Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-11-22 · Administracinė byla Nr. I-4422-1047/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-22
Bylos Nr.
I-4422-1047/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02962-2018-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Beata Martišienė, Jovita Einikienė, Tomas Blinstrubis
Pareiškėjas
S. D.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4422-1047/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02962-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Tomo Blinstrubio, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant atsakovo atstovui Dariui Juodeliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. D. (S. D.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Ukrainos pilietis S. D. (toliau – ir pareiškėjas), su skundu (I t., b. l. 1–8) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) Imigracijos reikalų skyriaus 2018 rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-681 ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pakeitimo.

Pareiškėjas nurodė, kad Migracijos departamentas ginčijamu sprendimu atsisakė jam pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus apie UAB „Optima fides“ (toliau – ir Bendrovė) vykdomą veiklą, jos vykdymo vietą, joje dirbančius darbuotojus. Nesutikdamas su tokia atsakovo pozicija, pareiškėjas teigė, kad pateikė visus dokumentus, patvirtinančius Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) numatytus reikalavimus ir pagrindžiančius Bendrovės veiklą. Paaiškino, jog UAB „Optima fides“ sėkmingai veikė ir mokėjo mokesčius nuo 2005 m. Bendrovė teikia buhalterines ir teisines paslaugas. Bendrovės veikla oficiali, kadangi per metus išrašoma maždaug 250 sąskaitų faktūrų, o 95 proc. atsiskaitymų su klientais vykdoma per banką. Bendrovės duomenų bazėje yra virš 900 klientų iš viso pasaulio: Suomijos, Estijos, Švedijos, Nyderlandų, Italijos, Ispanijos, Šveicarijos, Jungtinės Karalystės, JAV, Rusijos, Ukrainos, Kazachstano, Baltarusijos, Kinijos, Filipinų.

Nesutikdamas su ginčijamu Migracijos departamento sprendimu pareiškėjas nurodė, kad atsakovo išvada, jog Bendrovė yra tiesiogiai susijusi su įmonėmis UAB „Novalora“, UAB „Bio Solutions“ UAB „Miranda LT“, UAB „Espite“, UAB „Apparel Centras“, UAB „Raivas“, UAB „Gala grupė“, yra klaidinga. Paaiškino, jog 2017 m. sausio 25 d. Bendrovė buvo sudariusi sutartį su UAB „Bio Solutions“, kuri buvo įsteigta L. K. pagalba, tačiau jos veikla su Bendrovės veikla neturėjo nieko bendra. Pareiškėjo teigimu, 2016 m. sausio 3 d. Bendrovė buvo sudariusi sutartį su UAB „Miranda LT“, tačiau 2018 m. balandžio mėn. šios įmonės direktoriui žuvus ir pasikeitus jos akcininkams, bendradarbiavimas su UAB „Miranda LT“ buvo nutrauktas. Pareiškėjas pripažino, jog UAB „Espite“ su Bendrove buvo sudariusi buhalterinių paslaugų sutartį, galiojusią iki 2017 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjo manymu, Migracijos departamentas skundžiamame sprendime nepagrįstai sutapatino „registracijos adreso“ ir „bendrovės veiklos vykdymo adreso“ sąvokas. Nurodė, jog UAB „Germes LT“ buvo Bendrovės klientas, kadangi naudojosi jos teikiamomis paslaugomis, tačiau jos veiklos vykdymo adresas buvo (duomenys neskelbtini), Vilniuje. UAB „Germes LT“ adresas kaip veiklos vykdymo adresas, buvo deklaruotas ir Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir Migracijos departamente, todėl manė, jog Migracijos departamento teiginys dėl UAB „Germes LT“ veiklos vykdymo adreso laikytinas melagingu. Pareiškėjas teigė, jog UAB „Apparel Centras“ buvo Bendrovės klientas, kuris naudojosi Bendrovės teikiamomis teisinėmis paslaugomis. Pareiškėjo įsitikinimu, Migracijos departamentas nepagrįstai neigiamai įvertino faktą, jog UAB „Apparel Centras“ direktorius buvo Baltarusijos Respublikos pilietis, turintis išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi ši įmonė veikia pelningai, užsiima viršutinių drabužių prekyba. Pareiškėjas teigė, jog UAB „Raivas“ su Bendrove buvo sudaręs buhalterinių paslaugų sutartį. Pareiškėjas nesutiko su Migracijos departamento argumentais, jog UAB „Raivas“ galimai nevykdė savo veiklos, kadangi ši informacija galėjo būti patikrinta Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis. Pareiškėjas pabrėžė, jog UAB „Gala grupė“ nuo 2018 m. vasario mėn. nebėra Bendrovės klientas. Papildomai nurodė, jog nuolat atsiranda ir kitų vienkartinių klientų, pvz., UAB „Translogivesa“, UAB „Linx Telecomunications“, UAB „Citic Telecom“, UAB „Damtransa“, UAB „Karsara“ ir kt. Kartu paminėjo, jog klientai teikiant buhalterines paslaugas nuolat keičiasi.

Pažymėjo, jog 2017 m. liepos 1 d. sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2016/02-N patvirtino, jog Bendrovės patalpos nebuvo fiktyvios, kadangi jose buvo įrengtos 4 darbo vietos, kuriose darbuotojai dirbo realiai, o ne virtualiai. Pareiškėjo teigimu, Bendrovės elektroninis paštas su UAB „Novalora“ elektroniniu paštu sutapo, kadangi Bendrovės darbuotoja L. K. šioje įmonėje nuo 2013 m. dirbo teisininke.

Nurodė, jog, vertinant skundžiamame sprendime išdėstytus faktus, kilo nemažai abejonių dėl Migracijos departamento pareigūnų kompetencijos tinkamai atlikti įmonių analizę. Pareiškėjo manymu, nagrinėjant šį klausimą būtų tikslinga gauti tinkamų specialistų konsultacijas.

Dėl Bendrovės verslo plano akcentavo, jog jis buvo parengtas 2017 m. rugpjūčio mėn., tam kad 2017 m. rugsėjo mėn. Bendrovė turėtų galimybę paimti paskolą banke. Verslo plane buvo preziumuojama, kad paskola bus paimta. Teigė, jog Migracijos departamentas skundžiamame sprendime neįvertino fakto, jog paskolos paėmimo procedūra paprastai užtrunka apie mėnesį laiko, o išvados, jog Bendrovė nevykdė veiklos pagal parengtą verslo planą, pareiškėjo manymu, vertintinos kaip nepagrįstos.

Šalies argumentai

Pareiškėjas taip pat nurodė, jog neslepia fakto, kad dauguma bendrovių registruotos adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadangi tai laiko teisėta Bendrovės paslauga. Už šią paslaugą išrašomos sąskaitos, o tai yra patogu klientams, kadangi paštas gaunamas būtent šiuo adresu.

Pareiškėjas nesutiko su Migracijos departamento argumentais, jog negalėjo įvardyti Bendrovėje dirbančių asmenų, paaiškinti, kokią konkrečią veiklą Bendrovė vykdo. Nurodė, kad visus darbuotojus pažinojo, dažnai būdavo biure, tačiau visų darbuotojų pavardžių tiksliai prisiminti negalėjo. Pažymėjo, kad Migracijos departamentui nurodė buhalterę ir jos padėjėją. Teigė, jog Migracijos departamentui neakcentavo, jog Bendrovė teikia buhalterines paslaugas, tačiau tai žinojo. Pareiškėjas paneigė ir kitus Migracijos departamento teiginius susijusius su pareiškėjo galimai vykdoma veikla Ukrainoje. Pareiškė, jog Ukrainoje teisininku nedirbo. Paaiškino, jog yra savarankiškai dirbantis advokatas ir jo veikla buvo reglamentuota Ukrainos įstatymu „Dėl advokatūros ir advokatų veiklos“. Pareiškėjo teigimu, savarankiškai dirbančio advokato statusas jam netrukdo gyventi Lietuvos Respublikoje ir dalyvauti Bendrovės veikloje, ja domėtis, kadangi tai yra jam puikiai pažįstama sritis, kurią pasitrinko savo investicijoms ir tolimesnei veiklai.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė teismo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 82–89).

Atsiliepime į skundą nurodė, jog pareiškėjas 2018 m. vasario 7 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punktu t. y. teisėtos veiklos pagrindu. Pareiškėjas kartu su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikė UAB „Optima fides“ įstatus, 2017 m. liepos 31 d. verslo planą, 2017 m. gruodžio 6 d. akcininkų sąrašą, pagal kurį minėtam užsieniečiui priklauso 500 vnt. paprastųjų vardinių 28,96 Eur nominalios vertės akcijų, t. y. ne mažiau kaip 1/3 bendrovės įstatinio kapitalo, dviejų bendrovės darbuotojų darbo sutartis ir kitus dokumentus.

Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo kartu su prašymu pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateiktus dokumentus, vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, įvertinęs atlikto tyrimo rezultatus, priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo konstatavo, jog Bendrovė ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nevykdė pagal verslo planą veiklos Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas nustatė, jog Bendrovė neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto imperatyvaus reikalavimo, o pareiškėjas neatitinka UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų sąlygų leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gauti. Nurodė, jog pareiškėjas Bendrovės veikloje nedalyvavo ir teisėta veikla Lietuvos Respublikoje neužsiėmė, todėl UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų leidimui laikinai gyventi gauti neatitiko. Pažymėjo, jog pareiškėjas kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo deklaruojamą atvykimo tikslą į Lietuvos Respubliką bei Bendrovės vykdomą veiką, todėl siekė tik formaliai atitikti UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi. Migracijos departamento nuomone, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė.

Atsiliepimas

Atsakovo teigimu, didžioji dauguma įmonių, su kuriomis galimai bendradarbiauja Bendrovė, yra susijusios su Bendrove per jos akcininkės bei direktorės L. K., kuri yra šių įmonių steigėja ir / ar akcininkė arba direktorė arba su šių įmonių dalyviais susijusi giminystės ryšiais. Šios aplinkybės suponavo išvadą, kad L. K. organizavo arba kuravo šių įmonių veiklą. Atkreipė dėmesį į tai, kad adresas ((duomenys neskelbtini), Vilnius) yra žinomas Migracijos departamentui, juo registruojamos įmonės, kurių dalyviai – trečiųjų šalių piliečiai. Bendrovės veiklą patvirtinantys dokumentai atskleidžia schemą, kurios pagalba, t. y. sudarant sandorius tarp susijusių įmonių, jose įdarbinant darbuotojus, imituojama jų veikla ir Migracijos departamentui su užsieniečių prašymais išduoti ar pakeisti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikiami įmonių veiklą patvirtinantys įrodymai: ūkinės komercinės veiklos sutartys, banko sąskaitos išrašai ir kt., tik tam, kad įmonės formaliai atitiktų UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytus reikalavimus.

Atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo deklaruojamą atvykimo tikslą į Lietuvos Respubliką bei Bendrovės vykdomą veiką. Tai patvirtino Migracijos departamente apklausos metu paaiškėjusios aplinkybės, kad pareiškėjas stokojo žinių apie bendrovės veiklą, teikė kvestionuotinus atsakymus į pateiktus klausimus. Šios aplinkybės leido daryti išvadą, kad pareiškėjas neturėjo siekio plėtoti verslo Lietuvoje, kurti darbo vietas ir sąžiningai išnaudoti Lietuvos Respublikos migracijos politikos suteiktas galimybes verslui, o siekė tik formaliai atitikti UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, atstovaudamas šios savo klientams, kurie siekia formaliai legalizuoti savo buvimą Lietuvoje. Nurodė, jog aplinkybės įrodė pareiškėjo nesąžiningumą, piktnaudžiavimą leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo procedūra, todėl buvo rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė. Pažymėjo, kad šiuos įtarimus sustiprino tai, jog Bendrovė teikė teisines ir buhalterines paslaugas įmonėms, glaudžiai bendradarbiaudama su įmonėmis, kurios įmones steigia, ne vienerius metus tarpininkaudamos trečiųjų šalių piliečiams legalizuojantis Lietuvos Respublikoje, prisidedant prie dokumentų, kuriuos trečiųjų šalių piliečiai teikia norėdami gauti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Migracijos departamento 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. (15/4-1)3I-681 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Ukrainos piliečiui S. D.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjas S. D. 2018 m. vasario 7 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydama, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvoje (I t., b. l. 90–100). Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 500 vienetų paprastųjų vardinių UAB „Optima fides“ akcijų, kurių kiekvienos vertė yra 28,96 Eur (II t, b. l. 54–57), pareiškėjas dirba teisininku bendrovėje (II t., b. l. 3-5). Prašymui pagrįsti pareiškėjas Migracijos departamentui, be kita ko, pateikė: Bendrovės verslo planą (I t., b. l. 103–110), 2017 m. liepos 1 d. patalpų subnuomos sutartį (I t., b. l. 111–113), 2010 m. rugpjūčio 1 d. teisinių paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su UAB „Pradas D“, dėl konsultacinių teisinių paslaugų teikimo (I t., b. l. 114–115), 2017 m. sausio 25 d. buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį su UAB „Bio Solutions“ dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo (I t., b. l. 116–118), 2016 m. sausio 3 d. buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį su UAB „Miranda LT“ dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo (I t., b. l. 119–121), 2017 m. sausio 10 d. buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį su UAB „Rekmeta“ dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo (I t., b. l. 122-124), UAB „Optima fides“ išrašytų sąskaitų sąrašą (I t., b. l. 125–129), UAB „Optimas fides“ balansinių sąskaitų apyvartos žiniaraštį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. (I t., b. l. 130–134), UAB „Optima fides“ 2017 m. gruodžio 31 d. balansą (I t., b. l. 135), UAB „Optima fides“ 2018 m. sausio 29 d. pelno (nuostolių) ataskaitą (I t., b. l. 136), UAB „Optima fides“ sąskaitos išrašą (I t., b. l. 137–191), 2018 m. vasario 1 d. darbo sutartį Nr. 2018/1, sudarytą tarp UAB „Optima fides“ ir G. M. (G. M.) dėl teisininko darbo (II t., b. l. 1–2), 2018 m. vasario 5 d. darbo sutartį Nr. 2018-3, sudarytą tarp UAB „Optima fides“ ir S. D. dėl teisininko darbo (II t., b. l. 3–5), 2005 m. lapkričio 25 d. darbo sutartį Nr. 1, sudarytą tarp UAB „Optima fides“ ir L. K. dėl direktorės darbo (II t., b. l. 6–10), O. R. ir V. R. notarinį sutikimą (II t., b. l. 11), Ukrainos vidaus reikalų ministerijos pažymą (II t., b. l. 12–13), sąrašą užsienio šalių, kuriose pareiškėjas buvęs per pastaruosius 10 metų (II t., b. l. 14).

Vertindamas pareiškėjo pateiktus dokumentus, atsakovas nusprendė į apklausą pakviesti patį pareiškėją. 2018 m. vasario 9 d. Migracijos departamente buvo atlikta pareiškėjo apklausa raštu, t. y. pareiškėjas raštu užpildė apklausos lapą, kuriame buvo pateikti klausimai apie pareiškėją bei jo Bendrovę (II t., b. l. 37–43, apklausos lapo vertimas b. l. 67–69).

2018 m. vasario 27 d. Migracijos departamentas kreipėsi į pareiškėją prašydami pateikti papildomus dokumentus (II t., b. l. 44). 2018 m. kovo 2 d. pareiškėjas pateikė akcininkų sąrašą (II t., b. l. 46), S. D. diplomo kopiją (II t., b. l. 47–52), L. K. diplomo kopiją (II t., b. l. 93), akcijų pirkimo–pardavimo sutartis (II t., b. l. 54–57).

Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, su juo pateiktus dokumentus, turimus duomenis bei įvertinęs surinktą informaciją, vadovaudamasis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, skundžiamu 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. (15/4-1)3I-681 (I t., b. l. 10–16, 193–199) atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovas sprendime konstatavo, kad duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės.

UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas. UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo.

UTPĮ 35 straipsnyje 1 dalyje įtvirtinta teisės norma nustato, kada atsisakoma išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui. UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi. UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas numato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punktas nurodo, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas / pakeičiamas, jeigu jis atitinka UTPĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatytus leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindus bei UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas ir nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas ar panaikintas jau išduotas leidimas laikinai gyventi. Be to, vien tik UTPĮ 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se (savaime) nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (2014 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2720/2014; 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016).

Teismas pabrėžia, kad būtent pareiškėjui tenka pareiga įrodyti savo ketinimų vykdyti teisėtą veiklą Lietuvoje realumą ir UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintų sąlygų egzistavimą. Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vertinant užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą būtina ne tik formaliai įsitikinti, kad pateikti dokumentai, patvirtina leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, bet ir įvertinti realias jo galimybes gyventi bei užsiimti verslu Lietuvos Respublikoje. Vien tik UTPĮ 45 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas savaime nereiškia, kad turi būti išduotas atitinkamas leidimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3442-756/2017).

Byloje pateiktame UAB „Optima fides“ verslo plano (I t., b. l. 18–26, 103–110) 1.11 punkte nurodoma, kad įmonė užsiima buhalterinės apskaitos ir teisinių paslaugų teikimu. Vertinant UAB „Optima fides“ veiklos realumą, būtina atsižvelgti ir į tai, kad visos Migracijos departamentui pateiktos UAB „Optima fides“ su verslo partneriais sudarytos sutartys yra abstraktaus pobūdžio, nėra jokių įrodymų, ar įmonė įvykdė įsipareigojimus pagal šias sutartis, suteikė jose įvardintas paslaugas. Pažymėtina, kad įmonėje, teikiančioje teisines paslaugas, teisininkų skaičius kito: iki 2018 m. vasario 1 d. teisines paslaugas teikė tik vienas asmuo – vadovė L. K. (I t., b. l. 45). Nuo 2018 m. vasario 1 d. į darbą priimtas teisininku G. M. visu etatu (II t., b. l. 1–2), o nuo 2018 m. vasario 5 d. teisininku pilnu etatu pradėjo dirbti ir pareiškėjas S. D. (II t., b. l. 3–5). Išaugus darbuotojų skaičiui (nuo 1 iki 3 – t. y. 3 kartus) UAB „Optima fides“ suteiktų teisinių paslaugų kiekis atitinkamai 3 kartus neišaugo. Nei Migracijos departamentui, nei teismui pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad padidėjo UAB „Optima fides“ teikiamų paslaugų kiekiai. Atvirkščiai – skunde pareiškėjas nurodo, kad nuo 2017 m. gruodžio 31 d. UAB „Esprite“ (pareiškėjas savo skunde mini UAB „Espite“, tačiau teismas laiko tai rašybos klaida), o nuo 2018 m. balandžio mėnesio UAB „Miranda“ nutraukė buhalterinių paslaugų teikimo sutartį (I t., b. l. 2–3).

Toks sudarytų sandorių turinys, nebuvimas įrodymų apie jų realų įvykdymą leidžia pagrįstai manyti, kad pasirašytos paslaugų teikimo sutartys tarp UAB „Optima fides“ ir UAB „Pradas D“, tarp UAB „Optima fides“ ir UAB „Bio Solutions“, tarp UAB „Optima fides“ ir UAB „Miranda LT“, finansiniai pavedimai tarp įmonių buvo atliekami vien tam, kad užsienietis, kuris tampa įmonės dalyviu, galėtų kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo teisėtos veiklos pagrindu. Be to, UAB „Optima fides“ komercinės veiklos partneriais iš esmės yra ūkio subjektai, kurių dalyviai yra užsieniečiai, siekiantys gauti ar turintys leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje, steigėja / vadove / darbuotoja jose yra L. K., kuri yra ir UAB „Optima fides“ direktorė, ar su ja susiję asmenys. Nors tokio pobūdžio aplinkybė pati savaime ne visuomet gali reikšti ūkinės veiklos imitavimą, kompleksiškai įvertinus visas šios bylos faktines aplinkybes darytina išvada, jog byloje esanti medžiaga nepatvirtina faktinės aplinkybės, jog UAB „Optima fides“ bylai reikšmingu laikotarpiu vykdė realią ūkinę veiklą. Tokios pozicijos iš esmės analogiškoje byloje laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2017 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3398-858/2017).

Pareiškėjas teigia, kad Migracijos departamentas netinkamai savo rašte įvardintas įmones (UAB „Sagraso grupė“, UAB „Biogrupė“, UAB „Espritė“, UAB „K. Trading“, „Montex Swiss AG“ atstovybė, UAB „Raivas“, UAB „Germes“, UAB „Arto Logistika“, UAB „Gala group“, UAB „Translogiversa“, UAB „Alisota“, UAB „Status LT“) pripažįsta susijusiomis įmonėmis. Pažymėtina, kad Migracijos departamento vartojama sąvoka „susijusios įmonės“ yra paaiškinta skundžiamame 2018 m. rugpjūčio 22 d. sprendime. Įmonės laikomos susijusiomis, nes L. K. jas įsteigė (UAB „Bio Solutions“, UAB „Miranda LT“, UAB „Sargaso grupė“, UAB „Biogrupė“, UAB „Translogiversa“, UAB „Alisota“, UAB „Status LT“) / buvo akcininkė (UAB „Biogrupė“, UAB „Gala Group“) / buvo jų direktorė (UAB „Biogrupė“, UAB „K. Trading“, „Montex Swiss AG“ atstovybė) / darbuotojais dirba L. K. giminaičiai (UAB „Sargaso grupė“, UAB „Biogrupė“) / registracijos adresas yra (duomenys neskelbtini), Vilnius (UAB „Bio Solutions“, UAB „Sargaso grupė“, UAB „Esprite“, UAB „Raivas“, UAB „Germes“, UAB „Arto Logistika“, UAB „Gala Group“, UAB „Alisota“). Tik apie tokį įmonių sąsajumą Migracijos departamentas pasisako ir sprendžiant dėl faktinės aplinkybės, jog UAB „Optima fides“ bylai reikšmingu laikotarpiu vykdė realią ūkinę veiklą. Teismas tokios sąvokos vartojimo neatitikimų faktinei situacijai nenustatė.

Tai, kad UAB „Optima fides“ vykdė atsiskaitymus su valstybės biudžetu, „Sodra“, mokėjo darbuotojams atlyginimus, vertinant kitų nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, nepaneigia aukščiau padarytos išvados dėl UAB „Optima fides“ veiklos tikslo.

Pažymėtina, kad teismas taip pat atsižvelgia į pareiškėjo apklausos protokolą (II t., b. l. 37–43, vertimas b. l. 67–68), kuriame pareiškėjas nenurodė Bendrovės įstatinio kapitalo bei nuosavo kapitalo dydžių, nenurodė, kad Bendrovė teikia ne tik teisines, bet ir buhalterinės apskaitos paslaugas, nenurodė Bendrovės gauto pelno, neteisingai nurodė Bendrovės pajamas (nurodė, kad jos sudarė 400 000 eurų), neišvardino visų Bendrovės darbuotojų, nenurodė Bendrovės klientų, neišdėstė Bendrovės plėtros plano. Pažymėtina, kad pareiškėjas yra ne tik Bendrovės bendrasavininkas, bet ir darbuotojas, pareiškėjas pagal profesiją yra teisininkas (II t., b. l. 47–52), todėl, teismo nuomone, jo žinios apie Bendrovę turėtų būti gilios, išsamios ir dalykinės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pritaria Migracijos departamento išvadai, kad pareiškėjas nedalyvauja Bendrovės veikloje ir teisėta veikla Lietuvoje neužsiima. Pareiškėjas skunde (I t., b. l. 7) nurodė, kad jis yra savarankiškai dirbantis advokatas Ukrainoje. Tai nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškėjas realiai dirba Lietuvoje.

Teismas nepritaria Migracijos departamento išvadai, kad UAB „Optima fides“ verslo planas parengtas mažiau nei prieš 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Pareiškėjas teigia, kad verslo planas buvo paruoštas 2017 m. rugpjūčio mėnesį tam, kad bendrovė paimtų paskolą banke. Teismas išanalizavęs verslo plano 1D dalį (I t., b. l. 20, 104) nustatė, kad joje kalbama apie 10 000 Eur paskolą. Verslo plane vartojamos frazės („Kodėl prašote paskolos?“, „Ar kreipsitės INVEGA garantijos?“) nepatvirtina, kad verslo planas buvo paruoštas jau žinant, jog paskola UAB „Optima fides“ yra suteikta. Tačiau ši aplinkybė nepatvirtina, kad UAB „Optima fides“ bylai reikšmingu laikotarpiu vykdė realią ūkinę veiklą.

Ginčijamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, jame išsamiai atskleistas pareiškėjo prašymo pagrįstumo tyrimas, nustatytos faktinės aplinkybės yra tinkamai įvertinos, o pareiškėjui taikomos poveikio priemonės motyvuotos. Išsamiai nurodytos teisės normos, kuriomis vadovavosi atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą. Tai, kad pareiškėjas kitaip vertina faktines aplinkybes, nedaro atsakovo sprendimo nepagrįstu. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti. Taigi, atsakovas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris negali būti panaikintas skunde išdėstytais ar kitais pagrindais, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. D. (S. D.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Tomas BlinstrubisJovita EinikienėBeata Martišienė