Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš galimai neteisėtų LAVL veiksmų, neleidžiant jam apsipirkti LAVL parduotuvėje bei neleidžiant turėti tam tikrų elektros prietaisų, laikotarpiu nuo 2022-04-07 iki 2022-04-11.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (Civilinio kodekso 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis), tačiau Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti tenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos jam padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas yra neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje R. Š. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius jo nurodytos institucijos – Laisvės atėmimo vietų ligoninės – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad neteisėtumui Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatuoti privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reguliuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis LAVL buvo patalpintas laikotarpiu nuo 2022-04-07 iki 2022-04-11. Atvykus į LAVL jis neturėjo galimybės apsipirkti įstaigos parduotuvėje, kadangi apsipirkimas vyko ketvirtadienį, kai jis buvo atvežtas. Dėl to jis neturėjo galimybės pilnavertiškai maitintis, neturėjo galimybės valgyti vaisių, negalėjo atsigerti kavos ar arbatos. LAVL arbata buvo saldinta, o jis nevartoja cukraus ir nevaldo saldžių patiekalų. Maisto daviniai, košės, sriubos buvo be druskos, o galimybės įsidėti savo prieskonių neturėjo, todėl turėjo valgyti be skonio maistą, dėl to patyrė kankinimą ir emocinį stresą.

Teismas pažymi, kad pagal nustatytą reglamentavimą, nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje - įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų (BVK 92 str. 1 d.). Maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (BVK 92 str. 4 d.).

Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (toliau – Taisyklės), trečias skyrius numato suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti asmeninių daiktų sąrašą ir jų bendrą masę. Taisyklių 27 punktas numato, kad nuteistiesiems (suimtiesiems), kurių gydymo laisvės atėmimo vietų ligoninėje trukmė neviršija 60 dienų, taip pat laikinai išvykstantiems į kitas įstaigas nuteistiesiems (suimtiesiems) leidžiama įsigyti ir turėti Taisyklių 20.2 (laisvės atėmimo vietų ligoninės palatoje leidžiama turėti Taisyklių 20.2.2, 20.2.4 ir 20.2.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų), 20.3, 20.4.4, 20.5.1, 20.5.2, 20.5.3, 20.5.7, 20.5.12, 20.5.15 ir 20.5.16 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų. Gydytojui rekomendavus, nuteistiesiems (suimtiesiems) laisvės atėmimo vietų ligoninėje leidžiama įsigyti ir turėti Taisyklių 20.1.1–20.1.12 papunkčiuose nurodytų maisto produktų.

Ligoninėje dėl laikomų suimtųjų ir nuteistųjų maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų įsigijimo vadovaujamasi Ligoninės direktoriaus 2019 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. V-59 patvirtintu ,,Laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikomų suimtųjų ir nuteistųjų maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų įsigijimo tvarkos aprašu“ (toliau – ir Aprašas). Aprašas numato, kad suimtieji ir nuteistieji maisto produktais, būtiniausiais reikmenimis ir kitais daiktais aprūpinami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Apsiprekinimas Ligoninės parduotuvėje vykdomas: antradieniais - visiems Ligoninėje esantiems suimtiesiems ir nuteistiesiems. Ketvirtadieniais - suimtiesiems ir nuteistiesiems, laikomiems gydomuosiuose korpusuose (Aprašo 5. p. 14.1 ir 14.2 pap.; b. l. 11-14).

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas į LAVL atvyko 2022-04-07, t. y. kai vyko suimtųjų ir nuteistųjų apsipirkimas, todėl įgyvendinti apsipirkimo teisės šią dieną negalėjo. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas galėjo reikšti prašymą dėl apsipirkimo antradienį. Tačiau kita apsipirkimo diena, t. y. antradienis buvo 2022-04-12, kai pareiškėjas jau buvo išvykęs ir jo nebuvo LAVL (išvyko 2022-04-11).

Taigi, iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas LAVL buvo laikotarpiu nuo 2022-04-07 iki 2022-04-11 (4 paras), t. y. iš esmės trumpą laiko tarpą, ir jo atvykimo bei išvykimo dienos pateko į laikotarpį, kai pagal Aprašą apsipirkimas LAVL parduotuvėje įstaigoje gydomiems suimtiesiems/nuteistiesiems nebuvo suderinamas su atvykimo/išvykimo procedūromis, bei jų įforminimu. Tai reiškia, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2022-04-07 iki 2022-04-11 negalėjo apsipirkti LAVL parduotuvėje dėl objektyviai susiklosčiusių ir nuo atsakovės veiksmų nepriklausančių aplinkybių, o ne dėl LAVL administracijos neteisėtų veiksmų.

Pagal Aprašą penktadieniais apsipirkimas vykdomas nuteistiesiems, paliktiems ūkio darbams ir 3 korpuso nuteistiesiems (Aprašo 14.3 p.), šie asmenys apsiperka savarankiškai (Aprašo 15 p.).

Kitiems nuteistiesiems ir suimtiesiems, laikomiems gydomuosiuose korpusuose, apsipirkimą organizuoja Ligoninės administracija, kurie prekes pristato į kameras (palatas) (Aprašo 15 p.).

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu pateko į Aprašo 14.3 p. nurodytų nuteistųjų kategoriją, todėl apsipirkimas penktadienį jam neturėjo būti suteiktas leidžiant apsipirkti savarankiškai (Aprašo 15 p.).

Iš byloje pateiktos LAVL 2022-09-27 pažymos Nr. 8-3641 matyti, kad R. Š. laikotarpiu nuo 2022-04-07 iki 2022-09-09 su prašymais ir skundais į LAVL nesikreipė, kas leidžia daryti išvadą, kad jis neišreiškė valios dėl būtinybės apsipirkti ir įsigyti tam tikrų maisto produktų, kurių (ne)turėjimas jam sukėlė dvasines kančias. Todėl administracija neturėjo pareigos organizuoti apsipirkimą ir prekes pristatyti į kamerą (palatą) (Aprašo 15 p.).

Taigi, byloje nėra nustatyti jokie neteisėti LAVL administracijos veiksmai, dėl kurių pareiškėjas negalėjo apsipirkti.

BVK 173 straipsnio 5 dalis nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maisto pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkančio jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Ligoninėje suimtųjų ir nuteistųjų maitinimas organizuojamas vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117, patvirtintomis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės).

Maitinimo organizavimo taisyklių 7 punktas nustato, kad ligoniai (pagal kalinimo įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos išvadas) maitinami pagal Valgiaraštį dirbantiems vyrams, Valgiaraštį dirbančioms moterims, Valgiaraštį nepilnamečiams (atitinkamai pagal maitinamų asmenų grupes) maistą subalansuojant individualiai pagal sveikatos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas. Valgiaraščius koreguoja kalinimo įstaigos direktoriaus paskirtas asmuo ir Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkas. Koreguotus valgiaraščius tvirtina kalinimo įstaigos direktorius.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad neturėjo galimybės valgyti visavertį maistą, LAVL maistas buvo be skonio, tačiau pastebėtina, kad pareiškėjas aplinkybes dėl LAVL teikto maisto raciono dėsto abstrakčiai, išreikšdamas tik subjektyvią nuomonę. Matyti, kad pareiškėjas LAVL maisto kokybės vertinimą atlieka pagal individualų skonį, nepateikdamas jokių argumentų ir pagrindžiančių įrodymų, kad LAVL vykdytas maitinimas iš esmės neatitiko būtinų fiziologinių mitybos normų reikalavimų. Teismas atkreipia dėmesį, kad bet kurioje valstybinėje gydymo įstaigoje ligoniams turi būti teikiamas maitinimas, užtikrinantis fiziologines mitybos normas, tačiau ligoninėse maitinimas nėra pritaikomas prie kiekvieno ligonio individualaus skonio ir/ar jo poreikių.

Taigi, pareiškėjo negalėjimas nusipirkti papildomų maisto prekių negalėjo padaryti jam žalos, nes valstybė užtikrina būtiną maitinimą ligoniams, o vien tai, kad toks maitinimas netenkina individualaus pareiškėjo skonio nėra pagrindas konstatuoti žalos padarymo faktą, o juo labiau – neteisėtus LAVL veiksmus.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jis į LAVL negalėjo vežtis savo elektros prietaisų, virdulio, televizoriaus bei radijo imtuvo.

Kaip minėta, Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 27 punktas numato, kad nuteistiesiems (suimtiesiems), kurių gydymo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje trukmė neviršija 60 dienų, taip pat laikinai išvykstantiems į kitas įstaigas nuteistiesiems (suimtiesiems) leidžiama įsigyti ir turėti Taisyklių 20.2 (laisvės atėmimo vietų ligoninės palatoje leidžiama turėti Taisyklių 20.2.2, 20.2.4 ir 20.2.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų), 20.3, 20.4.4, 20.5.1, 20.5.2, 20.5.3, 20.5.7, 20.5.12, 20.5.15 ir 20.5.16 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų. Gydytojui rekomendavus, nuteistiesiems (suimtiesiems) laisvės atėmimo vietų ligoninėje leidžiama įsigyti ir turėti Taisyklių 20.1.1–20.1.12 papunkčiuose nurodytų maisto produktų. Taigi, Taisyklių nurodytos nuostatos aiškiai apibrėžia sąrašą daiktų, kuriuos galima turėti/įsigyti būnant LAVL, tačiau į jį pareiškėjo nurodyti elektriniai prietaisai nepatenka.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad LAVL nepažeidė aukščiau nurodytų teisės normų, todėl nėra pakankamo pagrindo konstatuoti LAVL neteisėtų veiksmų. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą.

Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms.

Nagrinėjamu atveju, nenustačius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ir žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1053-602/2020; 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2631-520/2015; LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Dėl nurodytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsniu 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. Š. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.