- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-02
- Bylos Nr.
- 1A-181-508-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-56-2-00014-2010-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Emilija Akelienė
- Nukentėjusysis
- D. R.
- Nuteistasis
- D. R.
Pranešėjas: E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-181-508/2011;
Teisėjas A. Vieraitis Proceso Nr. 1-56-2-00014-2010-2;
2011 m. birželio 02 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nukentėjusiojo D. R. atstovei pagal įstatymą R. K., nuteistajam D. R., jo gynėjai advokatei Audronei Neniškienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. R. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010-12-06 nuosprendžio, kuriuo D. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 164 str., ir nuteistas 6 (šešiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 30 val. per mėnesį. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 ir 3 d., bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2008-02-18 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 50 BBND baudos bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 (aštuoni) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti visuomenės labui po 40 val. per mėnesį, iš viso – 320 val.
D. R. pagal LR BK 164 str. dėl vengimo išlaikyti vaiką laikotarpiais nuo 2004-01-16 iki 2006-07-01 ir nuo 2010-01-05 iki 2010-03-08 išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. R. pagal LR BK 164 str. nuteistas už tai, kad po to, kai Kauno miesto apylinkės teismas 2003-12-16 sprendimu nutraukė jo santuoką su R. R. (dabar – K.) ir patvirtino šių asmenų, buvusių sutuoktinių, sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tame tarpe ir kaltinamojo įsipareigojimą teikti sūnui D. R., gim. 1998-12-05, išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, visiškai nemokėdamas (nepervesdamas teismo sprendimu nustatyta tvarka į vaiko motinos sąskaitą banke) šių lėšų ir neteikdamas vaikui būtinos materialinės paramos jokiu kitu būdu, nuo 2006-07-01 iki 2010-01-05 vengė pareigos išlaikyti savo vaiką.
D. R. pagal LR BK 164 str. buvo kaltinamas tuo, kas esant Kauno miesto apylinkės teismo 2003-01-16 sprendimui, pagal kurį D. R. sūnaus D. R. išlaikymui mokės iki jo pilnametystės 2016-12-05 periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt R. K. (R.), pastarajai 2007-06-27 pateikus antstoliui A. M. K. miesto apylinkės teismo 2007-06-11 išduotą vykdomąjį raštą, dėl ko antstolis 2007-06-27 pradėjo vykdomąją bylą, nemokėjo šių teismo priteistų lėšų laikotarpyje nuo 2004-01-16 iki 2010-03-08, nors 2008-07-01 jis buvo raštiškai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 164 str., nuo 2004-01-16 iki 2006-04-28 dirbo UAB (duomenys neskelbtini) bei nuo 2006 -05-02 iki 2010-03-08 UAB (duomenys neskelbtini) vadovu ir turėjo pajamų, darbo biržoje registruotas nebuvo, kitokio darbo šiuo laikotarpiu nesiieškojo, taip pat nurodytu laikotarpiu neteikė vaiko išlaikymui ir jokios kitos būtinos materialinės paramos, tokiu būdu vengė pareigos išlaikyti savo vaiką D. R.. D. R. pagal LR BK 164 str. dėl vengimo išlaikyti vaiką laikotarpiais nuo 2004-01-16 iki 2006-07-01 ir nuo 2010-01-05 iki 2010-03-08 išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Šalies argumentai
Nuteistasis D. R. apeliaciniu skundu prašo 2010-12-06 nuosprendį panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad teismas turėjo jį visiškai išteisinti, tačiau to nepadarė. Teismas vertino vien R. R. parodymus, o į jo parodymus pilnai neatsižvelgė. Jis išsamiai teismui paaiškino, kad yra tik formalus UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, ir tai, kad įmonė nevykdo jokios veiklos, jis negauna jokių pajamų, o įmonę išregistruoti neturi galimybių, nes nėra sumokėti mokesčiai. Be to, per laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2010-01-05 iki dabar jis neturi jokių pajamų, neįsigijo jokio turto. Nebuvo vengimo išlaikyti vaiką, nes nebuvo tokios situacijos, kad būtų įsigijęs kokio nors turto, jį būtų pardavęs ir pinigus išleidęs savo reikmės, o ne vaiko poreikiams. Taip pat negavo ir kitokių pajamų, kurias būtų panaudojęs savo reikmėms. Byloje yra duomenys, kad vienintelis jam priklausantis turtas, automobilis buvo perduotas R. K., ir užskaityta 9000 Lt įsiskolinimo suma. Byloje yra visi įrodymai ir apie tai, kad jis nuolat ieškojo darbo, dalyvavo atrankose, tačiau realiai jam darbas pasiūlytas nebuvo. Darbo biržoje jo kaip ieškančio darbo neregistruoja, kadangi tebėra neišregistravęs įmonės. Dėl šių aplinkybių yra visiškai aišku, kad jis piktybiškai išlaikyti vaiko nevengia, o teikti jam išlaikymą tinkamai neturi galimybių dėl objektyvių aplinkybių. Teismas vertindamas parodymus nurodo, kad liudytoja L. D., girdėjo, kaip jos dukra R. K. kalbėjo su juo telefonu ir ragino jį pervesti į sąskaitą pinigus dalimis, tačiau konstatuoja, kad jis to nedarė visiškai. Iš tikrųjų byloje yra duomenų, kad jis norėjo R. K. pinigus pervedinėti dalimis, tačiau pinigai banko pavedimais buvo grąžinti atgal.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, prokurorą ir nukentėjusiojo atstovę pagal įstatymą, prašiusius nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo D. R. apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo D. R. nusikalstamą veiką pagal LR BK 164 str. ir paskyrė bausmę, nepažeidžiant bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nenustatyta.
Šalies argumentai
Apeliantas savo kaltę dėl vengimo išlaikyti vaiką neigia, nurodydamas, kad vaiko neišlaiko dėl objektyvių priežasčių, tačiau pripažindamas jį kaltu pagal LR BK 164 str. pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo D. R., jo atstovės R. K., liudytojų L. D., A. M., O. R., J. R. parodymais, Kauno miesto apylinkės teismo 2003-12-16 sprendimu, antstolio vykdomosios bylos duomenimis, Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administracijos pažyma, mokesčių inspekcijos pažyma, Valstybinio socialinio draudimo pažyma, Darbo biržos pateiktais duomenimis, Juridinių asmenų registro duomenimis bei kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Šie įrodymai papildo vienas kitą ir atskleidžia faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, paneigia nuteistojo versiją, kad vaiko neišlaiko dėl objektyvių priežasčių, įrodymai nešališkai ištirti teisiamajame posėdyje, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertina juos kaip D. R. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 164 str., įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismo 2003-12-16 sprendimu bendru abiejų sutuoktinių pareiškimu buvo nutraukta santuoka tarp D. R. ir R. R., tuo pačiu sprendimu nuspręsta, kad D. R. sūnaus D. R. išlaikymui iki jo pilnametystės mokės periodines išmokas kas mėnesį po 400 Lt (1 t., b.l. 9).
Antstolio A. Maliukevičiaus kontoros vykdomosios bylos Nr.0135/07/01047 duomenimis, D. R. nuo 2007-06-11 iki 2010-03-08 išlaikymo vaikui neteikė, priverstinai išieškota tik 9000 Lt., išieškotojai natūra perimant varžytinėse neparduotą skolininko automobilį. Paskutinį kartą byloje fiksuota kaltinamojo įsiskolinimo suma 2009-08-01 – 18212,45 Lt. 2008-07-01 D. R. yra pasirašytinai byloje įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už vengimą pareigos išlaikyti vaiką (1 t., b.l. 46-127).
Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administracija pažymi, jog iš šio fondo D. R. nuo 2008-02 mėnesio paskirta mokėti po 195 Lt išmokų, faktiškai mokama nuo 2008-08-05, apie tai 2008-07-29 ir 2010-04-29 fondo administracija raštiškai informavo ir D. R., išaiškindama pasekmes (1 t., b.l. 137-140).
Darbo biržos duomenimis, D. R. kaip ieškantis darbo, niekada nesiregistravo (2 t., b.l. 16). Informaciniais VSDF duomenimis D. R. yra įdarbintas (apdraustas valstybiniu socialiniu draudimu) UAB(duomenys neskelbtini) nuo 2006-05-02 (2 t., b.l. 15). VSDFV Vilkaviškio skyrius 2010-05-24 pažymoje nurodė, kad nuo 2007-01-01 VSD fondui UAB (duomenys neskelbtini) deklaruoja, jog kaltinamajam, kaip šios įmonės darbuotojui, priskaičiuojama kas mėnesį po 100 Lt darbo užmokesčio - pajamų, nuo kurių skaičiuojamos VSD įmokos (1 t., b.l. 155-156). Marijampolės apskrities VMI 2010-07-09 pažymoje Nr. (16.9-11M)-R3-1520 nurodyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) PVM deklaracijas įstaigai teikė tik iki 2007 m. 04 mėn. imtinai, 2007-12-14 įmonė išregistruota iš tokio mokesčio mokėtojų registro, - įstaigai pateiktų deklaracijų duomenimis įmonė iš valstybės biudžeto susigrąžino, kaip tokio mokesčio permokas - 2006 metais: už 07 mėn. – 1248 Lt, už 08 mėn. – 4110 Lt, už 09 mėn. – 1998 Lt, už 11 mėn. – 1754 Lt, už 12 mėn. – 2378 Lt; 2007 metais: už 01 mėn. – 3427 Lt, už 03 mėn. – 29 Lt (1 t., b.l. 146, 147-152).
Pirmosios instancijos teisme apklaustas mažametis nukentėjusysis D. R. parodė, kad tėtis su juo ir mama nebegyvena jau ketveri metai. Tėtis jam yra nupirkęs baltinius, marškinėlius, bliuzoną, taip pat susitikimų metu, vidutiniškai vieną kartą į mėnesį, jis jam duoda 10-20 Lt kišenpinigių, kartais papildo telefono kortelės sąskaitą 10 Lt.
Nukentėjusiojo D. R. atstovė pagal įstatymą R. K. pirmosios instancijos teisme parodė, kad po santuokos nutraukimo nuo 2006-07-01 nė karto nepervedė, priteistos sumos vaiko išlaikymui, materialiai jo nerėmė, išskyrus pavienius atvejus, kai du kartus nupirko jam po vieną drabužį. Sūnus pasigirdavo, jog susitikimų su tėvu metu, gal vieną kartą per tris mėnesius, šis jam duoda po 5-10 litų kišenpinigių, tačiau vaikas juos išleisdavo savo nuožiūra pramogoms, žaidimams, todėl tokia parama niekaip nepadėjo tenkinti būtinus vaiko auginimo poreikius.
Liudytoja L. D. pirmosios instancijos teisme parodė girdėjusi, kaip R. K. telefonu ragino D. R. pervesti į jos sąskaitą pinigus vaiko išlaikymui, jeigu neišgalintis pervesti iš karto visos sumos, tai bent dalimis, tačiau D. R. to nedarė visiškai.
Liudytoju apklaustas antstolis A. Maliukevičius parodė, kad nuo 2007-06-27 vykdo išlaikymo vaikui išieškojimą iš D. R.. Per šį laikotarpį išlaikymo vaikui kaltinamasis nemokėjo visiškai nei geruoju, nebuvo nė kiek išieškota ir priverstinai, išskyrus, kad buvo perduota išieškotojai R. K. šios sutikimu vaiko išlaikymo skolai iš dalies padengti kaltinamojo automobilis. Vykdymo eigoje oficialiai raštu įspėjo D. R. apie jam gresiančią baudžiamąją atsakomybę, taip pat siūlė kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (galimo sumažinimo), tartis su išieškotoja dėl paramos vaikui teikimo savo darbu, kitokiais įmanomais būdais, tačiau kaltinamasis to nepadarė. Priverstinai išlaikymas vaikui nebuvo išieškotas dėl to, kad pagal oficialius registrus kaltinamasis negavo pajamų, neturėjo daugiau turto, kurį būtų galima tam areštuoti ir realizuoti. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų dėjęs kokias tai pastangas bent iš dalies išlaikymą mokėti.
Liudytojai O. R. ir J. R. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jiems žinoma, jog jų sūnus D. R. buvusiai žmonai pinigų vaiko išlaikymui nemokėjo, nes neturėjo iš ko, jie patys išlaiko sūnų.
Šių pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad D. R. nuo 2006-07-01 iki 2010-01-05 vengė pareigos išlaikyti savo vaiką. LR BK 164 str. numatyta nusikalstama veika – vengimas išlaikyti vaiką, nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais – kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. Byloje nustatytos aplinkybės, kad nuteistasis D. R., būdamas sveikas ir darbingas, turėdamas aukštąjį išsilavinimą, įkūręs UAB (duomenys neskelbtini, kuri aktyvią ūkinę veiklą vykdė iki 2007 m. balandžio mėnesio, būdamas šios bendrovės direktoriumi, nesiima jokių veiksmų dėl nemokios įmonės likvidavimo, gyvena prisitaikęs prie jam palankių sąlygų, išlaikomas garbaus amžiaus savo tėvų, pastangos išlaikyti savo vaiką minimalios – susitikimo su sūnumi metu duodant jam kišenpinigių, kurių vaiko išlaikymui nepakanka. Be to, nuteistasis, turėdamas pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką ir, kaip jis pats nurodė skunde, dėl įmonės nemokumo nesugebantis teikti materialinės paramos, nesiėmė jokių priemonių pakeisti sutarties sąlygų dėl vaiko išlaikymo, nesikreipė dėl to nei į antstolį, nei į teismą ar mažamečio nukentėjusiojo atstovę pagal įstatymą, jis neieškojo jokių teisinių priemonių tinkamai įgyvendinti savo pareigą. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad D. R. tai darė sąmoningai, siekdamas išvengti pareigos išlaikyti vaiką, kuri nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, apie kurį jis žinojo, be to, jis antstolio 2008-07-01 buvo oficialiai įspėtas dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 164 str. vengiant išlaikyti savo vaiką. Pagal skundžiamame nuosprendyje nurodytas faktines šios bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad D. R. tyčia vengė pareigos išlaikyti vaiką, aprašytos veikos turinys atitinka visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius LR BK 164 str. numatytos nusikalstamos veikos požymius, teisinis vertinimas atitinka ir teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.
Nepagrįstas apelianto skundo teiginys, kad teismas atsižvelgė tik į nukentėjusiojo atstovės R. K. parodymus, o į jo parodymus pilnai neatsižvelgta. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, konstatuoja, jog nagrinėjant bylą, pirmosios instancijos teismas rungtyniškumo principo nepažeidė, teisiamojo posėdžio metu buvo leista pasisakyti ne tik nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą R. K., tačiau teismas išklausė ir kaltinamąjį D. R., jo tėvus O. R. ir J. R., kurie buvo apklausti liudytojais. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis LR BPK 20 str. įtvirtinto leistinumo principo bei įrodymų vertimo taisyklių, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Kitų proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti teismo nuosprendį. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atlikęs išsamų įrodymų vertinimą, LR BPK 20 str. nuostatų nepažeidė, skundžiamame nuosprendyje motyvuotai nurodyta, kokiais įrodymais grindžiama D. R. kaltė, padarius LR BK 164 str. numatytą nusikaltimą, aptarta, kodėl D. R. nurodytos aplinkybės nelaikytinos objektyviomis siekiant pateisinti vengimą išlaikyti vaiką, nuosprendis motyvuotas ir nėra pagrindo su teismo išvadomis nesutikti.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodė, kad jis norėjęs R. K. pinigus pervedinėti dalimis, tačiau pinigai banko pavedimais buvo grąžinti atgal. Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą D. K. apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad nuteistasis kelis kartus buvo pervedęs 40, 60 ir 70 Lt sumas, tačiau iš nuteistojo ir jo artimųjų sulaukė priekaištų, todėl nurodytas sumas grąžino. Pažymėtina, kad nuteistasis privalo savo pareigą išlaikyti vaiką vykdyti tinkamai, nesukeliant jokių dviprasmiškų situacijų ir kad priteistina suma būtų mokama išimtinai vaiko interesams patenkinti.
Pagrįstai pripažinęs D. R. kaltu pagal LR BK 164 str., pirmosios instancijos teismas motyvuotai paskyrė jam bausmę, nepažeisdamas LR BK 54 str. nurodytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, bausmė tinkamai individualizuota. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirtoji šešių mėnesių viešųjų darbų bausmė įpareigojant jį per mėnesį išdirbti po 30 val. neatlygintinai visuomenės labui, yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir tinkama bausmės tikslams pasiekti (LR BK 41 str.). Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamą veiką D. R. padarė būdamas neatlikęs bausmės pagal ankstesnį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė LR BK 64 str. 1 ir 3 d. nuostatas ir paskirtąją bausmę dalinio sudėjimo būdu pagal bausmių keitimo taisykles, numatytas LR BK 65 str., subendrino su Kauno miesto apylinkės teismo 2008-02-15 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.
Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina D. R. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 164 str., apeliantui nepateikus kitų objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima padaryti priešingas išvadas, negu padarytos skundžiamame nuosprendyje, nuteistojo prašymas jį išteisinti, atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo D. R. apeliacinį skundą atmesti.