- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-26
- Bylos Nr.
- N-444-2464-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Pažeidėjas
- A. Ž.
- Nukentėjusysis
- G. M.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 d. nutarimo A. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė A. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2009 m. rugpjūčio 18 d., apie 13.50 val., Vilniuje, Pylimo gatvėje, ties namu Nr. 23, vairuodamas įstatymų nustatyta tvarka neapdraustą automobilį RENAULT ESPACE, v. n. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė pristabdžiusį automobilį AUDI A3, v. n. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 132 ir 232 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. spalio 15 d. nutarimu pripažino A. Ž. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas bei skyrė galutinę nuobaudą – 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Teismas konstatavo, kad A. Ž. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, nukentėjusiojo G. M. rašytiniu paaiškinimu ir kita bylos medžiaga. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, į padidintą tokių pažeidimų pavojingumą, į pažeidėjo asmenybę – dirba, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, ir skyrė minimalią sankcijoje už sunkesnį iš pažeidimų numatytą baudą su minimaliu teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu. Teismas pažymėjo, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra.
II.
Apeliaciniu skundu A. Ž. prašo pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 d. nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą – 1000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, nes teismas išnagrinėjo bylą neobjektyviai, vienašališkai, pažeisdamas materialinės teisės normas. Pasak apelianto, administracinį teisės pažeidimą jis padarė dėl neatsargumo, nes automobilis AUDI A3 stovėjo pasitraukęs nuo kelkraščio, ir pravažiuodamas jis nepajuto smūgio, todėl nesustojo ir nuvažiavo iš įvykio vietos. Jeigu būtų pajutęs, kad kliudė stovintį automobilį, jis būtų nedelsdamas sustojęs ir pranešęs policijos pareigūnams, todėl jis nuoširdžiai gailisi dėl savo neapgalvotų veiksmų ir nesugebėjimo įvertinti situaciją. Apeliantas yra įsitikinęs, kad paskirta švelnesnė administracinė nuobauda turės stiprų auklėjamąjį poveikį ir švelnesnės nuobaudos paskyrimas leis pasiekti ATPK 20 straipsnyje nustatytus administracinės nuobaudos tikslus. Jis pažymi, kad nuoširdžiai gailisi dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų, kas turėtų būti laikytina jo atsakomybę švelninančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), be to, jis yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, todėl tai rodo, kad jis nėra linkęs pažeidinėti KET bei viešąją tvarką. Apelianto teigimu, jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) tiekėju-vadybininku, todėl teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina, siekiant tinkamai atlikti pareigas darbe. Neturėdamas teisės vairuoti, jis ilgą laiką negalės vykdyti tiesioginių savo pareigų, dėl ko jis gali netekti darbo ir likti be pagrindinio pragyvenimo šaltinio. Apeliantas nurodo, kad priimdamas nutarimą, teismas neįvertino jo turimų įsipareigojimų bankui, kurių, netekęs darbo, jis negalės vykdyti, be to, jis augina nepilnamečius vaikus, kuriuos reikia išlaikyti, kas mėnesį turi mokėti mokesčius už butą, materialiai remia ir rūpinasi senyvo amžiaus žmonėmis, kuriuos reikia nuolat vežioti į gydymo įstaigas. Todėl akivaizdu, kad teisės vairuoti netekimas, sąlygosiantis darbo praradimą, pablogins jo turtinę ir finansinę padėtį, atims galimybę senyvo amžiaus žmonėms, kuriais jis rūpinasi, laiku gauti medicininę priežiūrą ir materialinę paramą. Apelianto teigimu, jam paskirta nuobauda – 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams – prieštarauja proporcingumo principui ir yra akivaizdžiai per didelė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konst atuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Skundžiamu nutarimu A. Ž. buvo paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis padarė KET pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs, vietos, tuo padarydamas veiką, įtvirtintą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, be to, vairavo transporto priemonę, neapdraustą transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tuo pažeisdamas ATPK 123 straipsnio 5 dalį. Apeliantas pažeidimus pripažįsta, tačiau nesutinka su jam paskirta administracine nuobauda ir prašo ją sušvelninti, taip pat teigia, kad iš įvykio vietos pasišalino dėl neatsargumo, nes nepajuto smūgio.
Vadovaujantis ATPK 297 straipsniu bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjančio apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, apeliacinio skundo argumentai nesaisto ir jis privalo patikrinti visą bylą.
Pažymėtina, kad ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Apeliantas savo kaltę pripažįsta, teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. Ž. pripažino kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, Nr. N1-1715/2007). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuomet, kai byloje yra išaiškinamos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, jos visapusiškai ir objektyviai ištiriamos bei įvertinamos (ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 81 str.).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas asmens kaltės formos iš viso netyrė. Tuo tarpu, byloje esantys duomenys – policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 3), nukentėjusiojo G. M. paaiškinimas (b. l. 5), A. M. paaiškinimas (b. l. 6), automobilių fotonuotraukos (b. l. 12) – nesudaro pagrindo vertinti A. Ž. veikos kaip sąmoningo tyčinio pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Be to, pats A. Ž. savo 2009 m. rugsėjo 4 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2009 m. rugpjūčio 18 d. eismo įvykio nepamena ir nepajuto, jeigu prasilenkiant su kita mašina buvo nors mažiausias kontaktas. Jis taip pat pažymėjo, kad jis neturėjo jokio tikslo pasišalinti iš įvykio vietos, nes jo automobilis yra draustas KASKO draudimu „ERGO“ draudimo bendrovėje (b. l. 11). Tas pačias aplinkybes A. Ž. nurodo ir apeliaciniame skunde.
Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių automobilių RENAULT ESPACE ir AUDI A3 nuotraukų (b. l. 12) nepakanka nustatyti, ar stiprus kontaktas buvo tarp automobilių, kitų duomenų, patvirtinančių automobilių apgadinimų pobūdį ir mastą byloje nėra. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė, neapklausęs eismo įvykį tyrusių ir automobilių techninę apžiūrą atlikusių policijos pareigūnų bei betarpiškai įvykį stebėjusių liudininkų. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1192/2009) vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nekviesdamas ir neapklausdamas liudytojų, kurių parodymai byloje yra esminiai, nesilaikė ATPK 248 straipsnio reikalavimų visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes. Dėl paminėtų priežasčių skundžiamas teismo nutarimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
A. Ž. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.