Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos respublikos pilietė, gyvenanti ir deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbanti „(duomenys neskelbtini)“, neteista, kaltinama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau tekste BK) 199 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdama tikslą jas platinti ir padarė narkotinių medžiagų kontrabandą, t. y.,

ji, ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau, nei 2020 m. lapkričio 30 d., iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens Ispanijos Karalystėje, už 10 Eur nusipirkusi narkotinę medžiagą – 3,4163 g kanapių dervos, kuri įtraukta į Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu) patvirtintą „Narkotikų ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ I-ąjį sąrašą, siuntė šią narkotinę medžiagą iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) savo mamos R. B. vardu bei gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini)., adresu, ir tokiu būdu, neturėdama leidimo bei pažeisdama 1998 m. sausio 8 d. Lietuvos Respublikos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VIII?602 8 str. 2 p., kuriame nurodyta, kad “Be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos (leidimo) į I sąrašą įtrauktas medžiagas draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti valstybės teritorijoje, gaminti, perdirbti, importuoti, eksportuoti, naudoti moksliniams tyrimams”, 2020 m. gruodžio 30 d., per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės „Pašto postą“, esantį Metalo g. 5, Vilniuje, gabeno narkotinę medžiagą – 3,4163 g. kanapių dervos.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji D. V. parodė, kad jai suprantama, kuo yra kaltinama, kad narkotinę medžiagą nusipirko, laikė ir siuntė. Mano, jog tai, ką padarė, nėra nelegalu Ispanijoje, nes 3 g yra leidžiamas kiekis, ji nėra narkotikų platintoja. Pripažįsta, jog narkotinę medžiagą pirko, įdėjo į voką, siuntė savo sūnui. Jos sūnaus draugai prašė, kad jos sūnus paprašytų jos atsiųsti kažką iš Ispanijos, tuos 3 gramus. Sūnus, kai buvo susiskambinę, nežinojo, kad į Lietuvą siųsti tokias substancijas yra nelegalu, draugai paprašė atsiųsti šios medžiagos. Tuo metu, kai kalbėjo, susitarė, kadangi Ispanijoje tai legalu, jie nežinojo, jog čia to daryti negalima. Ispanijoje tokią substanciją nusipirkti yra legalu, nes labai daug jaunimo ją vartoja bei rūko, galima nusipirkti specializuotuose kioskuose. Ji nusipirko 3 g medžiagos, nes tik tokį kiekį ten ir parduoda (mažas kiekis marihuanos). Nupirkusi, išsiuntė savo vardu ir niekas daugiau apie tai nežinojo – tik ji ir sūnus. Ispanijoje policija, jei randa auginimo šiltnamius, skiria 200-300 Eur baudą už gerokai didesnius kiekius, į kalėjimą nesodina.

Pripažįsta kaltę, kad siuntė šias medžiagas, tačiau nemanė, jog gali nutikti tokia situacija. Niekada neplatino narkotikų, gyvenime pirmą kartą išsiuntė ir neįsivaizdavo, kad gali nutikti tokia situacija. Nėra narkotikų platintoja, tai buvo pirmas kartas, dėl to atsiprašo Lietuvos teismo bei prašo, kad kuo greičiau išduotų atgal į Ispaniją. Ji (duomenys neskelbtini) gyvena miesto centre, kur yra daug tokių parduotuvėlių. Kanapės kainavo 10 Eur. Dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė, jog įgijo iš nepažįstamo asmens už 10 Eur, tai Ispanijoje visi rūko bet kur, pirkti galima tiek gatvėje, tiek pas kažką namuose ir policija nieko nesako. Ji pirko gatvėje, kur yra parduotuvėlė, kaip kioskas, skirta medicininėms kanapių priemonėms, pardavėjas išėjo iš parduotuvėlės ir pardavė jai gatvėje. Įsigijusi kanapes, grįžo į namus ir praktiškai iškarto įdėjo į voką bei išsiuntė, užrašė savo adresą. Į voką dar įdėjo 2 nuotraukas ir muzikinį atviruką. Medžiagą išsiuntė mamos adresu į (duomenys neskelbtini). Ant voko užrašė savo atgalinį adresą. Pirko būtent tokį kiekį, manydama, kad voke jo nesimatys. Medžiaga skirta vienam kartui.

Mano, jog Ispanijoje tai legalu, nes praeinant gatvėje mato daug rūkančių žmonių, o praeidami pareigūnai nieko nesako, nei matant pirkimo procesą, nei rūkančius žmones. Jeigu parduodami didesni kiekiai, Almerijos kaimeliuose, tada tie žmonės gauna baudas. Prekyvietė, kur pirko narkotines medžiagas, turi kainas nurodę, kad jie prekiauja narkotinėmis medžiagomis. Pardavėjas, išėjęs į gatvę, pardavė, nes vieną dieną išėjo pasivaikščioti, pamatė pardavėją prie parduotuvės, jis išėjo iš parduotuvės, nes užeina daug žmonių, bet negali įvardinti dėl kokios priežasties išėjo. Nežino įstatymo, kuriuo Ispanijoje legalizuota kanapių derva. Nežino, tiesiog ten gyvena, visur visi rūko, bet ji pati nerūko. Iki jos perdavimo Lietuvai, nedarbingumo laikotarpiu gaudavo 700-800 Eur.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-04-29 apklausta kaip įtariamoji D. V. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, jo esmę suprato. Apie 23 metus gyvena (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra bedarbė, nuo 2021-05-19 jai išduotas nedarbingumo biuletenis, nes susirgo depresija. Lietuvoje niekur nesigydė. Dėl aplinkybių, išdėstytų pranešime apie įtarimą, parodė, kad 2020 metais lapkričio mėnesį, tikslios datos neprisimena, per Facebook programėlę susiskambino su savo sūnumi L., kuris paprašė jam gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini), kur jis gyveno su įtariamosios mama, atsiųsti narkotinę medžiagą marihuaną. Sūnus minėjo, kad bus jo draugo R., pavardės nežino, gimtadienis, ir jie nori pasilinksminti. Įtariamoji jam atsakė, kad medžiagos galės jam atsiųsti už 10 eurų, nežino, kiek tai būtų gramų, gali pasakyti, kad tai buvo nedidelis gabaliukas. 2020-11-30 Ispanijoje, Almerijoje, iš nepažįstamo asmens gatvėje už 10 Eur ji įsigijo minėtą narkotinę medžiagą. Marihuaną priplojo, suspaudė, supakavo ir įdėjo į atvirutę, kurią pasirašė, dar pridėjo savo nuotraukas. Laišką išsiuntė į Lietuvą, gavėją nurodė savo mamą ir jos gyvenamosios vietos adresą, o siuntėją nurodė save. Vėliau susisiekė su savo sūnumi ir pasakė, kad atvirutėje išsiuntė jam narkotinę medžiagą. Sūnus pasakė, kad lauks, bet taip ir nesulaukė. Kai laiškas ilgai neatėjo, ji taip pat pasakė mamai, kad išsiuntė sūnui marihuanos gabaliuką, ir klausė jos, ar neatėjo siunta. Mama pasakė, kad jokio laiško negavo. Narkotinę medžiagą siuntė pirmą kartą, sūnus nebuvo vartojantis narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tiesiog tą kartą norėjo pasilinksminti. Įtariamoji žinojo, kad iš Ispanijos į Lietuvą siunčia narkotinę medžiagą, bet nesuvokė, kad daro nusikalstamą veiką, galvojo, kad baudžiamoji atsakomybė gresia tik už didelio kiekio narkotinių medžiagų siuntimą, o už mažą kiekį, kokį siuntė, yra tik administracinė atsakomybė. 2021-04-28 būdama Ispanijoje, per Facebook programėlę iš pareigūnų sužinojo, kad jos siųsta siunta su narkotine medžiaga yra sulaikyta. Dėl padarytų nusikalstamų veikų labai gailisi (t. 2, b. l. 143-144).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo bei parodymų, jos kaltė įrodyta liudytojų parodymais, specialisto išvada, bei kitais byloje surinktais įrodymais.

Vilniaus teritorinės muitinės 2021-02-19 rašte Nr. (14.38/10)-2V-2254 nurodoma, kad 2020-12-30 VTM Pašto poste muitinio patikrinimo metu patikrinus pašto siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) iš Ispanijos (Prekių siuntėjas: D. V., (duomenys neskelbtini). Gavėjas: R. B., (duomenys neskelbtini)), balto spalvos popieriniame voke rastas dar vienas vokas, jame muzikinis sveikinimo atvirukas ir nuotraukos. Atviruko viduje rasta plastiko plėvelėje susukta augalinės kilmės plastiška medžiaga, skleidžianti kanapėms būdingą kvapą. Tarnybinis šuo taip pat aktyviai ženklino siuntą. Įtariant, kad minėtos medžiagos sudėtyje gali būti narkotinės medžiagos - kanapių dervos, siunta su turiniu buvo sulaikyta vadovaujantis JT 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos I sąrašu, 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos nuostatomis, bei Lietuvos Respublikos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymu bei Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 5 nuostatomis. 2020-12-30 surašytas prekių sulaikymo protokolas Nr. 0VMB101535, iš kurio matyti, kad VTM Pašto poste buvo sulaikyta siunta Nr. (duomenys neskelbtini) (siuntėjas – D. V. (duomenys neskelbtini); gavėjas – R. B., (duomenys neskelbtini)), kuria iš Ispanijos į Lietuvos Respubliką buvo siųsta narkotinė medžiaga - 3,4163 g kanapių dervos (t. 1, b. l. 25-30).

2021-02-08 Specialisto išvadoje Nr. 11-55 (21) nurodyta, kad tirti pateikta rudos spalvos medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapių derva. Kanapių dervos masė – 3,4163 g (t. 1, b. l. 28-30).

Iš 2021-04-20 daiktų apžiūros protokolo matyti apžiūrėtas baltos spalvos vokas, gautas iš Vilniaus teritorinės muitinės 2021-02-19 raštu Nr. (14.38/10)-2V-2254. Voko viršuje yra užrašas mėlynos spalvos rašikliu: „PSP NR. 0VMB101535 Raštas Nr. (14.38/10)-2V-2254“. Kitoje pusėje užrašų nėra. Vokas atplėšiamas atidarymo vietoje. Viduje yra įdėti du baltos spalvos vokai.

Apžiūrimas siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) baltos spalvos vokas (matmenys 161x225 mm). Voko viršuje priklijuotas baltos spalvos lipdukas su užrašu „Lietuvos paštas (duomenys neskelbtini)“ ir brūkšninis kodas. Šalia yra priklijuotas kitas baltos spalvos lipdukas su užrašu užsienio kalba "(duomenys neskelbtini) ". Po priklijuotais lipdukais, voko viduryje yra ranka mėlynos spalvos tušinuku parašyti adresato (gavėjo) duomenys "R. B. (duomenys neskelbtini)." Voko kitoje pusėje viršuje per vidurį yra ranka mėlynos spalvos tušinuku parašytas siuntėjas "D. V. (duomenys neskelbtini) ". Voko atidarymo vieta yra užklijuota permatoma lipniąja juosta. Siuntos vokas iš šono yra praplėštas, užklijuota baltos spalvos lipnia juosta su užrašu „TIKRINO LIETUVOS MUITINĖ CHECED BY LITHUANIAN CUSTOMS“. Atidarius voką, viduje yra įdėtas raudonos spalvos vokas, kurio atidarymo vieta yra užklijuota permatoma lipniąja juostele. Atidarius minėtą voke, viduje yra įdėtas muzikinis atvirukas su rašytu sveikinimu lietuvių kalba adresuotu "mamai ir sūnui", pasirašytas D. vardu. Atviruko viduje yra įdėtos dvi nuotraukos su moters atvaizdu.

Toliau apžiūrimas baltos spalvos vokas, gautas po atlikto LTEC tyrimo. Voko atidarymo vietoje yra mėlynos spalvos antspaudas „Paketams Lietuvos Teismo Ekspertizės Centras Vilnius“. Atidarymo vieta užklijuota permatoma lipniąja juosta. Kitoje voko pusėje permatoma lipniąja juosta priklijuotas stačiakampio formos lapelis su spausdintiniu tekstu "Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojui A. S. Specialisto išvada 2021-02-08, Nr. 11-55 (21) Pagal raštą Nr. (14.38/10)-2V-23 Po tyrimo likę 3,0234 g kanapių dervos ir pakuotės, 1 vokas. LTEC specialistė /parašas/ (mėlynos spalvos antspaudas „Paketams Lietuvos Teismo Ekspertizės Centras Vilnius) J. K.. Vokas nėra atidaromas (t. 1, b. l. 33-40).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-04-28 liudytoja R. B. parodė, kad apie 12 metų gyvena adresu (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) kartu su ja gyveno anūkas L. V., kuris pasikorė. Jo mama D. V. nuo 2000 m. gyvena (duomenys neskelbtini). Su D. palaiko ryšį per "Messenger" programėlę. Kai mirė anūkas, D. 2021-03-19 buvo grįžusi į laidotuves ir 2021-04-23 vėl išvyko į Ispaniją. Būdama Ispanijoje D. jai jokių siuntų ar laiškų nesiuntė, tik perveda kartais pinigų. Taip pat nematė, kad siųstų laiškus savo sūnui. Tik atsimena, kad D. prieš 2021 Naujus metus per vairuotoją perdavė tašę su rūbais, kur buvo tabakas, kurio prašė L., kuris Ispanijoje yra pigesnis. Apie tai, kad jos anūkas vartotų narkotines ar psichotropines medžiagas, ji nieko nežino. Iš pateikto liudytojai siuntos voko Nr. (duomenys neskelbtini) mato, kad ant siuntos voko yra D. ranka užrašytas adresatas ir siuntėjas, atvirutė taip pat yra užrašyta jos ranka. Jos anūkas L. prieš 2020 m. Kalėdas teiravosi, ar ji negavo iš D. laiško su pasveikinimu, kiek žino, apie šitą laišką jis sužinojo iš D.. Prieš 2021 m. Naujuosius metus su D.bendraujant per "Messenger" programėlę, D. jos klausė, ar liudytoja negavo jos (D.) laiško, kas buvo šiame laiške, D. neminėjo (t. 1, b. l. 45-47).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-05-17 liudytoja L. A. parodė, kad dirba Vilniaus teritorinėje muitinės Mobiliųjų grupių poste (toliau - VTM MGP) vyresniąja inspektore. Pagal savo darbo funkcijas atlieka kinologo darbą, dirba su tarnybiniu šunimi, vardu Šansas. Į jos darbo pareigas įeina keleivių, bagažo, siuntų, krovinių patikra. Susipažinusi su jai pateiktu 2020-12-30 16 val. 55 min. jos surašytu prekių sulaikymo protokolu Nr. 0VMB101535, gali parodyti, kad 2020-12-30 pagal iš anksto numatytą grafiką pradėjo darbą, pagal tiesioginio viršininko nurodymą buvo paskirta dirbti į VTM Pašto postą adresu Metalo g. 5, Vilniuje, tikrinti siuntas iš rizikingų šalių. Apie 16 val. 55 min. tikrinant siuntas iš rizikingų šalių, tikrinimui atrinko siuntą iš Ispanijos. Tai buvo baltas siuntos vokas su nurodytu siuntėju ir gavėju. Atidariusi voką, viduje rado dar vieną raudonos spalvos voką, o jame muzikinį sveikinimo atviruką su sveikinimo tekstu ir įdėtas dvi nuotraukas su moters atvaizdu. Atviruko viduje taip pat rado plastiko plėvelėje susuktą augalinės kilmės plastišką medžiagą, skleidžiančią kanapėms būdingą kvapą. Tarnybinis šuo aktyviai ženklino siuntą. Įtarusi, kad tai gali būti narkotinės medžiagos – kanapių dervos, siuntą su tūriniu nusprendė sulaikyti. Neregistruotą minėtą siuntą iš Ispanijos nunešė Pašto posto darbuotojui, kuris siuntai suteikė numerį Nr. (duomenys neskelbtini), užklijavo ant voko lipduką su suteiktu numeriu ir įvedė siuntą į apskaitos sistemą. Siuntą su turiniu sulaikė vadovaujantis JT 1961 m. Bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos I sąrašu, 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencijos nuostatomis, bei Lietuvos Respublikos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymu bei Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymo Nr. 5 nuostatomis. Vėliau surašė prekių sulaikymo protokolą Nr. 0VMB101535. Sulaikytą siuntą, kaip įprastai, perdavė Vilniaus teritorinei muitinei tolimesniam tyrimui. Dėl minėtos siuntos į ją niekas nesikreipė ir niekam informacijos apie tai, kad siunta buvo sulaikyta, neteikė (t. 1, b. l. 49-50).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą, ar siuntimą, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arbą pardavimą ar kitokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą.

Iš kaltinamosios D. V. parodymų matyti, kad narkotinę medžiagą ji įgijo nusipirkdama iš nepažįstamo ir nenustatyto asmens už 10 Eur ir iš karto išsiuntė sūnui į Lietuvą, tai yra įgijo narkotinę medžiagą – kanapių dervą nusipirkdama ir platino, ją išsiųsdama sūnui.

BK 199 straipsnio 4 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų, radioaktyviųjų medžiagų ar kitų strateginių prekių, nuodingųjų, stipriai veikiančių, narkotinių, psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengiant, taip pat neturint leidimo. Taigi kontrabandai būdingi aktyvūs veiksmai, tai yra neteisėtų daiktų, nurodytų BK 199 straipsnio 4 dalies dispozicijoje, gabenimas per Lietuvos Respublikos sieną. Kaip nurodyta BK 199 straipsnio 4 dalyje, vienas iš šiame straipsnyje nurodytų uždraustų ar ribotos apyvartos daiktų gabenimo būdų – leidimo gabenti BK 199 straipsnio 4 dalyje išvardintus daiktus, tarp jų ir narkotines ar psichotropines medžiagas, neturėjimas. Bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, jog D. V. leidimą gabenti per Lietuvos valstybės sieną psichotropines medžiagas būtų turėjusi.

Teismų praktikoje išaiškinta, jog gabenimas suprantamas kaip bet koks daiktų transportavimas per valstybės sieną, per muitinę ar ją apeinant. Tai gali būti daiktų vežimas bet kokiomis transporto priemonėmis, siuntimas paštu, nešimas pėsčiomis, taip pat jų transportavimas naudojant vamzdynus, elektros linijas, vandentiekius, oro ar vandens sroves ir panašiai. Šiuo atveju, kontrabanda buvo gabenama siunčiant paštu. Tai, kad D. V. atliko aktyvius veiksmus siekdama nusiųsti sūnui narkotinę medžiagą – kanapių dervą, nustatyta byloje surinktais duomenimis, to neneigia ir pati D. V..

Aukščiau išvardintais įrodymais nustatyta, kad D. V., iš nenustatyto asmens įgijo narkotinę medžiagą – kanapių dervą ir, siekdama perduoti ją savo sūnui L. V., paštu siuntė šią narkotinę medžiagą savo motinos R. B. vardu bei jos gyvenamosios vietos adresu.

Taigi, nors pati D. V. tiesiogiai nedalyvavo pervežant narkotinę medžiagą per valstybės sieną, tačiau visi jo atlikti veiksmai – narkotinės medžiagos įsigijimas, jos pristatymui nurodytas adresas bei žinojimas, kad jos bus siunčiamos iš Ispanijos Karalystės į Lietuvą, atitinka BK 199 straipsnio 4 dalies dispozicijoje aprašytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius.

Iš bylos duomenų matyti, jog D. V. nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje, padarė veikdamas tiesiogine tyčia, suprasdamas, kad iš Ispanijos Karalystės per Lietuvos Respublikos sieną bus gabenamos narkotinės medžiagos, neturint tam leidimo ir išvengiant muitinės kontrolės ir norėjo taip veikti. Tai patvirtina ir pačios D. V. parodymai, jog medžiagą išsiuntė mamos adresu į (duomenys neskelbtini). Pirko būtent tokį kiekį, manydama, kad voke jo nesimatys.

Teismų praktika rodo, jog nustatant asmens suvokimą, kad įgyjama medžiaga yra narkotinė ar psichotropinė, suvokimą apie jos kiekius, nereikalaujama, kad asmuo žinotų konkrečius teisės aktus, nurodančius, jog ši medžiaga priskiriama prie narkotinių ar psichotropinių medžiagų, įstatymus ar poįstatyminius aktus, reglamentuojančius jos kiekių nustatymą, pakanka, kad kaltininkas bendrais bruožais suvoktų įgyjamos, laikomos ir gabenamos psichotropinės medžiagos savybes ir kiekius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-72/2007 ir kt.). Iš pačios kaltinamosios D. V. parodymų matyti, kad ji suprato, jog perka kanapių dervą (marihuaną), iš pardavėjo medžiagą įgijo ne parduotuvėje, o gatvėje, siuntė tokį kiekį, manydama, jog voke nesimatys.

2021 m. vasario 8 d. specialisto išvadoje Nr. 11-55 (21) nurodyta, kad tirti pateikta rudos spalvos medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapių derva. Kanapių dervos masė – 3,4163 g (t. 1, b. l. 28-30). Taigi medžiagos rūšis ir kiekis (DMT) identifikuotas specialisto išvadoje. Kanapių derva yra narkotinė medžiaga, įrašyta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (su pakeitimais, galiojusiais šios veikos padarymo metu) patvirtintą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslais, I-ąjį sąrašą.

Tokiu būdu, kaltinamoji D. V. neteisėtai įgijo ir siuntė iš Ispanijos Karalystės narkotinę medžiagą – kanapių dervą ir, tokiu būdu, neturėdamas leidimo, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną psichotropinę medžiagą, todėl jo veikos kvalifikuotinos pagal BK 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 1 dalį bei 199 straipsnio 4 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du sunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 5 dalis), anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, dirba, šiuo metu nedarbinga ilgalaikį laikotarpį. D. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina aplinkybė, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 41 straipsnyje (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą, tačiau konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi.

Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje nustatyta bausmę, teismas gali ir tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes.

Už sunkių BK 260 straipsnio 1 dalyje bei BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmes.

Skirdamas bausmę kaltinamajai D. V., teismas sprendžia, kad, nagrinėjamu atveju, padarytų nusikaltimų pavojingumas, atsižvelgiant į jų vietą, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytus nusikaltimus sankcijose. Taip pat, įvertinus kaltinamosios asmenybę, teismas sprendžia, kad laisvės atėmimo bausmės jai paskyrimas už sunkius nusikalimus, nebūtų teisingas. Teismas, vertindamas D. V. asmenybę, atsižvelgia į jos elgesį prieš nusikalstamų veikų padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo. D. V. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, dirba, šiuo metu yra nedarbinga dėl gydymosi nuo depresijos, jai nustatytas ilgas nedarbingumo laikotarpis. Tai rodo, kad kaltinamosios asmenybės pavojingumas mažas. Teismas taip pat vertina ir aplinkybes dėl kaltinamosios psichologinės būsenos, dėl dviejų jos sūnų mirties. Be to, įvertintina ir tai, kad kaltinamosios atitraukimas nuo visuomenės gali neigiamai paveikti jo socialinius ryšius, todėl bausmės tikslai nebus pasiekti realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę ir izoliavus ją nuo visuomenės. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, D. V. skiriant bausmes pagal BK 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 4 dalį, taikytina BK 54 straipsnio 3 dalis ir skirtinos švelnesnės, negu įstatymo už šiuos nusikaltimus sankcijose numatytos bausmės, paskiriant arešto bausmes.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu visiškai prisipažino kaltę, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl D. V. atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą, proceso išlaidas sudaro ne tik šio straipsnio 1–5 punktuose numatytos išlaidos, bet ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su įtariamojo atgabenimu iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką baudžiamajam persekiojimui vykdyti, paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo.

Kaip matyti iš bylos duomenų, D. V. atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis, ji buvo išduota Lietuvos Respublikai ir konvojuota į Lietuvą. Ispanijos Karalystėje sprendžiant jos išdavimo klausimą, ji nesutiko būti perduota Lietuvai. Policijos departamento patirtas ekstradicijos išlaidas patvirtina į bylą pateikti rašytiniai duomenys apie nurodomos išlaidų sumos pagrįstumą (t. 3, b. l. 53-82). Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, D. V. ekstradicijos išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir iš D. V. priteistinos.

Kaip jau minėta, D. V. šiuo metu yra nedarbinga dėl nustatytos depresijos, nedarbingumo laikotarpis ilgalaikis, kaltinamoji nurodė, jog Ispanijoje gauna tik nedarbingumo pašalpą 700-800 Eur. Spręstina, jog D. V. dėl sunkios materialinės padėties šiuo metu neturi galimybės iš karto sumokėti visos ekstradicijos išlaidų sumos, tačiau ji yra darbingo amžiaus, galės dirbti ir gauti nuolatines pajamas, todėl nustatytinas 24 mėnesių laikotarpis priteistų ekstradicijos išlaidų sumos sumokėjimui.

Vilniaus apygardos teismui 2022 m. liepos 4 d. pateikta pažyma dėl 402,67 Eur išieškojimo iš kaltinamosios D. V. dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų baudžiamojoje byloje.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šioje byloje nuteistajam gynėjas buvo paskirtas esant BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y., siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamosios valios. Kaip matyti iš bylos duomenų, kurie aptarti aukščiau šiame nuosprendyje, D. V. materialinė padėtis yra sunki, šiuo metu ji yra nedarbinga, gauna tik nedarbingumo pašalpa, todėl Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti

Priimant nuosprendį išspręstinas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) – vokas su raudonos spalvos voku, atvirute ir dviem nuotraukomis viduje, narkotinė medžiaga – kanapių derva (3,0234 g) ir pakuotė, saugomi Muitinės departamento prie LR FM Sulaikytų prekių administravimo skyriuje (t. 1, b. l. 41-43), konfiskuotini ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini įstatyme nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 299, 301-307, 308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 4 dalyje bei 7 straipsnio 12 punkte ir 260 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai bausmes:

- pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį – 90 parų areštą;

- pagal BK 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 1 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį – 70 parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę D. V. paskirti 90 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. V. paskirti galutinę bausmę – 60 parų areštą.

Į bausmės atlikimo laiką D. V. įskaityti laiką esant sulaikytai Ispanijos Karalystėje nuo 2022 m. kovo 16 d. iki 2022 m. kovo 17 d. bei laiką, esant suimtai nuo 2022 m. balandžio 29 d. iki 2022 m. birželio 28 d. ir laikyti, jog D. V. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę yra atlikusi.

D. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, po to ją panaikinti.

Priteisti iš D. V. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2585,51 Eur (du tūkstančiai penki šimtai aštuoniasdešimt penki Eur, 51 ct) proceso (ekstradicijos) išlaidų, nustatant 24 mėnesių terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti visą priteistą proceso išlaidų sumą į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, esančią AB SEB bankas, sąskaitos Nr. LT047044060007821039.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) – voką su raudonos spalvos voku, atvirute ir dviem nuotraukomis viduje, narkotine medžiaga – kanapių derva (3,0234 g) ir pakuote, saugomus Muitinės departamento prie LR FM Sulaikytų prekių administravimo skyriuje, konfiskuoti ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti įstatyme nustatyta tvarka.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. liepos 4 d. prašymo dėl 402,67 Eur išlaidų priteisimo iš D. V. netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.