Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. K. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. K. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. K. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 259 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

2. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2024 m. vasario 9 d., bausmės pabaiga – 2026 m. balandžio 30 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 (vieneri) metai 5 (penki) mėnesiai 23 (dvidešimt trys) dienos.

3. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) V. K. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Komisija priimdama sprendimą atsižvelgė į tai, kad V. K. bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas vieną kartą, jam skirtos ir dvi administracinės nuobaudos (baudos apmokėtos, negaliojančios), jis nėra skatintas, kas leidžia daryti išvadą, jog jo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti laikomas nepriekaištingu. Be to, pažymėta ir tai, kad narkotinės medžiagos buvo platinamos jo darbo vietoje, nuteistasis tokiais savo veiksmais siekė gauti finansinės naudos, nors pajamas gaudavo ir legaliu būdu, tačiau tai suponuoja išvadą, kad buvo juntamas ir tam tikras finansinių lėšų stygius. Nusikaltimams būdinga modelio dalis – narkotinių medžiagų laikymas ir pelnymasis iš prekybos jomis, nusikaltimą įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje, savo kaltę neigia. Taip pat jis daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus. Be kita ko, akcentuota ir tai, kad nuteistojo neatliktos bausmės dalis vis dar išlieka didelė, tuo tarpu per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikalstamą veiką, todėl būtina įvertinti visuomenės interesą, jog nusikaltimą padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Įvertinta ir tai, kad V. K. teistas du kartus, abu teistumai yra susiję su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Ankstesniu teismo procesiniu sprendimu nuteistajam buvo paskirta bauda, tačiau išvadų dėl savo teisei priešingų veiksmų nuteistasis nepadarė ir nusikalto pakartotinai, kas rodo jo polinkį nusikalsti ir jo asmenybės pavojingumą visuomenei, įstatymų ignoravimą.

4. Nesutinkant su Komisijos Nutarimu, nuteistojo gynėjas pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui dėl Komisijos Nutarimo netaikyti V. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi skundas buvo atmestas. Apylinkės teismas nutartyje pažymėjo, kad ankščiau nuteistasis teistas vieną kartą, šis jo teistumas yra antrasis, tuo tarpu ankstesniu teismo procesiniu sprendimu skirta švelnesnė bausmė įtakos jo elgesiui neturėjo, nes jis nusikalto pakartotinai, be to, V. K. yra daug kartų baustas administracine tvarka, dėl ko žemesnės instancijos teismas padarė išvadą, jog ši atliekama laisvės atėmimo bausmė yra dėsningas nuteistojo elgesio rezultatas. Nuteistajam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, ir nors nuteistojo teigimu, po pirminio jo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo jo gyvenime bei bausmės atlikime įvyko pokyčių, kuriuos tikslinga įvertinti iš naujo, tačiau tai, kad tos vertinimas nebuvo atliktas dar kartą nedaro Komisijos Nutarimo neteisėtu ar nepagrįstu, nes Komisija, priimdama Nutarimą vadovavosi ne tik pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo duomenims, tačiau ir Socialinio tyrimo išvada. Taip pat atkreiptas dėmesys, kad nuteistajam buvo nustatyti trys kriminogeniniai veiksniai, vertinta, kad bausmės atlikimo metu jis buvo baustas drausmine tvarka. Be to, apylinkės teismas visų šių aplinkybių kontekste vertino ir likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį, spręsdamas, kad ji vis dar yra pakankamai ženkli.

5. Nuteistojo V. K. gynėjas advokatas Vytautas Sirvydis prašo panaikinti Komisijos Nutarimą bei Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos kartu su intensyvia priežiūra arba be jos.

5.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį nukrypo nuo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bausmių vykdymo paskirties, kad atlikę bausmę nuteistieji savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis bei tikslo – nuteistųjų resocializacijos. Nuteistasis bausmės atlikimo metu elgėsi pavyzdingai, todėl jo teisinė padėtis ne tik gali, tačiau ir turi būti švelninama suteikiant jam papildomas teises arba lengvatas, atsisakant tam tikrų apribojimų arba specialių pareigų. Lygtinis paleidimas yra nuteistojo teisinės padėties švelninimo variantas – kuo geresnis nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, tuo mažesnė tikimybė, kad jis gali nusikalsti ateityje, todėl jam turi būti suteikiama daugiau teisių, tame tarpe ir taikant lygtinio paleidimo institutą, kuris yra bausmės vykdymo tąsa. Be to, ne kartą yra priimta sprendimų asmenį paleisti lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nors nuteistųjų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo nepalyginti didesnė nei šiuo atveju. Pasak skundo autoriaus, tiek Komisijos Nutarimu, tiek skundžiama nutartimi nepaisoma asmenų lygybės principo, juolab, apylinkės tesimo nutartyje nebuvo nuodugniai patikrintas Komisijos Nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas.

5.2. Nuteistojo gynėjo teigimu, skundžiamame Komisijos Nutarime bandomas paneigti V. K. turimas oficialus didelis darbo stažas, nurodant, kad realaus darbo stažo nuteistasis turi mažiau nei užfiksuota SODRA duomenų registre, nors šie duomenys pripažįstami teisingais kol jie nėra pakeisti arba nuginčyti teismine tvarka. Nors skundžiamoje nutartyje pažymima, kad šiuo teiginiu Komisija nurodo savo nuomonę, tačiau toks motyvas iškreipia nuteistojo darbinės veiklos teisinę reikšmę lygtinio paleidimo taikymui. Skundo teikimo metu nuteistasis vykdė ir vykdo individualią veiklą, kas rodo jo motyvaciją, nors užsiimti prasminga veikla laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis galimybės neturėjo, nes jam nebuvo pasiūlytas darbas. Pasak skundo autoriaus, Komisija Nutarime tinkamai neįvertino nuteistojo motyvacijos dirbti, kas yra esminis Nutarimo bei teismo nutarties trūkumas. Be to, skunde teigiama, kad duomenys apie nuteistojo resocializacijos programų lankymą bei resocializacijos plano vykdymą nesulaukė tinkamos teisinės interpretacijos.

5.3. Apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje demonstruoja akivaizdų nenorą nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nebuvo ieškota tinkamų teisinių argumentų, neleistinai išplečiant teismo diskreciją šio instituto taikymo aspektu. Skundžiamoje nutartyje formaliai ir deklaratyviai nurodoma, kad lygtinio paleidimo (ne)taikymas yra teismo teisė, tačiau ne pareiga, nors šį argumentą galima pritaikyti bet kurioje kitoje situacijoje. Svarbiausias duomuo, anot gynėjo, turėtų būti tai, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas, todėl šių priemonių vykdymas reiškia ir teisėtą nuteistojo lūkesį būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kadangi nepriekaištingas elgesys turi būti vertinamas pagal bausmės paskirtį. Lygtinio paleidimo institutas neturėtų būti suprantamas kaip ypatinga malonė, taikytina itin retais atvejais, nes tai iškreipia lygtinio paleidimo, kaips bausmių vykdymo instituto, esmę ir prasmę. Nuteistojo gynėjas akcentuoja, kad V. K. yra nebejauno amžiaus, kas savaime sumažina pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jo mamai yra 87 metai ir jos priežiūra yra būtina, o tai yra nesuderinama su bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Taip pat nuteistasis turi tris pilnamečius vaikus ir keturis anūkus, taigi jo socialiniai ryšiai neabejotinai mažina pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

5.4. Taip pat skunde pažymima, kad apylinkės teismas neįvertino, jog nuteistajam skirta nuobauda, kuri skundo teikimo metu buvo atlikta bei nebegaliojanti, buvo apskųsta tinkama instancine tvarka, tuo tarpu nesant galutinio sprendimo dėl jos teisėtumo ar neteisėtumo patvirtinimo, visos abejonės turi būti aiškinamos nuteistojo naudai, tačiau visiškai priešingi motyvai buvo nurodyti skundžiamoje nutartyje. Komisija ir apylinkės teismas rėmėsi senu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, kuriame dar nebuvo įvertinos visos jo elgesio pokytį apibūdinančios aplinkybės. Taip pat skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepasisakė ir dėl baudžiamosios politikos pokyčių, sietinų su BK pakeitimais (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-3060 bei įstatymo redakcija Nr. XIV-3033, skelbtas: TAR, 2024 m. spalio 23 d., Nr. 18357), kurie, pasak skundo autoriaus, esmingai keičia tiek BK bendrosios, tiek specialiosios dalies normas, kartu ir BK 259 straipsnio normą, pagal kurią yra nuteistas V. K..

5.5. Skundo autorius teigia, kad apylinkės teismo motyvas dėl likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės taip pat yra nepagrįstas, nes lygtinio paleidimo institutas yra taikomas ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas nuteistiems asmenimis, kurių likusi neatlikta bausmės dalis yra gerokai didesnė nei V. K.. Skundo autoriaus teigimu, nuteistojo pataisos procesas yra sėkmingas ir sudarantis pagrindą teigti, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, probacijos laikotarpiu, jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

6. Atsiliepimų į nuteistojo gynėjo skundą negauta.

Nuteistojo V. K. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundas atmetamas.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Be kita ko, BVK 82 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.

8. Apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo gynėjo skundo argumentus, skundžiamą nutartį, Komisijos Nutarimą ir teismui pateiktą asmens bylos medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis V. K. jau gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir jo elgesys gali būti toliau taisomas probacijos taikymo metu. Priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas pateikė išsamius argumentus bei aiškiai nurodė, dėl kokių priežasčių priėmė sprendimą atmesti nuteistojo gynėjo skundą dėl Komisijos Nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, todėl aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo naikinti arba keisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį.

9. Nagrinėjamu atveju nuteistasis V. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, sudarančią pagrindą svarstyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo galimybę. Nors ši aplinkybė ir sudarė pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau visais atvejais vertinant ar nuteistajam gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas, turi būti nustatytas tiek formalusis, tiek materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, kuriais remiantis daroma išvada dėl galimybės nuteistajam taikyti arba netaikyti lygtinio paleidimo institutą. Pažymėtina, kad formalusis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindas yra paskirtos laisvės atėmimo bausmės atitinkamos dalies atlikimas, nustatytas BVK 82 straipsnio 1 dalies konkrečiame punkte, tuo tarpu materialusis pagrindas yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba nuteistojo akivaizdi pažanga šią riziką mažinant. Šiuo atveju iš Komisijos Nutarimo bei apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad nenustatytas būtent materialiojo pagrindo taikyti V. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos egzistavimas.

10. Skunde nuteistojo gynėjas iš esmės nurodo, kad apylinkės teismas nutartyje tinkamai neįvertino nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, jas tik formaliai paminėdamas bei sumenkino nuteistojo ilgametę oficialią darbinę patirtį, neatsižvelgė į nustatytus apsauginius veiksnius. Apygardos teismas visų pirma pažymi, kad teismai, spręsdami klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto (ne)taikymo galimybės, visuomet turi atsižvelgti tiek į nuteistąjį teigiamai, tiek į jį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, bei šių duomenų kontekste ir į padarytų nusikaltimų sunkumą bei neatliktos bausmės dalį, ką šiuo atveju ir padarė apylinkės teismas. Be to, analizuojant nuteistojo asmenybę bei atliekant jos vertinimą, vis tik nebūtų teisinga apsiriboti tik bausmės atlikimo metu ją apibūdinančias duomenimis vertinant tai, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlikinėja dar nepilnai vienerius metus iš jam paskirtųjų dvejų metų trijų mėnesių, todėl eliminuojant jo asmenybę apibūdinančių duomenų iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo visumą, nuteistojo asmenybė liktų objektyviai neįvertinta. Vien tai, kad įvardindamas nuteistojo asmenybę ir jo elgesį apibūdinančius duomenis pirmosios instancijos teismas plačiau pakomentavo tuos, kurie sudarė pagrindą pritarti Komisijos Nutarime padarytai išvadai dėl lygtinio paleidimo instituto netaikymo, nesudaro pagrindo spręsti, jog nebuvo pakankamai atsižvelgta į nuteistąjį teigiamai apibūdinančius duomenis.

11. Sutiktina su nuteistojo skundo teiginiais, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra progresyvios bausmės atlikimo principo dalis, tačiau tai negali būti suprantamas ir kaip besąlygiškai taikomas institutas kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam tik formalias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas. Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Vien tai, kad apylinkės teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip to tikėjosi nuteistasis ir jo gynėjas, savaime nesuponuoja išvados, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, juolab, kad betarpiškai nuteistojo elgesį stebintys asmenys laisvės atėmimo vietų įstaigoje sprendė, jog šiuo metu nuteistojo elgesio pokytis dar nėra toks, kuris leistų daryti išvadą, jog V. K. jau gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde ne kartą minimi ir kitų nuteistųjų atžvilgiu priimti sprendimai dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo, atsižvelgiant į jų aukštesnę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką arba likusią didesnę neatliktos bausmės dalį, tačiau akcentuotina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas kiekvienu konkrečiu atveju turi vertinamąjį pobūdį, t. y. būtina išanalizuoti kiekvieno nuteistojo situaciją individuliai. Taigi, aplinkybės, kad kitais atvejais, esant vienai ar kelioms panašioms sąlygoms arba skirtingoms pavienėms aplinkybėms kitiems nuteistiesiems buvo taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, dar savaime nereiškia, kad ir šiuo konkrečiu atveju nuteistajam turi būti taikomas šis institutas. Kaip jau minėta, šis procesinis sprendimas priimamas įvertinus nuteistąjį bei jo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančių duomenų visumą individualiai, o ne lyginant konkretaus nuteistojo teisinę situaciją su kitų nuteistųjų atžvilgiu priimtais procesiniais sprendimais.

12. Apygardos teismas negali sutikti ir su skundo argumentu, kad Komisijos Nutarime bei kartu ir skundžiamoje nutartyje bandomas paneigti nuteistojo turimas oficialus darbo stažas. Priešingai, Komisijos Nutarime nurodoma, kad nuteistasis turi sukaupęs apie keturiasdešimties metų darbo stažą, išvardijamos jo darbovietės, paminima, kad jis ilgą laikotarpį vykdė ir individualią veiklą, tačiau kartu pastebėta, jog SODRA duomenų bazėje įskaičiuoti ir draudiminiai V. K. laikotarpiai įvairiose visuomeninėse organizacijose, bendrijose, asociacijose ir sąjungose, be to, Socialinio tyrimo išvados 4.3. punkte akcentuota ir tai, jog nuteistasis narkotines medžiagas platino įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, t. y. savo darbovietėje. Apygardos teismo vertinimu, tai, kad nuteistąjį vertinęs asmuo Socialinio tyrimo išvados 4.3. punkte nurodė manantis, jog nuteistojo realus darbo stažas yra mažesnis, niekaip neiškreipia V. K. darbinės veiklos teisinės reikšmės lygtinio paleidimo taikymo klausimo sprendimui, nes šiuo atveju darbinės veiklos vertinimas ir motyvacija darbui nebuvo pagrindiniai žemesnės instancijos teismo argumentai paliekant galioti Komisijos Nutarimą nepakeistą. Be to, šiame kontekste svarbu paminėti, kad nors nuteistasis teigė nejautęs finansinio stygiaus, tačiau Socialinio tyrimo išvados 4.4. punkte nurodoma, jog nuteistojo vienas iš nusikaltimų (BK 260 straipsnio 1 dalis), buvo vykdomas siekiant finansinės naudos. Taigi, akivaizdu, kad V. K., būdamas laisvėje lėšų pragyvenimui bandė užsidirbti ne vien teisėtais būdais ir tai kol kas kelia abejonę, jog nuteistasis šiuo metu jau yra pakeitęs savo mąstymą taip, kad lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lėšų pragyvenimui stengtųsi gauti tik teisėtais būdais.

13. Kaip teisingai akcentuota tiek Komisijos Nutarime, tiek skundžiamoje nutartyje, nuteistasis už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, sietiną su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis yra nuteistas ne pirmą kartą. Ankstesniu teismo procesiniu sprendimu nuteistajam buvo paskirta švelnesnė nei terminuotas laisvės atėmimas, bausmės rūšis – bauda, tačiau vis tik ši bausmės rūšis nepaskatino nuteistojo nenusikalsti pakartotinai, tačiau priešingai – V. K. įvykdė savo pobūdžiu sunkesnes nusikalstamas veikas, už kurias jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė. Tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis dar būdamas laisvėje, prieš šį laisvės atėmimo bausmės atlikimą, nepasimokė iš savo teisei priešingo elgesio ir dėl jo kilusių teisinių pasekmių. Be to, Socialinio tyrimo išvados 4.1., 4.3., 4.4., 4.10. punktuose pažymima, kad nuteistasis keliasdešimt kartų baustas ir administracine tvarka, daugiausiai už KET pažeidimus, nors didžiąją dalį jam paskirtų baudų jis yra apmokėjęs, tačiau tai sustiprina apygardos teismo įsitikinimą, jog nuteistasis būdamas laisvėje buvo linkęs nesilaikyti įstatymų nuostatų, kas lėmė ir dabartinį laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Svarbu ir tai, kad V. K. būdams laisvėje buvo du kartus baustas administracine tvarka už narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimą, tačiau neigia turintis priklausomybę. Tai suponuoja išvadą, kad V. K. kol kas yra linkęs neigti turimas problemas, o ne jas pripažinti ir spręsti. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tai atitinkamai koreliuoja ir su Socialinio tyrimo išvados 4.8. punkte nurodytomis aplinkybėmis, kad nuteistasis save vertina remdamasis netinkamais veiksniais, yra linkęs save apibūdinti gerai, tačiau neįžvelgia savo neigiamų savybių. Be kita ko, tai siejasi su nuteistajam nustatytais dinaminiais kriminogeniniais veiksniais – mąstymu ir elgesiu bei priklausomybe narkotinėms medžiagoms.

14. Nors skunde nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas kaip nepriekaištingas, tačiau su šiuo argumentu apygardos teismas taip pat sutikti negali. Socialinio tyrimo išvados 5.1. punkte nurodoma, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu 2024 m. kovo 20 d. buvo vieną kartą baustas drausmine tvarka, nes atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame būryje. Šiame kontekste pastebėtina, kad nuteistasis bausmę pradėjo vykdyti 2024 m. vasario 9 d., taigi praėjus vos daugiau nei vienam mėnesiui nuo bausmės vykdymo pradžios V. K. jau pažeidė struktūrizuotoje aplinkoje nustatytas vidaus elgesio taisykles. Nors šis sprendimas nuteistojo gynėjo teigimu, yra apskųstas įstatymų nustatyta tvarka ir tai turėtų sudaryti pagrindą laikyti, kad nuteistasis nėra baustas drausmine tvarka, tačiau vis tik apygardos teismo vertinimu, aplinkybė, kad nuteistasis tik pradėjęs atlikinėti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę turėjo tam tikrą neigiamo pobūdžio kontaktą su laisvės atėmimo vietų įstaigos administracija, suponuoja išvadą, kad jo elgesys nuo pat bausmės atlikimo pradžios nebuvo nepriekaištingas. Taip pat skunde kvestionuojama ir aplinkybė, susijusi su nuteistajam nustatyta vidutine pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, teigiant, kad ši rizika buvo vertinta senai, tuo tarpu yra naujų aplinkybių, kurios teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau aukštesnės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nurodytam argumentui, jog svarstant galimybę nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, neapsiribojama vien pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, tačiau vadovaujamasi ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytais duomenimis. Net ir esant vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas nustačius akivaizdžią nuteistojo pažangą ją mažinant, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju šio fakto Socialinio tyrimo išvadoje nenustatyta. Be kita ko, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo elgesio korekcija struktūrizuotoje aplinkoje nėra baigta vertinant ir tai, jog jis neigia savo kaltę, tačiau iš nuosprendžio turinio matyti, jog nuteistasis nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, įvykdė bendrininkaudamas, jo vaidmuo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, buvo ne antraeilis, o pagrindinis.

15. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau pritartina Komisijos Nutarimo ir apylinkės teismo argumentui, jog ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Nagrinėjamu atveju nuteistasis yra atlikęs dar pakankamai mažą dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o likusioji neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, vertinant ją paskirtos bausmės dydžio kontekste, šiuo atveju vis dar yra pakankamai ženkli – 1 (vieneri) metai 5 (penki) mėnesiai 23 (dvidešimt trys) dienos. Nepaneigiant bausmės paskirties, nuteistasis asmuo dėl savo padarytų teisei priešingų veiksmų turi patirti tam tikrus apribojimus, o nepatogumai kylantys atliekant laisvės atėmimo bausmę yra neišvengiami, tačiau būtini siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Svarbu ir tai, kad pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas taip pat gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą, juolab, kad kaip minėta, nuteistasis nepripažįsta savo kaltės. Taigi, įvertinus ir šiuos argumentus kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, kol kas nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje yra baigtas.

16. Skunde taip pat pabrėžiama tai, kad nuteistasis nėra jaunas, turi rūpintis ir savo senyvo amžiaus mama, taip pat jį saisto tamprūs ryšiai su žmona, trimis vaikais bei keturiais anūkais. Nepaneigiant nuteistojo tamprių ryšių su artimaisiais bei kitų skunde įvardijamų aplinkybių, susijusių su nuteistojo socialinės reabilitacijos priemonių plano įgyvendinimu, teigiama nuostata į darbą, kas teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, vis tik pažymėtina, jog šios aplinkybės nėra besąlyginis pagrindas nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Be to, aplinkybės, susijusios su artimaisiais bei darbu egzistavo ir nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimų padarymo nesustabdė, kas leidžia pagrįstai abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leistų daryti išvadą, kad būdamas laisvėje V. K. jau laikysis įstatymų ir nebenusikals.

17. Skunde teigiama ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į BK bendrosios bei specialiosios dalių paskutiniuosius pakeitimus, tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060 dar nėra įsigaliojęs. Be kita ko, klausimus, sietinus su lygtinio paleidimo instituto (ne)taikymo galimybėmis reglamentuoja BVK, BPK nuostatos, o ne BK nuostatos.

18. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu. Nors nuteistojo asmens byloje esančių teigiamai jį charakterizuojančių duomenų visuma atskleidžia šiuo metu progresuojantį V. K. elgesio pokytį, tačiau to dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali koreguoti savo elgesį savarankiškai, neizoliuotas nuo visuomenės. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją nuteistojo gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo V. K. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.