Utenos apylinkės teismo įsakymas

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjas Vaidas Vasiliauskas, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M. (J. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. (J. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Ukrainoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji Vilniaus r., (duomenys neskelbtini)., įgijęs vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB „Visagino linija“ - operatoriumi, administracinių nusižengimų tvarka nebaustas, teistas:

1) 2015-01-05 Visagino miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, skirta bausmė - 4 (keturi) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 valandų, kas mėnesį po 30 valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2014-12-22 iki 2014-12-23, 1 (viena) para, kuri vadovaujantis BK 65 str. 2 d. 1 p. „b“ prilyginta 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms. Bausmę atlikęs;

2) 2017-03-27 Visagino miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 3 d., skirta bausmę - 24 (dvidešimt keturių) MGL (903,84 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė 16 (šešiolika) MGL (602,56 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 66 str. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2017-02-06 iki 2017-02-07, kuris vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 2 p. a., prilygintas 4 (keturių) MGL dydžio baudai ir skirta galutinė bausmė - 12 (dvylika) MGL (451,92 Eur) dydžio bauda. Teistumas neišnykęs.

J. M. kaltinamas tuo, kad smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą, o būtent: jis 2019 m. gegužės 22 dieną, apie 21 valandą 40 minučių, buto Nr. 4, esančio (duomenys neskelbtini), Visagine, kambaryje dešine ranka griebė nukentėjusiąją N. P., su kuria gyvena kartu neįregistravę santuokos, už kaklo ir ją stipriai pastūmė, tokiu būdu nukentėjusiajai N. P. sukėlė fizinį skausmą..

Šiais savo veiksmais J. M. kaltinamas padaręs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

J. M. dėl nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas kaltu prisipažino visiškai, ir paaiškino, kad su savo sugyventine N. P. kartu gyvena 12 metų, keturi metai šeima gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Visagine. Augina keturis vaikus: trys iš jų yra sugyventinės – A. P., gimusi (duomenys neskelbtini), M. ir A. P., gimę (duomenys neskelbtini) ir jų bendrą vaiką - R. M., gimusį (duomenys neskelbtini). Gyvena kartu, rūpinasi šeima ir vaikais jau 12 metų. 2019-05-22, apie 21.40 val., namo grįžo neblaivus ir tarp jo ir sugyventinės N. P. kilo žodinis konfliktas. Kas vyko vėliau neprisimena ir negali nurodyti, nes buvo neblaivus, jei sugyventinė teigia, kad ją paėmė už kaklo ir stipriai pastūmė, reiškia taip ir buvo. Tiki ir pasitiki savo sugyventine. Dėl padaryto nuoširdžiai gailisi (b. l. 131-132).

Kaltinimas J. M. grindžiamas šiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

2019-05-22, Utenos apskrities VPK Visagino PK Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Vladimiro Melničiuk tarnybiniame pranešime Nr. 0119000257612 užfiksuotais duomenimis, kur nurodyta, kad 2019-05-22 vykdant tarnybą operatyvinės grupės sudėtyje su Utenos AVPK Visagino PK Reagavimo skyriaus vyr. patruliu Egidijumi Petryla, apie 21.50 val. iš Utenos apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad pranešėjos N. P. neblaivus sugyventinis J. M. rėkauja, agresyvus, pokalbio metu bandė atimti ragelį. Namuose yra 2 nepilnamečiai vaikai: R. M., gimęs (duomenys neskelbtini) ir A. P., gimusi (duomenys neskelbtini). Atvykus ir pabendravus su pranešėja paaiškėjo, kad namo atėjo jos neblaivus sugyventinis, sukėlė žodinį konfliktą, konflikto metu griebė N. P. už kaklo ir ją pastūmė, ko pasėkoje pranešėja jautė fizinį skausmą. Apie 22.05 val. J. M. nustatytas 2,77 promilės girtumo laipsnis. Neblaivumas buvo nustatytas su alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKL-0703, patikra galioja nuo 2019-01-14 iki 2019-07-14 Nr. 0854788. Pranešėja N. P. blaivi. N. P. vaikų gyvybei bei sveikatai pavojus negrėsė, todėl nebuvo būtinybes pasitelkti Utenos VTAS, vaikai liko saugioje aplinkoje (b. l. 5-10).

2019-05-23, įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokole bei jo prieduose užfiksuotais duomenimis, iš kurių matyti, kad apžiūrėtas trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), Visagine. Apžiūros metu bute bendra tvarka nepažeista, visi daiktai savo vietose, grumtynių pėdsakų nepastebėta. Įvykio vieta nufotografuota (b. l. 11-18).

2019-05-23, 2019-05-30, nukentėjusiosios N. P. apklausų protokolais, iš kurių matyti, kad J. M. yra jos sugyventinis ir sūnaus R. M. tėvas. Su J. ji gyvena 13 metų, nuo 2015 metų gyvena bute, (duomenys neskelbtini), Visagine, čia yra šeimos namai. Kartu su J. augina jos vaikus iš ankstesnės santuokos A. P., M. P. ir A. P.. J. visus trylika metų kartu su ja rūpinasi visais keturiais vaikais, juos auklėja, uždirba pinigus šeimos poreikiams tenkinti, prižiūri namus. Santykiai tarp jos ir J. yra geri, tačiau J. turi ydą, kai būna neblaivus elgiasi neadekvačiai, triukšmauja, rėkia, gali pastumti ją. Dėl tokio jo elgesio yra sutarę jei jis vartoja alkoholį, po to jis namo negrįžta, o lieka nakvoti pas jo giminaičius. 2019-05-22, apie 15.30 val. paskambino J., kuris su draugais šventė ir iš pokalbio suprato, kad jis yra neblaivus, todėl abu nusprendė, kad jis nakvos pas giminaičius, kad nekiltų triukšmas namuose ir vaikai nematytų, jo girto. Iki einat į susitikimą su draugais J. pasakė, kad jis nakvos pas gimines, nes susitikime su draugais vartos alkoholį. Telefoninio pokalbio metu, kuris vyko apie 15.30 val., dar kartą išsiaiškino, kad jis, t. y. J. yra neblaivus, todėl jis nakvos pas gimines, namo negrįš. Apie 16.00 val. J. namo įsibrovė įlipdamas per buto balkoną. Kadangi jis buvo girtas, keikėsi ir rėkavo, iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams J. pasakė, kad jis eina miegoti pas gimines ir kai išsimiegos grįš namo. Po to, apie 19.00 val., J. skambino telefonu iš pokalbio suprato, kad jis dar girtas, dėl to jam pasakė, kad jo namo neleis, nes jis girtas. Vėliau apie 21.40 val., sūnus išėjo į laiptinę pasiimti dviračio ir tuo metu J. įėjo į butą. Įėjęs į butą pribėgo prie jos, pradėjo priekaištauti kam ji kvietė policiją, taip pat sakė, kad nori ir geria, nes čia tik jo reikalas. Į tokias jo pastabas ji atsakė, kad jei nori tai gerk, tačiau bute girtas nebūsi. Po to J. nubėgo į vaikų kambarį, paėmė dukros A. telefoną ir jį padėjo virtuvėje. Tuo metu ji paskambino į policiją. Grįžęs iš virtuvės į vaikų kambarį, kuriame ji skambino į policiją, iš rankų paėmė telefoną, taip nutraukdamas pokalbį į policija, keikėsi. Paėmė už kaklo ir taip laikė sakydamas, kad čia yra ir jo namai, kodėl ji kviečia policiją ir jį kontroliuoja. Laikydamas už kaklo jis ją nusivedė į virtuvę. Kai J. laikė už kaklo ji jautė skausmą, dar po įvykio praėjus dviem ar trims dienoms skaudėjo kaklą. Skausmo niekaip neišreiškė, tik sakė J., kad jis paleistų. Daugiau jokių smūgių J. nesudavė. Jis tik pagriebė už kaklo ir vedė iš vaikų kambario į virtuvę, taip sukeldamas fizinį skausmą. Fizinį skausmą jautė tik tada, kaip J. laikė už kaklo, daugiau joks fizinis skausmas sukeltas nebuvo. Konflikto metu du vaikai Artiomas ir M. P. bute nebuvo, jie svečiavosi pas savo močiutę, o kiti du A. ir R. buvo kitame kambaryje ir konflikto nematė. Po įvykio vaikai nieko neklausė, jokio pasikeitusio elgesio, susirūpinimo, ar išgąsčio nepastebėjo. Dėl to ir kvietė policiją, kad girtas J. nesiautėtų ir negąsdintų vaikų. Dar nori pasakyti, kad anksčiau J. yra prieš ją smurtavęs ir dėl to buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai, tai buvo 2015 sausį ir 2017 vasarį. Ji dirba UAB „Visagino linija“ todėl iki 2019-05-29 16.00 val. susisiekti su ja nepavyko, kadangi darbe telefonu ji neatsiliepia, o po darbo ilsėjosi (b. l. 21-23, 24-27).

2019-05-23, asmens apžiūros protokolu ir jo priedais, iš kurių matyti, kad nukentėjusiajai N. P. sutikus buvo atlikta jos kūno apžiūra. Apžiūros metu N. P. savanoriškai parodė savo kaklą už kurio konflikto metu griebė rankomis jos sugyventinis J. M.. Apžiūros metu ant kaklo jokių žymių nėra (b. l. 43-48).

Užbaigti procesą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-21438-19 teismo baudžiamuoju įsakymu.

Kaltinamąjį J. M. (J. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (dėl fizinio skausmo sukėlimo N. P.) ir skirti bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, uždraudžiant per bausmės atlikimo laiką bendrauti su nukentėjusiąją.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme, nuo 2019-05-22 22 valandos 00 minučių iki 2019-05-23 15 valandos 30 minučių, 1 (vieną) parą, kurį vadovaujantis BK 65 str. 1 d. b. prilyginti 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant ją išklausyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

2019-05-23, Utenos apskrities VPK Visagino PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Marytės Rašinskienės nutarimu, J. M. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei 2019-05-27 Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo Kęstučio Rimkaus nutartimi, J. M. paskirtą kardomąją priemonę -įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios N. P. ir jos vaikų, nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 50 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšiu su nukentėjusiąja bei jos vaikais, nesilankyti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Visagine, kuriame gyvena nukentėjusioji su vaikais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti

Motyvuojamoji dalis

Su siūloma bausme kaltinamasis sutinka, ir tai patvirtino 2019-07-09, savo parašu protokole dėl paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją ir proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 159, 160).

Procesas užbaigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu.

2019-05-22 Utenos apskrities VPK Visagino PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo Vladimir Melničiuk nutarimu N. P., gimusi 1985 m. gegužės 6 d. (b. l. 29, 30);

2019-05-24 Utenos apskrities VPK Visagino PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Marytės Rašinskienės nutarimu, A. P., gimusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 50, 51), M. P., gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 58, 59), A. P., gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 66, 67), R. M., gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 74, 75).

2019-07-04 Utenos apskrities VPK Visagino PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Marytės Rašinskienės nutarimu, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyresnioji specialistė Jūratė Mieželytė, gimusi (duomenys neskelbtini), pripažinta nukentėjusiųjų nepilnamečių A. P., M. P., A. P. ir R. M. atstove pagal įstatymą (b. l. 90-92, 93-95, 96-98, 99-101).

Civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareikšta nebuvo (b. l. 28, 89).

Proceso išlaidų baudžiamojoje byloje nėra.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nėra taikytas.

J. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka 2019-05-22 22 valandą 00 minutės (b. l. 136-138), paleistas 2019-05-23 15 valandą 30 minučių (b. l. 143).

J. M. 2019-05-23 Utenos apskrities VPK Visagino PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Marytės Rašinskienės nutarimu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 133-135). 2019-05-27 Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo Kęstučio Rimkaus nutartimi, J. M. paskirta kardomoji priemonė -įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios N. P. ir jos vaikų, nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 50 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšiu su nukentėjusiąja bei jos vaikais, nesilankyti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Visagine, kuriame gyvena nukentėjusioji su vaikais (b. l. 148-150).

Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Kaltinamasis J. M. teistas (b. l. 108-110).

Kaltinamasis J. M. administracine tvarka nebaustas (b. l. 107).

Baudžiamojoje byloje esančių ir teismo ištirtų įrodymų pagrindu, teismas sprendžia, kad nors kaltinamasis J. M. ir nukentėjusioji N. P. nėra sutuoktiniai ir nėra įstatymais nustatyta tvarka įregistravę partnerystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18 straipsnio 9 punktas), tačiau jie gyvena kartu, šią aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu patvirtino tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamasis J. M., todėl nors kaltinamasis ir nukentėjusioji bendrai gyveno įstatymais nustatyta tvarka neįregistravę nei santuokos, nei partnerystės, pagal įstatymą (BK 248 straipsnio 2 dalis) nukentėjusioji N. P., kaip kaltinamojo sugyventinė, turi būti laikoma nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nare, todėl J. M. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Duomenų, kad kaltinamasis J. M. yra įrašytas į psichiatrinę-narkologinę įskaitą, byloje nėra.

Kaltinamasis J. M. visiškai prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Išnagrinėjęs šią bylą, ir įvertinęs joje ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, teismas daro išvadą, kad joje ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai patvirtina, jog J. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo J. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo J. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę J. M., atsižvelgia į kaltinamojo J. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai) (BK 11 straipsnis)); į kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai); padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (kaltinamasis J. M. darydamas nusikaltimą siekė savanaudiškų tikslų (negerbė savo artimųjų, smurtavo jų atžvilgiu)), į nusikalstamos veikos stadiją (J. M. padarytas nusikaltimas baigtas), į kaltininko asmenybę (J. M. dirba, yra nebaustas už administracinių nusižengimų padarymą, jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi, ir tai jo asmenybę charakterizuoja teigiamai, tačiau neigiamai vertintina tai, kad jis anksčiau jau yra ne vieną kartą teistas už nusikaltimus, kurie buvo padaryti taip pat naudojant smurtą kitų asmenų atžvilgiu, šį nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, smurtaudamas savo artimųjų žmonių atžvilgiu, šią nusikalstamą veiką jis įvykdė įžūliai.

Dėl paminėtų jį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kad J. M. parenkama antra pagal griežtumą bausmė, numatyta jam inkriminuoto straipsnio ir jo dalies sankcijoje, kurios dydis nustatomas artimas vidurkiui Baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytam baudos dydžiui. Pagrindo skirti kaltinamajam dar griežtesnę, BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą, vieną iš alternatyvių bausmių, pagrindo nėra.

Nustatant bausmės dydį, atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, ir į protingumo, bei teisingumo principų paskirtį, todėl jam skiriamos bausmės dydis parenkamas mažesnis už jam inkriminuoto straipsnio ir jo dalies sankcijoje numatytą baudos dydžio vidurkį, kaip ir prašo prokuroras (BK 47, 61 straipsniai).

Pagrindo taikyti J. M. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio nuostatų, nėra.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta baigiant bylą teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino dėl jam pareikšto kaltinimo, J. M. atžvilgiu yra taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos (BK 64¹ straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš artimus šeimos narius, todėl jam papildomai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Kaltinamajam J. M. ikiteisminio tyrimo metu 2019-05-23 Utenos apskrities VPK Visagino PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Marytės Rašinskienės nutarimu, paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir 2019-05-27 Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo Kęstučio Rimkaus nutartimi, J. M. paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios N. P. ir jos vaikų, nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 50 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšiu su nukentėjusiąja bei jos vaikais, nesilankyti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Visagine, kuriame gyvena nukentėjusioji su vaikais, šį teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti, panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

J.M. (J. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusį (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai N. P.) ir skirti jam bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu J. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. M. skirti galutinę sumažintą bausmę - laisvės apribojimą 8 (aštuoneriems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į J. M. skirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laiką jo išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2019-05-22, 22 valandos 00 minučių iki 2019-05-23, 15 valandos 30 minučių, 1 (vieną) parą, prilyginant vieną sulaikymo parą dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktu, J. M., jam skirtos sumažintos bausmės - laisvės apribojimo vykdymo laikotarpiu, uždrausti bendrauti su nukentėjusiąja N. P., gimusia (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, skirti J. M. baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant jį per 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, išklausyti minėtą programą.

J. M. išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus (BK 48 straipsnio 3 dalis).

Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdyti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka.

Iki šio teismo baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti, palikti galioti J. M. ikiteisminio tyrimo metu 2019-05-23, Utenos apskrities VPK Visagino PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos nutarimu, paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir 2019-05-27, Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios N. P. ir jos vaikų, nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau nei 50 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšiu su nukentėjusiąja bei jos vaikais, nesilankyti bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Visagine, kuriame gyvena nukentėjusioji su vaikais, o šį teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti, šias kardomąsias priemones panaikinti.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu, jei baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė (BPK 425 straipsnio 4 dalis).