Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. Z. (toliau – L. Z.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo L. Z. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį ir nuteistas:

- pagal BK 284 straipsnį, 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šios bausmės buvo subendrintos visiško bausmių sudėjimo būdu, skiriant L. Z. subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 16 d. nuosprendžiu) L. Z. paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, visiškai jas sudedant, skiriant L. Z. galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę, įskaičiuotas bausmės, atliktos pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. nuosprendį (pakeistą Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 16 d. nuosprendžiu) laikas bei šiuo nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas L. Z. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. spalio 5 d. 23.00 val. iki 2018 m. spalio 7 d. 12.25 val. (2 paros).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų – asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) – paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą nuspręsta panaikinti.

Tuo pačiu nuosprendžiu kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį buvo pripažintas ir M. Z., tačiau apeliaciniai skundai dėl jo Kauno apygardos teismui pateikti nebuvo.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. nuosprendžiu, be kita ko, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius civilinis ieškinys buvo patenkintas visiškai, solidariai iš nuteistųjų L. Z. ir M. Z., o M. Z. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, subsidiariai iš Ž. Z. ir J. A., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui priteisiant 87,36 (aštuoniasdešimt septynis eurus 36 ct) žalą.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys buvo patenkintas visiškai, solidariai iš nuteistųjų L. Z. ir M. Z., o M. Z. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, subsidiariai iš Ž. Z. ir J. A., Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteisiant 15,26 (penkiolika eurų 26 ct).

Civilinio ieškovo ir nukentėjusiojo M. G. civilinis ieškinys buvo patenkintas visiškai, solidariai iš nuteistųjų L. Z. ir M. Z., o M. Z. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, subsidiariai iš Ž. Z. ir J. A., nukentėjusiajam M. G. priteisiant 144,10 (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 10 centų) ir 300 (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. L. Z. buvo pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas kaip bendrininkų grupė kartu su M. Z., siekdami užvaldyti svetimą turtą, 2018 m. spalio 5 d., apie 19 val. 30 min., autobusų sustojime, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl menkavertės priežasties, prašydami cigaretės, prikibo prie M. G., M. Z. kumščiu sudavus vieną kartą M. G. į galvą ir vieną kartą kumščiu kartu buvusiam M. Ž. į kaktą, taip M. Ž. dėl odos nubrozdinimo kaktoje padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, po kurio M. Ž. pabėgo, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, L. Z. pagaliu sudavė vieną kartą M. G. į galvą, po ko, šiam nukritus ant žemės, ne daugiau kaip šešis kartus abu kartu spyrė M. G. į įvairias kūno vietas, taip dėl poodinių kraujosruvų abiejų akių vokuose, krūtinėje, nugaroje, dešinio skruosto srityje, dešinio žando sumušimo ir nosies sumušimo, padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlę fizinį skausmą, iš galinės kelnių kišenės ištraukė bevertę piniginę, kurioje buvo M. G. asmens tapatybės kortelė, SEB banko mokėjimo kortelė, darbo kortelė ir 120 eurų, pagrobė svetimą. Tokiais savo veiksmais L. Z. pagrobė M. G. priklausantį turtą.

2. Be to, jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį už tai, kad, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir veikdamas kartu su M. Z., 2018 m. spalio 5 d., apie 19 val. 40 min., viešoje vietoje – netoli autobusų sustojimo, esančio (duomenys neskelbtini), po įvykdyto M. G. plėšimo, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tuo sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, turėdami rankose pagalius, užpuolė M. G. ginti atėjusį M. Ž., šiam pradėjus bėgti, jį pasivijo ir pagaliais sudavė du kartus M. Ž. į galvą, tuo dėl odos nubrozdinimo kaktoje padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukedami fizinį skausmą.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistojo L. Z. gynėja, sutikdama su apeliacinio skundo prašymu ir jį pagrindžiančiais motyvais, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras, nesutikdamas su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, prašė pateiktą apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo L. Z. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

7. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas aptartų BPK nuostatų bei vieningai formuojamos teismų praktikos, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas L. Z. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl L. Z. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, jog sprendžiant L. Z. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo. Apeliaciniame skunde nuteistasis iš esmės remiasi vien tik bendro pobūdžio samprotavimais apie menamai netinkamą pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, nepateikdamas iš esmės jokių savo nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis motyvų, kritikuodamas objektyviais duomenimis nepaneigtus nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, teigdamas, jog juose yra daug melo ir nesutapimų, tačiau šių savo argumentų jokiais objektyviais duomenimis nepagrindžia, jų neplėtoja, tokiu būdu nesugebėdamas įvardinti, kurie nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai yra melagingi, o kurie ne. Šiuo aspektu vis tik pastebėtina, kad teismai privalo tirti įrodymus, o ne proceso dalyvių samprotavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-602/2014), todėl vien tai, kad pirmosios instancijos teismas atmetė nuteistojo keliamą versiją dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia.

8. Ginčo dėl skundžiamu nuosprendžiu L. Z. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, analizuojamu atveju nėra, o teisėjų kolegijai patikrinusiai nagrinėjamą baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, abejonių pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl L. Z. kaltės padarius viešosios tvarkos pažeidimą nekyla. Juo labiau, jog savo kaltę dėl šio nusikaltimo L. Z. pripažino pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, jos neneigia ir apeliaciniu skundu. L. Z. nesutinka tik su savo kalte padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. Savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo L. Z. neigė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Jo teigimu, jam pareikštame kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis jis kišenių nukentėjusiajam M. G. nekraustė ir šio piniginės neėmė. Ir nors analogiškos pozicijos apklausiamas pirmosios instancijos teisme laikėsi ir kitas nuteistasis, t. y. M. Z., patvirtindamas, kad jokio plėšimo analizuojamu atveju nebuvo, tačiau ši nuteistųjų versija vertintina kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės ar sušvelninti savo teisinę padėtį. Jokių objektyvių šiuos nuteistųjų teiginius patvirtinančių duomenų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra, jų apeliaciniame skunde nepateikė ir L. Z.. Ši nuteistųjų versija skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pagrįstai atmesta nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų visuma, kuria teisėjų kolegija neabejoja.

9. Kaip nustatyta nukentėjusiojo M. G. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, po to, kai L. Z. ir M. Z. jo atžvilgiu atliko fizinio smurto veiksmus, nuo kurių jis nukrito ant žemės ir užsidengė rankomis veidą, nes buvo ir toliau spardomas, jis jautė, kaip kažkuris iš nuteistųjų (negalėjo tiksliai įvardinti kuris, nes tuo metu buvo užsidengęs veidą rankomis ir nematė), arba jie abu, iš galinės jo kelnių kišenės traukia piniginę ir apieško jo striukę. Piniginė, nukentėjusiojo teigimu, buvo jo kelnių galinėje kišenėje. M. G. papildomai paaiškino, kad iki vertinamo įvykio jis kartu su M. Ž. stotelėje laukė A. T., kol šis atvažiuos ir juos nuveš į jiems reikiamą vietą. Tuo metu iš piniginės jis išsitraukė pinigus, reikalingus susimokėti už kelionę, ir piniginę įsidėjo atgal į kelnių kišenę. Netikėti šiais nuosekliais ir neprieštaringais nukentėjusiojo parodymais, nepaisant to, kad komentuojamo įvykio metu jis buvo neblaivus, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Jie iš esmės atitiko M. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, neprieštarauja kartu su juo įvykio vietoje buvusio M. Ž. parodymams, atitinka ir nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktines aplinkybes. Galimas M. G. suinteresuotumas nepagrįstai/melagingai apkalbėti nuteistuosius, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatytas – bylos duomenimis, iki vertinamo įvykio nei L. Z., nei M. Z. M. G. nepažinojo, jokie tarpusavio santykiai jų nesiejo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir tai, jog jokių aukščiau aptartus nuoseklius M. G. parodymus paneigiančių motyvų, nors ir teigdamas, kad nukentėjusiojo parodymuose yra daug melo ir nesutapimų, apeliaciniame skunde L. Z. nepateikė, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, jog spręsdamas L. Z. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas M. G. parodymais rėmėsi pagrįstai, jais, kaip pagrįstais, objektyviais ir neprieštaringais, šiame nuosprendyje remiasi ir teisėjų kolegija.

10. Darant šią išvadą svarbu tai, kad faktą, jog iš jo buvo pagrobti asmeniniai daiktai, M. G. nurodė jau skambindamas į Bendrąjį pagalbos centrą. Remiantis pokalbio su Bendrojo pagalbos centro darbuotoju garso įrašu, 2018 m. spalio 5 d., 19.57.02 val. vyriškis, prisistatęs M. G., praneša, kad (duomenys neskelbtini) miestelyje, stotelėje ji sudaužė, sumušė ir jo draugą. 2018 m. spalio 5 d., 20.13 val. iš to paties telefono paskambinęs vyriškis praneša, kad muštynių metu jį dar ir apvogė – pavogė piniginę su dokumentais (1 t., b. l. 50-55). Šias aplinkybes, tokiu būdu iš esmės patvirtindamas aukščiau aptartus M. G. parodymus, apklausiamas pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, betarpiškai patvirtino ir vertinamo įvykio metu kartu su M. G. buvęs M. Ž.. Jo teigimu, iki komentuojamo įvykio piniginę M. G. turėjo – ją buvo išsitraukęs pažiūrėti, ar turės kaip sumokėti A. T. už kelionę, išsitraukęs pinigų, piniginę jis įsidėjo atgal į kelnių kišenę. Iš karto po įvykio M. G. pasakė, kad iš jo atėmė piniginę su pinigais ir dokumentais. M. Ž., be kita ko, patvirtino ir tai, kad įvykio dieną M. G. turėjo pinigų, nes tą dieną jie grįžo iš komandiruotės ir darbdavys jiems už tai sumokėjo. Pats M. Ž., gavo 150 eurų, tokią pačią pinigų sumą, jo teigimu, komentuojamo įvykio metu, turėjo turėti ir M. G.. Tai, kad po įvykio M. G. jam sakė, jog įvykio metu iš jo buvo pagrobta piniginė, patvirtino ir liudytoju teisiamojo posėdžio apklaustas A. T..

11. Iš aptarto seka, kad iki M. Z. ir L. Z. smurtinio pobūdžio veiksmų atlikimo M. G. atžvilgiu (nukentėjusiojo atžvilgiu atliktų smurtinio pobūdžio veiksmų apklausiami pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nuteistieji neneigė) piniginę nukentėjusysis su savimi turėjo, ją buvo įsidėjęs į galinę kelnių kišenę, tačiau po vertinamo konflikto, kurio nei L. Z., nei M. Z. iš esmės neneigė, piniginės M. G. kišenėje nebebuvo. Ji, be kita ko, nebuvo rasta ir įvykio vietą apžiūrėjus į ją atvykusiems policijos pareigūnams. Kaip nustatyta 2018 m. spalio 5 d., 22.45 val. apžiūros protokolu, apžiūrėjus įvykio vietą – autobusų stotelę, esančią (duomenys neskelbtini), jokie daiktai rasti nebuvo (1 t., b. l. 16-23).

12. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumoje abejonių nukentėjusiojo M. G. parodymų dalimi dėl jo atžvilgiu šio nuosprendžio 1 punkte nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis įvykdyto plėšimo, tuo pačiu ir L. Z. kalte padarius BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, teisėjų kolegijai nekyla. Tiek skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tiek ir aukščiau išdėstytų duomenų visumoje neginčytinai nustatyta, kad L. Z., veikdamas kartu su M. Z., dėl mažareikšmės dingsties nukentėjusiųjų M. G. ir M. Ž. atžvilgiu panaudojęs fizinį smurtą, iš nukentėjusiojo M. G. kelnių kišenės pagrobė piniginę su joje buvusiais asmeniniais nukentėjusiojo daiktais – dokumentais ir grynaisiais pinigais. Nors vertinamu atveju ir nenustatyta, kuris iš nuteistųjų, t. y. M. Z., ar L. Z., iš M. G. kelnių kišenės pagobė šio piniginę, tačiau, neabejotina, jog analizuojamu atveju jie abu veikė kaip nusikaltimo bendrininkai, juos vienijo vieninga tyčia, plėšimo atžvilgiu susiformavusi nusikalstamos veikos vykdymo metu (konkliudentiniais veiksmais), nukentėjusiųjų atžvilgiu jie abu atliko smurtinio pobūdžio veiksmus, matė vienas kito nukentėjusiųjų atžvilgiu atliekamus veiksmus ir jų nestabdė, todėl neabejotina, jog šiuo konkrečiu atveju jie abu veikė kaip nusikaltimo vykdytojai. Tuo tarpu pagal vieningai formuojamą teismų praktiką, esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Pažymėtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271-303/2016, 2K-215-719/2018).

13. Nesant pagrindo keisti/naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija vis tik pastebi, kad nepaisant tinkamai išspręsto L. Z. kaltės klausimo, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu L. Z. skirtą bausmę su Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 16 d. nuosprendžiu) jam skirta bausme BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalies pagrindu, apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl šis nuosprendžio netikslumas ištaisytinas.

14. Bylos duomenimis, Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. nuosprendžiu L. Z. buvo pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir nuteistas 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidedant 1 (vieneriems) metams, nustatant L. Z. tam tikrus įpareigojimus. Šis nuosprendis Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 16 d. nuosprendžiu buvo pakeistas, panaikinant L. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu L. Z. inkriminuotą nusikalstamą veiką jis įvykdė 2018 m. spalio 5 d., o Kauno apylinkės teismo nuosprendis buvo priimtas dar 2018 m. liepos 9 d., įvertinus vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, pagal kurią, tais atvejais, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo padaro naują nusikalstamą veiką, teismai bausmes bendrina vadovaudamiesi BK 64 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-220/2008, 2K-323/2011, 2A-7/2014), neabejotina, kad šiuo konkrečiu atveju turėjo būti taikomos ne BK 63 straipsnio nuostatos, bet BK 64 straipsnis, nepriklausomai nuo to, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. nuosprendis įsiteisėjo tik 2019 m. sausio 16 d.

15. Ir vis tik, įvertinus tai, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 16 d. nuosprendžiu) L. Z. paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo pradėta vykdyti dar 2019 m. vasario 8 d., iš ko seka, kad priimant skundžiamą nuosprendį L. Z. ankstesniu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė jau buvo įvykdyta, skundžiamu nuosprendžiu jam skirta subendrinta bausmė su Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 16 d. nuosprendžiu) nuteistajam skirta bausme nebendrintina.

16. Atsižvelgiant į išdėstytą, Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 26 d. nuosprendžio dalis dėl L. Z. paskirtos bausmės subendrinimo su Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. nuosprendžiu L. Z. paskirta bausme bei nuosprendžio dalis dėl bausmės, L. Z. atliktos pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 9 d. nuosprendį (pakeistą Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 16 d. nuosprendžiu) įskaitymo, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu ir 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo L. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. birželio 26 d. nuosprendį.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. birželio 26 d. nuosprendžio dalį dėl L. Z. paskirtos bausmės subendrinimo su Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. liepos 9 d. nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 16 d. nuosprendžiu) jam paskirta bausme.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. birželio 26 d. nuosprendžio dalį dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. liepos 9 d. nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 16 d. nuosprendžiu) L. Z. paskirtos ir atliktos bausmės įskaitymo į Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. birželio 26 d. nuosprendžiu jam skirtą bausmę.

Likusią Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. birželio 26 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.