ir jo parodymų teisme, taip pat nukentėjusiosios R. P., liudytojų L. B., G. J., D. B., M. A., S. V. ir P. L. parodymų teisme, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisme ištirtais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, A. Č., R. P., L. B. paaiškinimais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, asmens blaivumo testo duomenimis, patvirtinančiais A. Č. girtumą (1,92 promilės) įvykio metu, nors šie duomenys gauti praėjus beveik dvejoms valandoms nuo įvykio, tačiau byloje aplinkybių, jog A. Č. alkoholį būtų vartojęs po autoįvykio, nenustatyta, jų neminėjo ir pats A. Č., taip pat pats patvirtino, kad automobilį vairavo ir į tvorą įvažiavo būdamas stipriai neblaivus. Be to, jis po pakankamai trumpo laiko tarpo buvo rastas namuose miegantis, todėl darytina išvada, jog jis autoįvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Pažeidimą taip pat patvirtina administracinio sulaikymo protokolas, fotonuotraukos kompaktinėje plokštelėje, iš kurių matyti padaryta žala – apgadinta R. P. tvora, nukentėjusiosios R. P. pareiškimas apie padarytos žalos atlyginimą, kurią atlygino būtent A. Č., išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus. Atsižvelgiant į tai, veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį.

Šioje dalyje protokolas A. Č. buvo surašytas pagal teisės pažeidimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį. Bylos nagrinėjimo metu šis teisės aktas yra netekęs galios. 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso pataisos, pagal kurias A. Č. veika patenka į Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso reglamentavimo sferą. Tačiau 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (pakeisto 2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2275) 3¹ straipsnyje numatyta, kad už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytos baudos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, A. Č. veika kvalifikuotina pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį. A. Č. kaltė pilnai įrodyta, byloje surinkti įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama asmens padarytos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti, todėl skirtina atitinkama nurodytame straipsnyje numatyta nuobauda. Protokole formuluojant pažeidimo esmę nurodyta, jog A. Č. pažeidė KET 9, 14, 127, 222 punktų reikalavimus, numatančius eismo dalyvių pareigas. KET 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu <...>, šių taisyklių 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. A. Č. vairuodamas automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, transporto priemonės vairuotojų pareigos ir reikalavimų, sukėlė pavojų kitų asmenų turto saugumui ir to pasekoje turtą apgadino.

Be to, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad A. Č. iš nurodyto eismo įvykio vietos pasišalino.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad A. Č. padarė eismo įvykį, tačiau eismo įvykio vietoje nepasiliko ir išvažiavo. KET 222 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Tuo tarpu šių taisyklių 220 punktas numato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012). Taigi, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą turi būti nustatyti ne tik objektyvieji šio pažeidimo sudėties požymiai, bet ir tai, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Č. dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos taip pat prisipažino visiškai, paaiškino, kad jis suvokė vairuodamas nulėmęs svetimo turto apgadinimą, įvažiavęs į tvorą, bandė su turto savininku tarpusavyje susitarti dėl žalos atlyginimo, jiems nepavykus to padaryti bei nukentėjusiajai nusprendus iškviesti policiją, jis sąmoningai pasišalino (pasitraukė) iš įvykio vietos ir taip pasielgti sąlygojo objektyvios ir rimtos priežastys: neblaivumas bei neturėjimas įgytos specialiosios teisės vairuoti tranporto priemones. Tai patvirtino pats A. Č., kuris parodė, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukė sąmoningai ir tikslingai. Įvertinus visus surinktus įrodymus darytina išvada, kad A. Č. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, t. y. suvokdamas sukelto eismo įvykio pobūdį ir jo pasekmes, tačiau nesutarus su nukentėjusiąja dėl šio įvykio aplinkybių, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės pasišalino, po įvykio buvo ieškomas ir rastas namuose miegantis.

Šioje dalyje protokolas A. Č. buvo surašytas pagal teisės pažeidimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, kuris neatsiejamai susijęs su eismo įvykio jau aukščiau išdėstytu faktu. Pažeidimas padarytas esant vidutiniam girtumui, todėl A. Č. veika ir šioje dalyje kvalifikuotina kaip numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, kadangi šios veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai neatsiejami nuo veikos, numatytos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, kvalifikuojančių požymių. Teismas daro išvadą, kad A. Č. veiksmuose yra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis, nes byloje nustatyta jo neabejotina tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Pastebėtina, kad nustatyto neblaivumo laipsnis A. Č. byloje nebuvo ginčijamas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytų administracinių pažeidimų kiekį ir reikšmingumą.

A. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs teisės pažeidimus ir dėl jų gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, taip pat į pažeidėją charakterizuojančius duomenis (Administracinių teisės pažeidimų registro duomenys), žalą nukentėjusiajai atlygino ir nukentėjusioji pretenzijų jam nebeturi, įvertinus šių duomenų visumą, užtikrinant administracinės nuobaudos tikslų įgyvendinimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, A. Č. už pažeidimus skirtinos sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – minimalios piniginės baudos be transporto priemonės konfiskavimo, adekvačios pažeidėjo asmenybei ir jo padarytiems pažeidimams. Transporto priemonės AUDI 80 valstybinis Nr. ir kiti identifikaciniai duomenys nenustatyti, bylos duomenimis automobilis perleistas, todėl nesant paties daikto, nėra galimybės bei pagrindo spręsti klausimą dėl jo konfiskacijos.

Paskirtos administracinės nuobaudos subendrintinos apėmimo būdu.

Siekiant teisingai ir objektyviai įvertinti P. L. veiksmus dėl galimai neblaivaus transporto priemonės vairavimo 2016-11-20 būtų reikalingas išsamus su juo susijusio įvykio aplinkybių ištyrimas, aplinkybės neaiškios, prieštaringos: jo neblaivumas patvirtinamas tik jo paties, liudytojos R. P. bei A. Č. žodiniais parodymais, kuriuos įvertinti kiekybiškai, nustatyti neblaivumo laipsnį be išsamių šių aplinkybių ištyrimo ir kitų duomenų surinkimo teismas neturi galimybių. Be to, pats P. L. neigia neblaivus vairavęs transporto priemonę, ši aplinkybė patvirtinama tik liudytojų R. P. ir L. B. parodymais, juos paneigia A. Č. parodymai, pagal kuriuos jis, o ne P. L., vairavo transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį, nulėmė svetimo turto apgadinimą, o nesusitarus dėl turtinės žalos atlyginimo, pasišalino iš eismo įvykio vietos nesulaukus nukentėjusiosios iškviestos policijos. Atsižvelgiant į P. L. paaiškinimus įvykį galimai matė kas nors iš kaimynystėje gyvenančių žmonių, todėl tik patikslinus šias aplinkybes ir pašalinus jų prieštaringumą būtų galima spręsti klausimą dėl P. L. administracinės atsakomybės. P. L. atsakomybė nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, dėl įvykio turėtų būti atliktas papildomas tyrimas, kurį atlieka ne teismas, o policija, todėl teisė spręsti dėl P. L. galimos atsakomybės paliktina policijos institucijai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 286-288 str., 291-293 str., teismas,

nutaria:

- pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 127 straipsnio 3 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 1448 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo;

- pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

A. Č. skirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą 1448 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.