Kauno apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kurio atžvilgiu prašoma spręsti priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą –

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo VšĮ Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio teikimą dėl priverčiamųjų medicininių priemonių pakeitimo S. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2024 m. gegužės 10 d. gautas VšĮ Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio teikimas dėl priverčiamųjų medicininių priemonių pakeitimo S. K.. Teikime nurodyta, kad paciento S. K. diagnozė - paranoidinė šizofrenija (F20.0). Pacientas S. K. psichikos sutrikimu serga nuo 1986 m. Daug kartų gydytas psichiatrinio profilio stacionaruose bei dienos stacionaruose. Paūmėjimų metu išsako klausos pseudohaliucinacijas, stebima nuotaikų kaita, nerimastingumas, disforija, negatyvizmas, konfliktiškumas. Remisijos nepilnavertės ir trumpos, liga įgavusi nepertraukiamą eigą, ryškūs pakitimai mąstyme, emocijų, valios sferose, apsunkinta socialinė adaptacija. Paskutinį kartą gydytas 2024 m. kovo 1 d. – 2024 m. balandžio 15 d. (duomenys neskelbtini). Ambulatoriškai pacientas S. K. nesilaiko vaistų vartojimo režimo, dažnai jų vartojimą nutraukia. Daug metų piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Kreipėsi paciento S. K. sesuo, kuri gyvena tame pačiame name, tačiau kitame aukšte. Ji nurodo, jog pacientas kasdien vartoja alkoholį. Neblaivus jis elgiasi neadekvačiai: laužo daiktus namuose, meta juos į konteinerius šiukšlėms. Pasak jos, S. K. negeba tvarkytis su pinigais: nemoka mokesčių, iššvaisto juos alkoholiniams gėrimams bei rūkalams. Paciento sesuo nerimauja dėl savo šeimos gerovės, kadangi pacientas S. K. vaistus vartoja savo nuožiūra arba jų apskritai nevartoja.

Gydytojų konsultacinės komisijos išvadoje nurodoma, kad remiantis S. K. ligos pobūdžiu bei eiga (paranoidinė šizofrenija (F20.0)), bei tuo, jog pacientas išlieka nekritiškas savo būsenos atžvilgiu, nesilaiko vaistų vartojimo režimo, vartoja alkoholinius gėrimus, išlieka dirglus, priešiškas, impulsyvus, didėja socialinis pavojingumas aplinkiniams, siūloma pakeisti S. K. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį gydymą ir stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis į priverstinį gydymą ir stebėjimą stacionarinėmis psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

VšĮ Kauno miesto poliklinikos atstovė, gydytoja psichiatrė S. R., teismo posėdžio metu teikimą palaikė, nurodė, kad ji tiesiogiai dalyvauja tada, kai S. K. ateina pas gydytoją Ž. Kaip ir priklauso gavus nutartį dėl priverstinių medicinos priemonių, jų socialinė darbuotoja privalo su pacientu susisiekti per 3 darbo dienas. To padaryti nepavyko. Tuomet gegužės mėnesį soc. darbuotoja susisiekė su paciento seserimi, kuri nurodė teikime užfiksuotas aplinkybes. Kortelėje užfiksuota, jog S. K. atėjo dėl medikamentinio gydymo, tačiau kontaktas apsunkintas dėl kalbos, iš burnos sklinda alkoholio kvapas, raudonas veidas, kartais šypsosi, svyruoja. Medikamentinis gydymas neskirtas, kadangi S. K. nustatyta 1,15 promilės neblaivumas. Tuomet asmuo išsiųstas konsultacijai pas socialinį darbuotoją, kuris nurodė, kad S. K. atėjus, nuo jos sklinda kvapas, paklausus, kaip dažnai jis geria, pacientas prisipažino, kad kasdien, sakė, kad ir prieš ateinant vartojo alkoholį. Jam buvo paaiškinta, kad jis vartodamas alkoholį pažeidžia gydymo režimą. Kitą kartą S. K. atvykus matuojamas alkoholio kiekis – 0,87 promilės. Trečią kartą – 2024 m. gegužės 16 dieną, pacientas vėl atvyksta, šiuo metu įtarimo dėl alkoholinio apsvaigimo nėra, pamatuotas jo neblaivumą, koncentracija 0,00 promilės. Tada buvo suleisti prailginto veikimo vaistai, bet yra rizika, kad jeigu pacientas naudos alkoholį su vaistais, gali grėsti pavojus jo gyvybei ir kilti mirtinos komplikacijos. Pacientas nekritiškas savo būsenos atžvilgiu, turėtų būti bent kurį laiką gydomas stacionare, kad būtų užtikrintas blaivumas ir vaistų režimas, nes pacientas defekto stadijoje. Dabar neaišku, ar suleidus vaistus nevartoja alkoholio. Tablečių jis nevartos, nes jis daug kartų gydytas stacionaruose vien dėl to, kad nevartoja vaistų, todėl ir pereita prie prailginto veikimo vaistų, bet lieka rizika, jeigu jis vaistus vartos su alkoholiu.

S. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis pas gydytoją ateina neblaivus. Supranta, kad vartoti vaistus ir alkoholį, alkoholį vartoja, nes tame nemato nieko bloga, jam skanu. Po vaistų suleidimo alkoholio negėrė. Supranta, kad gydytojai negali užtikrinti saugaus vaistų vartojimo. Jam patinka alkoholis, dėl to ir vartoja. Supranta, kodėl gydytojai kreipiasi su teikimu. Supranta, kad reikia nustoti vartoti alkoholį. Jis gali nustoti vartoti alkoholį.

Prokurorė Rasa Nora Kamantauskienė siūlė teikimą tenkinti, kadangi akivaizdu, jog pats S. K. savo iniciatyva nesilaikys gydymo tvarkos ir rėžimo, kad gertų vaistus. Jis sako, alkoholis jam skanu.

S. K. gynėjas advokatas Kęstutis Gudynas teikimą siūlė tenkinti, kadangi S. K. vis fiksuojamas neblaivumas, jis nenustos vartoti alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnis numato, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko, o jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta pavojingumas. Teismas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad S. K. nustatyta diagnozė - paranoidinė šizofrenija (F20.0). VšĮ Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio Gydytojų konsultacinės komisijos 2024 m. gegužės 6 d. išvadoje nurodyta, kad S. K. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį gydymą ir stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, siūloma pakeisti į priverstinį gydymą ir stebėjimą stacionarinėmis psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Iš VšĮ Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio gydytojų konsultacinės komisijos teikimo, atstovės paaiškinimo, paties S. K. paaiškinimo matyti, kad S. K. nuo teismo nutarties, kuria jam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, įsiteisėjimo dienos – 2024 m. balandžio 19 d., ambulatoriškai gydymo įstaigoje lankėsi tris kartus, du iš šių kartų jam nustatytas neblaivumas. Lankydamasis ambulatoriškai, S. K. nesilaiko vaistų vartojimo režimo – vaistus vartoja savo nuožiūra arba jų apskritai nevartoja, dažnai jų vartojimą nutraukia. Asmuo piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais. Pasak S. K. sesers, su kuria jis gyvena, S. K. kasdien vartoja alkoholį, tuomet elgiasi neadekvačiai – laužo daiktus namuose, meta juos į konteinerius šiukšlėms, jis negeba tvarkytis su pinigais, nemoka mokesčių, iššvaisto juos alkoholiniams gėrimams bei rūkalams, paciento sesuo nerimauja dėl savo šeimos gerovės. Į VšĮ Kauno miesto polikliniką gydymui S. K. atvyksta būdamas neblaivus, esant tokioms aplinkybėmis, gydymas jam neskiriamas. Paskutinį kartą atvykus gydymui, S. K. buvo blaivus, jam suleisti vaistai, tačiau yra rizika, kad vaistus vartojant su alkoholiu, gali būti mirtina reakcija. S. K. ne kartą išaiškinta, kad vaistų vartoti su alkoholiu negalima, S. K. nurodė tai suprantantis, tą patvirtino ir teismo posėdžio metu, tačiau paaiškino, kad jam alkoholis yra skanu, todėl jį ir vartoja. Asmuo nekritiškas savo ligos atžvilgiu.

Kadangi S. K. nuolat vartoja alkoholį, elgiasi neadekvačiai, į gydymo įstaigą atvyksta neblaivus, dėl ko nėra galimybės suleisti jam vaistų, nesilaiko vaistų vartojimo režimo, neįmanoma užtikrinti tinkamo jo gydymo, galimai vaistus vartoja su alkoholiu, dėl ko kyla pavojus jo paties sveikatai ir gyvybei, darytina išvada, kad asmens pavojingumas yra padidėjęs, todėl siekiant užtikrinti tiek paties asmens saugumą, tiek ir apsaugoti visuomenę nuo naujų neteisėtų veikų darymo, siekiant užtikrinti, kad asmuo gautų gydymą, kuris jam reikalingas, yra pagrindas šiuo metu taikomą priverčiamąją medicinos priemonę keisti į griežtesnę.

Dėl šių aplinkybių VšĮ Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio teikimas tenkintinas, S. K. paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis gydymas ir stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, pakeistina į stacionarų stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

Atkreiptinas dėmesys, jog nustačius, jog S. K. būklė stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymo metu pagerėjo ar stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymas yra nepakankamas, įstatymas įpareigoja (BPK 405 straipsnio 3 dalis) gydymo įstaigą teikti teismui išvadas dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo ar panaikinimo.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 440 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

VšĮ Kauno miesto poliklinikos Šilainių padalinio teikimą tenkinti.

S. K. paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį gydymą ir stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, pakeisti į stacionarų stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

Nutartį per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus gali apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jos atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.