Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovei L. B., jos atstovei advokatei D. B., trečiajam asmeniui R. Ž., išvadą teikiančios institucijos Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus atstovei N. S., nedalyvaujant atsakovui S. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl tėvystės nuginčijimo pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui S. B., trečiajam asmeniui R. B., institucijai duodančiai išvadą byloje Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama nuginčyti A. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvystę.

Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos santuoka su atsakovu buvo nutraukta 2015-07-03, tačiau jie kartu negyveno ir nepalaikė jokių santuokinių ryšių nuo 2014 metų. Nuo 2015 metų birželio mėnesio gyveno kartu su R. Ž. kaip šeima. Pajutusi, kad laukiasi jam pasakė. R. Ž. tėvystę pripažino, tačiau gimus dvyniams buvo išvykęs ir negalėjo savo pavarde įregistruoti vaikų. Po santuokos nutraukimo su S. B. nebuvo praėję trys šimtai dienų, todėl registruojant gimimo įrašą, vaikai buvo įregistruoti atsakovo pavarde. Biologinis vaikų tėvas yra R. Ž. ir vaikai turi tai žinoti. Prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo ir prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepime nurodė, kad nuo 2014 metų liepos mėnesio jis su ieškove nebegyveno ir nepalaikė santykių. Su pareikštu ieškiniu sutinka, nes jis nėra Airono ir Adrijos tėvas.

Tretysis asmuo R. Ž. paaiškino, kad jis yra vaikų, gimusių su ieškove Airono ir Adrijos biologinis tėvas. Nors vaikai turi atsakovo pavardę, tačiau S. B. nėra ir negali būti jų tėvu. Nurodytu laikotarpiu, kai vaikai buvo pradėti, jis gyveno kartu su L. B.. Jis pripažįsta tėvystę ir nori, kad vaikai turėtų jo pavardę bei prašo, nuginčijus tėvystę, nustatyti, kad jis yra šių vaikų biologinis tėvas.

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė N. S. pateikė išvadą, kad sutinka su pareikštu ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo. Siekiant užtikrinti vaikų teisę žinoti kas yra jų tėvas, tikslinga tuo pačiu ir nustatyti tėvystę.

Ieškinys tenkintinas.

Byloje pateikti įrodymai, kad 2016 m. vasario 23 d. gimusių A. B. ir A. B. tėvais jos gimimo liudijime nurodyti S. B. ir L. B. (4,5 b.l.). Pagal į bylą pateiktą ištuokos liudijimą nustatyta, kad S. B. ir L. B. ištuoka nutraukta 2015 m. liepos 3 d. ( 6 b.l.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad į teismą dėl 2016 m. vasario 23 d. gimusių dvynių tėvystės nuginčijimo ieškovė kreipėsi 2016-07-07, nepraleidusi CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyto sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino dėl tėvystės nuginčijimo.

Tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, teismas siekia, kad vaikas žinotų savo tikrąją kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK3.161 straipsnio 2 dalis). CK3.149 – 3.153 straipsniuose nustatyta tvarka leidžiama nuginčyti vaiko gimimo įraše nurodytus tėvo duomenis, jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo. LR CK 3.150 str. 1 d. numatyta, kad nuginčyti tėvystę galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad vaikų gimimai civilinės metrikacijos skyriuje įregistruoti 2005-06-18 L. B. ir S. B. santuokos sudarymo įrašo pagrindu pagal L. B. pareiškimą. Ištuokos įrašas sudarytas 2015-07-09 (49 b.l.). Civilinės metrikacijos pateikti vaikų gimimo įrašai, santuokos sudarymo ir nutraukimo įrašai patvirtina, ieškovės ir trečiojo asmens nurodytas aplinkybes, kad jų vaikai gimė nutrūkus L. B. ir S. B. santuokai, tačiau po jos nutraukimo nepraėjus trims šimtams šešiasdešimt dienų. Liudytojai E. Š., S. G. patvirtino, kad vaikai gimė L. B. ir S. B. nutraukus santuoką ir jų tėvas yra R. Ž., su kuriuo ieškovė tuo metu gyveno ir ketino kurti šeimą.

Atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus duotą išvadą byloje, kitus teismo posėdyje surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas laiko įrodytu, kad S. B. nėra A. B., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas (CPK 178, 185 straipsniai), todėl pareikštą ieškinį laiko pagrįstu ir tenkintinu visiškai (CK 3.148 straipsnis, 3.149 straipsnis, 3.150 straipsnis, CK3.152 straipsnio 1 dalis).

Šios bylos reikalavimai kildinami iš šeimos teisinių santykių. Šeimos bylos įstatymo leidėjo yra išskirtos į atskirą kategoriją bylų dėl viešojo intereso egzistavimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad CPK XIX skyriuje nustatytus ypatumus lemia valstybės ir visuomenės pripažįstama šeimos, kaip socialinio ir teisės instituto, svarba, o šeimos narių teisių ir teisėtų interesų gynimas iš esmės yra viešojo intereso gynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-497/2002; 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. M. K., bylos Nr. 3K-3-7/2006). Byloje egzistuojant viešajam interesui, teismas privalo būti aktyvus exofficio. Teismo aktyvumas – tai jo teisė viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 367 str.3d.). Nagrinėjamoje byloje ieškovė, prašydamas nuginčyti tėvystę, nereiškė reikalavimo dėl tėvystės nustatymo. Teisiniai santykiai, susiję su tėvystės nustatymu, yra susiję su asmens statusu, todėl turi būti ginami prioritetiškai. Siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų Airano ir Adrijos teisę žinoti kas yra jų biologinis tėvas, teismas viršydamas pareikštus reikalavimus tuo pačiu sprendimu išsprendžia šių vaikų kilmės klausimą nustatydamas tėvystę. Tretysis asmuo teismo posėdžio metu pripažino tėvystę ir pareiškė, kad siekia tėvystės teisinio fakto įforminimo. Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytus įrodomuosius faktus, kad L. B. ir R. Ž. laikotarpiu nuo 2015 m. birželio iki 2015 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos gyveno kartu, vaikams gimus tretysis asmuo pripažino tėvystę ir jais rūpinosi, liudytoju parodymus, juos laiko patikimais ir patvirtinančiais tėvystę. Teismas, siekdamas teisingos pusiausvyros tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, ir šeimos bei vaikų interesų bei vadovaudamasis ekonomiškumo principu, konstatuoja, kad byloje yra pakankamai įrodymų tėvystės faktui nustatyti CK 3.148 straipsnio prasme, todėl tuo pačiu sprendimu tretysis asmuo R. Ž. pripažintinas A. B., gim. (duomenys neskelbtini), biologiniu tėvu (CK 3.146 str. 1 d.).

Ieškovė 2016-06-07 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra visiškai atleista nuo visų bylinėjimosi išlaidų (7-8 b.l.). Nustatant priteistinų bylinėjimosi išlaidų dalį, atsižvelgtina į priežastis, dėl kurių jos susidarė, trečiojo asmens pareiškimą dėl tėvystės nustatymo bei byloje esančius įrodymus apie šių išlaidų dydį (CPK 92 str., 96 str. 1, 2d., 6 d., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra A. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, bei panaikinti 2016 m. vasario 29 d. Panevėžio rajono civilinės metrikacijos skyriaus gimimų įrašuose Nr.60 ir Nr.61 esančius duomenis apie S. B. tėvystę.

P. R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvu A. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41 Eur žyminį mokestį, 4,65 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (įmokos kodas 5660) bei 57,90 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybei (įmokos kodas 5630)

Priteisti iš R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41 Eur žyminį mokestį, 4,65 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (įmokos kodas 5660) bei 57,90 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybei (įmokos kodas 5630)

Įsiteisėjusį sprendimą per tris darbo dienas išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.