Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-06-04 · Civilinė byla Nr. 2S-803-112/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-04
Bylos Nr.
2S-803-112/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rimvida Zubernienė
Ieškovas
G. Ž.
Atsakovas
VĮ „Neptūno“
Trečiasis asmuo
VĮ „BC Klaipėda“
Kategorijos
  • 106.8.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja R. Zubernienė Civilinė byla Nr. 2S-803-112/2009Teisėja L. Šimanskienė Procesinio sprendimo kategorijos106.8.8; 122.3.(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. birželio 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė teisėja Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Aušra Maškevičienė, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5430-618/2009 pagal ieškovo G. Ž. ieškinį atsakovui VĮ „Neptūno“ krepšinio klubui, tretieji asmenys VĮ „BC Klaipėda“, krepšinio klubas „Nafta-Uni-Laivitė“, dėl atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas G. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atlyginimo įsiskolinimo priteisimo. Ieškinį pasirašė jo atstovas advokatas V. Žylė, kuris yra ir ieškovo brolis.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 23 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti kaip paduotą asmens, neįgalioto vesti bylą. Teismas nustatė, kad ieškovas sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu V. Žyle, kuris yra jo brolis, advokatas V. Žylė pasirašė už ieškovą. Pagal LR advokatūros įstatymą draudžiama advokatui būti atstovu ar gynėju byloje, iškeltoje jo tėvams, sutuoktiniui, vaikams, broliams, seserims, todėl advokatas neturi teisės atstovauti ieškovui teisme, pasirašyti už jį dokumentus.

Ieškovas G. Ž. dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 d. nutarties padavė atskirąjį skundą, prašo ginčijamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Nurodo, kad teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta, nes pagal teismo minimą Advokatūros įstatymą draudžiama advokatui atstovauti byloje, iškeltoje prieš jo tėvus, sutuoktinį, vaikus, brolį, seseris. Nurodo, kad jo brolis advokatas V. Žylė atstovauja jo interesams, o ne priešingai.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas G. Ž. kreipėsi į teismą dėl nesumokėto atlyginimo priteisimo. Už jį ieškinį pasirašė ir advokatų kontoros antspaudu patvirtino ieškovo brolis ir jo atstovas advokatas V. Žylė (b. l. 3–4) bei pridėjo atstovavimo sutartį (b. l. 6). Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, nes jį suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, netinkamai taikė CPK 60 straipsnio 4 punktą bei LR advokatūros įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, pagal kurią advokatas neturi teisės būti atstovu ar gynėju byloje, iškeltoje jo tėvams (įtėviams), sutuoktiniui (partneriui), vaikams (įvaikiams), broliams ir seserims. Teisėjų kolegija sutinka su atskiruoju skundu ir konstatuoja, jog taikant sisteminį, lingvistinį teisės normų aiškinimą, minėta Advokatūros įstatymo norma reiškia, jog draudžiama advokatui atstovauti priešingai pusei byloje, iškeltoje jo tėvams, sutuoktiniui, vaikams, broliams ir seserims, t. y. veikti priešingai savo artimųjų giminaičių interesams. Tuo atveju, jeigu advokatas atstovauja priešingą pusę byloje, iškeltoje jo artimiesiems ar sutuoktiniui, jis privalo vengti interesų konflikto (LR advokatūros įstatymo 5 straipsnio 5 punktas). Šios bylos atveju advokatas V. Žylė atstovauja savo broliui, veikia jo interesų naudai. Taip pat pažymėtina, jog advokatas V. Žylė turi teisę atstovauti ieškovui G. Ž., kaip savo broliui, CPK 56 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, pagal kurį atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jeigu jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, dėl to neteisėta ir nepagrįsta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 d. nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkė Rimvida ZubernienėKolegijos teisėjos Erika MisiūnienėAušra Maškevičienė