Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nutartis

2020-04-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-167-814/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-21
Bylos Nr.
II-167-814/2020
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00070-2020-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą patenkinti iš dalies
Teisėjas
Lina Šafronienė (pirm.)
Pažeidėjas
A. S.
Institucija
Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-167-814/2020
Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00070-2020-2
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10; 21.10.4; 21.11.3
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. balandžio 21 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Lina Šafronienė,sekretoriaujant Rasai Šaltienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam A. S.,

nedalyvaujant Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S., gimusio (duomenys neskelbtini) , skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2020 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 66-ANR_N-624-2020 administracinio nusižengimo byloje, pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatas (toliau – Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK) 2020 m. vasario 20 d. priėmė nutarimą Nr. 66-ANR_N-624-2020 administracinio nusižengimo byloje, kuriuo A. S. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrė 900 Eur baudą. A. S. buvo nubaustas už tai, kad 2020 m. vasario 19 d. apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neįvertino kelio dangos, posūkyje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir nuvertė kelio ženklą. Iš įvykio vietos A. S. pasišalino, o dėl kelio ženklo sugadinimo buvo padaryta 92,83 Eur žala. Tokiais savo veiksmais A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 222 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

A. S. nesutikdamas su minėtu nutarimu pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK 2020 m. vasario 20 d. nutarimą Nr. 66-ANR_N-624-2020 administracinio nusižengimo byloje ir sumažinti jam paskirtą baudą. Nurodė, kad nesutinka su administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybės, kadangi automobilį vairavo blaivus ir nesijaučia ką nors padaręs. Neginčija fakto, kad nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje vairavo automobilį, tačiau posūkyje jo automobilis nuslydo nuo kelio ir išvažiavo už kelio ribų. Nepaisant to, kelio ženklo jo automobilis nekliudė, kadangi kelio ženklas jau prieš tai buvo nugriuvęs. Kelio ženklo stovas dar būdavo šiek tiek pakilęs nuo žemės, o jo vairuojamas automobilis užvažiavo apatine dalimi virš šio stovo, todėl nejuto, kad kažką kliudė. Kadangi tai nebuvo eismo įvykis apie tai policijai nepranešė ir išvažiavo. Grįžęs į savo gyvenamąją vietą išgėrė su pažįstamu nedidelį kiekį alkoholio. Mano, kad nutarimą priėmęs asmuo nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe įvardijo tai, jog transporto priemonę jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, kadangi automobilį jis vairavo blaivus, todėl nuobauda galėtų būti švelninama (b. l. 2-3).

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepime prašo netenkinti pareiškėjo A. S. skundo ir palikti minėtą 2020 m. vasario 20 d. nutarimą nepakeistą. Pareiškėjo teiginį, jog kelio ženklas jau buvo nugriuvęs, vertina kaip jo siekį išvengti administracinės atsakomybės. Pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, teisingai kvalifikavo padarytą nusižengimą ir paskyrė nuobaudą pagal galiojančius teisės aktus bei ją tinkamai individualizavo (b. l. 11-12).

Teismo posėdžio metu A. S. palaikė skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais. Papildomai paaiškino, kad nemato savo kaltės dėl šio nusižengimo padarymo. Pripažįsta, kad šiek tiek kliudė kelio ženklą. Prašo švelninti nuobaudą, kadangi ir taip yra nubaustas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu. Taip pat nurodo, kad jis niekur nedirba, jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis.

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovas į teismo posėdį neatvyko, šaukimas įteiktas tinkamai, teikdami atsiliepimą prašė bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio 5 dalies taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris turi būti pagrįstas įrodymais, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, taip pat vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais.

A. S. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį surašytas ir tuo pagrindu Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK 2020 m. vasario 20 d. nutarimu jis nubaustas dėl to, kad 2020 m. vasario 19 d. apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neįvertino kelio dangos, posūkyje nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir nuvertė kelio ženklą. Iš įvykio vietos A. S. pasišalino, o dėl kelio ženklo sugadinimo buvo padaryta 92,83 Eur žala.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam kas pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Skundžiamame nutarime nurodyta, jog A. S. pažeidė KET 222 punktų reikalavimus. KET 222 punktas numato, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai.

Nagrinėjamu atveju, administracinėn atsakomybėn patrauktas A. S. neprašo panaikinti skundžiamo nutarimo ir nutraukti administracinio nusižengimo teisenos, o prašo tik pakeisti minėtą 2020 m. vasario 20 d. nutarimą ir jam paskirtą 900 Eur baudą sumažinti. Visgi, iš skunde nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog jis nepripažįsta savo kaltės dėl nusižengimo padarymo nurodydamas, jog kelio ženklas jau buvo nuverstas, todėl susiklosčiusi situacija nelaikytina eismo įvykiu ir jo pasišalinimu iš eismo įvykio vietos. Vertinant tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija administracinio nusižengimo nutarime nustatytas faktines įvykio aplinkybes, teismas šiuo atveju pasisako ne tik dėl pareiškėjui skirtos nuobaudos individualizavimo bet ir dėl A. S. kaltės padarius ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Pažymėtina, jog ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, Nr. 2AT-10-2014, Nr. 2AT-41-2014, Nr. 2AT-17-139/2015, Nr. 2AT-34-507/2015, Nr. 2AT-52-511/2015, Nr. 2AT-11-303/2018). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti ir kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio, kitas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, Nr. 2AT-41-2014, Nr. 2AT-54-2014, Nr. 2AT-17-139/2015).

Teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, kad A. S. skundo argumentai yra nepagrįsti. Pareiškėjo teiginiai, kad kelio ženklo jo automobilis nekliudė, kadangi kelio ženklas jau prieš tai buvo nugriuvęs ir, kad vairuojamu automobiliu jis tik užvažiavo apatine dalimi virš kelio ženklo stovo, todėl nejuto, kad kažką kliudė, laikytini A. S. pasirinktu gynybos būdu, siekiant išvengti atsakomybės už administracinio nusižengimo padarymą. Iš tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių matyti, jog buvo gautas pranešimas, kad taksi pavėžėjo automobilis nulėkė nuo kelio ir nuvertė kelio ženklą. Pareigūnams nuvykus į įvykio vietą buvo pastebėtas nuverstas kelio ženklas ir automobilio žymės. Taip pat įvykio vietoje mėtėsi automobilio detalė. Pareigūnams nuvykus į A. S. gyvenamąją vietą ir apžiūrėjus automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta, kad įvykio vietoje rasta detalė atitinka automobilyje Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) trūkstamą apdailos detalę. Be to, įvykio vietoje rastos automobilio vėžios atitiko automobilio Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) protektoriaus raštą. Šias tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes patvirtina ir administracinio nusižengimo medžiagoje esančios fotonuotraukos, todėl šiomis nustatytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo abejoti. Be to, teismo posėdžio metu pareiškėjas A. S. pripažino, kad kliudė pasvirusį kelio ženklą ir, kad pasišalino iš įvykio vietos.

Be kita ko, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. kovo 18 d. teismo baudžiamuoju įsakymu A. S. buvo pripažintas kaltu dėl to, kad 2020 m. vasario 19 d., apie 14.31 val., kelyje (duomenys neskelbtini) Kėdainių r., važiuodamas O. G., priklausančiu automobiliu Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinkdamas saugaus greičio nuvažiavo nuo kelio, nuvertė kelio ženklą „duoti kelią“ ir pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, apie įvykį niekam nepranešęs parvažiavęs į namus, esančius (duomenys neskelbtini), iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, vartojo alkoholį, kai 2020 m. vasario 19 d. 16.45 val., jam alkoholio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0437 patikros sertifikato numeris 1142303 buvo nustatytas daugiau negu 1,51 ‰ (promilių) neblaivumas – 1,71 ‰ (promilių) girtumas, t. y. padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Minėtame teismo baudžiamajame įsakyme nurodyta, jog A. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. vasario 19 d. apie 14.31 val., jis būdamas blaivus važiavo į draugės O. G. namus, automobiliu Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sukdamas į dešinėje pusėje esantį kelią, vedantį link (duomenys neskelbtini), automobilio nesuvaldė, nuvažiavo į šalikelę ir atsitrenkė priekiu į kelio ženklą „Duoti kelią“. Ženklas nugriuvo. Po eismo įvykio, jis iš automobilio neišlipo, atbuline eiga pavažiavo atgal ir išvažiavęs į kelią, nuvažiavo į O. G. namus. Nežinojo, kad po eismo įvykio, negalima vartoti alkoholio. Taigi, nors minėtas 2020 m. kovo 18 d. teismo baudžiamasis įsakymas dar nėra įsiteisėjęs ir jame nustatytos aplinkybės dar neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, tačiau ir šios nurodytos aplinkybės kartu su kitais administracinio nusižengimo byloje surinktais ir ištirtais įrodymais sustiprina teismo įsitikinimą, jog A. S. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje. Darytina išvada, jog A. S. suvokdamas, jog nuvertė kelio ženklą ir sukėlė eismo įvykį, tyčia pasišalino iš įvykio vietos siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas pritaria Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK 2020 m. vasario 20 d. nutarime padarytai išvadai, jog aukščiau nurodytais veiksmais A. S. pažeidė KET 222 punkto reikalavimus, padarė 92,83 Eur žalą, kuri neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl administracinėn atsakomybėn jis patrauktas pagrįstai.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. S. skunde nurodė, jog skundžiamu nutarimu nuobauda jam buvo individualizuota netinkamai, kadangi automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis vairavo būdamas blaivus, todėl nepagrįstai laikoma, jog jo atsakomybę sunkina tai, jog administracinį nusižengimą jis padarė neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo ir šios aplinkybės turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Taip pat jis nurodė, kad jam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis, prašo sumažinti jam paskirtą 900 Eur baudą bei vadovautis ANK 34 straipsnio 6 dalimi (iki 2020 m. sausio 1 d. galiojusioje redakcijoje – ANK 34 straipsnio 5 dalis).

ANK 32, 34 straipsniuose, reglamentuojančiuose administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo taisykles, numatyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, taip pat vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Pagal teismų praktiką, minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016 ir kt.).

Teismui susipažinus su administracinio nusižengimo bylos medžiaga nustatyta, kad A. S. administracinio nusižengimo tyrimo metu nepripažino savo kaltės dėl administracinio nusižengimo padarymo, todėl ši aplinkybė nelaikytina lengvinančia jo atsakomybę. Teismo posėdžio metu A. S. pateikė neįgaliojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, iš kurios matyti, kad A. S. nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, todėl jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Remiantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. kovo 18 d. teismo baudžiamajame įsakyme padarytomis išvadomis, matyti, jog A. S. alkoholį vartojo iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, t. y. po eismo įvykio nuverčiant kelio ženklą. Sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusižengimą padarė asmuo apsvaigęs nuo alkoholio, jei ši aplinkybė turėjo įtakos nusižengimo padarymui, t. y. girtumas buvo pagrindinė priežastis lėmusi nusižengimo padarymą. Vertinant tai, darytina išvada, kad skundžiamame 2020 m. vasario 20 d. nutarime ši aplinkybė buvo nepagrįstai įvertinta kaip A. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, todėl ji šalintina. Be kita ko, sprendžiant nuobaudos individualizavimo klausimą, atsižvelgtina ir į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę – A. S. praeityje buvo teistas dėl transporto priemonės vairavimo apsvaigus nuo alkoholio ir eismo dalyvių sveikatos nesunkaus ir nežymaus sutrikdymo (BK 281 straipsnio 2 dalis), šiuo metu jo atžvilgiu yra priimtas dar neįsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas dėl alkoholio vartojimo iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo (BK 281¹ straipsnio 1 dalis). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų.

Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog net ir nustačius, kad atsakomybę sunkinanti aplinkybė nutarime A. S. buvo inkriminuota nepagrįstai, o aplinkybė, kad A. S. nustatytas 40 procentų darbingumas, nebuvo įvertinta kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai nelaikytina išimtinėmis aplinkybės, kurios būtų pakankamas pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Visgi, vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, tai, kad nenustatyta A. S. sunkinančių aplinkybių ir nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punkte, tai jog administracinio nusižengimo tyrimo metu pareiškėjas nepripažino savo kaltės dėl nusižengimo padarymo, bei atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad A. S. už padarytą administracinį nusižengimą paskirta nuobauda mažintina, todėl Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK 2020 m. vasario 20 d. nutarimas Nr. 66-ANR_N-624-2020 keistinas dalyje dėl nuobaudos dydžio ir A. S. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina mažesnė nei vidurkis straipsnio sankcijoje numatyta bauda – 650 Eur, kuri yra teisinga ir proporcinga bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo A. S. skundą tenkinti iš dalies

Pripažinti A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog administracinį nusižengimą padarė asmuo, kuriam nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei pašalinti A. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog administracinį nusižengimą jis padarė neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo ir šios aplinkybės turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2020 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 66-ANR_N-624-2020 dalį dėl nuobaudos skyrimo ir paskirti A. S. 650 (šešių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.

Likusioje dalyje Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato 2020 m. vasario 20 d. nutarimą Nr. 66-ANR_N-624-2020 palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylą (ROIK: (duomenys neskelbtini)), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariatui.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja (parašas) Lina Šafronienė