- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-09-16
- Bylos Nr.
- 1-403-297/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
- Kaltinamasis
- R. S.
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.14.1.1Vagystė (BK 178 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis R. S. 2020 m. sausio 10 d. apie 11 val. S. S. gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kuriame jis buvo su savininko S. S. žinia, kambaryje, iš spintelės stalčiaus, tyčia pagrobė svetimą, S. S. turtą – 400 eurų, laikomus piniginėje, taip padarė nukentėjusiajam S. S. 400 Eur turtinę žalą.
Kaltinamasis R. S. kaltę dėl pinigų vagystės visiškai pripažino. Duodamas paaiškinimus teisme, nurodė, kad 2020 m. sausio 10 d. iki pietų jis buvo užėjęs pas nukentėjusįjį S. S. į namus tikslu jam padėti, t. y. atnešti malkų, nes S. S. senyvo amžiaus ir jam sunku pačiam apsitarnauti. S. S. buvo namuose, sėdėjo virtuvėlėje ir gėrė vyną su pažįstamu. Kaltinamasis nešė malkas į namo kambarį. Ten nuėjęs, pamatė prie spintelės ant grindų gulinčią piniginę. Suprato, kad tai S. S. piniginė, bet susigundė ir slapta ją paėmė, tikėdamasis rasti pinigų. Išėjęs į kiemą, apžiūrėjo piniginę, rado joje 400 Eur. Pinigus pasiėmė, o piniginę išmetė į kieme stovėjusį šiukšlių konteinerį. Po to jis išsikvietė taksi, nes reikėjo tėvą su sulaužyta koja nuvežti pas gydytojus. Taksi automobiliu nuvažiavo į Alytų, į polikliniką, po to taksistui, kuris turėjo parvežti tėvą atgal į (duomenys neskelbtini) kaimą, padavė 100 Eur banknotą ir pasakė, kad taksistas, parvežęs jo tėvą namo, atiduotų tėvui grąžą. Pats kaltinamasis liko Alytuje. Pavogtus pinigus jis išleido pirkdamas maistą, alų. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi. Sutinka su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu. Iki šiol žalos neatlygino, nes nedirbo, neturėjo pajamų.
Kaltinamajam visiškai pripažinus kaltę, davus parodymus ir sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, bei esant kitoms Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, bylos įrodymai ištirti atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis S. S. parodė, kad 2020 m. sausio 10 d. pas jį į namus užėjo kaltinamasis R. S. ir pradėjo kalbėti, kad reikia sumokėti už elektrą. Nors nukentėjusysis atsakė, kad už jokią elektrą mokėti nereikia, bet kaltinamasis atsidarė televizoriaus dešinėje pusėje esantį spintelės stalčių ir ėmė ten kažko ieškoti, o paskui pasišalino. Nukentėjusysis patikrino stalčių ir pamatė, kad nėra jo piniginės, kurioje jis laikė 400 Eur, buvo keturi banknotai po 100 Eur. Apie tai, kad dingo pinigai, jis pasakė savo sūnui K. S., kuris netrukus atvažiavo pas jį ir kieme stovinčiame šiukšlių konteineryje rado piniginę, bet pinigų joje nebuvo. Mano, kad pinigus pavogė R. S., kuris lankėsi pas jį namuose. Daugiau daiktų jis nepasigedo (1 t., b. l. 24).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. S. parodė, kad sužinojęs, jog dingo tėvo S. S. piniginė su 400 Eur, nuvažiavo pas tėvą ir šis jam papasakojo, kad pas jį buvo atėjęs R. S., kuris prieš kelias dienas buvo prašęs paskolinti pinigų, bet tėvas neskolino. Tėvas įtarė, kad pinigus galėjo pavogti R. S., nes jis kažko ieškojo spintelėje, kurioje tėvas laikė piniginę. Po pokalbio su tėvu K. S. apžiūrėjo kieme prie namo durų stovintį šiukšlių konteinerį ir ten rado tėvo piniginę, bet ji buvo tuščia. Apie įvykį jis pranešė policijai. Tą pačią dieną jis pasikalbėjo su (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvės pardavėja Ž., kuri papasakojo, kad L. S. su taksi grįžo iš Alytaus miesto ir parduotuvėje išsikeitė šimto eurų kupiūrą, sakydamas, jog reikia sumokėti taksistui. K. S. žino, kad S. niekur nedirba, gyvena asocialiai, dažnai girtauja, todėl pagalvojo, jog jie negali turėti tokių pinigų. Prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės jis buvo sutikęs L. S. ir šis patvirtino, kad sūnus R. S. jį su taksi buvo nuvežęs į Alytaus ligoninę dėl kojos perrišimo ir R. S. turėjo 100 Eur nominalo kupiūras (1 t., b. l. 101–102).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja Ž. D., dirbanti (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvėje, parodė, kad 2020 m. sausio 10 d. apie 11.30 val. matė, kaip prie parduotuvės sustojo taksi automobilis, iš kurio išlipo jai nepažįstamas taksi vairuotojas, o automobilyje liko sėdėti (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojas L. S.. Vairuotojas užėjo į parduotuvę ir paklausė, ar ji gali iškeisti jam 100 Eur banknotą į smulkesnes kupiūras. Dar jis sakė, kad 100 Eur jam davė taksi automobilyje sėdinčio vyriškio pažįstamas ar draugas, tą vyriškį jis turi parvežti namo į (duomenys neskelbtini), paskui grįžti atgal į Alytų pas tą vyriškį, kuris jam davė pinigus. Ž. D. pakeitė taksistui vieno šimto eurų kupiūrą. Kai šis išėjo ir įlipo į taksi, ji pamatė, kad iš to automobilio išlipo L. S. ir jis netrukus užėjo į parduotuvę, nusipirko pigaus alkoholio. Neklausė, iš kur pas jį pinigai, nors žino, jog L. S. ir R. S. niekur nedirba, gyvena asocialiai, kas dieną (duomenys neskelbtini) parduotuvėje perka stipriausią ir pigiausią alų. Po to L. S. dar tris dienas ateidavo į parduotuvę ir pirko tik pigų alkoholį ir stipriausią alų bei cigaretes. Per visas tas dienas ji suskaičiavo, jog L. S. parduotuvėje išleido apie 30 Eur. R. S. į parduotuvę nebuvo užėjęs (1 t., b. l. 106–107).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. S. parodė, kad kaltinamasis R. S. yra jo sūnus, jie kartu gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. 2020 m. sausio 10 d. apie 13 val. namo grįžęs R. S. pasakė, kad jis iškvietė taksi ir nuveš tėvą į Alytaus polikliniką perrišti lūžusios kojos. Sūnaus rankose pamatė 100 Eur kupiūrą. Jie abu sėdo į taksi automobilį ir nuvažiavo iki Alytaus poliklinikos. Po to taksistas kažkur nuvežė R. S., o grįžęs parvežė jį (L. S.) į (duomenys neskelbtini) ir išleido prie parduotuvės. Prieš tai taksistas užėjo į parduotuvę išsikeisti 100 Eur, kuriuos jam davė R. S.. Kai taksistas parvežė jį atgal į (duomenys neskelbtini), jis užėjo į parduotuvę ir nusipirko alaus. Tada prie parduotuvės sutiko K. S., kuris pasakė, jog R. S. buvo nuėjęs pas jo tėvą ir pavogė pinigus (1 t., b. l. 111–112).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. S. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), važinėja (duomenys neskelbtini) markės automobiliu. 2020 m. sausio 10 d. prieš pietus jis nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą ir iš ten paėmė du vyrus, vienas iš jų buvo su ramentu. Kai vyriškiai įsėdo į automobilį, pajuto nuo jų sklindantį alkoholio kvapą, bet ar jie abu buvo išgėrę, ar tik vienas – nesuprato. Vyriškis be ramento buvo apie 40 metų amžiaus, kitas vyresnis. Jų nepažįsta. Vyriškis be ramento pasakė, kad jiems reikia į Alytaus polikliniką. Kai ten nuvažiavo, išlipo vyras su ramentu ir nuėjo. Kitas vyriškis pasakė, kad reikės parvežti tą vyrą su ramentu į (duomenys neskelbtini), į namus, padavė S. S. 100 Eur kupiūrą. Po to S. S. nuvežė pinigus davusį vyrą iki viešbučio „Dzūkija“ Pulko gatvėje, tas vyras išlipdamas pasakė, kad grąžą iš 100 Eur, t. y. 25 Eur, reikės atiduoti vyriškiui su ramentu, kai nuveš jį namo. S. S. taip ir padarė. Kai jis vyrą su ramentu nuvežė į (duomenys neskelbtini), tai sustojo prie ten esančios parduotuvės ir nuėjo į vidų bei pas pardavėją pakeitė tą 100 Eur kupiūrą. Grįžęs į automobilį, atidavė 25 Eur vyriškiui su ramentu ir išvažiavo, palikęs tą vyrą stovėti prie parduotuvės (1 t., b. l. 115–116).
Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad 2020 m. sausio 10 d. S. S. kreipėsi į policiją pranešdamas, kad pas jį į namus atėjęs R. S. pavogė iš stalčiaus piniginę su pinigais 400 Eur. Dėl šio įvykio prašė pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 1).
Įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota, kad apžiūrėtas gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini), namo viduje tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta, bet prie namo stovėjusiame šiukšlių konteineryje rasta tuščia rudos spalvos piniginė (1 t., b. l. 12–20).
Daiktų apžiūros protokolas ir nuotraukos patvirtina, kad apžiūrėta tuščia piniginė, rasta per įvykio vietos apžiūrą (1 t., b. l. 44–49).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu fiksuota, kad (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvės savininkas A. S. pateikė CD diską su vaizdo įrašu (1 t., b. l. 94–96).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad peržiūrėjus parduotuvės (duomenys neskelbtini), stebėjimo kameromis fiksuotus vaizdo įrašus, nustatyta, kad 2020 m. sausio 10 d. 13:20:19 val. prie pastato privažiavo (duomenys neskelbtini), iš jo išlipęs vyriškis su rankine ant peties nuėjo link parduotuvės durų, tuo metu iš automobilio pro galines dureles išlipo vyriškis, kuris ėjo pasiramsčiuodamas ramentu, šis vyriškis priėjo prie parduotuvės durų ir sustojo; kitame vaizdo įraše užfiksuota, kad 13:22:00 val. parduotuvės salėje esantis vyriškis išsiėmė iš piniginės 100 Eur banknotą ir padavė pardavėjai, ši apžiūrėjo banknotą, nusinešė prie kitos kasos, iš ten išėmusi pinigus juos perskaičiavo, tada grįžo prie vyriškio ir 13:23:09 val. jam padavė pinigus, vyriškis juos perskaičiavo, įsidėjo į piniginę ir išėjo iš parduotuvės (1 t., b. l. 97–98).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir nuotraukų matyti, kad kaltinamasis R. S. parodė vietą, iš kurios paėmė piniginę ir kur ją išmetė, t. y. S. S. gyvenamojo namo kambaryje R. S. parodė spintelę, ant kurios stovi televizorius, paaiškindamas, kad iš šios spintelės jis paėmė piniginę, tada dar kiek pabendravo su S. S., kuris tame kambaryje gulėjo ant lovos, po to išėjo į lauką ir, išėmęs iš piniginės 400 Eur, išmetė tuščią piniginę į konteinerį (1 t., b. l. 153–161).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad jie yra pakankami padaryti išvadą, jog kaltinimas R. S. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas ir įrodytas.
Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Už šią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktą turto vertės išaiškinimą baudžiamoji atsakomybė kyla, kai pagrobto svetimo turto vertė viršija 3 MGL dydžio sumą. Nuo 2018 m. sausio 1 d. vienas MGL yra 50 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo).
Kaltinamojo R. S. paaiškinimais teisme ir bylos ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo S. S. ir liudytojų K. S., L. S., Ž. D., S. S. parodymais, tyrimo veiksmų protokolais, vaizdo įrašais nustatyta, kad kaltinamasis R. S., būdamas su savininko S. S. žinia jo gyvenamajame name, kambaryje, neteisėtai ir neatlygintinai tyčia užvaldė svetimą turtą – nukentėjusiajam S. S. priklausančius pinigus 400 Eur. Tokie kaltinamojo veiksmai, įvertinus pagrobto turto vertę, kuri viršija 5 MGL dydžio sumą, atitinka BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Kaltinamasis R. S. teisme aiškino, kad piniginę jis pagrobė ne iš spintelės stalčiaus, o rado ją grindų. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu R. S. pripažino, kad piniginę išėmė iš spintelės, tą patvirtino ir tikrinant jo parodymus nusikaltimo padarymo vietoje. Nukentėjusysis S. S. tiek pareiškime policijai, tiek ir apklaustas liudytoju nurodė, kad pinigus 400 Eur laikė piniginėje, kuri buvo spintelėje, o R. S., atėjęs į kambarį, buvo atidaręs tos spintelės stalčių. Liudytojas K. S. patvirtino, kad nukentėjusysis S. S. jam sakė matęs, kaip R. S. buvo priėjęs prie spintelės ir joje kažko ieškojo, o R. S. išėjus, nukentėjusysis pasigedo toje spintelėje buvusios piniginės. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis R. S. pinigus pagrobė iš spintelės. Kartu teismas pažymi, kad konkreti vieta, iš kurios kaltinamasis R. S. pagrobė piniginę su 400 Eur, nelemia ir nekeičia nusikalstamos veikos kvalifikavimo, taigi, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio nuostatomis, kad bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.
Kaltinamasis R. S. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra teisiamas pirmą kartą. Jis kritiškai vertina savo veiksmus, dėl jų nuoširdžiai gailisi, ši aplinkybė lengvina atsakomybę. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Nors kaltinamasis teisme teigė, kad jo veiksmams įtakos turėjo ta aplinkybė, jog jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, bet tokie kaltinamojo paaiškinimai neparemti jokiais faktiniais duomenimis, ikiteisminio tyrimo metu R. S. apie tai nekalbėjo. Kaltinamasis nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Baustas administracinėmis nuobaudomis už įvairius nusižengimus, baudos nesumokėtos. Siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kaltinamajam R. S. skirtina sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė šiuo atveju yra proporcinga ir teisinga, atitinkanti nusikalstamos veikos pobūdį, jo padarymo aplinkybes, padarinius, kaltinamojo asmenybę. Kadangi byla teisme išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Nukentėjusysis S. S. byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį 400 Eur sumai (1 t., b. l. 42). Kaltinamasis R. S. ieškinį pripažino. Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas ir pilnai tenkintinas. Kaltinamasis, tyčiniais nusikalstamais veiksmais padaręs turtinę žalą, privalo ją visiškai atlyginti (Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).
Kaltinamajam R. S. yra paskirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Įvertinus tai, kad R. S. nuteisiamas bausme, nesusijusia su laisvės atėmimu, pripažintina, kad kardomųjų priemonių tikslus galima pasiekti taikant vieną kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, todėl kardomoji priemonė įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikintina.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė teismui 2020 m. rugpjūčio 20 d. pažymą Nr. (12.33)PT-3109 dėl 32,00 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo (2 t., b. l. 50).
Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą išieškoti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį.
Nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, kai teismas sprendė R. S. paskirto suėmimo pagrįstumo klausimą, t. y. BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. S. turto neturi, nedirba, yra registruotas kaip bedarbis, pragyvena iš pavienių uždarbių. Atsižvelgdamas į kaltinamojo R. S. turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš jo valstybei neišieškotinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamasis R. S. buvo laikinai sulaikytas 2020 m. rugpjūčio 18 d., iš sulaikymo paleistas 2020 m. rugpjūčio 20 d. (2 t., b. l. 44, 57). Laikino sulaikymo laikas įskaitomas į bausmės laiką (BPK 140 straipsnio 9 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 304–307 straipsniais,
nusprendžia:
R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per keturis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą arba tokią žalą pašalinti savo darbu. Remiantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir per keturis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą arba tokią žalą pašalinti savo darbu.
Remiantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. S. laikiną sulaikymą nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. iki 2020 m. rugpjūčio 20 d., t. y. dvi dienas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
R. S. taikomą kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti, o kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki bus pradėtas bausmės vykdymas.
Visiškai tenkinti S. S. civilinį ieškinį ir priteisti S. S. iš R. S. 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
Prie bylos pridėtą kompaktinį diską su stebėjimų kamerų vaizdo įrašais palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.