Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotais asmenimis byloje esant J. P., Šakių rajono 1-ojo notaro biuro notarei R. V.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytoja J. P. parodė, kad su R. P. susituokė (duomenys neskelbtini). Po santuokos sudarymo gyveno pas vyro tėvus. Uošvis mirė (duomenys neskelbtini). Z. P. toliau gyveno su jais. (duomenys neskelbtini) Z. P. nustatyta rūpyba, kadangi ji beveik nevaikščiojo, buvo silpna. Darydavo jai valgyti, pakeisdavo sauskelnes. Mirus Z. P. ji su pareiškėju gyvena toliau tame pačiame name. Tiek į namo pusę, kur gyveno mirusioji, tiek kur gyvena jie, įsimetė grybas. Vyras visame name išlupo grindis, sudėjo naujus balkius, prisuko plokštę. Reikia dar kartą keisti grindis. Ūkinių pastatų neremontavo, nes nereikėjo. Namas yra kūrenamas, kad neplistų pelėsis ir nepūtų. Kūrenimui yra atskiri pečiai, kuriuos abu reikia kurti. Taip pat kuria ir bulvinę. Šiuo metu jie įsivedė vandentiekį į namą, pasidarė vonią, tualetą. Visus mokesčius mokėdavo Z. P. vardu. Atliekų tvarkymo sutartį persirašė, o elektros tiekimo negali pasikeisti sutarties. Z. P. gaudavo pensiją ir išmoką už slaugą. Kiekvieną mėnesį tuos pinigus ji atiduodavo J. P. 3 ha žemės sklypas buvo perrašyta J. P. Mažame sklype jie viską sodina. 4 vagas pasisodina bulvių, turi šiltnamį. Visą plotą šienaudavo kaimynas, kadangi buvo pieva. Paskui vyras eidavo atidirbti.

Liudytojas V. P. parodė, kad yra Z. P. sūnus. Suinteresuotumo byloje neturi, nes nieko paveldėti nepageidauja, palikimo nepriėmė brolio naudai. Atvažiuodavo aplankyti motinos. Mama mirė (duomenys neskelbtini) pavasarį. Po motinos mirties liko namai, ūkinis pastatas ir 3 ha žemės. Motiną prižiūrėjo J. P. ir pareiškėjas, kadangi šie nuo santuokos sudarymo gyvena mamos namuose. Jie tvarko namus iki šiol. Kambaryje, kur gyveno mama, buvo įsimetęs grybas. Pareiškėjas nusipirko visas medžiagas, išėmė grindis ir sudėjo iš naujo. R. P. naudojasi ir tvarko žemę po pastatais, t. y. šienauja. Viskas labai tvarkinga. Pareiškėjas su sutuoktine moka visus mokesčius. Pas R. P. ne tankiai, bet atvažiuoja į svečius, jį aplanko. 3 ha žemės sklypas, kiek jis žino, perrašyti J. P. J. P. buvo atiduoti visi pinigai.

Liudytojas A. K. L. parodė, kad yra R. P. kaimynas. Gyvena 200 metrų atstumu. R. P. gyveno pas tėvus. Po Z. P. mirties liko paveldimas turtas – trobesiai, žemės. Viskas liko R. P. Po mamos mirties namais rūpinasi R. P. Jis remontavo namą, grindis pakeitė, nes įsimetė grybas. Taip pat įsivedė į namus vandenį. Žeme taip pat rūpinasi R. P. Jis seniau šienaudavo, dabar ten pieva. J. P. prie namų turi lysvių.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.

Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėjos nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka šių imperatyvių įstatymo nuostatų visumą.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo R. P., suinteresuoto asmuo J. P. ir liudytojo V. P. mama Z. P. mirė (duomenys neskelbtini). Z. P. testamento nebuvo parašiusi. Po palikėjos Z. P. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) kreipėsi įpėdinis, tai yra sūnus J. P.. Įpėdiniui J. P. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas nėra išduotas. Pareiškėjas per nustatytą 3 mėnesių terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011).

Iš šalių aiškinimų, bylos duomenų nustatyta, kad po Z. P. mirties liko gyvenamasis namas su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), ir 3 ha žemės sklypas. Suinteresuotas asmuo J. P. iš esmės prieštarauja, kad palikimas atitektų pareiškėjui, nes mano, kad jis visur važiavo ir viskuo rūpinosi bei bijo, kad sodyba bus pragerta. Tačiau iš Šakių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutarties matyti, kad Z. P. rūpinosi ir pareiškėjo šeima. Minėta nutartimi Z. P. nustatyta rūpyba, o rūpintoja paskirta J. P. – pareiškėjo sutuoktinė. Nutartyje nurodyta, kad išvadą teikiančios institucijos Šakių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus atstovė nurodė, kad Z. P. priklausančiuose namuose kartu su ja gyvena sūnus R. su žmona J. P. Z. P. prižiūri ir ja rūpinasi J. P.

Nagrinėjamu atveju liudytojas pareiškėjo brolis – V. P., bei kiti liudytojai J. P. ir A. K. L. patvirtino, kad pareiškėjas R. P. po motinos mirties liko gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini). Namu rūpinosi, jį prižiūrėjo, t. y. jį kūrė, tvarkė name grindis, nes atsirado grybas, įsivedė vandenį, mokėjo įvairius mokesčius Z. P. vardu. Palikimo priėmimo faktą taip pat patvirtina pateikta (duomenys neskelbtini) Elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo buitiniams vartotojams sutartis, iš kurios matyti, kad R. P. sudarė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį vietai – (duomenys neskelbtini). Taip pat sutartyje nurodyta, kad jo gyvenamosios vietos adresas sutampa su objekto adresu. Be to pareiškėjas naudojosi visais name likusiais namų apyvokos ir apstatymo daiktais bei reikmenimis, prižiūrėjo aplinką, pjovė žolę, sodino ir augino lysvėse daržoves, turėjo šiltnamį ir tai daro iki šiolei tebegyvendamas motinos nuosavoje valdoje. Pareiškėjo ir liudytojų nurodymu, 3 ha žemės sklypu po mamos mirties pareiškėjas nesinaudojo, nes manė, kad šis yra perrašytas suinteresuotam asmeniui J. P.

Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiškėjo atstovo ir liudytojų žodinius paaiškinimus dėl R. P. veiksmų pradėjus valdyti po motinos Z. P. mirties likusį ir palikimo objektą sudarantį turtą. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovo ir liudytojų paaiškinimai dėl R. P. veiksmų pradėjus faktiškai valdyti po motinos mirties likusį turtą buvo vienodi, nuoseklūs ir logiški. Įrodymų vertinimo prasme tai reiškia, kad nebuvo pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų ir jais nesivadovauti. Suinteresuotas asmuo J. P. neteikė pareiškėjo parodymus paneigiančių įrodymų, nenurodė šiuos parodymus paneigiančių aplinkybių, todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo abejoti pareiškėjo pareiškimu kaip patikimu įrodymu. Prieštaravimų pateiktiems įrodymams nepareiškimas reiškia, kad nėra pagrindo įrodymus vertinti kaip nepatikimus, sprendžiant dėl įrodymų vertinimo pagal CPK 185 straipsnį. Ši aplinkybė yra svarbi visų bylos įrodymų vertinimo kontekste darant išvadą dėl pareiškėjo pareiškimo pagrįstumo.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjas po motinos Z. P. mirusios (duomenys neskelbtini), mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių laikotarpį palikimui priimti prižiūrėjo ir rūpinosi motinos nuosavybe kaip savininkas, juose gyveno ir iki šiolei gyvena ir naudojosi visais pastatuose likusiais namų apyvokos ir apstatymo daiktais bei reikmenimis, prižiūri aplinką, pjauna žolę, moka visus turto išlaikymo mokesčius. Todėl yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad R. P. aktyviais ir viešais veiksmais išreiškė valią siekdamas įgyti teises į Z. P., mirusios (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ir galinčias kilti iš palikimo, tai yra faktiškai po palikėjos mirties pradėjo palikimą valdyti, taigi ir priėmė jį per įstatymo nustatytą terminą.

Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinas konkretus paveldėtinas turtas, o paveldėto turto apimtį nustato notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą. Jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad įpėdiniai, pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą. Todėl darytina išvada, kad R. P. po Z. P. mirties faktinio valdymo būdu priėmė visą Z. P. palikimą.

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas valstybei priteisiamas iš pareiškėjo R. P. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, 444–448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prašymą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po Z. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties – (duomenys neskelbtini) (mirties įrašas įrašytas (duomenys neskelbtini)), priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti ir tvarkyti savo interesais.

Faktas nustatytas dėl turto paveldėjimo.

Priteisti iš pareiškėjo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 26,56 (dvidešimt šešių eurų penkiasdešimt šešių centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.