Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2025-09-09 · Civilinė byla Nr. e2YT-6361-418/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-09-09
Bylos Nr.
e2YT-6361-418/2025
Teisminio proceso Nr.
2-09-3-00659-2025-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Leonora Jakubauskienė
Pareiškėjas
Valstybės įmonės VĮ Turto bankas
Suinteresuotas asmuo
Varėnos rajono savivaldybės administracija
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-6361-418/2025Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00659-2025-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.2; (S) 3.2.4.9.3.3; 3.2.6.1; 3.4.6.2. .
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugsėjo 9 d.Druskininkai

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Leonora Jakubauskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybės įmonės VĮ Turto bankas pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja Valstybės įmonė VĮ Turto bankas (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad negyvenamieji pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.

Nurodo, kad pareiškėjas gavo Varėnos rajono savivaldybės administracijos pranešimą dėl negyvenamųjų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pripažinimo valstybės turtu. Siekdama nustatyti šių pastatų savininkus, ji rinko duomenis iš Varėnos rajono savivaldybės administracijos, Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialo, VĮ Registrų centro, kt. institucijų bei asmenų. Varėnos rajono savivaldybės administracija 2024-08-01 raštu Nr. PSD-2676-(24.4.) nurodė, kad galimai pavyko nustatyti, kad leidimas statyti šias mechanines dirbtuves buvo išduotas Perlojos eksperimentiniam ūkiui, atsiuntė tą patvirtinančią įrašo iš 1979-1986 m. leidimų statybai vykdyti Varėnos mieste/rajone registracijos knygos kopiją, pagal kurią 1983-02-09 išduotas leidimas „75s/r. traktorių technikos kiemui Perlojos eksp. ūkio II m. gamyb. centro“. Kauno regioninis valstybės archyvas atsiuntė Varėnos rajono Perlojos bandymų stoties eksperimentinio ūkio dokumentų archyvinio fondo Varėnos rajono Perlojos bandymų stoties eksperimentinio ūkio 1984 m. Naujai pastatytų pastatų eksploatacijon priėmimo perdavimo aktų byloje esančio 1984-12-28 priėmimo akto kopiją, taip pat Varėnos rajono Varėnos apylinkės agrarinės reformos tarnybos dokumentų archyvinio fondo Varėnos rajono Varėnos apylinkės agrarinės reformos tarnybos 1992 m. Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo programos byloje esančio 1992-03-19 posėdžio protokolo Nr. 8 kopiją, pagal kurią Perlojos eksperimentinio ūkio bazėje kūrėsi 2 bendrovės: Perlojos ŽŪB ir Nedzingės ŽŪB, „Perlojos eksperimentinio ūkio objektų privatizavimo įskaitant pajų vertinė išraiška“ kopijoje prie Perlojos ŽŪB įtrauktos „t. sk. remonto dirbtuvės – 75 vnt. traktorių techninis aptarnavimas su garažais ir naftos baze, sandėliais“. Varėnos rajono savivaldybės administracija 2024-11-20 raštu Nr. PSD-3947-(24.4) informavo, kad patikrino savivaldybės archyve turimus su Perlojos žemės ūkio bendrove susijusius dokumentus, tačiau įrašų apie šias mechanines dirbtuves ir jų pardavimą nerado, taip pat kreipėsi į Varėnos seniūniją, tačiau ši neturi jokios informacijos, ar šie pastatai gali turėti savininkus. Varėnos rajono savivaldybės administracija 2025-02-20 raštu Nr. PSD-653-(24.4) nurodė, kad susiekus su UAB „Mildupis“ direktoriumi R. Ž. gavo informaciją, kad šios dirbtuvės galėjo būti parduotos P. B., tačiau asmuo yra miręs. Trakų rajono 2-asis notaro biuras informavo, kad P. B. palikimas priimtas testamentinės įpėdinės, ji Gyventojų registro duomenimis yra deklaravusi išvykimą į užsienio valstybę. Jokių dokumentų, identifikuojančių šių pastatų savininkus, patvirtinančių privatizavimą, negauta. VĮ Registrų centras atsakė, kad šie pastatai nėra pažymėti Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Atsižvelgdami į minėtas aplinkybes ir į tai, kad pagal 1964 m. Civilinio kodekso 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d., buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė, mano, kad yra pagrindas spręsti dėl negyvenamųjų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), pripažinimo valstybės turtu (toliau – Turtas).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu sutiko su pareiškėjo pareiškimu, prašo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas gavo Varėnos rajono savivaldybės administracijos pranešimą dėl negyvenamųjų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), (toliau – Turtas) pripažinimo valstybės turtu.

Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina pareiškėjo nurodomas aplinkybes, kad nėra galimybės nustatyti negyvenamųjų pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkų.

Pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994-12-20 įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ ir 1994-12-20 įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo“. Šių įstatymų vykdymo tvarką detalizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-09- 20 nutarimas Nr.1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“. Lietuvos Respublikos 1994-12-20 įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, turtas buvo perduodamas pagal perdavimo-priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn. Taip pat minėti teisės norminiai aktai nurodė, kad Miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turi teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu, 1994-12-20 įstatymo Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn įgyvendinimo nustatyta tvarka.

Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 97, 98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto savininkė. Tik atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. 1991-04-16 buvo priimtas Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymas ir Aukščiausiosios Tarybos nutarimas Nr. 1-1223 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo įsigaliojimo“, kuriame buvo nustatyta, kad kolūkiai ir tarybiniai ūkiai gali būti pertvarkomi į žemės ūkio bendroves, privatizavus jų turtą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Kolūkio (tarybinio ūkio), kaip žemės ūkio įmonės, turto privatizavimo santykius reglamentavo 1991-07-30 priimto Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo nuostatos. Vadovaujantis Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo 13 straipsniu privatizavimo metu nenupirktu žemės ūkio įmonių turtu disponuoja vietos savivaldybė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-12-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2010 konstatavęs, kad kolūkio turtas, jeigu jis iš viso nebuvo privatizuotas, negalėjo likti kolūkio nuosavybė.

Šiuo atveju byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Turtas nebuvo privatizuotas teisės aktų nustatyta tvarka, valstybė taip pat nebuvo jo perdavusi savivaldybei, todėl jis liko valstybės nuosavybe, todėl sutiktina su pareiškėjos motyvais, kad Turtas pastatytas kaip valstybės nuosavybė ir nuo pat jo sukūrimo iki šio momento jis išsaugojo valstybės nuosavybės statusą.

Byloje nėra duomenų, kad Turtas būtų perduotas savivaldybei nuosavybėn ar kiti asmenys būtų privatizavę Turtą.

CPK 445 straipsnis nustato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, nustatytas aplinkybes laikytina, kad pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti Turto nuosavybės teises valstybei patvirtinančių dokumentų, todėl pareiškėjos prašymas tenkintinas ir nustatytinas jos prašomas juridinę reikšmė turintis faktas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu juridinę reikšmę turintį faktą, kad negyvenamieji pastatai, (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja Leonora Jakubauskienė