- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-02
- Bylos Nr.
- TS-58-1011/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Nuteistasis
- G. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo G. S., a. k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023-05-02 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir lygtinio paleidimo taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2023-05-02 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) nuteistajam G. S. atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nutarime nurodoma, kad Kauno apygardos teismo 2010-10-26 nuosprendžiu G. S. nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 str. 2 d. 2, 6 p., paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2010-02-11; bausmės pabaiga – 2025-02-11. Neatliktos bausmės dalis 2023-04-26 – 1 metai 9 mėnesiai 16 dienų; 2/3 dalys teismo paskirtos bausmės atlikta 2020-02-11.
Komisija, vadovaudamasi Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 85 str. 2 d., įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus nustatė, kad Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijai teikiamas šeštą kartą. Lygtinio paleidimo atveju planuoja gyventi: (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2022-05-11 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo ir rekomendavo – tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą. Komisijos rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpiu (nuo 2022-05-11), nuteistasis G. S.: dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“; yra išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus; atlieka neatlygintinus darbus, susijusius su aplinkos bei teritorijos tvarkymu, buitimi; komisijos rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpiu skatintas; tęsia dalyvavimą savitarpio pagalbos grupės AA susirinkimuose.
Taip pat nurodoma, kad G. S. neatrodo lengvai paveikiamas kitų asmenų, praeities nusikaltimai įvykdyti paties, kitiems asmenims tiesiogiai įvykiuose nedalyvaujant, didžiąja dalimi nusikalstamumą įtakojo jo paties elgsena esant alkoholinio apsvaigimo būsenoje. Nuteistasis pirmą kartą nuteistas būdamas gan brandaus amžiaus (31 m.), nusikalstamos praeities iki pirmojo nusikaltimo nėra turėjęs. Pirmojo nusikaltimo metu G. S. buvo neblaivus, nusikalto, kai kartu su auka, (iki jiems susipykstant) vartojo alkoholį. G. S. tuo metu jau buvo sukūręs savo šeimą bei susilaukęs vaikų. Antrojo nusikaltimo metu, taip pat – nužudė žmogų konflikto metu būdamas neblaivus. Remiantis praeities nusikaltimų aplinkybėmis, motyvais bei situaciniais veiksniais, galima daryti prielaidas, jog nuteistasis, nors ir neigia kad praeityje turėjo alkoholio vartojimo problemų, visgi negebėjo įvertinti savo ankstesnio patyrimo ir/ar laisvalaikio praleidimo būdo pasekmių ir padarė kitą (analogišką) nusikaltimą. Kaltinamojo nuosprendžio duomenų analizė leidžia daryti prielaidas, jog nuteistojo elgesys bei socialiai nepageidautinos laisvalaikio leidimo formos (girtavimas, bendravimas su kriminalinį patyrimą turinčiais asmenimis, lankymasis bendrabučiuose, jo bedarbystė) turėjo įtakos jo praeities nusikalstamumui.
Nuteistasis tam tikrais gyvenimo laikotarpiais turėjo sunkumų rasti bei išlaikyti darbą, t. y. nusikaltimą įvykdė kaip būdamas „nedirbantis, darbo biržoje registruotas“ asmuo, tačiau darbui yra motyvuotas, turi darbinės patirties bei darbo įgūdžių, darbo vietoje geba vykdyti pavestas funkcijas bei darbdavio pavedimus, nėra duomenų apie darbo drausmės pažeidimus G. S. dirbant pataisos įstaigoje. G. S. neneigia, jog laisvėje vartojo alkoholį, pasak nuteistojo, vartojimo įpročiai probleminiais nebuvę, teigia alkoholį vartojęs retai ir tik progoms esant. Tačiau nusikalstamo elgesio analizė leidžia manyti, jog alkoholio vartojimo įpročiai galėję būti probleminiai, kadangi abi nusikalstamos veikos – nužudymai buvo padarytos asmeniui esant neblaiviam. Nuteistasis neigia, jog santuokos nutraukimo viena priežasčių buvusi jo alkoholio vartojimo problema. Asmens bylos bei „Individualaus darbo su nuteistuoju knygelės“ įrašų analizė leidžia manyti, jog visgi G. S. praeityje buvo linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, pats interviu metu minimizuoja alkoholio vartojimo dažnius, nenurodo, jog alkoholio vartojimas yra sietinas su jo paties nusikalstamumu. Nors bausmės atlikimo metu G. S. buvo labiau orientuotas į darbinį užimtumą, tačiau ruošiantis galimam lygtiniam paleidimui, teigiamai reagavo į jo atžvilgiu teikiamas rekomendacijas ir aktyviau įsitraukė į intervencinių priemonių vykdymą.
Taip pat nurodoma, kad nuteistasis geba atpažinti savo problemas, geba tam tikras problemas susieti su paties nusikalstamumu, tačiau praeityje turėjo sunkumų problemas įveikti jas socialiai priimtinais būdais bei metodais, negebėjo įvertinti praeities patyrimo, nesureikšmino įvykių sekos iki pasikartojančio (analogiško) nusikaltimo fakto. Pastaruoju metu nuteistasis dalyvavo elgesio korekcijos programose, įvadinio užsiėmimo metu buvo stebėti sunkumai susiję su emocijų valdymo ypatumais, savęs vertinimu, nustatytos terapinio darbo kryptys orientuotos į emocijų atpažinimą, jų valdymą, savivertės ugdymą, tačiau priemonių metu stebimi teigiami pokyčiai, savianalizė vertinama kaip sėkminga. G. S. suvokia savo elgesio pasekmes, tačiau pasekmių vertinimą linkęs labiau analizuoti iš savo individualių poreikių prizmės, stokoja nusikaltimų pasekmių suvokimo iš aukų artimųjų prizmės. Vertinimo metu gautų duomenų analizė leidžia formuoti prielaidą, jog nuteistojo gebėjimas suprasti ar atjausti kitus nėra emociškai gilus, stokojama personalizuotos empatijos aplinkiniams ar kaltės jausmo išgyvenimo visuomeniniame-socialiniame diapazone. Nuteistasis kasdienėse situacijose linkęs pasikliauti savo tiesioginiu patyrimu, tam tikru laipsniu gali būti lankstus bei priimti kitokią nuomonę ar keisti savo požiūrį.
Nuteistasis neišreiškia nusikalstamą elgesį palaikančių nuostatų, gyvenimo istorijoje abi nusikalstamos veikos nebuvo planuotos ar įtakotos finansinės naudos motyvų, o sietinos su impulsų kontrolės stoka alkoholinio apsvaigimo būsenoje. G. S. pasisako, jog visuotinas, socialiai priimtinas vertybes linkęs pripažinti bei ateityje tikisi jomis vadovautis. Geba pripažinti ir suvokti kaltę, tačiau nesureikšmina savo veiksmų sekos iki nusikaltimų fakto. Bausmės atlikimo metu buvo baustas dėl įvairių nusižengimų (nurodymų nevykdymo, draudžiamų daiktų laikymo, mainų, pornografinio turinio duomenų laikymo, dienotvarkės pažeidimų), tačiau nedemonstruoja aktyvaus priešiškumo jo atžvilgiu vykdomai priežiūrai, bene visą laikotarpį dirba, nėra reiklus įstaigos administracijai, stebimas gan disciplinuotas elgesys, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones stengiasi vykdyti. Vertinimo metu deklaruoja visuomenės vertybes ir normas, tačiau jų įgyvendinimas ateityje priklausys nuo jo paties patyrimo bei nusikalstamo elgesio pasekmių vidinio įsivertinimo.
G. S. pakartotinio nusikalstamumo ir smurtinio elgesio rizika yra vidutinė.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus aptartas aplinkybes, Nutarime konstatuota, kad G. S. nepadarė pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir vienbalsiai nutarta netaikyti jam lygtinio paleidimo BVK 82 str. 1 d. 3 p. pagrindu.
G. S. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su skundu, kuriame nurodoma, kad atsižvelgus į tai, aks išdėstyta Nutarime, visi aspektai rodo, jog rizika yra suvaldyta, ji šiuo metu yra vidutinė, jis vykdė ir toliau vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įgyvendino lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų komisijos rekomendacijas. Taip pat pažymėta, jog jis šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, žmonės, kurie supa jį, padeda tobulėti, jis nesijaučia atstumtas, o priešingai – jaučiasi komandos ar net bendruomenės dalimi. Darbas jam padėjo suvokti, kad būdamas tarp žmonių, jis gali integruotis į visuomenę, pritapti ir jaustis žmogumi, kas sunkiai įmanoma laisvės atėmimo vietoje. Nurodė, jog jis yra išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus, dirba visuomeninius neatlyginamus darbus, Komisijos rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpiu yra skatintas, kas parodo, jog jis yra geranoriškas administracijos atžvilgiu ir laikosi nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, supranta ir tai, kad tai yra jo pareiga. Analizuoja ir suvokia alkoholio žalą, lanko anoniminių alkoholikų užsiėmimus ir suvokia, kad gydytis turės visą likusį gyvenimą. Nurodo, kad labai gailisi dėl praeityje padarytų nusikalstamų veikų, yra pasiruošęs integruotis į visuomenę, ateityje stengsis gyventi sąžiningai, dirbti, rūpintis šeima.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, G. S. prašo panaikinti Nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Atsiliepimų į skundą negauta.
Nuteistojo G. S. skundas tenkintinas. Skundžiamas Nutarimas naikintinas ir G. S. taikytinas lygtinis paleidimas.
Pagal BVK 82 str. 1 d. 3 p. terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 d. nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jeigu jiems paskirta bausmė viršija 10 metų, bet neviršija 25 metų laisvės atėmimo.
Taigi, nurodytose BVK nuostatuose aiškiai suformuluoti formalieji kriterijai, kuriuos nustačius, nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad G. S. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, numatytas BVK 82 str. 1 d. 3 p., nes nors jis yra nuteistas už tyčinės nusikalstamos veikos įvykdymą ir atlieka 15 metų laisvės atėmimo bausmę, 2/3 bausmės dalis buvo atlikta 2020-02-11. Čia pastebėtina, kad G. S. jau yra atlikęs ženkliai didesnę negu 2/3 jam paskirtos bausmės dalį, o neatliktos bausmės dalis šiuo metu – kiek daugiau negu 1 metai 8 mėnesiai.
Tačiau formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, tačiau vertintina ir jo nusikalstamo elgesio rizika, tai pat ar pažanga ją mažinti yra akivaizdi.
2023-04-13 socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad G. S. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Iš Nutarimo motyvuojamosios dalies matyti, kad G. S. elgesys bausmės atlikimo metu iš esmės yra charakterizuojamas tik teigiamai. Todėl, teismo vertinimu, Komisijos sprendimas netaikyti G. S. lygtinio paleidimo iš esmės nėra tinkami motyvuotas BVK 82 str. 1 d. 3 p. numatyto materialaus kriterijaus – pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką – analize; kodėl buvo priimtas sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo – nėra aišku.
Minėta aplinkybė – nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką – yra vertinamojo pobūdžio. Pažymėtina, kad pagal BVK 82 str. 1 d., sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi, t. y. tokia, jog net ir esant šiai rizikai vidutinei, laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens daromos pastangos pasitaisyti yra tokios ženklios, kad jas vertinant nekiltų pagrįstų abejonių, jog baudžiamojo proceso tikslai gali būti pasiekti nuteistajam būnant laisvėje, o ne toliau atlikinėjant bausmę. O ir teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, jog sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, jo elgesys bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo laipsnis, ankstesni teistumai, kitos reikšmingos aplinkybės, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant lygtinį paleidimą.
Vertinant G. S. asmens byloje esančius duomenis pirmiausiai pažymėtina, kad nuteistasis iki Kauno apygardos teismo 2010-10-26 nuosprendžio priėmimo, kuriuo paskirtą bausmę šiuo metu ir atlieka, buvo teistas vieną kartą, tačiau teistumas buvo išnykęs. Taigi, G. S. kriminalinio elgesio nuostatos taip pat nusikalstamo gyvenimo būdo įpročiai nebuvo tvirtai susiformavę. G. S. paskutinė įvykdyta nusikalstama veika – labai sunkus nusikaltimas, nusikalstama veika įvykdyta neplanuotai, spontaniškai, jos pasekmės yra negrįžtamos. Tačiau, teismo vertinimu, svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nagrinėjamu atveju, vis tik didžiausia reikšmė skirtina nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu analizei.
2022-10-03 socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad G. S. bene viso bausmės atlikimo laikotarpiu pataisos įstaigoje dirba, taip pat, savanoriška iniciatyva atlieka ir neatlygintinus darbus; stebima motyvacija darbiniam užimtumui, darbui bei jo išlaikymui. Taigi nors nuteistasis tam tikrais gyvenimo laikotarpiais turėjo sunkumų rasti bei išlaikyti darbą, tačiau darbui yra motyvuotas, turi darbinės patirties bei darbo įgūdžių, darbo vietoje geba vykdyti pavestas funkcijas bei darbdavio pavedimus, nėra duomenų apie darbo drausmės pažeidimus G. S. dirbant pataisos įstaigoje. Pažymėta, kad nuteistojo motyvacija darbinei veiklai bei nuosekliai kaupiama darbo patirtis, gali būti vertinama kaip viena iš teigiamų resocializacijos proceso prielaidų. G. S. nelinkęs vadovautis neformaliomis nuteistųjų taisyklėmis ar subkultūros nuostatomis, šiuo metu geba atpažinti praeities socialinius veiksnius kurie turėjo įtakos nusikalstamumui. Vykdydamas rekomendacijas 2020-11-20 kreipėsi į įstaigos psichologus, pasirašytinai įsipareigojo dalyvauti intervencinėse priemonėse, orientuotose į jo kriminogeninių poreikių rizikos valdymą ir pradėjo dalyvauti elgesio korekcijos programoje „Tavo strategija“, bei sėkmingai ją baigė (programos baigimo pažymėjimas išduotas 2021 m. kovo mėn.). Toliau, tęsdamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijų vykdymą, kreipėsi į įstaigos resocializacijos skyriaus Priklausomybių konsultantą, dalyvavo priklausomybių valdymo tematikos užsiėmimuose. Suteikus teisę dirbti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų, G. S., kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl leidimo lankytis anoniminių alkoholikų susirinkimuose, vienoje Vilniaus mieste veikiančioje grupėje. Prašymus teikė nuosekliai, ir nuo 2022 m. sausio mėnesio lankosi kassavaitiniuose AA savitarpio pagalbos grupės susitikimuose. Taigi, nors nustatytos piktnaudžiavimo alkoholiu srities sąsajos su nusikalstamumu, bausmės atlikimo metu nuteistasis sprendė su savo nusikalstamumu susijusias problemas, dalyvavo tikslinėse priemonėse. Pokalbių metu deklaruoja neigiamas nuostatas alkoholio vartojimo atžvilgiu, išleidžiant trumpalaikėms išvykoms į namus, alkoholio vartojimo atvejai nefiksuoti, kas sudaro prielaidas teigti, jog G. S. yra pajėgus valdyti su jo nusikalstamumu susijusius poreikius. Socialiniai ryšiai palaikomi su buvusia sutuoktine, dukterimi bei seserimi. Bausmės atlikimo metu neatrodo itin socialiai uždaras, bendrauja su kitais nuteistaisiais gyvenamojoje zonoje ar darbo vietoje, bausmės atlikimo metu nėra baustas dėl fizinio smurto naudojimo, taip pat nėra duomenų, jog linkęs konfliktuoti su kitais. G. S. geba atpažinti savo problemas, geba tam tikras problemas susieti su paties nusikalstamumu. Vykdydamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos rekomendacijas, G. S. dalyvavo elgesio korekcijos programoje, stebimi teigiami pokyčiai bendravimo įgūdžių, motyvacijos valdyti alkoholio vartojimo įpročius srityse, pastangos pasirengti gyvenimui laisvėje, atkurti/gerinti tarpasmeninį ryšį su savo artimaisiais, pasirūpinti savo pirminiu finansiniu paketu, reikalingu būtinosioms išlaidoms paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Įrodymų jog nuteistasis yra susijęs su kriminaline subkultūra ar remia nusikalstamumą palaikančius principus, nepaisant to, jog turi ilgametės bausmės atlikimo įkalinimo įstaigoje patirties, nėra. G. S. interviu metu pasisako, jog visuotinas, socialiai priimtinas vertybes linkęs pripažinti bei ateityje tikisi jomis vadovautis. Geba pripažinti ir suvokti kaltę, bene visą laikotarpį dirba, nėra reiklus įstaigos administracijai, stebimas gan disciplinuotas elgesys.
G. S. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemones vykdė, bausmės atlikimo metu mokėsi ir įgijo avalynės gamintojo specialybę. demonstravo ir savanoriškas iniciatyvas siekiant atlikti neatlygintinus darbus, galinčius pagerinti nuteistųjų gyvenimo sąlygų ar aplinkos gerbūvį; bausmės atlikimo metu, atsižvelgdamas į ilgą savo terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką, labiau buvo orientuotas į darbinį užimtumą, tačiau, aktyviau – jau rengdamasis lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos – pradėjo dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, kurių turinys yra tiesiogiai orientuotas į jam aktualių kriminogeninių poreikių rizikos valdymą: 2019-03-13 baigė dalyvavimą iki reabilitacinėje programoje „Įžanginė grupė“; 2019-03-06 – 2019-06-19 dalyvavo „Alfa kurse“; 2019-03-26 baigus psicho-edukacinę programą „Agresijos ir auto-agresijos valdymas“; nuo 2020-11-20 kreipėsi į įstaigos psichologo padėjėją, sudarė psichologinių paslaugų sutartį, pradėjo dalyvauti elgesio korekcijos programoje „Tavo strategija“, programos vykdymo tikslai orientuoti į emocijų atpažinimo bei valdymo, savęs vertinimo kryptis; 2021-03-03 įstaigos psichologo padėjėjos teikiamais duomenimis baigė psichologinio konsultavimo programą „Tavo strategija“, užsiėmimų metu pasižymėjo aktyvumu, gilinimusi į savo probleminį elgesį ir jo sukeltas pasekmes, pastebėtas nuteistojo noras keisti savo gyvenimo būdą, kritiškai analizuoti savo problemines sritis, pratęsti darbą su alkoholio vartojimo problema; užsiėmimų metu pasižymėjo atsakingumu ir stropumu, o eigoje pastebėtas didesnis dalyvio atvirumas savo silpnosioms pusėms, sustiprėjo motyvacijos komponentai; pabaigoje nuteistasis savarankiškai išsikėlė savo ateities planus – santykių su šeima atkūrimą, legalaus darbo susiradimą, anoniminių alkoholikų (AA) grupės užsiėmimų lankymą laisvėje, kuriuos sieja su tolimesniu sėkmingu nevartojimu, blaivybės palaikymu. G. S. dalyvavimo programoje rezultatai vertinami kaip sėkmingi.
G. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2010-02-11, nuo 2021-03-05 Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Suteikus teisę dirbti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos ribų G. S. buvo suteiktos trumpalaikės išvykos į namus, kurių metu nuteistasis nustatytos tvarkos laikosi, nėra duomenų apie galimai netinkamą jo elgesį. Remiantis 2022-07-27 darbo sutartimi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2022-08-01 dirba įmonėje pagalbinio darbininko pareigose; stebimos pastangos pasirengti gyvenimui laisvėje, atkurti/gerinti tarpasmeninį ryšį su savo artimaisiais, pasirūpinti savo pirminiu finansiniu paketu, reikalingu būtinosioms išlaidoms paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Nuteistasis yra išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus; paprašytas SVS ar RS specialistų atlieka neatlygintinus darbus, susijusius su aplinkos bei teritorijos tvarkymu, buitimi.
Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad G. S. padarė pakankamai akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, jis yra nusiteikęs pozityviems pokyčiams, suvokia savo nusikalstamo elgesio priežastį – alkoholio vartojimą, o jo pažangus, teigiamas elgesys pataisos namuose leidžia manyti, kad ir būdamas laisvėje jis elgsis atsakingai. Čia pažymėtina, kad G. S. bausmės atlikimo metu nuo 2019-12-19 nebuvo skirta nei viena drausminė nuobauda, 2013–2022 m. net 7 kartus buvo skatintas. Taip pat pastebėtina, kad ir paskutinis G. S. fiksuotas 2019-12-19 drausmės pažeidimas nelaikytinas šiurkščiu, už jį paskirta drausminė nuobauda – papeikimas. Prieš tai G. S. paskutinį kartą drausmine tvarka buvo baustas labai seniai –2013-08-26.
Taigi, pripažintina, kad jo elgesio korekcija bausmės atlikimo metu nors ir ne visada nuosekliai (įvertinus anksčiau skirtas drausmines nuobaudas), tačiau vyko teigiama linkme, teigti, jog padaryta pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra ženkli, negalima. Be to, teigiama aplinka (buvimas su artimaisiais, nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas), o ne tolesnis buvimas įkalinimo vietoje, turėtų didesnę įtaką siekiant pozityvaus nuteistojo elgesio ir ateityje, jo resocializacijai; pirmenybė turėtų būti teikiama pasitaisymui laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje.
Atsižvelgus į visas aptartas aplinkybes, teismo vertinimu, balansas tarp bausmei keliamų tikslų ir visuomenės intereso, kad nusikaltęs asmuo atliktų jo padarytai veikai adekvačią bausmę, nagrinėjamų atveju taikant G. S. lygtinį paleidimą pažeistas nebus.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, pripažintina, kad G. S. atitinka ne tik formaliuosius, tačiau ir BVK 82 str. 1 d. 3 p. įtvirtintą materialųjį – ženklios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką – lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, todėl jo skundas tenkintinas – Nutarimas panaikintinas ir taikytinas lygtinis paleidimas.
Teismas taip pat pažymi, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, ir jo nauji teisės pažeidimai ar probacijos sąlygų nevykdymas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės dalies atlikimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 82 str. 1 d. 3 p. Baudžiamojo proceso kodekso 360 str. 1, 2 ir 4 d. 2 p., 364 str. teismas,
nutaria:
Nuteistojo G. S., a. k. (duomenys neskelbtini), skundą patenkinti.
Panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023-05-02 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta netaikyti G. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, ir Bausmių vykdymo kodekso 82 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu taikyti nuteistajam G. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nuteistojo lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos dienos.
Išaiškinti G. S., kad likusį neatliktos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį lygtinai paleistiems iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistiesiems vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Kaune – Kauno apygardos probacijos tarnyba, esanti Kęstučio g. 37, Kaune), į kurią jis turi atvykti per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties, kuria paskirta probacija, įsiteisėjimo arba šaukimo gavimo dienos (Probacijos įst. 14 str. 1 p.).
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.