Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-04-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-306-462-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-01
Bylos Nr.
1A-306-462-2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Remigijus Preikšaitis (pirm.), Eduardas Maškevičius, Savinijus Katauskas
Nukentėjusysis
I. P., E. P., L. P.
Nuteistasis
A. V.
Advokatai
Romanas Lupeika, Henrikas Mackevičius
Kategorijos

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-306-462/2011

Teisėja Laimutė Venckuvienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.6.

(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 1 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

teisėjų Eduardo Maškevičiaus ir Savinijaus Katausko,sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorui Juozui Sykui,gynėjui advokatui Romanui Lupeikai,nukentėjusiesiems I. P., E. P., L. P. ir jos atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-20 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 6 d. laisvės atėmimu septyneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-06-30 nuosprendžiu subendrinta bausme, ir A. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas aštuoneriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. V. paskirtas suėmimas. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-06-30 nuosprendį.

Nukentėjusiosios L. P. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies, priteisiant iš nuteistojo A. V. 11100,40 Lt turtinės žalos atlyginimą L. P. Kita L. P. ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmesta. Nukentėjusiosios L. P. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, priteisiant iš nuteistojo A. V. 25000 Lt neturtinės žalos atlyginimą L. P. Kita L. P. ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesta.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. V. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, būtent:

jis 2010-06-06, apie 09.19 val., Klaipėdoje, Rimkų g., ties Šilutės kelio viaduku, būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, vairavo automobilį „Honda Concerto“, valstybinis numeris „(duomenys neskelbtini)“, priklausantį K. J., kai kelio danga – sausas asfaltas, matomumas į priekį iš vairuotojo kabinos – apie 700 m, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, posūkyje nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio, nuvertė kelio ženklą ir apsivertė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ligoninėje mirė keleivis R. P., keleiviams K. S. ir T. G. nustatyti nežymūs sveikatos sutrikdymai. Šiais savo veiksmais A. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto (draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems), 133 punkto (vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio/pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties) reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. V. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-20 nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir iš dalies sutiko su civiliniu ieškiniu. Be to, byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Jis yra jauno amžiaus, todėl nori dirbti.

Nukentėjusioji I. P. pateikė atsikirtimą į apeliacinį skundą, jame nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras, nukentėjusieji ir jų atstovas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo A. V. kaltės. Jo įvykdytą nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Nuteistasis A. V. neneigia savo kaltės ir sutinka su jo nusikalstamų veiksmų įvertinimu pagal baudžiamąjį įstatymą (padarytos veikos kvalifikavimu). Nuteistojo apeliaciniame skunde prašoma paskirti švelnesnę bausmę už padarytą nusikalstamą veiką. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija dėl nuteistojo A. V. kaltės nepasisako.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir iš dalies sutiko su civiliniu ieškiniu. Tačiau teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo motyvus atmeta kaip nepagrįstus.

Spręsdamas klausimą, ar bausmės tikslai bus pasiekti skiriant baudžiamajame įstatyme numatytą bausmę, teismas turi kruopščiai įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, konkrečias jo padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę. Šiuo atveju asmuo nuteistas už neatsargaus nusikaltimo padarymą. Tačiau nusikaltimas padarytas, šiurkščiai pažeidžiant Kelių eismo taisykles: A. V. automobilį vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, posūkyje nesuvaldė vairuojamo automobilio, nuvažiavo nuo kelio, nuvertė kelio ženklą ir apsivertė. Nusikaltimas sukėlė sunkias pasekmes – vienas keleivis nuo patirtų sužalojimų mirė, o kitiems dviem keleiviams buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nuteistasis A. V. vairavo automobilį neturėdamas tam teisės. Be to, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje liudytojas R. S., Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulis, parodė, kad „...automobilis „Honda Concerto“ atsitrenkė į kelkraštį. Po to minėtas automobilis pradėjo važiuoti link jų, bandant automobilį sustabdyti, jis stabtelėjo ir tada padidinęs greitį išvažiavo...“. O liudytojas A. V., Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulis, teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad „...kolega R. S. bandė jį (automobilį) stabdyti, tačiau automobilis padidino greitį ir nuvažiavo...Jie automobilį „Honda Concerto“ vijosi, vėliau pametė iš akiračio...Automobilio „Honda Concerto“ greitis buvo ne mažesnis nei 100 km/h“ (b. l. 63–64, t. 2). Visos šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis A. V. elgėsi itin rizikingai, visiškai ignoruodamas ne tik elementarias Kelių eismo taisykles, bet ir teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus. Todėl galima teigti, kad jis sąmoningai ignoravo tą faktą, kad tokiais savo veiksmais kelia tiesioginį pavojų aplinkinių (keleivių) sveikatai ir gyvybei.

Vertindama nuteistojo A. V. asmenybę teisėjų kolegija atsižvelgia į jo elgesį tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek ir po jos. Pažymėtina, kad nuteistasis anksčiau buvo teistas tris kartus už tyčinių nusikaltimų padarymą (teistumas neišnykęs) (b. l. 129–132, t. 1), be to, apeliantas daug kartų baustas administracine tvarka (b. l. 134–139, t. 1), o po šios nusikalstamos veikos padarymo A. V. vėl buvo nuteistas už nusikalstamos veikos padarymą ir šiuo metu atlieka bausmę (b. l. 131, t. 1). Visa tai nuteistąjį A. V. charakterizuoja neigiamai, rodo jo polinkį nepaisyti įstatymų.

Nors nuteistasis A. V. apeliaciniame skunde prašydamas skirti švelnesnę bausmę ir neprašo bausmės vykdymą atidėti, tačiau nagrinėjamu atveju yra reikšmingos nuostatos, suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse tokios kategorijos bylose.

Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pasisakęs, kad atvejai, kai kaltininkas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ir dėl to žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, suponuoja būtinybę skirti griežtesnes bausmes. Labai sunkių padarinių reikšmės skiriamai bausmei negali sumenkinti byloje nustatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ar teigiamai apibūdinama jo asmenybė. Atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiurkščiai pažeisdamas Kelių transporto eismo saugumo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes tai neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti kitų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų (kasacinės nutartys Nr. 2K-101/2010, 2K-89/2010, 2K-25/2010, 2K-8/2010, 2K-188/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą apžvalgos 3.5 punktas, išvadų 8.3 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadų 18 punktas).

Todėl baudžiamojoje byloje nustatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir gailisi dėl to) negali sumenkinti dėl nuteistojo veiksmų kilusių labai sunkių padarinių reikšmės.

Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 6 d. sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo 3 metų iki dešimties metų. Todėl darytina išvada, kad nuteistajam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė (7 metai), kuri yra nežymiai didesnė už sankcijos vidurkį (6,5 metai). Be to, galutinį bausmės dydį (8 metai) lėmė paskirtos bausmės subendrinimas su Kretingos rajono apylinkės teismo 2010-06-30 nuosprendžiu paskirta bausme.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai individualizavo bausmę ir nustatė jos dydį nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 6 d. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo teigti, kad paskirta bausmė yra per griežta.

Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-20 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

n utaria:

nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Remigijus PreikšaitisTeisėjai Eduardas MaškevičiusSavinijus Katauskas