Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. K., nedalyvaujant Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančio ir faktiškai gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiojo specialisto G. G. 2025 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)), pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Faktinės aplinkybės

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI arba Institucija) vyriausiojo specialisto G. G. 2025 m. birželio 3 d. nutarimu, administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Nutarimas), R. K. 187 straipsnio 2 dalyje jam paskirta nuobauda – 295 Eur dydžio bauda nustačius, kad 2025 m. gegužės 8 d., 19.02 val., Pareiškėjas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Bendrovė) vadovu neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI būtų pateikta Pridėtinės vertės mokesčio deklaracija (forma FR0600) (toliau – ir Deklaracija) už 2025 m. kovo mėnesį, kuri turėjo būti pateikta iki kito mėnesio 25 dienos, atitinkamai iki 2025 m. balandžio 25 d. Tuo Pareiškėjas, kaip juridinio asmens vadovas, būdamas atsakingas už juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751, 85 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Taip pat, 2025 m. gegužės 8 d., 19.02 val., nustatyta, kad Pareiškėjas, būdamas Bendrovės vadovu neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI būtų pateikta Mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija (forma GPM313) (toliau – ir Deklaracija) už 2025 m. kovo mėnesį, kuri turėjo būti pateikta mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 d., atitinkamai iki 2025 m. balandžio 15 d. Tuo, Pareiškėjas, kaip juridinio asmens vadovas, būdamas atsakingas už juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007, 24 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Taip pat, 2025 m. gegužės 8 d., 19.02 val., nustatyta, kad Pareiškėjas, būdamas Bendrovės vadovu neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI būtų pateikta Mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija (forma GPM313) (toliau – ir Deklaracija) už 2025 m. vasario mėnesį, kuri turėjo būti pateikta mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 d., atitinkamai iki 2025 m. kovo 17 d. Tuo, Pareiškėjas, kaip juridinio asmens vadovas, būdamas atsakingas už juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX- 1007, 24 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Taip pat, 2025 m. gegužės 8 d., 19.02 val., nustatyta, kad Pareiškėjas, būdamas Bendrovės vadovu neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI būtų pateikta Pridėtinės vertės mokesčio deklaracija (forma FR0600) toliau – ir Deklaracija) už 2025 m. vasario mėnesį, kuri turėjo būti pateikta iki kito mėnesio 25 dienos, atitinkamai iki 2025 m. kovo 25 d. Tuo Pareiškėjas, kaip juridinio asmens vadovas, būdamas atsakingas už juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751, 85 straipsnio 1 dalies nuostatas.

II. Skundo argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. birželio 12 d. gautas Pareiškėjo skundas, kuriame prašoma panaikinti skirtą baudą ir apsiriboti įspėjimu.

Pateiktame skunde nurodoma, kad Bendrovė jau ilgą laiką nevykdo jokios realios ūkinės veiklos, nes įmonė – faktiškai neveikianti. Mokesčių deklaracijos nebuvo pateiktos dėl techninių ir organizacinių priežasčių, o ne sąmoningai ar piktybiškai. Jokios žalos valstybės biudžetui nebuvo padaryta, nes deklaracijos būtų buvusios nulinės. Skirta bauda yra neproporcinga ir perteklinė, atsižvelgiant į tai, kad įmonė neturi pajamų, darbuotojų ar aktyvios veiklos. Įmonėje šiuo metu yra pradedamas bankroto (ar likvidavimo) procesas, todėl šis nusižengimas yra formalaus pobūdžio. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis ANK 22 straipsnio 3 dalimi, Pareiškėjas prašo šį kartą apsiriboti įspėjimu, kaip švelnesne poveikio priemone.

III. Atsiliepimo į skundą argumentai

VMI pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašoma Pareiškėjo skundą atmesti ir palikti galioti priimtą Nutarimą.

Atsiliepime nurodyta, kad 2025 m. gegužės 8 d. nustatyta, kad Pareiškėjas, būdamas Bendrovės vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta pridėtinės vertės mokesčio deklaracija (forma FR0600) už 2025 m. vasario, kovo mėnesius, kuri turėjo būti pateikta iki kito mėnesio 25 dienos, atitinkamai iki 2025 m. kovo 25 d. bei 2025 m. balandžio 25 d. Tuo, vadovas Pareiškėjas, būdamas atsakingas už Juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 85 straipsnio 1 dalies nuostatas.

2025 m. gegužės 8 d. nustatyta, kad Pareiškėjas, būdamas Bendrovės vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta Mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija (forma GPM313) už 2025 m. vasario, kovo mėnesius, kuri turėjo būti pateikta mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 d., atitinkamai iki 2025 m. kovo 17 d. bei 2025 m. balandžio 15 d. Tuo, vadovas Pareiškėjas, būdamas atsakingas už Juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007, 24 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Teismui su skundu pateikta Elektroninio deklaravimo sistemos (toliau – ir EDS) informacija, kurioje matyti, kad nei viena iš deklaracijų nėra pateikta. Įmonė ir toliau neteikia deklaracijų.

ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms tvarkos pažeidimą, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimą užtraukia įspėjimą arba baudą pateikti ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus ir duomenis privalantiems asmenims nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų devyniasdešimt eurų.

Įstatymų leidėjas deklaracijų nepateikimą ir jų pavėluotą pateikimą įtvirtino kaip lygiaverčius alternatyvius ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviąją pusę sudarančius požymius ir užtenka, jog būtų nustatytas bent vienas iš jų, kad kiltų atsakomybė pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį. Įstatymų leidėjas pavojingu laiko vien patį deklaracijų nepateikimą arba jų pavėluotą pateikimą, t. y. ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis nereikalauja pasekmių.

Pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tuomet, kai padaro bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų: 1) ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą arba 2) ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą, arba 3) ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų nepateikimą, arba 4) neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, arba 5) neteisingų duomenų pateikimą. Pažymėtina, kad ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis — formali, todėl vien deklaracijos nepateikimas ar pavėluotas pateikimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal šią teisės normą, t. y. nagrinėjamu atveju užtenka nustatyti, kad nebuvo laikomasi teisės aktų nustatytos tvarkos ir nėra būtina konstatuoti kilusius realius padarinius.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 40 straipsnio 1, 4 ir 5 punktuose nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais ir laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. To paties įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais.

MAĮ 73 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. Pažymėta, kad MAĮ 66 ir 73 straipsniuose įtvirtina, kad mokesčio deklaravimas — apskaičiavimas ir deklaracijos pateikimas — yra savarankiškas mokesčio mokėtojo veiksmas, todėl šio veiksmo negali atlikti mokesčių administratorius, o deklaracijos pateikimas sukelia pasekmes pačiam mokesčių mokėtojui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio „Subjekto vadovas organizuoja subjekto apskaitą“ pažymėtina, kad Pareiškėjas būdamas Bendrovės vadovu, yra atsakingas už imperatyviais teisės aktais juridiniam asmeniui nustatytų reikalavimų tinkamą įvykdymą, įskaitant ir teisės aktų nustatyta tvarka, nustatytų deklaracijų pateikimą mokesčių administratoriui. Pareiškėjo skunde teigiama, kad įmonė ūkinės veiklos nevykdo, faktiškai neveikia, tačiau tokios informacijos mokesčių administratoriui nėra pateikęs. Mokesčių administratoriui nėra pateikta informacija apie laikiną veiklos sustabdymą, taip pat nėra pateiktas prašymas atlesti nuo mokesčių, kurie yra susiję su pajamų uždirbimu, deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo. Su skundo medžiaga Pareiškėjas pateikė mokesčių mokėtojų registro informaciją, kurioje matyti, kad Bendrovėje yra įdarbintas pats Pareiškėjas.

Skunde taip pat minimos techninės ir organizacinės kliūtys, dėl kurių deklaracijos negalėjo būti pateiktos laiku, tačiau šios informacijos su skundu nepateikė. Kaip jau buvo minėta, įmonė ir toliau neteikia deklaracijų, toliau daro pažeidimus. Pareiškėjas pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį baustas jau nekartą ir ne tik dėl Bendrovės daromų pažeidimų, tai parodo, kad skiriamos baudos nepasiekia ANK 22 straipsnyje numatytų tikslų.

Pareiškėjas teigia, kad Bendrovei pradedamas bankroto procesas, tačiau vėlgi, tokios informacijos nėra. Įmonė nuo 2024 m. rugpjūčio 14 d. neatitinka minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, 2025 m. balandžio 14 d. įmonei buvo pradėtas operatyvus patikrinimas, nuo 2025 m. birželio 7 d. įmonė išregistruota iš pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų.

Skiriant administracinę nuobaudą, Mokesčių administratorius atsižvelgė į pažeidimo pakartotinumą kaip sunkinančią aplinkybę, kuri numatyta ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte. Atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį, lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vieną sunkinančią aplinkybę, į tai, kad nusižengimas padaromas pakartotinai, buvo paskirta vidutinio dydžio bauda – 295 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, Mokesčių administratorius įvertino, kad pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį buvo padarytas administracinis nusižengimas bei už jo padarymą skirta piniginė nuobauda laikytina tinkama ir proporcinga.

IV. Teismo išvados

R. K. skundas netenkintinas.

Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Išvados dėl padaryto nusižengimo turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Vadovaujantis ANK 2 straipsnio 3 dalimi, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Vadinasi, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 2 dalyje, už tai, jog būdamas Bendrovės vadovu neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI būtų pateikta Pridėtinės vertės mokesčio deklaracija (forma FR0600) už 2025 m. kovo mėnesį, kuri turėjo būti pateikta iki kito mėnesio 25 dienos, atitinkamai iki 2025 m. balandžio 25 d., o taip pat Pridėtinės vertės mokesčio deklaracija (forma FR0600) už 2025 m. vasario mėnesį, kuri turėjo būti pateikta iki kito mėnesio 25 dienos, atitinkamai iki 2025 m. kovo 25 d. bei Mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija (forma GPM313) už 2025 m. kovo mėnesį, kuri turėjo būti pateikta mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 d., atitinkamai iki 2025 m. balandžio 15 d., o taip pat Mėnesinė pajamų mokesčio deklaracija (forma GPM313) už 2025 m. vasario mėnesį, kuri turėjo būti pateikta mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 d., atitinkamai iki 2025 m. kovo 17 d.

ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimą.

ANK 187 straipsnio 2 dalyje reglamentuoto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi administracinei atsakomybei kilti pakanka vien paminėtos veikos atlikimo. Administracinė atsakomybė už nurodyto nusižengimo padarymą gali atsirasti esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltės formai.

Ši teisės norma yra blanketinė, kadangi ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos yra nustatytos kitais teisės aktais.

Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751, 85 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos.

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos yra mėnesinės ir metinės. Mėnesinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra ir centrinio mokesčio administratoriaus nustatytais atvejais kiekvienam gyventojui per tą mėnesį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto pajamų mokesčio suma, pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos. Metinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra per mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma ir kiekvienam gyventojui per tą mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma, pateikiama už mokestinį laikotarpį iki kito mokestinio laikotarpio antrojo mėnesio 15 dienos.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad mokesčių mokėtas privalo laiku įvykdyti mokestinę prievolę (1 punktas), teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais (4 punktas), ir laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus (5 punktas). Šio įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokesčio deklaracija turi būti pateikta atitinkamam mokesčių administratoriui mokesčio įstatymo nustatytais terminais, o 73 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus.

Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnyje nurodyta, kad subjekto apskaitą organizuoja šio subjekto vadovas.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad už minėtų Deklaracijų nepateikimą Pareiškėjas buvo nubaustas teisėtai ir pagrįstai.

Nors Pareiškėjas pateiktame skunde neneigė, kad minėtos Deklaracijos nebuvo pateiktos, tačiau visgi pastarasis nurodo keletą aplinkybių, jo nuomone, šalinančių jo kaltumą dėl nusižengimo arba mažinančių nusižengimo pavojingumą, o būtent – Bendrovė jau ilgą laiką nevykdo jokios realios ūkinės veiklos; Deklaracijos nebuvo pateiktos dėl techninių ir organizacinių priežasčių, o ne sąmoningai ar piktybiškai; jokios žalos valstybės biudžetui nebuvo padaryta, nes deklaracijos būtų buvusios nulinės; skirta bauda yra neproporcinga ir perteklinė, atsižvelgiant į tai, kad įmonė neturi pajamų, darbuotojų ar aktyvios veiklos.

Pirmiausiai pažymėtina, kad mokesčių administratoriui nėra pateikta informacija apie Pareiškėjo vadovaujamos įmonės ūkinės veiklos nevykdymą. Taip pat, mokesčių administratoriui nėra pateikta informacija ir apie laikiną veiklos sustabdymą ar prašymas atleisti nuo mokesčių, kurie yra susiję su pajamų uždirbimu, deklaracijų ir kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo. Be kita ko, nėra duomenų ir apie Bendrovei pradedamą bankroto procesą. Su skundo medžiaga Pareiškėjas pateikė mokesčių mokėtojų registro informaciją, kurioje matyti, kad Bendrovėje yra įdarbintas pats Pareiškėjas.

Taigi, apibendrinus aptarta, teismo vertinimu, minėtos aplinkybės savaime nešalina Pareiškėjo atsakomybės pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad įmonės vadovas privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje įmonėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų teikiamos mokesčių deklaracijos. Tokio pobūdžio deklaraciją būtina teikti įstatyme nustatytais terminais nepaisant to, kokia yra įmonės veiklos apimtis, finansinė situacija ir kt. aplinkybių, todėl Pareiškėjo nurodytos priežastys negali būti laikomos pagrįstomis ir nepateisina jo neveikimo. Pastarajam, kaip Bendrovės vadovui, tenka visa su šiomis pareigomis priklausanti atsakomybė, taigi jis, turėdamas pareigą užtikrinti Deklaracijų pateikimą VMI tinkamai ir laiku, šios pareigos neįvykdęs, padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

Taip pat atmestinas ir Pareiškėjo skunde nurodomas argumentas dėl žalos valstybės biudžetui nepadarymo. Pirmiausiai kartotinai pažymėtina, kad ANK 187 straipsnio 2 dalyje reglamentuoto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi administracinei atsakomybei kilti pakanka vien paminėtos veikos atlikimo. Visu antra, minėta Pareiškėjo aplinkybė savaime nereiškia, kad jis gali nesilaikyti ANK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyto imperatyvaus reglamentavimo, nes įstatymų laikymasis yra asmenų pareiga, bet ne jokia išskirtinė aplinkybė.

Pažymėtina, kad už administracinį nusižengimą numatytą ANK 187 straipsnio 2 dalyje sankcijoje nustatytas įspėjimas arba bauda nuo dviejų šimtų iki trijų šimtų devyniasdešimt eurų.

Skundžiamu nutarimu Pareiškėjui buvo paskirta sankcijoje numatytas vidurkis – 295 Eur dydžio bauda, atsižvelgiant į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina tai, kad jis pakartotinai padarė tame pačiame kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą ir dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje numatytas terminas, taip pat į kitas ANK 34 straipsnio 1-2 dalyse nurodytas nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes.

Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo nustatyta, kad Pareiškėjas 2024 m. kovo 26 d. bei 2024 m. sausio 30 d. nutarimais jau buvo baustas už analogišką nusižengimą pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį – 295 Eur bauda (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (bauda sumokėta 2024 m. gegužės 6 d.) bei 250 Eur bauda (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (bauda sumokėta 2024 m. gegužės 6 d.). Be kita ko pastebėtina ir tai, kad 2023 m. gruodžio 7 d. nutarimu (ROIK: (duomenys neskelbtini)) buvo baustas ir įspėjimu. Tačiau, nepraėjus metams po nuobaudų skyrimo, pastarasis pakartotinai padarė analogišką nusižengimą. Teismo vertinimu, ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad švelniausios straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos – įspėjimo, paskyrimas nepasiekė ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto administracinės nuobaudos skyrimo tikslo – atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, todėl už pakartotinį nusižengimą skirti įspėjimą netikslinga ir neproporcinga padarytam nusižengimui, priešingai tai formuotų Pareiškėjui nebaudžiamumo nuostatą. Teismo vertinimu, Institucija tinkamai laikėsi nuobaudos skyrimo taisyklių, parinkdama nuobaudos rūšį ir dydį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Institucija byloje surinko pakankamai patikimų duomenų, pagrindžiančių Pareiškėjo kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai individualizavo ir paskyrė jam nuobaudą, todėl Pareiškėjo skundas netenkintinas, o skundžiamas Nutarimas paliktinas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. K. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiojo specialisto G. G. 2025 m. birželio 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)), palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.