- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-21
- Bylos Nr.
- 1-50-527/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00086-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Kaltinamasis
- A. V.
- Nukentėjusysis
- V. K.
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė, sekretoriaujant V. G., dalyvaujant prokurorei A. K., kaltinamajam A. V. ir jo gynėjui advokatui E. J., nukentėjusiajai V. K. ir jos atstovui advokatui E. A. Ž.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 03-2-00139-18, kurioje
A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas, tačiau teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. V. 2017 m. rugsėjo 16 d. apie 23.00 val. namo (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su V. K. metu tyčia sudavė nukentėjusiajai V. K. smūgį dešiniuoju kumščiu į veidą, tuo padarė jai poodines kraujosruvas kairio skruosto ir smakro srityse, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios V. K. sveikatą.
Kaltinamasis teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, jog 2017 m. rugsėjo 16 d. pas S. B. buvo pakviesti į pirtį pavakaruoti. Tą vakarą atvyko išgėręs gal pusę ar visą skardinę alaus, nes pjovė žolę, buvo karšta, bet atvyko visiškai blaivas. Jiems atvykus su žmona visi svečiai buvo susirinkę, valgė šašlykus, vartojo alkoholį. Kiti gėrė degtinę, jis gėrė brendį, kiek išgėrė – negali pasakyti, bet buvo lengvai apsvaigęs, jautėsi išgėręs. Sutinka, kad alkoholis konfliktui turėjo įtakos. Įvykus konfliktui gavosi, kad jis nustūmė D. nuo savęs ir jai skaudžiai padarė, ji pradėjo rėkti, kad kažkas įvyko. Po to, kai jis ten buvusių žmonių buvo išstumtas (ištrauktas) iš pirtelės į lauką, kažkuriuo momentu lauke prie pirties jo žmona puolė į tarpą, kad jį apgintų nuo jį puolusių žmonių. Jis žmoną išstūmė iš tarpo ir kažkuriuo momentu sudavė V. su kumščiu į veidą. Jis buvo lengvai apsvaigęs. Kodėl taip padarė, sunku pasakyti. Dėl to, kas įvyko, labai gailisi, atsiprašo nukentėjusios, kad taip padarė. Bandė atsiprašyti nukentėjusiosios anksčiau, bet ji nelabai norėjo su juo kalbėti. Tą vakarą jis pats buvo sužalotas (buvo daugelis kraujosruvų ant veido, akiduobės lūžis), dėl ko jis yra nukentėjusiuoju kitoje baudžiamojoje byloje. Po patirtos traumos gydėsi virš 40 dienų. Civilinį ieškinį jis pripažįsta tik iš dalies, jau padarė pašto perlaidą 150 Eur ir sutinka sumokėti dar 150 Eur. Bet jei teismas priteis daugiau – sumokės. Nukentėjusiajai skambino, bandė kalbėtis dėl susitaikymo. Jo buvo paklausta, kodėl jis kreipėsi atsiprašyti po pusės metų. Jis mano, kad nesvarbu kada, svaru, kad darė atsiprašymo žingsnį. Ji nesutiko, sakė kreiptis į jos advokatą. Dėl laidavimo žmona padavė prašymą. Jis iš Norvegijos, kur dirba ir ne visus darbus jis gali atlikti nuotoliniu būdu, grįžta kas mėnesį arba kas du, bet būna, kad užsienyje pabūna tik savaitę, visą žiemą būna Lietuvoje, rugsėjo 1 d. bus namie. Būdamas Norvegijoje jis dirba 24 val. per parą, visas jo laikas yra užimtas, susijęs su žmonių sauga, jis priima turistus, turi išeiti žvejoti į jūrą, atsako už kitų žmonių gyvybes. Su žmona ir vaikais tuomet bendrauja, telefonu, elektroninėmis ryšio priemonėmis, ,,Skype“ kiekvieną dieną. Žmona nėra nuo jo finansiškai priklausoma. Ji asmenine nuosavybe turi namą Norvegijoje, kur jis gyvena, ir asmeniškai jai priklauso namas Lietuvoje, kur gyvena jo šeima. Ji gauna iš Norvegijos apie 350 Eur pašalpą už vaikus. Jis kaip vyras turi pareigą savo šeimą prižiūrėti, moka mokesčius. Šeimos pinigai yra bendri pinigai. Jis savo nekilnojamojo turto neturi, verslui patalpas nuomoja. Žmona anksčiau atvažiuodavo į Norvegiją, dabar vaikai ruošiasi stojamiesiems, šiais metais neatvažiuos. Žmona pagal profesiją yra dizainerė, Lietuvoje nedirbusi, bet Norvegijoje anksčiau yra dirbusi fabrike.
Nukentėjusioji V. K. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad 2017 m. rugsėjo 16 d. apie 19.00 val. kartu su savo sugyventiniu V. Š., sese G. Š., anūke D. K. ir drauge I. S. atvyko į svečius pas S. B. į pirtį. Atvykus buvo jos sūnus A. B., S. B. draugas K., apie 20.00 val. atėjo kaimynai M. B. su D. Visi sėdėjo, kaitinosi pirtyje, valgė, kepė šašlyką. Jau gerokai į vakarą, apie 22.30 val., pas B. atėjo kaimynai A. ir J. V.. Ar jie buvo pakviesti – nežino. Tuomet vyresnio amžiaus moterys sėdėjo pirtyje, vyrai buvo lauke. Kartu su vyrais lauke buvo ir jos (V. K.) anūkė D. K.. J. V. pasiliko su moterimis prie stalo, po to išėjo į lauką. Kažkurio metu į pirtį buvo atėjusi D. K., kuri paėmė puodą su šašlykais, o vėliau ji vėl atbėgo į pirtį ir pasakė, kad A. V. muša savo žmoną. Moterys išlėkė į lauką pažiūrėti, kas vyksta. Ji (V. K.) išbėgusi į lauką pamatė, kad A. V. laiko kairia ranka suėmęs už kaklo savo žmoną, o kitą ranką suspaudęs kumštį laiko užsimojęs, tarsi ruošdamasis suduoti žmonai į veidą. Ji (V. K.), pamačiusi, kad A. V. taikosi suduoti žmonai, pribėgusi prie jo pasakė: ,,ką tu darai, dėl ko tu taip su savo žmona, tai gal tu visas moteris muši?“ Tuomet A. V., nieko nesakęs, nepaleisdamas savo žmonos, vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė jai (V. K.) į veidą ir pataikė į veido kairę pusę. Iš karto po smūgio ji (V. K.) pasitraukė nuo A. V.. Nuo suduoto smūgio jai aptemo akyse, pajuto stiprų skausmą kairiojo žandikaulio srityje, skruostas pradėjo tinti, jautė tvinksintį skausmą ir karštį. Prie jos pribėgo D. K., kurios paprašė atnešti ką nors šalto pridėti. D. K. atnešus šaltą indelį iš šaldiklio, ji šaldė skruostą. Nuo suduoto smūgio skruostas sutino, ant veido liko kraujosruva. Dėl šio sužalojimo ji 2017 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į Šeimos kliniką pas savo šeimos gydytoją. Dėl patirto sužalojimo jai buvo paskirtas ambulatorinis gydymas ir išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Dėl įvykio metu patirto sužalojimo jai padaryta didelė 5 000 Eur neturtinė žala, kurią ji prašo priteisti iš kaltinamojo, Ji patyrė didelį stresą, išgąstį ir iki šiol neišblėstantį nusivylimą ir apmaudą dėl kaltinamojo niekuo nepagrįsto išpuolio ir smurto jos atžvilgiu. Ji jokių asmeninių nesutarimų su kaltinamuoju neturėjo, kaltinamąjį iki įvykio buvo sutikusi iš viso du kartus. Kaltinamojo pykčio proveržį su smurtu ji užsitraukė tik dėl to, kad žodžiu užsistojo jo sutuoktinę, kai A. V. jai taikėsi kumščiu smogti, o ji pribėgusi perspėjo, kad žmonos mušti negalima. Tokie jo, fiziškai stipraus vyro, iššaukiantys, chuliganiško pobūdžio smurtiniai veiksmai, pirmiausiai nukreipti prieš moteris, turėtų užtraukti kaltinamajam didesnę atsakomybę, įskaitant ir neturtinę žalą atlyginant. Be to, ji prašo priteisti iš kaltinamojo jos turėtas 1 000 Eur išlaidas už advokato E. A. Ž. teisines paslaugas, kuris atstovavo ją ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą, pripažinti šias išlaidas proceso išlaidomis (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).
Liudytoja D. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, parodė, kad 2017 m. rugsėjo 16 d. kartu su močiute V. K., močiutės seserimi G. Š., močiutės draugė I. S. ir močiutės sugyventiniu V. Š. ji atvyko į svečius pas jos (D. K.) draugą A. B., gyvenantį su mama S. B.. Vėliau pas B. atėjo kaimynai M. B. su sugyventine D., dar vėliau – jų kaimynai A. ir J. V. Visi draugiškai sėdėjo, jokių konfliktų nebuvo. Apie 23.00 val. jai (D. K.) sėdint A. V. ant kelių, jis paprašė jos atnešti jam šašlyko. Ji atsistojo, nuėjo į pirtį, iš ten atnešė puodą su šašlykais, vieną šašlyko gabaliuką išėmė iš puodo ir jį padavė A. V., kuris nieko nesakęs paėmė jai už rankos, kurioje ji laikė šašlyką, ir suėmęs jai už pirštų visa jėga lenkė juos į priešingą pusę, spaudė link žemės, nuo ko ji suklupo, jai labai skaudėjo pirštai, ji pradėjo verkti ir kviesti savo draugą A. B.. Tuo metu lauke buvo vyrai, tačiau kas tiksliai – ji neprisimena. Kai ji (D. K.) pradėjo šauktis pagalbos, prie jos priėjo V. Š.. Jis nustūmė nuo jos A. V., po ko ji (D. K.) nubėgusi į pirtį pasakė, kad A. V. jai užlaužė ranką. Tada visi išbėgo į lauką. Išbėgusi į lauką pamatė, kad A. V. užsimojęs taikosi savo žmonai J. V., bet jis nesudavė, o tik ją pastūmė. Tada prie jų pribėgo V. K., kuri pasakė: ,,kaip tu gali prieš moterį ranką kelt?“. Iš karto po šių žodžių A. V. sudavė vieną kartą dešiniu kumščiu V. K. į veidą, kažkur ties kairės pusės žandikauliu. V. K. laikydamasi už skruosto atsitraukė nuo A. V., o ji nubėgo į namus atnešti šalčio. Įvykio metu A. V. buvo neblaivus.
Liudytojas V. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, parodė, jog 2017 m. rugsėjo 16 d. vakare, galėjo būti apie 18 val., kartu su G. Š., V. K., D. K. ir I. S. atvyko į svečius pas B. Pas S. B. buvo jos draugas K., jos sūnus A. B., po valandos atėjo kaimynai M. ir D. Apie 20.30 val., tiksliai valandų neprisimena, grįžęs iš pirties pamatė kieme pas B. jų kaimynus A. ir J., stovėjusius lauke, prie pirtelės durų. A. rūkė, rankose laikė brendžio butelį. A. buvo gerokai išgėręs, tai matėsi iš jo nekoordinuotų veiksmų, iš jo kalbos. Jis asmeniškai buvo nedaug išgėręs, tik kelis bokalus alaus, nebuvo girtas. Kartu su A. ir J. lauke stovėjo M. ir A. B., jie kalbėjosi, juokavo. Kartu su vyrais jis (V. Š.) nebuvo likęs, jis nuėjo į priepirtį, kur buvo padengtas stalas. Po to jis (V. Š.) vėl ėjo kaitintis į pirtį. Kažkuriuo metu jis kartus su D. K. išėjo į lauką parūkyti. Jiems išėjus į lauką, lauke stovėjo A. ir dar kažkas. Kažkuriuo metu A. stipriai suėmė D. K. už rankos ir ją stipriai pasuko, kad ji net suklupo, pradėjo verkti, prašė ją paleisti. Kiek prisimena, tuo metu, kai A. suėmė D. K. už rankos, ji ta ranka jam kažką padavė, lygtai žiebtuvėlį. Kodėl A. jai suėmė už rankos – nežino. Jokio konflikto tarp jų nematė. Pamatęs, kad A. ,,užlaužė“ D. K. ranką, V. Š. paprašė, kad jis paleistų D. K., klausė, kas jam yra, kodėl jis taip elgiasi. Liepdamas paleisti D. K. jis (V. Š.) suėmė A. ranką, kuria jis laikė D. K. ir suėmęs jam už rankos pastūmė jį nuo D. K.. Kai A. paleido D. K., ji verkianti nubėgo į priepirtį. A. žmona J. liepė A. nusiraminti. Tada A. suėmė J. ranka už kaklo ir prispaudė ją prie pirties sienos kažką jai sakydamas. Jis (V. Š.) priėjęs prie A. paprašė, kad jis paleistų J., sakė, kad jis nusiramintų, klausė, kodėl jis taip elgiasi su moterimis. Tada A. paleido J. šaukdamas, kad neva jie jį išprovokavo. Tuo metu į lauką išbėgo: V. K., I. S. ir G. Š. ir S. B.. Jos klausė, kas vyksta, pradėjo aiškintis su A., kodėl jis taip elgiasi. Jam (V. Š.) moteris liepė eiti į pirtį ir nesikišti, ką jis ir padarė. Buvo nuėjęs persirengti ir nematė, kas vyko tuo metu lauke. Tik vėliau, būdamas priepirtyje, pamatė, kad V. K. laiko prie žando šaltą kompresą. Iš jos pasakojimo jis sužinojo, kad A. ranka jai sudavė į veidą (b. l. 70–73).
Liudytoja G. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, parodė, jog 2017 m. rugsėjo 16 d., apie 19.00 val., ji kartu su seserimi V. K., V. Š., D. K., I. S., atvyko pas draugę S. B. į svečius. Juos į sodybą atvežė S. B. sūnus A. B.. Pas S. B. dar buvo jos draugas K., po kurio laiko atėjo M. su D., kaip suprato – jie yra vyras ir žmona. Visi kartu buvo pirtyje, kepė, valgė šašlykus, gėrė alkoholį, draugiškai sėdėjo, šnekučiavo, smagiai leido laiką. Nors ir turėjo ant stalo alkoholio, gėrė brendį, alų. Girtų, griuvinėjančių tarp jų nebuvo. Vėliau atėjo dar vienas vyras su žmona, S. B. sakė, kad jie yra jos kaimynai. Kai atėjo paskutiniai B. kaimynai, kaimynė J. V. dar buvo pasilikusi pas juos pirtyje. Kaimynas A. V. liko lauke su vyrais. J. V. su jais buvo neilgai, neužilgo ji išėjo į lauką, pas vyrus. G. Š. buvo nuėjusi į pirtį pasikaitinti. Jai grįžus iš pirties į pirtį atbėgusi D. K. pasakė, kad vyrai lauke mušasi. Visi, kas buvo pirtyje, išlėkė į lauką. Išėjusi į lauką ji (G. Š.) pamatė ant žemės gulintį kaimyną, kuris buvo prispaustas prie žemės M. ir A. B.. Vyrai prašė kaimyno nurimti. Dar kaimynui A. V. būnant prispaustam ant žemės, ji (G. Š.) grįžo vėl į pirtį ir nematė, kas vyko lauke toliau. Po kelių minučių ji vėl išgirdo triukšmą lauke. Išėjusi į lauką pamatė stovintį kaimyną A. V.), prie jo, per žingsnį stovėjo V. K. ir jo klausė: ,,ar gražu mušti moteris, ar galima?“. Tada kaimynas A. V., nieko nesakęs, trenkė vieną kartą dešiniu kumščiu V. K. į kairį žandą. V. K. susvyravo ir atsitraukė nuo A. V.. Iš karto po to D. K. buvo nubėgusi į namą atnešti iš šaldytuvo ko nors šalto. Ji buvo pribėgusi prie V. K.. V. K. prie žando dėjo šaltus kompresus. Žandas, daugiau žandikaulio srityje patino, paraudo, V. K. skundėsi skausmu žandikaulio srityje. Iš D. K. pasakojimų ji sužinojo, kad kaimynas (A. V.) jai būnant lauke buvo ,,užlaužęs“ pirštus. Dėl ko jis taip pasielgė, D. K. nesakė, o jeigu ir sakė, tai neprisimena ką sakė. Ji (G. Š.) pati to nematė. Kaip suprato, tai ir buvo konflikto pradžia.
Liudytoja I. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, parodė, jog 2017 m. rugsėjo 16 d. vakare, apie 20.00–21.00 val., tiksliai laiko neprisimena, kartu su V. K., V. Š., G. Š. atvažiavo pas S. B. į svečius. Ar kartu su jais važiavo D. K. - neprisimena, atrodo, kad ji jau buvo pas B., kai jie atvyko. Jiems atvykus pas B. buvo pati S. B., jos sūnus A. B., S. B. draugas vardu K., jo pavardės nežino. Vėliau atėjo dar vienas vyras su moterimi, jų nepažįsta, vardų ir pavardžių nežino, o vėliau dar atėjo B. kaimynai: vyras ir moteris, jų vardų ir pavardžių nežino. Jie, kaip ji suprato, atėjo nekviesti. Ar paskutiniai svečiai buvo išgėrę pasakyti negali, nes su jais nebendravo. Kažkokių akivaizdžių girtumo požymių nesimatė. Ji (I. S.) buvo vieną kartą nuėjusi į pirtį, o kai grįžo iš pirties, būdama pirtelėje išgirdo kad kieme kažkas triukšmauja, girdėjo šukavimus, kurių tiksliai apibūdinti negali, kažkokių konkrečių balsų, pasakytų žodžių negirdėjo, tiesiog neįsiklausė. Tuo metu ji pirtelėje buvo viena. Atidarė duris, kad pažiūrėti kas vyksta. Jai tik atidarius pirtelės duris, į pirtelę užėjo V. K., kuri laikėsi už kairiojo žando sakydama: ,,vat užsitarnavau“. Paklausus, kas atsitiko, V. K. jai pasakė, kad ji užstojo B. kaimyno žmoną, o tas jai sudavė kumščiu į veidą. Ji (I. S.) matė, kad V. K. skruostas paraudęs. V. K. kažkas buvo atnešęs kažko šalto iš šaldytuvo, ji dėjo prie skruosto šaltus kompresus. Ji I. S. iš pirtelės taip ir neišėjo, todėl nematė, kas vyko toliau kieme. Pačioje pirtelėje, jos prieškambaryje, kur buvo padengtas stalas, jokių konfliktų nebuvo. Labai greitai viskas nurimo ir jie visi išsiskirstė, nes vakaras buvo sugadintas. Po to, kai viskas nurimo, D. K. skundėsi, kad tas pats kaimynas, kuris sudavė V. K., buvo ,,užsukęs“ jos rankos pirštus. Ji (I. S.) pati to nematė. Verkiančios D. K. ir sužalojimų ant jos taip pat nematė.
Liudytoja S. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, parodė, jog 2017 m. rugsėjo 16 d., apie 18.00 val., pas ją į svečius atvažiavo jos draugai: V. K., D. K., G. Š., V. Š., I. S.. Ji gyvena su savo sūnumi A. B.. Atvykus svečiams, namuose buvo jos sūnus A. B. ir jos draugas K. S.. Maždaug po valandos atėjo kaimynai M. B. su sugyventine D., jos pavardės nežino. Visi kaitinosi pirtyje, vaišinosi alkoholiu, valgė šašlyką. Apie 20.30 val. pas ją atėjo kaimynai A. ir J. V.. V. atėjo neblaivus. Tai matėsi iš jo akių, elgesio. A. V. iškarto matėsi, kad atėjo ne nuotaikoje. Tuomet moteris sėdėjo pirties kambaryje, vyrai buvo lauke. Po to V. Š., A. B. ir K. S. buvo nuėję į pirtį. Vyrai tai buvo lauke, tai pirtyje, tai pas moteris buvo atėję. Kažkurio metu, išėjusi iš pirties, ji (S. B.) nuėjo į namą paimti gėrimo. Matė, kad lauke stovi A. B., A. V., V. Š., J. V., dar kažkas buvo lauke iš moterų, lygtai G. Š. buvo prie pirtelės. Tada buvo šilta, tai vieni buvo pirtyje, tai išeidavo į lauką, tikrai negali pasakyti kas kurio metu buvo išėjęs į lauką, kas buvo pirtelėje. Matė, kaip J. V. buvo priėjusi prie jos sūnaus ( A. B.) ir jį apkabinusi pasakė A. V.: ,,žiūrėk, aš nieko neprarandu“. Iškarto po šių žodžių A. V. suėmė J. V. dešine ranka už kaklo ir stipriai stūmė ją link pirties, ji vos neatsitrenkė į pirties sieną, bet ją kažkas sulaikė. Tuo metu šalia buvusi V. K. sušuko: ,,Ko tu savo moterį muši?“. Tuomet A. V. atsisukęs į V. K. trenkė jai dešinės rankos kumščiu į veidą, į kairę veido pusę. Nuo smūgio V. K. prarado pusiausvyrą, pritūpė. J. V. pradėjo šaukti vyrams: ,,laikykit jį, guldykit ant žemės“. A. V. buvo paguldytas vyrų ant žemės ir laikomas prispaustas. V. K. po A. V. smūgio jai į veidą laba skundėsi skruosto skausmu . Skruostas buvo paraudęs, patinęs, ji dėjo šaltus kompresus.
Liudytojas K. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, parodė, jog 2017 m. rugsėjo 16 d. buvo atvykęs pas savo draugę S. B.. Vakare, valandos neprisimena pas S. B. atvyko svečių. Buvo atvykęs sūnus A. B. su drauge D. K., S. B. draugai: V., G., I., jų pavardžių nežino, V. Š.. Vėliau atėjo S. B. kaimynai: M. ir D., jų pavardžių nežino. Dar vėliau, valandos nepamena, atėjo kaimynai: A. su J., pavardės nežino. Jam (K. S.) pasirodė, kad kaimynas A. atėjęs jau buvo išgėręs, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Vyrai pagrinde buvo lauke, moterys buvo priepirtyje, kur buvo padengtas stalas. Visi vaišinosi alkoholiu, kepė šašlykus, kaitinosi pirtyje. Jokių konfliktų nebuvo. Nematė, kad kas nors prie ko nors kabinėtųsi, nematė, kad kas nors kam nors būtų kokį blogą žodį pasakęs, nematė ir negirdėjo nieko rėkiančio, besistumdančio. Nematė, kad kas nors naudotų kokį nors smurtą kieno nors atžvilgiu. Jis pats jokio smurto nenaudojo ir jo atžvilgiu niekas jokio smurto nenaudojo. Jis (K. S.) tą vakarą gėrė alų, degtinę, viskį. Buvo nemažai išgėręs. Kažkurio metu jis pats slystelėjo ir nukrito į šiltnamį, kuris yra prie pat garažo. Nukritęs jis atsikėlė ir nuėjo į namus miegoti. Suprato, kad buvo padauginęs, nenorėjo juokinti žmonių. Kelintą valandą jis nuėjo į namą – neprisimena. Ryte sužinojo, kad pas S. B. įvyko kažkokios muštinės. Kas jam sakė apie tas muštines gerai nepamena. Lygtai S. B. sakė, nes ji tuo metu buvo namuose, bet dar lygtai buvo ir A. B.. Jam iš pasakojimų žinoma, kad A. buvo sudavęs V., už tai, kad ji užstojo jo žmoną. Visų įvykio smulkmenų nežino.
Liudytojas A. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, parodė, jog jis gyvena kartu su mama S. B.. 2017-09-16 apie 18.00 val. pas juos į svečius atvažiavo: V. K., D. K., V. Š., G. Š. ir I. S.. Pas juos namuose buvo tuo metu mamos draugas K. S.. Maždaug po valandos dar atėjo kaimynai M. B. su sugyventine D., pavardės nežino. Visi kartu kepė šašlyką, vaišinosi alkoholiu. Kai kas ėjo į pirtį. Visi buvo geros nuotaikos, jokių konfliktų jų kompanijoje nebuvo. Netrūkus po to, kai atėjo M. B. su sugyventine, pas juos atėjo ir kaimynai A. ir J. V.. A. V. buvo išgėręs, tai matėsi iš kalbos, iš manierų. Visi sodyboje vaišinosi alkoholiu, tame tarpe ir A. V.. Jis gėrė kažką iš stipresnių gėrimų, bet ką tiksliai – neprisimena. Kiek jis buvo išgėręs negali pasakyti. Kažkurio momentu, kai jis (A. B.) stovėjo lauke su M. B., prie jo (A. B.) priėjo D. K.. Ji buvo apsiverkusi. Paklausius kas atsitiko, ji pasakė, kad jai A. V. ,,užlaužė“ pirštus. Dėl ko jis ,,užlaužė“ pirštus D. K., kurio momentu tai buvo – nesiaiškino. Pats jokio konflikto tarp D. K. ir A. V. nematė. Visai netrūkus prie jo (A. B.) priėjo J. V., kuri apsikabinusi jį (A. B.) ir žiūrėdama į A. V. pasakė: ,,nieko aš neprarasiu“. Tada A. V. atsistojęs nuo kėdės priėjęs prie J. V. suėmė ją dešine ranka už kaklo ir stipriai stūmė ją nuo ko J. V. trenkėsi į garažo sieną. Iškarto po to iš pirties į lauką išbėgo moterys. Tuo metu A. V. dar kartą suėmė, bet jau kaire ranka, J. V. už kaklo, užsimojo jai suduoti dešine ranka, bet tuo metu prie jų pribėgo V. K., ji šaukė: ,,ko tu moteris muši?“, tada A. V. paleidęs J. V. dešiniu kumščiu sudavė smūgį V. K. į veidą, kairiojo skruostikaulio srityje, po ko V. K. vos išsilaikė ant kojų. J. V. liepė guldyti A. V. ant žemės. Kaip, kokiu būdu A. V. buvo paguldytas ant žemės – nematė.
Liudytoja D. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, parodė, jog 2017 m. rugsėjo 16 d., apie 20.00 val., kartu su savo sugyventiniu M. B. atėjo į svečius pas savo kaimynus S. B. ir A. B., pas kuriuos buvo vyras vardu K., kaimynai J. ir A. V.. Taip pat sodyboje buvo V. K. su anūke D. K., V. Š., G. Š. ir I. S.. Gerai prisimena, kad jie su M. B. atėjo paskutiniai. A. V. juos pasitiko dainuodamas, kalbėdamas kažką norvegiškai. Sodyboje pas B. kepė šašlyką, vaišinosi alkoholiu, šnekučiavosi. Kai jie su M. B. buvo atėję pas B. į sodybą, ji (D. S.) nuėjo į pirtelės salę, kur buvo padengtas stalas, kur sėdėjo moterys. Vyrai buvo lauke, kepė šašlyką. Ar visi vyrai buvo lauke, ar kas buvo pirtyje, kas kurio metu kur buvo pasakyti negali, nes s nestebėjo kur kas eina, kur kas stovi. Kai nuėjo į pirtelę, ten prisėdo prie J. V., kalbėjosi, po to kartu išėjo į lauką, nes J. V. norėjo parūkyti, pakvietė palaikyti jai kompaniją. Kai išėjo į lauką, matė, kad D. K. kalbasi su A. V., apie laikrodžius. Po to A. V. pasakė: ,,tai kur tie šašlykai“. Tada D. K. atnešė iš pirtelės indą su šašlykais, padavė gabaliuką šašlyko A. V., po to tą indą išnešė atgal į pirtelę. Kai D. K. grįžo, A. V. griebė D. K. už rankos pirštų ir sakė jai: ,,Pakartok, ką padarei“. D. K. traukė iš jo rankos savo pirštus. Pradžioje ji lyg šypsojosi, bet paskui pradėjo verkti, prašė ją paleisti. Kai D. K. išsilaisvino iš A. V., J. V. liepė jai eiti namo, sakė: ,,geriau tu eik namo.“ D. K. paprieštaravo, sakė: ,,kodėl aš turiu iš čia eiti, čia mano namai“. Iškarto po to ji (D. S.) kartu su D. K. paėjo truputi toliau. D. K. verkė, o ji ją ramino. Tuo metu pajuto, kaip į jos, t.y. D. S. nugarą kažkas atsitrenkė. Pamatė prie savęs A. V.. Kodėl A. V. atsitrenkė į ją – nežino, nematė kas įvyko, nes buvo atsisukusi į A. V. nugara. J. V. prašė A. V. nusiraminti. Tada A. V. suėmė J. V. už kaklo ir ją stūmė, po ko ji griuvo ant žemės nugara. Ar ji susitrenkė – negali pasakyti. Kuria ranka A. V. suėmė J. V. – neprisimena. Tai pamačiusios, ji (D. S.) kartu su D. K. nuėjo į pirtelę. D. K. ten buvusioms moterims pasakė, kad A. V. užpuolė savo žmoną. Tada V. K. pasakė, kad eina pažiūrėti kas vyksta ir išėjo iš pirtelės. Ar su ja dar kas išėjo – neprisimena. Jai (D. S.) dar būnant pirtelėje, į pirtelę atėjo V. K., kuri laikėsi už savo kairiojo žando. Paklausius kas atsitiko, ji pasakė, kad jai sudavė A. V., ji piktinosi, sakė: ,,Už nieką sudavė, už ką man?“ V. K. kažkieno paprašė, kad duotų jai iš šaldytuvo ko nors šalto pridėti prie žando. Jai (D. S.) išėjus į lauką pamatė, kad M. B. laikė prispaustą prie žemės A. V.. Paklausius kas atsitiko, M. B. pasakė, kad A. V. žmona liepė guldyti vyrą ant žemės, nes nėjo susitvarkyti. Ji (D. S.) vėl nuėjo į pirtelę ir kas vyko toliau – nematė.
Liudytojas M. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, parodė, jog 2017 m. rugsėjo 16 d. vakare, valandos neprisimena, buvo jau vėlu, galėjo būti apie 22.00 val., kartu su savo sugyventine D. S., būdami blaivūs, atėjo į svečius pas savo kaimynus S. B. ir jos sūnų A. B.. Atnešė šašlykų. Jiems atėjus pas B., pas juos buvo A. ir S. B., S. B. draugas K., V. K., D. K., V. Š., G. Š., I. S., A. ir J. V.. D. S. nuėjo į pirtelės prieškambarį, kur buvo padengtas stalas. Atėjęs jis (M. B.) liko lauke su vyrais, kepė šašlyką, gėrė alkoholį. Matė, kad jiems atėjus A. V. jau buvo gerokai išgėręs, gyrėsi, kad prieš tai jis išgėrė butelį viskio. Kažkurio metu, kai jis su A. B. kepė šašlyką, išgirdo už nugaros riksmą: ,,skauda, paleisk“. Atsisukęs pamatė D. K., kuri traukėsi nuo A. V.. Ar jis jai ką nors sakė – negirdėjo. Iškarto po to D. K. priėjo prie A. B. ir pasakė, kad A. V. jai ,,užlaužė“ pirštus, kad jai labai skaudėjo. Kodėl jis taip pasielgė ji tuo metu nesakė. Ar ant D. K. rankos buvo kokie nors sužalojimai – nematė. Netrukus po to išgirdo, kaip J. V. sakė: ,,užtenka, einam namo“, netrukus išgirdo V. K. klyksmą: ,,jis man sudavė“. Pamatė, kaip V. K. susiėmusi už žando eina nuo A. V.. Iš karto po to, kai V. K. pasakė, kad jai sudavė. V. Š., būdamas netoliese, sakydamas: ,,mano moters niekas nedaužys“, puolė prie A. V.. Jie susikibo rankomis, stumdėsi. Jis (M. B.) pribėgęs bandė juos išskirti. A. V. tada puolė stumdyti jį (M. B.). Jis (M. B.) pasitraukė. Tada A. V. ir vėl pradėjo stumdytis su V. Š., jie parkrito ant žemės. Kadangi A. V. buvo agresyvus, keikėsi, rėkė, jis (M. B.) pribėgo prie A. V., prispaudė jį savo kūnu prie žemės ir laikė, kol pastarasis nusiramino. Kai A. ir J. V. išėjo, matė, kad V. K. dėjo šaltus kompresus prie žando, jos žandas buvo paraudęs ir patinęs.
Liudytoja J. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, parodė, jog 2017 m. rugsėjo 16 d. , apie 20.00 val., kartu su vyru A. V. atėjo pas kaimynę S. B. į svečius, pakviesti pačios S. B.. Jiems atėjus pas S. B., pas ją buvo pati S. B., jos draugas K., S. B. sūnus A. B., V. K., V. Š., D. K., buvo ir daugiau nepažįstamų moterų. Jiems atėjus, po kelių minučių, atėjo ir kiti kaimynai, t. y. M. B. su savo sugyventine D. Ji ( J. V.) į svečius atėjo blaivi. Jos vyras prieš tai buvo išgėręs nepilną skardinę alaus, kol pjovė žolę, bet girtas nebuvo. Jiems atėjus svečiai jau buvo linksmi, jie buvo apsvaigę, tai matėsi iš nuotaikos, kalbos. Kol jie svečiavosi, D. K. vis rodė dėmesį jos vyrui (A. V.). Kažkurio metu D. K. buvo atsisėdusi jos vyrui ant kelių, jį kalbino, žiūrinėjo jo laikrodį. A. V. vieną kartą paprašė jos (D. K.) atsistoti. Ji atsistojo, bet ir vėl atsisėdo jam ant kelių. Iš vyro veido išraiškos ji (J. V.) matė, kad jis nėra patenkintas tokiu D. K. elgesiu. Praeidama ji vieną kartą buvo pasakiusi D. K. nulipti nuo vyro kelio, bet ji nekreipė į tai jokio dėmesio. Tada A. V. neapsikentęs pasakė, kad jis yra alkanas. Tuomet J. V. paprašė D. K. atnešti jos vyrui šašlyko, tokiu būdu priversdama ją atsistoti. Kai D. K. atnešė šašlyką, vieną šašlyko gabaliuką ji tiesiog grūdo A. V. į burną. Vyras (A. V.) kaip tik tvarkėsi dantis, o kai D. K. grūdo jam į burną šašlyko gabaliuką, jis suėmė jai už kairės rankos, kažkur ties riešu. D. K. suklupo. Ji mano, kad vyrui greičiausiai suskaudo dėl tokio jos elgesio, todėl ir suėmė jai už rankos ir prašė D. K. jo atsiprašyti. Už rankos palaikė labai trumpai ir ją paleido. D. K. pradėjo šaukti, kad A. V. užgavo jos ranką. Tada prie A. V. pribėgo A. B. ir M. B., užlaužė jam rankas ir jį laikė. A. V. buvo paguldytas ant žemės. Po to lyg viskas aprimo. A. V. buvo paleistas, bet tuo metu iš pirtelės išlėkė moterys, jos pradėjo šaukti, rėkti, reikalavo paaiškinti, kas vyksta. Vėl prasidėjo konfliktas. A. V., M. B. ir A. B. susistumdė. Ji priėjusi prie vyro liepė jam eiti namo. Tada vyras ją nustūmė. Daugiau ji į konfliktą nelindo. Po kurio laiko prie jos pribėgusi V. K. pasakė, kad A. V. jai sudavė ir kad ji vestųsi jį namo. Ji nematė, kuomet A. V. sudavė V. K., tik matė, kad V. K. žandas, kiek prisimena kairės pusės, buvo truputį paraudęs.
2017 m. rugsėjo 18 d. Kauno apskr. VPK Jonavos rajono policijos komisariato vyresniojo tyrėjo R. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 18 d. gautas pranešimas, kad į Šeimos kliniką, (duomenys neskelbtini), kreipėsi V. K., kuriai šeštadienį svečiuojantis pas draugę sudavė į veidą draugės kaimynas dėl veido sumušimo (b. l. 19; 20–21).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2727/2017(02) nurodyta, kad V. K. konstatuota poodinės kraujosruvos kairio skruosto srityje, smakro srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2017 m. rugsėjo 16 d. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimai nebūdingi tyčiniam savęs žalojimui ar griuvimui. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 43).
2019 m. kovo 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės akte Nr. EKG 11/2019(02) nurodyta, kad V. K. konstatuotas kairės veido pusės sumušimas (mechaninė trauma), pasireiškusi ekchimozėmis (poodinėmis kraujosruvomis) kairiame skruoste ir smakro kairėje. Konstatuotas sužalojimas yra trauminio kontakto su kietu buku daiktu ar įrankiu pasekmė. R. S. sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, nesant duomenų apie ilgesnį negu 10 dienų sveikatos sutrikdymą, dėl konstatuoto sužalojimo V. K. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Visuma šių teismo posėdyje ištirtų įrodymų, teismo nuomone, pagrindžia, kad kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje kaltinamasis konflikto metu, suduodamas nukentėjusiajai kumščiu vieną smūgį į veido sritį, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis pripažino nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodė, kad gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, todėl teismas, įvertinęs parodymų visumą, jo prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdų gailestį pripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Padaryta veika priskiriama prie nesunkių nusikalstamų veikų, padaryta tyčia. Skiriant bausmę atsižvelgtina, kad kaltinamasis neteistas, administracine tvarka baustas, tačiau baudos sumokėtos, galiojančių nuobaudų kaltinamasis neturi, psichikos gydymo įstaigoje nesilankė, nesigydė, priklausomybės ligų centre nėra registruotas.
Dėl laidavimo instituto taikymo
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 40 straipsnį, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.
Žemesnės instancijos teismas
Teisminio bylos nagrinėjimo metu J. V. prašė perduoti kaltinamąjį, kuris yra jos sutuoktinis, jos atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo posėdžio metu ji nurodė, kad žino kas yra laidavimas ir sutinka, kad jos sutuoktinis būtų perduotas jos atsakomybei. Jos santykiai su sutuoktiniu yra labai artimi ir šilti, ji gali padaryti įtaką, kad sutuoktinis daugiau nenusikalstų.
Šį prašymą prašė tenkinti ir prokurorė bei kaltinamasis ir jo gynėjas, išskyrus nukentėjusiosios atstovą, kuriam laiduotojos kandidatūra atrodo esanti netinkama dėl to, kad ji nedirba ir yra materialiai priklausoma nuo kaltinamojo, be to, ji nusikaltimo darymo metu negalėjo sulaikyti kaltinamojo nuo nusikalstamos veikos padarymo, o šiuo metu kaltinamasis dirba ir gyvena Norvegijoje.
Tai, kad santykiai tarp sutuoktinių yra artimi ir šilti, patvirtino ir pats kaltinamasis, teismo posėdžio metu nurodęs, kad tuo laiku, kai jis dirba Norvegijoje, nėra tokios dienos, kad jis nesusiskambintų su žmona ir vaikais telefonu ir elektroninio ryšio priemonėmis. Be to, kaip nustatyta kaltinamojo paaiškinimais, nuo rugsėjo 1 d. ir viso žiemos sezono metu jis būna Lietuvoje. Bylos duomenys patvirtina, kad J. V. neteista, administracine tvarka buvo bausta, tačiau pažeidimai nebuvo šiurkštūs, paskirtos baudos yra sumokėtos ir šiuo metu nebegalioja, augina tris vaikus. Be to, jai asmenine nuosavybė priklauso nekilnojamasis turtas Lietuvoje ir Norvegijoje, kai tuo tarpu kaltinamasis savo vardu nekilnojamojo turto neturi. Be to, kaip nustatyta kaltinamojo ir V. paaiškinimais teisme, kaltinamojo iš verslo Norvegijoje gaunamos pajamos yra bendros ir naudojamos šeimos interesais, kas paneigia nukentėjusiosios atstovo išsakytas abejones dėl to, kad V. yra materialiai priklausoma nuo kaltinamojo. Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kuris, kaip spręstina, per beveik dviejų metų laiką, praėjusį po nusikalstamos veikos padarymo, nepadaręs jokių teisės pažeidimų, faktiškai jau yra įrodęs savo žmonos jam daromą teigiamą įtaką.
Nustatyta, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, padarytas nusikaltimas nors ir tyčinis, tačiau nesunkus; kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ką teismas pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 2018 m. spalio 8 d. visiškai atlygino žalą civiliniams ieškovams Kauno teritorinei ligonių kasai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui ir iš dalies atlygino žalą nukentėjusiajai sumokėdamas 150 Eur ir įsipareigojo atlyginti visą likusią žalą, kurią teismas priteis. Be to, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas (2015 m. spalio 7 d. pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį paskirta 14 eurų bauda yra sumokėta, todėl nuobauda nebegalioja, b. l. 148), po nusikalstamos veikos padarymo nepadarė jokių naujų teisės pažeidimų, (duomenys neskelbtini) pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligų ir dėl priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė (b. l. 138), dirbantis Norvegijoje, turi savo verslą, konstatuotina, jog yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1–3 dalyse, teismas sprendžia, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, kurio skirti niekas ir neprašė), nustatant minimalų vienerių metų laidavimo terminą (BK 40 straipsnio 4 dalis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir BK 69 straipsniu, kaltinamajam, padariusiam nukentėjusiajai V. K. žalą, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti padarytą žalą, įvertinus tai, kad kaltininkas geranoriškai yra sumokėjęs nukentėjusiajai 150 Eur, o be to, nukentėjusiosios turtinę žalą, kurią sudaro negautos darbo pajamos dėl sveikatos sužalojimo, pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. spalio 13 d., kaip apdraustajai privalomu sveikatos draudimu, atlygino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius.
2018 m. gegužės 7 d. vyresniosios tyrėjos J. S. paskirtos kardomosios priemonės: įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 125–126; 128–129), pakeistos Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi, paliktinos galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.
Dėl civilinių ieškinių
Kadangi kaltinamasis 2018 m. spalio 8 d. atlygino ir Kauno teritorinė ligonių kasos byloje pareikštą 17,61 Eur civilinį ieškinį (b. l. 45–50), ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pareikštą 290,88 Eur civilinį ieškinį (b. l. 52), šie civiliniai ieškovai atsisakė nuo ieškinių (2 t., b. l. 84–85; 3 t., b. l. 23), teismas šiuos atsisakymus nuo civilinių ieškinių priima ir bylą tose dalyse nutraukia.
Be to, šioje byloje nukentėjusioji V. K. 2018 m. rugsėjo 20 d. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš kaltinamojo 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 1 000 Eur advokato pagalbos išlaidų. Nukentėjusiosios teigimu, neturtinė žala jai padaryta didelė – ji patyrė didelį stresą, išgąstį ir iki šiol neišblėstantį nusivylimą ir apmaudą dėl kaltinamojo niekuo nepagrįsto išpuolio ir smurto jos atžvilgiu. Iki to 2017 m. rugsėjo 16 d. vakaro, kai kaltinamasis savo išpuoliais, akivaizdžiai nukreiptais prieš S. B. svečius, o pirmiausia – prieš svečiuose buvusias moteris, kumščiu trenkė jam į veidą, ji kaltinamąjį buvo sutikusi iš viso du kartus, nesutarimų tarp jų iš anksčiau nebuvo. Asmeninių nesutarimų tarp jų nebuvo ir tą vakarą, nes ji su juo nekonfliktavo. Kaltinamojo pykčio proveržį su smurtu ji užsitraukė tik dėl to, kad žodžiu užsistojo jo sutuoktinę J. V., kai A. V. jai taikėsi kumščiu smogti ir pribėgusi perspėjo, kad žmonos mušti negalima. Tik dėl to jis kumščiu visa jėga trenkė jai. Tokie jo, fiziškai stipraus vyro, iššaukiantys, chuliganiško pobūdžio smurtiniai veiksmai, pirmiausiai nukreipti prieš moteris, turėtų užtraukti kaltinamajam didesnę atsakomybę, įskaitant ir neturtinę žalą atlyginant. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji paaiškino, kad ji dirba operatore (duomenys neskelbtini), bendrauja su žmonėmis. Nukentėjusioji paaiškino, kad 5 000 Eur žalą sudaro ir tai, kad ji negavo iš Sodros tą, ką aš uždirba, su tokiu veidu negalėjo niekur pasirodyti. Moralinė žala jai padaryta ir dėl to, kad teko iš darbo atsiprašinėti ir po teismus vaikščioti.
Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, tačiau neturtinė žala atlyginama visais atvejais, jei ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis).
Teismo nuomone, nukentėjusiosios nurodytas neturtinės žalos dydis (5 000 Eur) neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų ir turi būti mažintinas. Teismas, nustatydamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į susiformavusią teismų praktiką šios kategorijos bylose, ginamos vertybės specifiką ir šio klausimo sprendimui reikšmingų kriterijų visumą: į nusikaltimo padarymo aplinkybes, žalą padariusio asmens kaltę, t. y. tai, jog neturtinė žala nukentėjusiajai buvo padaryta tyčiniais kaltinamojo veiksmais, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą dėl to, kad jai buvo sužalota gyvybiškai ir estetiškai svarbi kūno dalis –veidas, kas kurį laiką (kol neišnyko mėlynė) prastino nukentėjusiosios išvaizdą ir apribojo jos bendravimą su kitais asmenimis ir galimybes dirbti operatore (duomenys neskelbtini), be to, į tai, kad, įvykį mačius pašaliniams asmenims, nukentėjusioji jautėsi pažeminta, tuo labiau, kad kaltinamasis jos iš karto po įvykio ir ikiteisminio tyrimo metu neatsiprašė ir neįvyko susitaikymas. Tačiau teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog nors kaltinamasis nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą padarė tyčiniais veiksmais, tačiau nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas yra lengviausio laipsnio sveikatos sutrikdymas, dėl ko ji nepatyrė ypač didelio fizinio skausmo. Be to, atsižvelgiama ir į tai, kad nukentėjusioji neįrodė dvasinių išgyvenimų, emocinės įtampos didelio laipsnio. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusioji nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog būtent dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam laikui nei 10 dienų ir jog dėl sužalojimo jai yra likusios pasekmės, tuo labiau, kad 2019 m. kovo 18 d. komisijinės ekspertizės aktas Nr. EKG 11/2019(02) patvirtino, jog 2018 m. spalio 30 d. III lygio konsultacijos metu, praėjus daugiau nei metams po traumos, diagnozuoti netrauminiai smilkininio žandikaulio sąnario pakitimai su 2017 m. rugsėjo 16 d. trauma nesietini. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamojo turtinė padėtis nėra sunki, kadangi jis dirba Norvegijoje, kur turi nuosavą verslą. Teismas pažymi ir tai, kad reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, asmuo neturi turėti tikslo praturtėti iš to ar gauti finansinę naudą, todėl piniginės kompensacijos dydis žalai atlyginti, turi būti adekvatus iškilusioms pasekmėms, padarytoms nusikalstama veika. Taigi visos minėtos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad CK 6.250 straipsnyje numatytiems neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijams atitinkantis ir neprieštaraujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, aktualiai Lietuvos teismų praktikai dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo šio pobūdžio bylose dėl nesunkaus sveikatos tyčinio sutrikdymo, nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos dydis yra 900 Eur, kurį nukentėjusiajai turi atlyginti kaltinamasis. Įvertinus tai, kad kaltinamasis yra sumokėjęs 150 Eur, iš kaltinamojo priteistina tik 750 Eur suma.
Dėl išlaidų, patirtų teisinėms paslaugoms, atlyginimo. BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti (...) nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs tai, kad pats nukentėjusiosios advokatas, teikęs prašymą dėl veikos perkvalifikavimo, šio prašymo paskutiniame teismo posėdyje atsisakė, taip pat į tai, jog būtent nukentėjusiosios advokato prašymu byloje buvo kviečiama apklausai į teismo posėdį specialistė ir buvo paskirta komisijinė ekspertizė, kurios rezultatas nebuvo naudingas nukentėjusiajai, taip pat į tai, jog advokato ruoštą civilinį ieškinį teismas tenkina tik iš dalies, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, pagrįstomis proceso išlaidomis pripažįsta tik 500 Eur sumą, kurią nukentėjusiajai priteisia iš kaltinamojo, įpareigodamas jį per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai bendra 1250 Eur sumą (750 + 500), kaip padarytą turtinę žalą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
A. V., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos J. V. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.
Baudžiamąją bylą Nr. 03-2-00139-18 nutraukti.
Išaiškinti A. V., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir 69 straipsniu, paskirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę – per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai V. K. padarytą 1 250 Eur žalą.
Priteisti iš A. V. nukentėjusiajai V. K. 750 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 500 Eur advokato pagalbos išlaidų.
Priimti Kauno teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atsisakymus nuo civilinių ieškinių ir bylą šių civilinių ieškinių dalyje nutraukti.
Kaltinamajam 2018 m. gegužės 7 d. vyresniosios tyrėjos J. S. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 125–126; 128–129), pakeistas Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi – panaikinti teismo nuosprendį pradėjus vykdyti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.