Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

2014-11-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1184-718/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaĮsakymas · 2014-11-26Klaipėdos apylinkės teismas
  2. T-98-718/2017Nutartis · 2017-02-14Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2014-11-26
Bylos Nr.
1-1184-718/2014
Teisminio proceso Nr.
1-30-9-00264-2014-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Kaltinamasis
A. P., I. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1184-718/2014Teisminio proceso Nr. 1-30-9-00264-2014-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4.; 1.2.14.5.1.; 2.10.1.; 2.10.1.4. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 26 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Kazio Grigaičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis VšĮ (duomenys neskelbtini) informacijos teikimo specialistu, aukštojo išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje;

I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Telšiuose, ištekėjusi, dirbanti, aukštojo išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje;

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. ir I. N. veikdami bendrininkų grupėje pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą:veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, 2014-03-15 tikslus laikas ir vieta nenustatyti užpildė klaidinančią eismo įvykio deklaraciją, kurioje įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją. O būtent nurodė, kad 2014-03-15 16.00 val. Klaipėdoje (duomenys neskelbtini) sankryžoje įvyko autoįvykis, kurio metu A. P. vairuojamas automobilis „Mersedes Benz E 220”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesustojo prie kelio ženklo „Stop” ir išvažiavęs iš šalutinio kelio į pagrindinį priekiu atsitrenkė į I. N. vairuojamą automobilį „Jaguar X -Type”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau 2014-09-30 specialisto išvadoje Nr. 11K-125(14) nustatyta, kad autoįvykis inscenizuotas. 2014-03-17 šią suklastotą deklaraciją A. P. pateikė UAB DK „PZU Lietuva” adresu Liepų g. 36, Klaipėda nurodydamas, kad sugadintas jo automobilis ir prašydamas išmokėti-11943,28 Lt dydžio sumą draudiminę išmoką pagal UAB DK „PZU Lietuva” „KASKO” draudimo sutartį Nr. PZULT 1680795. O I. N. 2014-03-17 šią suklastotą deklaraciją pateikė „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialas esančiam Liepų g. 18, Klaipėdoje, nurodydama, kad autoįvykio metu buvo sugadintas jos automobilis ir pagal įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 02-2489494 prašydama išmokėti 8373,00 Lt, dydžio sumą. Tokiu būdu pateikė šiai bendrovei žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie eismo įvykio aplinkybes, jo kilimo sąlygas, priežastis ir automobiliams padarytus apgadinimus, taip pasikėsindami apgaule savo naudai įgyti 11943,28 Lt, ir 8373,00 Lt draudimines išmokas, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, nes draudimo bendrovė atsisakė išmokėti prašomas pinigų sumas.

A. P. kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką neprisipažino ir nurodė, kad jis 2014-03-15 jokio nusikaltimo nepadarė. 2014-03-15 apie 16.00 val. Klaipėdoje važiavo automobiliu „Mersedes Benz E 220”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo parduotuvės (duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini), pasuko į dešinę į (duomenys neskelbtini) gatvę link (duomenys neskelbtini). Jis pats vairavo automobilį, buvo be keleivių, alkoholio nebuvo vartojęs. Artėjant prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos važiuojant apsižvalgė ir jokio automobilio nepastebėjo, todėl prie „Stop” ženklo nesustojo. Važiavimo metu į greičio matavimo prietaisą - spidometrą nežiūrėjo, bet greitis galėjo būti apie 40-50 km/h. Susidūrimas jam įvyko netikėtai. Jis atsitrenkė priekiu į automobilio „Jaguar” šviesios spalvos, valstybinio numerio nepamena, dešinę pusę. Automobilis „Jaguar” važiavo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Šį automobilį matė tik akimirką prieš susidūrimą, jis važiavo nedideliu greičiu. Koks buvo šio automobilio greitis, nežino. Šį automobilį pamatė per vėlai, todėl nespėjo išvengti susidūrimo. Jis išsigando ir spaudė stabdžio pedalą, nors jau buvo per vėlai. Po susidūrimo išlipo iš automobilio ir pamatė, kad automobilį „Jaguar” vairavo nepažįstama mergina, keleivių taip pat nebuvo. Iš automobilio „Jaguar” išlipo vairuotoja-mergina, jos duomenų nežino. Po autoįvykio sužeistas jis, nei „Jaguar” vairuotoja nebuvo, jis kaltę savo pripažino dėl autoįvykio ir todėl nusprendė nekviesti policiją, o užpildyti eismo įvykio deklaraciją vietoje. „Jaguar” automobilio vairuotoja pateikė tuščią eismo įvykio deklaracijos blanką, kurį pildė stovėdami lauke. Šis jų automobilių susidūrimas nelabai trukdė kitam pravažiuojančiam transportui, tuo labiau tenai judėjimas yra nedidelis. Eismo įvykio deklaracijos nukentėjusiosios pusę pildėsi pirmoji mergina. Jis tuo metu merginai pasakė, kad eis iki draugės O. Ž., gyvenančios Sausio 15-osios g., tikslaus adreso nežino, paprašyti, kad partemptų jo automobilį. Jis O. prieš tai neskambino, nes dažniausiai ji būna namuose. Mergina pasiliko įvykio vietoje, o jis išėjo. Užtruko apie 10 minučių ir O. pasiėmė savo krovininį autobusiuką, numerio nepamena, kuriuo atvažiavo iki įvykio vietos. Jau įvykio vietoje prie merginos buvo nepažįstamas vaikinas. Mergina baiginėjo pildyti eismo įvykio deklaraciją, jai pabaigus jis pasiėmė pildyti. Užpildžius savo kaltininko pusę, šią deklaraciją abiems pasirašius pasiėmė su savimi. Merginos automobilį „Jaguar” ištempė vaikinas, atvykęs automobiliu lengvuoju, markės nepamena. O jis savo automobilį ištempė minėtu O. krovininiu automobiliu. Iš pradžių tempė į “kranų” aikštelę, bet automobilį nepriėmė, nes nebuvo vietos . Tada jie nutempė automobilį į aikštelę, esančią Šilutės plente prie parduotuvės „Maxima”, adreso nežino. Tenai paliko šį automobilį stovėti kelioms dienoms. Jo automobilis buvo draustas 2014-03-11 „PZU LT ” Kasko draudimu, kuris galiojo iki 2015-03-11. „Ergo insurance SE “ buvo draustas 2014 metais kovo mėnesio pradžioje, tiksliai dienos nepamena civilinės privalomuoju draudimu. Eismo įvykis įvyko šeštadienį, todėl tik pirmadienį, t.y. 2014-03-17, jis paskambino į vieną iš draudimų, mano, kad į „PZU LT“ ir pranešė apie autoįvykį. Jie autoįvykį užregistravo ir nurodė, kad su juo susisieks. Taip pat jam liepė nueiti ir į kitą draudimą, t.y. „Ergo”. Tą pačią dieną nuvyko į Liepų gatvėje, tiksliai adreso nežino, esantį „Ergo” draudimą, kur užpildė dokumentus apie autoįvykį. Po to, praėjus kelioms dienoms, tiksliai kada nežino, jam paskambino iš „PZU LT“ draudimo ir paprašė susitikti, kad apžiūrėti jo automobilį. Jis sutartu laiku su draudimo atstovu susitiko minėtoje aikštelėje prie parduotuvės „Maxima”. Atvykęs draudimo darbuotojas, kurio duomenų nežino, kuris nusifotografavo jo automobilį ir jį apžiūrėjo. Po draudimo darbuotojo apžiūros praėjus kelioms dienoms, tiksliai kada nepamena, jis savo automobilį nutempė į Jūrininkų ir Laukininkų sankryžoje esančią saugojamąją aikštelę, kad nebūtų jam pridaryta daugiau žalos. Automobilį jo pertempė O. Ž.. Praėjus savaitei laiko jam paskambino iš draudimo „Ergo insurance SE“ darbuotojas ir iškvietė pokalbiui. Sutartu laiku nuvykęs į draudimą „Ergo insurance SE“ anksti ryte, valandos nepamena, esantį Liepų gatvėje, tiksliai adreso nežino, parašė pasiaiškinimą dėl autoįvykio. Taip pat pasirašė pasižadėjimą 3 mėnesiams, kad neparduos automobilį, jį saugos. Automobilis prabuvo saugojamoje aikštelėje apie 3 mėnesius, pasibaigus pasižadėjimo terminui jis O. Ž. paprašė pertempti automobilį į kitą aikštelę remontui. Oksana surado pažįstamą asmenį, kuris nutempė jo automobilį už parduotuvės „Ermitažas”, tiksliai adreso nežino, į remonto aikštelę. Automobilio tempimo metu jo nebuvo. Kiek jam žinoma automobilis yra dar neremontuotas. Šį automobilį įsigijo 2014-03-01 Tauragėje esančioje aikštelėje. Pirko automobilį sveiką, tvarkingą, nedaužtą. Šis automobilis buvo parvežtas iš Nyderlandų Karalystės ir registruotas Klaipėdos Regitros. Nori pažymėti, kad dabar nepamena ar jis O. Ž. buvo prašęs pranešti apie autoįvykį “PZU Lt“ draudimui. Atsimena, kad apie įvykį “PZU Lt’ draudimui pranešė telefonu, bet galėjo būti, kad jo prašymu O. Ž. už jį buvo nuvykusi į „PZU LT“ Liepų gatvėje ir užpildė pranešimą apie įvykį, nes tuo metu pats negalėjo, nes greičiausiai dirbo. Ar draudimas „PZU Lt“ jam buvo paskaičiavęs automobilio remonto išlaidas nežino, apie tai nebuvo informuotas. Kokia draudiminė išmoka automobilio „Jaguar“ savininkei buvo paskaičiuota nežino. Autoįvykio metu buvo sudaužyta jo automobilio priekinė dalis (priekiniai žibintai, bamperis, dešinės pusės sparnas ir kt.), suveikė oro pagalvės. Važiavimo metu saugos dirbą buvo prisisegęs. Automobiliui „Jaguar” buvo pažeista visa dešinė pusė. Jis jokio tikslo suklaidinti draudimų bendroves neturėjo. Įvykis įvyko netikėtai ir automobilio apgadinimus nurodė teisingai, autoįvykio neinscenizavo. Sutinka, jog byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu. Sutinka sumokėti baudą (2 tomas, b.1. 17-19, 24-25, 32-33).

Kaltinamoji I. N. kalta padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką neprisipažino ir nurodė, kad 2014-03-15 apie 16.00 val. važiavo automobiliu „Jaguar X-Type”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Buvo blaiva, vairavo automobilį ji, keleivių nebuvo. Važiavo apie 30 km/h greičiu, bet tiksliai kokiu greičiu važiavo įvardinti negali. Privažiavus (duomenys neskelbtini) g. sankryžą per šią sankryžą važiavo tiesiai. Įvažiavus į sankryžą pajuto smūgį iš dešinės pusės. Pamatė, kad į ją atsitrenkė automobilis tamsios spalvos, kaip vėliau suprato, tai buvo „Mersedes Benz”, valstybinio numerio nepamena. „Mersedes Benz” į sankryžą įvažiavo važiuodamas iš Birutės gatvės ir mano, kad jis važiavo nesustodamas prie kelio ženklo „Stop” bei nestabdydamas trenkėsi į ją. Jo greitis galėjo būti apie 60 km/h, bet tiksliai nežino. Prieš nutinkant eismo įvykiui „Mersedes Benz” artėjančio prie sankryžos ji nematė. Todėl prieš pat avariją kažkokių veiksmų, tam kad išvengti susidūrimo nesiėmė, nes nespėjo sureaguoti. Įvykusio susidūrimo metu transporto priemonės nestabdė, išsukti į kairę ar dešinę nespėjo, nes autoįvykis įvyko netikėtai. Automobilio „Mersedes Benz” vairuotojo veiksmų prieš susidūrimą, kad išvengti susidūrimo, negali apibūdinti, nes ką jis darė nematė. Autoįvykio metu nukentėjo jos automobilio dešinė pusė. Po autoįvykio buvo įlenktas visas dešinės pusės šonas, dešinės pusės durelių išdaužtas buvo stiklas, kitų padarytų apgadinimų įvardinti negali, nes nebepamena ir praėjo daug laiko. Visi apgadinimai buvo nurodyti autoįvykio deklaracijoje. Iki autoįvykio jos automobilis buvo sveikas, važiuojantis, techniškai tvarkingas. Automobilį buvo pirkusi prieš 3 metus, tiksliai neatsimena. Po minėto susidūrimo jai išlipus automobilio „Mersedes Benz” vairuotojas pripažino savo kaltę dėl šio eismo įvykio, todėl nutarė vietoje užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Dabar nepamena, ar ji turėjo eismo įvykio deklaracijos tuščią blanką, ar kaltininkas turėjo. Pradėjo pildyti deklaraciją, kai jis užsipildė, ji pradėjo pildyti savo nukentėjusiosios pusę. Prieš tai paskambino savo vyrui, kurį pakvietė atvažiuoti į autoįvykio vietą. Jis atvažiavo savo automobiliu „Mersedes- Benz ML” , kad galėtų parsitempti jos automobilį, nes liko po autoįvykio nevažiuojantis. Jai pildant deklaraciją automobilio „Mersedes Benz” vairuotojas pasakė, kad kol jie čia yra, jis eina pas savo draugą, kad galėtų parsitempti savo automobilį. Jam išėjus, ji liko autoįvykio vietoje ir baigė pildyti eismo įvykio deklaraciją. Po kokių 10 minučių, nors tiksliai laiko nepamena, atvyko „Mersedes- Benz” vairuotojas su mikroautobusiuku, markės ir numerių nepamena. Jam padavė jo dalį eismo įvykio deklaracijos, o ji pasiėmė savo. Tada ji vairavo savo vyro automobilio tempiamą automobilį „Jaguar” ir iš įvykio vietos išvažiavo pirmoji. Jos automobilis draustas „Ergo” draudime privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Automobilis Kasko draudimu nedraustas. Kadangi autoįvykis buvo savaitgalį, tai per tris darbo dienas privaloma pranešti draudimui apie eismo įvykį, todėl 2014-03-17 pateikė eismo įvykio deklaraciją „Ergo” draudimui, adresu Liepų gatvėje, tiksliai adreso nežino. Draudimo darbuotojas iš karto apžiūrėti automobilį negalėjo, tai sutarė susitikti kitą dieną Klaipėdos kranų aikštelėje, esančioje Šilutės pl., tiksliai adreso neatsimena. Kitos dienos ryte, apie 9.00 val., nuvyko su šeima į minėtą aikštelę, kur jau laukė atvykęs „Ergo” draudimo darbuotojas vardu V., pavardės nepamena. Jis jos automobilį apžiūrėjo, nupaveikslavo, užpildė reikalingus dokumentus. Jis nurodė, kad paskambins dviejų savaičių laikotarpyje. Praėjus šiam laikotarpiui jai paskambino V. iš draudimo ir pasiūlė draudiminę išmoką 3000,00 litų. Ji nesutiko, nes jai išmoka buvo paskaičiuota per maža. Tada V. pasakė, jog dar kartą peržiūrės dėl didesnės išmokos. Jai V. nebeskambino, todėl ji pati ėmė skambinti ir domėtis dėl išmokos. Vieno skambučio metu V. ją sujungė su kitu draudimo darbuotoju D., jo pavardės nežino, kuris pasakė, kad reikalinga atlikti papildomą jos automobilio apžiūrą ir tada bus galima aptarti draudiminės išmokos dydį. Po jos automobilio pirmosios apžiūros praėjus 3 savaitėms buvo atlikta papildoma jos automobilio apžiūra, minėtu adresu. Šią apžiūrą atliko draudimo „Ergo” darbuotojas D., kuris vėl fotografavo, papildomai apžiūrėjo. Po šios papildomos apžiūros praėjus dienai ar tai dviem dienoms, tiksliai nepamena, D. ją išsikvietė į draudimą Liepų gatvėje apklausai. Ji nuvykusi surašė paaiškinimą dėl įvykusio 2014-03-15 autoįvykio nurodydama aplinkybes. Tuo metu sužinojo, kad ji negali disponuoti savo automobiliu vieną mėnesį laiko. Jai nebuvo pasakyta kokia buvo paskaičiuota draudiminė išmoka ir pinigų negavo. Nori pažymėti, kad po autoįvykio ji įdėjo internete skelbimą apie savo automobilio „Jaguar” pardavimą, nes jį nebūtų remontavusi. Atsirado pirkėjas iš Plungės V., kaip pavardė nepamena, kuriam paaiškino, kad mėnesį negali parduoti automobilį, nes yra įsipareigojusi. V. sutiko palaukti. Praėjus mėnesiui po įsipareigojimo ji automobilį pardavė V. Jokio tikslo apgauti draudimą ir pasipelnyti iš jo neturėjo. Jokio nusikaltimo nepadarė. Policijai nepranešė apie autoįvykį, nes nebuvo nukentėjusi ir kaltininkas buvo nustatytas, jokio ginčo nebuvo. Eismo įvykio metu buvo prie jų privažiavęs policijos automobilis, kur buvę pareigūnai paklausė ar viskas tvarkoje. Kai nurodė, kad viskas tvarkoje, jie nuvažiavo. Sutinka užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu. Sutinka susimokėti baudą. Prašo esant galimybei leisti susimokėti baudą dalimis (2 tomas, b.1. 45-48, 57-59).

Liudytoju apklaustas P. B. parodė, kad jis dirba UAB „BCE Klaipėda“ direktoriumi. Darbo veikla - autoservisas. UAB „BCE Klaipėda“ pasirašiusi sutartį su UAB „Baltic car equipment“ dėl automobilių pirminės apžiūros po autoįvykių su draudimo kompanija „Pzu Lt“. 2014-03-17 iš „Baltic car eqipment“ buvo gautas pranešimas, dėl automobilio „Mersedes Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros atlikimo. Šiame pranešime buvo nurodyti savininko duomenys ir kontaktai. Nepamena kam automobilis priklausė. Po šio pranešimo gavimo tą pačią dieną ar kitą, tiksliai nepamena, paskambino pranešime nurodytu telefono numeriu. Atsiliepė vyras, kuris savo duomenų nepasakė. Su šiuo vyriškiu buvo susitarta 2014-03-20 susitikti ir atlikti minėto automobilio apžiūrą. Šis automobilis stovėjo automobilių nesaugojamoje aikštelėje prie prekybos centro „Maxima“, esančio Šilutės plente, tiksliai adreso nežino. Sutartu laiku jis vienas nuvyko į minėtą automobilių aikštelę, kur susitiko su vyriškiu, su kuriuo buvo ir moteris. Jie savo duomenų jam nepasakė, asmens dokumentų nepateikė. Pagal sutartį asmenys neprivalo pateikti savo duomenis ar asmens dokumentus. Šis vyriškis parodė aikštelėje stovintį automobilį „Mersede Benz E 220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vyriškis jam autoįvykio aplinkybių nepasakojo. Pagal sutarties reikalavimus buvo apžiūrėtas minėtas automobilis išoriškai, t.y. buvo užfiksuoti visi ant automobilio esantys išoriniai matomi sugadinimai, bei jis buvo nufotografuotas. Taip pat buvo padaryta techninio paso nuotrauka. Atsimena, kad apžiūros metu buvo automobiliui „Mersedes Benz“ apgadinta priekinė dalis, visų apgadinimų nepamena, visi išoriniai apgadinimai užfiksuoti apžiūros akte. Po apžiūros buvo užpildytas automobilio apžiūros aktas, ant kurio pasirašė moteris, kuri buvo kartu su minėtuoju vyriškiu. Ar tuo metu kai moteris pasirašinėjo buvo pats vyriškis, neatsimena. Visa medžiaga buvo išsiųsta 2014-03-21 į draudimo kompaniją „Pzu Lt“ elektroniniu paštu (1 tomas, b.1. 121-122).

Liudytoju apklaustas D. B. parodė, kad jis dirba „Ergo“ draudimo transporto priemonių žalų ekspertu, adresu Liepų g. 18, Klaipėdoje. Jis sužinojo, kad 2014-03-17 į „Ergo“ draudimą kreipėsi I. N., kuri pranešė apie 2013-03-15 eismo įvykį, kurio metu, susidūrus su automobiliu „Mersedes- Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadinta jos vairuota transporto priemonė „Jaguar X-Type“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Žalos administravimą pradėjo tvarkyti kolega V. B., kuris atliko pirminę šios transporto priemonės apžiūrą. Dėl nuostolių vertinimo bylą perdavė darbuotojui V. K., todėl jis pats jokio dėmesio į šio įvykio aplinkybes ir transporto priemonės apgadinimus nesigilino. Su šio įvykio aplinkybėmis ir automobilio apgadinimais nebuvo susipažinęs iki 2014-03-28. 2014-03-28 jo kolegos paprašė susipažinti su šio autoįvykio byla ir pateikti savo nuomonę. Tą pačią dieną susipažinus su šio įvykio byla ir peržiūrėjus transporto priemonės „Jaguar“ apgadinimų pobūdį, jis pamatė kai kuriuos neatitikimus, nurodytus I. N. ir A. P. pirminiuose paaiškinimuose ir įvykio deklaracijoje. Suprato, kad visą įvykio informaciją reikės tikslinti ir atlikti papildomą transporto priemonės apžiūrą, bei papildomai susipažinti su automobilio „Mersedes- Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimais. Susisiekus su I. N. telefonu susitarė susitikti jos automobilio papildomai apžiūrai, kuri buvo atlikta 2014-03-31 apie 9.00 val. Klaipėdos m. Kranų aikštelėje, Šilutės plente, tikslaus adreso neatsimena. Apžiūros metu padarė automobilio „Jaguar“ nuotraukas užfiksuodamas visus apgadinimus. Apžiūros metu atliko tikslius apgadinimų išmatavimus naudodamas mastelinę liniuotę. Buvo apgadintas automobilio dešinės pusės šonas. Atlikus šio automobilio apžiūrą susisiekė su A. P. ir su juo sutarė, kad jis leis apžiūrėti automobilį „Mersedes Benz“, nurodydamas jo buvimo vietą. Tą pačią dieną jis nuvyko į Vingio gatvės pabaigą ir automobilių stovėjimo aikštelėje apžiūrėjo minėtą automobilį. Atliko tikslius apgadinimų išmatavimus masteline liniuote, nufotografavo visus pastebėtus automobilio apgadinimus. Buvo stipriau apgadintas automobilio priekinis dešinysis kampas. Ties kairiuoju žibintu pastebėjo variklio gaubto apgadinimą, kuris panaudojant mastelinę liniuotę buvo nufotografuotas. Po šios apžiūros nuvyko į įvykio vietą ir atliko jos apžiūrą nufotografuojant. Atkreipė dėmesį, kad nėra vaizdo stebėjimo kamerų, kurios būtų galėjusios užfiksuoti eismo įvykį. Po to, buvo vėl iškviesti į draudimo bendrovę A. P. ir I. N., iš kurių buvo paimti papildomi, išsamesni įvykio aplinkybių paaiškinimai. Surinkus visą šią medžiagą buvo kreiptasi į nepriklausomą ekspertą dėl faktinių aplinkybių įvertinimo. Kokia buvo paskaičiuota I. N. draudiminė išmoka jis nežino, nes jis paskaičiavimų neatlikinėjo, o atliko įvykio aplinkybių tikslinimą (1 tomas, b.1. 123-124).

Liudytoju apklaustas V. K. parodė, kad 2014-03-24 internetinėje svetainėje, nepamena ar „Autoplius“ ar „Autogidas“, rado skelbimą apie parduodamą automobilį „Jaguar X-Type“. Automobilis buvo daužtas, tai yra daužta visa dešinė pusė. Tą pačią dieną telefonu sutarus su pardavėja, kaip vėliau paaiškėjo I. N., nuvažiavo į Klaipėdą apžiūrėti automobilį. Automobilis buvo aikštelėje prie Klaipėdos kranų, lyg tai Šilutės plente, adreso nežino. Atvykęs automobilį apžiūrėjo, kaip minėjo, buvo daužta dešinė pusė, bandė jį užvesti, nepavyko, variklio dangčio taip pat nepavyko atidaryti, nes arba nutrūko trosas arba jis jau buvo nutrūkęs. Į automobilį galėjo patekti tik per kairės pusės priekines ir galines dureles. Dešinės pusės abi durelės dėl sugadinimų neatsidarė. Neatsidarė ir bagažinės dangtis, nes nebuvo energijos iš akumuliatoriaus. Apžiūrėjus automobilį su pardavėja derino kainą ir jai pasirašant įdavė rankpinigius. Po to maždaug balandžio mėnesio pradžioje neturėjo galimybės minėtą automobilį pasiimti, todėl susisiekė su pardavėja suderinti laiką, kada galės tai padaryti. Pardavėja atsakė, kad šiuo metu minėto automobilio parduoti negalinti, nes raštiškai yra įsipareigojusi draudimo bendrovei jo neparduoti iki balandžio 30 ar tai 31 dienos. Sutarė, kad baigsis tas terminas, tai ir susitvarkys dokumentus. Iki to laiko jis, V. K., kelis kartus buvo nuvykęs į tą aikštelę, kur stovėjo automobilis, tikslu pažiūrėti ar jam kas nors nėra padaryta, nes jis jam jau rūpėjo, buvo už jį sumokėjęs rankpinigius. Automobilis tebebuvo toks koks ir per apžiūrą pirmą kartą. Nepamena kada tiksliai, ar balandžio mėnesio pabaigoje, ar gegužės pradžioje, suderinęs laiką su pardavėja nuvyko pasiimti automobilio, pagal susitarimą sumokėjo sutartą pinigų sumą litais. Pardavėja pasakė, kad norės pasiimti „Jaguar“ valstybinius numerius (duomenys neskelbtini), todėl tuo metu pirkimo pardavimo sutarties nepasirašė, susitarė tai padaryti vėliau. Kadangi automobilis buvo nevažiuojamas, jį parsigabeno autotralu. Pirkimo pardavimo sutartį sudarė 2014-05-12, automobilį Klaipėdoje perregistravo 2014-05-16, jam buvo išduoti dabartiniai valstybiniais numeriai (duomenys neskelbtini) Pargabenus automobilį į Plungę jį pasistatė degalinės aikštelėje, jis buvo dalinai apvogtas, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Plungės r. policijos komisariate. Prieš apvagiant, dieną atgal, buvo atvykęs kaip prisistatė nepriklausomas ekspertas, kuris automobilį nupaveikslavo. Šiuo metu automobilis stovi pažįstamo asmens garaže. Nepamena kada buvusi automobilio savininkė jo paprašė atsiųsti techninės apžiūros lapą, bet jo nenusiuntė, nes nebuvo galimybės išimti iš automobilio daiktadėžės. Iki šiol jis buvusių dešinės pusės sugadinimų netvarkė, tik norėdamas patekti į daiktadėžę, išpjovė nedidelę angą tarp minėtos pusės priekinio sparno ir priekinių durelių, atliko variklio diagnostiką, nes automobilis neužsivedė, tempiant taip pat. Taip pat vagystės metu buvo išdaužtas sugadintos dešinės pusės galinių durelių stiklas. Daugiau dominančios informacijos nebeturi (1 tomas, b.1. 128-129).

Liudytoju apklausta S. K. (Sakalauskaitė) teigė, kad 2014 metais kovo mėnesį 15 dieną dirbant AP „Puma 20” kartu su D. Ž. iš Klaipėdos apskrities VPK budėtojo apie 19.15 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, Klaipėdoje yra autoįvykis. Po pranešimo iš karto atvyko į įvykio vietą. Pastebėjo du apgadintus automobilius, kurių markės ir valstybinių numerių neatsimena, vienas jų buvo tamsios spalvos, o antras buvo sidabrinės spalvos. Automobilis stovėjo prie šaligatvio Bijūnų gatvėje, o sidabrinės spalvos automobilis stovėjo Birutės gatvėje prie šaligatvio. Šalimai jokių žmonių nebuvo. Tada jie per raciją susisiekė su budėtoju ir buvo jiems pranešta, kad autoįvykio dalyviai užsipildė deklaracijas ir jų pagalba nereikalinga. Paties autoįvykio momento nematė. Kokiomis aplinkybėmis įvyko autoįvykis nežino (1 tomas, b.1. 196-197).

UAB „Impulsana“ 2014-04-22 specialisto išvadoje nurodyta, kad automobilių „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Jaguar X-Type“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai tarpusavyje suderinami sąlyginai: šių automobilių pažeidimai galėjo susidaryti, kai važiavęs apie 45 km/h greičiu automobilis MB (nestabdomas arba stabdomas neefektyviai) atsitrenkė į jam daugiau skersai stovėjusio (arba iki 5km/h greičiu judėjusio) automobilio JAGUAR dešinį šoną, automobiliams esant tarpusavio padėtyse, kaip tai pavaizduota 1-3 pav. Deklaruoto eismo įvykio dalyvių parodymai yra nepagrįsti dėl jų nurodomo automobilio JAGUAR judėjimo režimo prieš susidūrimą- atlikta analizė įgalina teigti, kad susiduriant su automobiliu MB, automobilis JAGUAR stovėjo, arba judėjo ne didesniu kaip 5km/h greičiu. Techniniu požiūriu nepagrįstais bei prieštaraujančiais įprastai vairavimo praktikai vertinami automobilio MB vairuotojo parodymai, kad artėjant prie sankirtos su pagrindiniu keliu, kur matomumas iš kairės buvo apribotas ir kur sustoti yra privaloma, jis įvažiavo į sankirtą su pagrindiniu keliu nustatytu 45 km/h greičiu (1 tomas, b.1. 69-91).

2014-09-30 specialisto išvadoje Nr. 11K-125(14) nustatyta, kad techniniu požiūriu tarp automobilio „Mersedec Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės dalies ir automobilio „Jaguar X-Type“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešiniojo šono yra įvykęs nestiprus smūginis kontaktas, kuomet nedideliu greičiu (ženkliai mažesniu nei nurodomas apie 40-50 km/h greitis) judėjęs automobilis „Mersedes Benz E220“ priekine dalimi atsitrenkė į stovinčio (nurodoma, kad važiuojant apie 30 km/h greičiu) automobilio „Jaguar X Type“ dešinįjį šoną. Prieš pat šį kontaktą automobilio „Jaguar X Type“ dešinysis šonas ir automobilio „Mersedes Benz E 220“ priekinė dalis ties dešiniuoju kampu ir kampe buvo apgadinti, šių sugadinimų apimtys pastarųjų transporto priemonių kontakto metu ženkliau nepadidėjo, tai yra pagrindiniai pastarųjų transporto priemonių sugadinimai buvo padaryti iki jų tarpusavio kontakto. Tai techniniu požiūriu neatitinka automobilių vairuotojų A. P. ir I. N. deklaruojant 2014-03-15 eismo įvykį nurodytų jo kilimo aplinkybių (1 tomas, b.1. 170-184).

Motyvuojamoji dalis

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą. Taigi sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį objektyviai reiškiasi šių alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtos turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė, kaip objektyvusis sukčiavimo požymis, reiškiasi turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė. Sukčiavimo atveju asmens kaltė reiškiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatydamas, kad taip veikiant asmuo, kurio žinioje yra turtas, bus suklaidintas ir patirs turtinės žalos, bei norėdamas, siekdamas tokiu būdu įgyti svetimą turtą.

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamieji A. P. ir I. N. veikdami bendrininkų grupėje pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – draudimo bendrovių UAB DK „PZU Lietuva“ ir „ERGO Insurance SE“ draudimo išmokas, tai yra veikdami bendrai, 2014-03-15, tikslus laikas ir vieta nenustatyti, inscenizavo eismo įvykį, užpildė eismo įvykio deklaraciją nurodydami joje tikrovės neatitinkančią informaciją, ją pateikė draudimo bendrovėms UAB DK „PZU Lietuva“ ir „ERGO Insurance SE“, prašydami išmokėti draudiminę išmoką. Nusikalstamos veikos nebaigė, kadangi draudimo bendrovės išmokėti draudimines išmokas atsisakė, draudimo bendrovės ekspertams kilus abejonių dėl įvykio aplinkybių.

Byloje esančios UAB „Impulsana“ 2014-04-22 specialisto išvada bei 2014-09-30 specialisto išvada Nr. 11K-125(14), vertinant jas byloje ištirtų kitų įrodymų kontekste, patvirtina vieną esminį nagrinėjamu atveju aplinkybių, faktą - tai, kad ne visi nustatyti automobilių Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Jaguar X-Type, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai buvo padaryti būtent deklaruojamo 2014-03-15 eismo įvykio metu ir eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis.

Ši kaltinamųjų A. P. ir I. N. veika kvalifikuojama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį. Nusikaltimą kaltinamieji A. P. ir I. N. padarė tiesiogine tyčia: jie siekdami gauti neteisėtas draudimines išmokas, naudodami apgaulę – įrašydami į eismo įvykio deklaraciją melagingus duomenis, bei ją panaudodami, tai yra pateikdami draudimo bendrovėms, suvokė, kad tokiu būdu veikia prieš turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikų pavojingas pasekmes ir jų siekė. Nusikalstamos veikos kaltinamieji nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi draudimo bendrovės išmokėti draudimines išmokas atsisakė, draudimo bendrovės ekspertams kilus abejonių dėl įvykio aplinkybių.

Automobilių Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Jaguar X-Type, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kontaktas įvyko ne dėl neatsargumo, tai yra pažeidžiant kelių eismo taisyklių reikalavimus, bet sąmoningai kaltinamiesiems siekiant realizuoti savo sumanymą neteisėtai gauti iš draudimo bendrovių draudimines išmokas.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. ir 55 str., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes, į atsakomybę sunkinančių bei atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

Kaltinamieji A. P. ir I. N. pasikėsino padaryti nesunkų nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamieji A. P. ir I. N. nusikalto pirmą kartą, anksčiau neteisti, dirba.

Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 55 straipsniu, 61 straipsniu, kaltinamiesiems skiriama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 sankcijose numatyta bausmė – bauda, mažesnė nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas šios bausmės vidurkis.

Nustatant konkretų baudos dydį, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsniu, ir taikomas nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs 1 MGL dydis – 130 Lt.

Kaltinamieji A. P. ir I. N., paskelbus jiems apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro pasiūlymu, paprašė siūlomos skirti baudos mokėjimą išdėstyti per 6 mėnesių laikotarpį.

Kaltinamiesiems A. P. ir I. N. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinamos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – trys optinės laikmenos su automobilių Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Jaguar X-Type, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukomis, saugomos byloje (2 t., b.l. 85, 86, 87), optinė laikmena su skambučių išklotine (2 t., b.l. 88), baudžiamajam įsakymui, įsiteisėjus paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio l dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti 6 MGL (780 Lt) arba 225 Eur dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.

Kaltinamajam A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

I. N. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio l dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirti baudą 6 MGL (780 Lt) arba 225 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą ir teismo raštinei pateiktas tai patvirtinantis banko kvitas.

Kaltinamajai I. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Tris kompaktinius diskus su automobilių Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Jaguar X-Type, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukomis, kompaktinį diską su skambučių išklotine, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti A. P. ir I. N., kad nesutikdami su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jie turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistiesiems šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Laimutė Venckuvienė