Vilniaus apygardos teismo sprendimas

sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei, dalyvaujant ieškovo Šv. Jokūbo kelio asociacijos atstovei advokatei Jūratei Liauksminaitei, atsakovo Lietuvos Respublikos Valstybinio patentų biuro atstovei Astai Virbickienei,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šv. Jokūbo kelio asociacijos ieškinį Lietuvos Respublikos valstybiniam patentų biurui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo įregistruoti prekių ženklą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Ieškovas Šv. Jokūbo kelio asociacija įsteigta 2017 metais, kuri pradėjo kurti piligriminių kelių pavadinimu CAMINO LITUANO maršrutus Lietuvos teritorijoje. Ieškovui priklauso svetainė (duomenys neskelbtini), užregistruota 2017 m. kovo 1 d., kurioje skelbiama informacija, susijusi su ieškovo iniciatyva ir lėšomis sukurtais CAMINO LITUANO maršrutais Lietuvoje (b. l. 11-19).

13. Nuo 2019 m. lapkričio 28 d. Ieškovo vardu yra užregistruotas žodinis prekių ženklas CAMINO LITUANO, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 41, 43 klasėms (ekskursijų vedimas; kilnojamųjų bibliotekų paslaugos; poilsio ir pramogų vietų paslaugos; švietimo paslaugos; apgyvendinimo biurų paslaugos (viešbučiai, pensionai); laikinai apgyvendinamų svečių priėmimo paslaugos) paslaugoms žymėti ((duomenys neskelbtini)) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Dėl skiriamojo požymio (PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2, 3 p.)

21. Teismo vertinimu, Valstybinio patentų biuras nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovo paraišką dėl ginčo žymens įregistravimo, kadangi prašomas įregistruoti žymuo yra pakankamai unikalus ir originalus, kad atitiktų PŽĮ 2 straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnyje ir ES prekių ženklo reglamente nurodytą prekės žymens paskirtį. Byloje nenustatyta, kad šis žodžių darinys anksčiau buvo naudojamas. Be to, vertinant žymens, pareikšto registruoti kaip prekių ženklo, atitiktį įstatyme nustatytiems absoliutiems reikalavimams, nėra reikalaujama žymens originalumo, tačiau suinteresuotoji visuomenė ženklą turi suvokti kaip prekių komercinės kilmės šaltinį. Pavyzdžiui, kaip nurodoma ir Bendrojo Teismo praktikoje, žymens, kaip prekių ženklo, įregistravimas priklauso ne nuo tam tikro prekių ženklo savininko išradingumo ar vaizduotės laipsnio nustatymo, o nuo žymens galėjimo leisti atskirti prekių ženklo paraišką pateikusio asmens prekes ar paslaugas nuo tų, kurias siūlo konkurentai (Bendrojo Teismo 2007 m. birželio 13 d. sprendimas byloje IVG Immobilien AG, T-441/05, 50 punktas). Pagal PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą pakankamas yra minimalus skiriamasis požymis (žr., pvz., pirmiau nurodyto Bendrojo Teismo sprendimo byloje IV Immobilien AG 42 punktą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-376-421/2018).

22. Teismas visiškai pritaria ieškovo argumentams, jog atsakovas be jokio pagrįsto pagrindo žodžių junginio CAMINO LITUANO prasmę išplėtė, vienareikšmiškai teigdamas, kad Lietuvos vartotojai šį žodžių junginį supras kaip Šv. Jokūbo kelias.

23. Visų pirma, atsakovas konstatuodamas, jog CAMINO LITUANO prasmė yra kaip Šv. Jokūbo kelias, be savo subjektyvių vertinimų papildomų argumentų nepateikė. Antra, visuotinai žinoma aplinkybė, jog didžioji dalis Lietuvos gyventojų nemoka (nesupranta) ispanų kalbos (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šias aplinkybes patvirtina ir ieškovo nurodoma informacija ((duomenys neskelbtini)), kuri neabejotinai patvirtina, kad Lietuvos gyventojai daugiausia moka šias užsienio kalbas – rusų, anglų, lenkų, prancūzų ir vokiečių. Taigi, ispanų kalba tarp Lietuvos gyventojų nėra populiari, dėl to didžioji Lietuvos visuomenės dalis jos nesupranta. Trečia, net ir darant prielaidą apie geras Lietuvos gyventojų ispanų kalbos žinias, šiuos du žodžius „camino“ ir „lituano“ verčiant pažodžiui iš ispanų kalbos, minėtas žodžių junginys reiškia Lietuvos kelią, o ne Šv. Jokūbo kelią, kaip kad nurodė atsakovas skundžiamame sprendime. Ketvirta, tai, kad be CAMINO LITUANO yra ir kitų piligriminių kelių patvirtina ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos puslapyje pateikiama informacija apie piligriminius kelius Lietuvoje, kur nurodomi trys Lietuvoje esantys piligriminiai keliai: Jono Pauliaus II piligriminis kelias, Šv. Jokūbo kelias ir Camino Lituano ((duomenys neskelbtini)). Taigi, žymuo CAMINO LITUANO yra siejamas tik su vienu piligriminiu keliu ir atitinkamai negali būti laikomas savaime neturinčiu jokio skiriamojo požymio. Penkta, ieškovo pateikta apklausa (b. l. 25) vienareikšmiškai patvirtina, kad Lietuvos gyventojai iš esmės nesupranta žodžių junginio semantinės reikšmės (75 proc. apklaustųjų į klausimą „ ką jūsų nuomone reiškia žodžiu junginys Camino lituano“ negalėjo atsakyti, nes tokio žodžių junginio nesupranta), o kurie supranta jį sieja su kažkuo iš Lietuvos, Lietuvos keliu, turistiniu pažintinu ar piligriminiu kelius t. y. jos aiškiai ir tiesiogiai nesusisėja su Šv. Jokūbo keliu Lietuvoje. Priešingai nei teigia atsakovas byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog junginio Camino Lituano prasmė yra aiški Lietuvos vartotojui ir dėl to neturi jokio skiriamojo požymio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu ieškovo prašomo registruoti žodinio ženklo junginys leidžia ieškovo 16 klasės prekes atkirsti nuo kitų asmenų prekių (PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

24. Teismas pritaria atsakovo nuomonei, jog nagrinėjamu atveju ieškovui nesutinkant su atsisakymu registruoti ginčijamą ženklą, nėra pagrindo remtis vien tik ankstesniu 2019 m. lapkričio 28 d. atsakovo sprendimu registruoti ženklą CAMINO LITUANO 41, 43 klasėms paslaugoms, kadangi kiekvienas ginčas turi būti nagrinėjamas individuliai, atsižvelgiant į atitinkamas aplinkybes. Tačiau akivaizdu, jog toks atsakovo pozicijos nuoseklumo nebuvimas tik patvirtina, jog ir pačiam atsakovui žodžių junginio CAMINO LITUANO prasmė ir skiriamojo požymio (ne) egzistavimas nėra ir nebuvo akivaizdūs, kadangi pirmu atveju nebuvo nustatyta absoliučių atsisakymo registruoti ženklą pagrindų, įtvirtintų PŽĮ 7 straipsnio 1 dalyje.

25. Teismo įsitikinimu, visiškai akivaizdu, kad esant nurodytoms aplinkybėms, jog Lietuvos vartotojų vertinimu žodžių junginys CAMINO LITUANO neturi aiškios prasmės negali būti laikoma, kad jis neturi skiriamojo požymio 16 klasės prekėms žymėti ar jas aprašo, nes aiškios prasmės neturintis žodžių junginys negali turėti prasminių sąsajų su 16 klasės prekėmis ir negali žymėti jų rūšies, kokybės, kiekio, paskirties, vertės, geografinės kilmės arba prekių pagaminimo ar paslaugos suteikimo laiko ar kitų prekių ar paslaugų charakteristikų. Byloje nenustatyta, kad Lietuvoje šiuo žodžių junginiu Camino Lituano žymimos 16 klasės prekes ar paslaugas (CPK 178 straipsnis). Be to, žodžių junginys Camino Lituano, net ir įvertinus atsakovo nurodomą semantinę reikšmę (Šv. Jokūbo kelias), negali būti vertinamas kaip turintis prasminių sąsajų su 16 klasės prekėmis (kaip nurodoma Nicos klasifikacijos klasių sąrašo paaiškinime, 16 klasė daugiausia apima popierių, kartoną, jų gaminius, raštinės reikmenis), kadangi Šv. Jokūbo kelias ar juolab kelias ar Lietuvos kelias neturi jokio prasminio ryšio su leidybos prekėmis. Tai reiškia, jog ieškovo prašomas užregistruoti prekių ženklas gali išsiskirti iš kitų 16 klasės prekių, dėl to gali atlikti prekių kilmės šaltinio funkciją. Toks vertinimas atitinka ir ESINT Prekių ženklų nagrinėjimo gaires (B dalis), kuriose nurodoma, kad žymenį turi būti atsisakoma registruoti dėl jo aprašomojo pobūdžio jeigu jis turi pagrįstą reikšmę, kurią atitinkama visuomenė iš karto suvokia kaip suteikiančią informaciją apie prekes ir paslaugas, dėl kurių paduota paraiška. Sutiktina su ieškovu, jog žymuo Camino Lituano neturi jokio tiesioginio ryšio su tokiomis prekėmis kaip žemėlapiai, knygos, brošiūros ir bukletai, kadangi šis žymuo neturi jokio aiškaus, konkretaus ir suprantamo ryšio su 16 klasės prekėmis, o leidinio - žemėlapio, knygos, brošiūros turinys gali būti bet koks ir negali būti priskiriamos prie tų elementų, kuriuos žymuo aprašo, nes ieškovo prašomos registruoti 16 klasės prekės skirtos informacijai perteikti apie unikalų ir turintį skiriamuosius požymius maršrutą Camino Lituano. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog žymuo Camino Lituano nėra aprašomojo pobūdžio, kadangi neatspindi 16 klasės prekių – geografijos žemėlapių, knygų, brošiūrų, antspaudų, bukletų prekių rūšies, kiekio, kokybės, paskirties, vertės, geografinės kilmės, prekių pagaminimo ar paslaugų teikimo laiko, pagaminimo būdo arba kitų prekių ir (ar) paslaugų charakteristikų (PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl PŽĮ 7 straipsnio 2 dalies taikymo

28. Taigi, prekių ženklas skiriamąjį požymį gali būti įgijęs dėl naudojimo. Norint pripažinti, kad prekių ženklas įgijo skiriamąjį požymį dėl naudojimo, reikia, kad bent didelė atitinkamos visuomenės dalis, remdamasi šiuo prekių ženklu, atitinkamas prekes ar paslaugas atskirtų kaip pagamintas ar suteiktas konkrečios įmonės (žr., pvz., ESTT 1999 m. gegužės 4 d. prejudicinio sprendimo sujungtose bylose C-108/97 ir C-109/97 54 punktą; 2005 m. liepos 7 d. prejudicinio sprendimo byloje C-353/03 26 punktą ir jame nurodytą praktiką). Vis dėlto aplinkybės, kuriomis sąlygą dėl skiriamojo požymio įgijimo dėl naudojimo galima laikyti įvykdyta, negali būti nustatytos remiantis vien bendrais ir abstrakčiais duomenimis. Reikia atsižvelgti į tokius veiksnius kaip prekių ženklo užimama rinkos dalis, jo naudojimo intensyvumas, geografinis paplitimas ir trukmė, įmonės investicijų, skirtų jam reklamuoti, dydis, tai, kokia suinteresuotosios visuomenės dalis pagal prekių ženklą prekes ar paslaugas atskiria kaip pagamintas ar suteiktas konkrečios įmonės, ir prekybos ir pramonės rūmų ar kitų profesinių asociacijų pareiškimai. Tai, kad skiriamasis požymis buvo įgytas dėl naudojimo, neturėtų būti įrodinėjama pateikiant tik pavienius duomenis, kaip antai informaciją apie atitinkamų prekių ar paslaugų pardavimo apimtį ar reklaminę medžiagą. Be to, vien aplinkybės, kad žymuo buvo naudojamas jau tam tikrą laikotarpį, nepakanka, siekiant įrodyti, jog visuomenė, kuriai skirtos nagrinėjamos prekės ar paslaugos, jį suvokia kaip komercinės kilmės nuorodą (žr., pvz., ESTT 2005 m. liepos 7 d. prejudicinio sprendimo byloje C-353/03 31 punktą ir jame nurodytą praktiką; Bendrojo Teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimo byloje T-304/16 27, 29 punktus ir juose nurodytą praktiką).

29. Prekių ženklo naudojimas apima ir tuos atvejus, kai prekių ženklo savininkas naudoja jį kaip domeno vardą. Tokiu atveju su domeno vardo naudojimu susiję įrodymai turi būti vertinami, sprendžiant, ar prekių ženklas įgijo skiriamąjį požymį dėl jo naudojimo. Bendrasis Teismas yra išaiškinęs, kad tą patį elementą įmanoma naudoti ir kaip prekių ženklą, ir kita forma, pavyzdžiui, kaip interneto svetainės pavadinimą ar jo dalį (Bendrojo Teismo 2017 m. gruodžio 14 d. sprendimas byloje T-304/16 ir jame nurodyta praktika).

31. Priešingos išvados nelemia net byloje nustatyta aplinkybė, kad, kaip jau minėta, visuomenės apklausos rezultatai parodė, jog didžioji dalis visuomenės žodžių junginio CAMINO LITUANO nesieja su ieškovu, nes akivaizdu, jog atitinkamai suinteresuotai visuomenės grupei, besidominčiai piligriminiais keliais, įvertinus jau minėtose žiniasklaidos priemonės randamos informacijos gausą, tai, jog vien ieškovo Facebook CAMINO LITUANO paskyra turi daugiau nei 10 tūkstančių sekėjų, šis žymuo bet kuriuo atveju asocijuojasi būtent su Ieškovo veikla.

32. Atsakovas akcentuoja, kad skundžiamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas turi būti vertinimas tik pagal Valstybinio patentų biuro Apeliaciniam skyriui į apeliaciją pateiktus įrodymus ir negali būti vertinamas pagal vėliau pateiktus įrodymus. Šios bylos ginčo dalykas yra konkrečios datos 2021 m. vasario 17 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisingumo ir pagrįstumo įvertinimas.

33. Teismas neturi pagrindo pritarti tokiai atsakovo nuomonei. Pirmiausia, susipažinus su atsakovo cituojama Europos sąjungos Teisingumo teismo (toliau - ESTT) praktika (2007 m. vasario 15 d. ESTT sprendimas The Kitchen Company byloje C-239/05, 59, 60 p.) ir jose nagrinėtomis bei teismų vertintomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad atsakovo nurodomų civilinių bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės nesutampa. Be to, pagal atsakovo cituojamą ESTT praktiką tokiuose ginčuose, nacionalinis teismas tikrindamas kompetentingos valdžios institucijos sprendimo teisėtumą, gali remtis tik faktais ir aplinkybėmis, apie kuriuos ši valdžios institucija galėjo žinoti priimdama sprendimą; nacionalinė teisė skundą dėl kompetentingos valdžios institucijos sprendimo nagrinėjančiam teismui, vertinant to sprendimo teisėtumą, gali neleisti atsižvelgti į faktus ir aplinkybes, atsiradusius po šio sprendimo priėmimo. Taigi, priešingai nei nurodoma atsakovo, ESTT nekonstatavo, jog nacionaliniam teismui, tikrinant skundžiamo sprendimo teistumą ir pagrįstumą, šalys yra ribojamos teikti papildomus paaiškinimus ar įrodymus. Teismo vertinimu, šiuo atveju ESTT tik sprendė, kad nacionalinė teisė skundą dėl kompetentingos valdžios institucijos sprendimo nagrinėjančiam teismui, vertinant to sprendimo teisėtumą, gali neleisti atsižvelgti į faktus ir aplinkybes, atsiradusius po šio sprendimo priėmimo. Be to, šiuo atveju ieškovo pateikiami paaiškinimai ir/ar pateikiamas papildomas įrodymas (visuomenės apklausa) nėra susijusi su aplinkybėmis, atsiradusiomis po skundžiamo sprendimo priėmimo, tai tik iliustruoja Lietuvos visuomenės nuomonę (ne tik apklausos metu, bet ir ilgesniuoju periodu) apie ispaniškų žodžių prasmę. Be kita ko, teismo įsitikinimu, teisminio proceso metu šalims ribojant pateikti papildomus paaiškinimus ir įrodymus, neabejotinai būtų paneigiama ieškovo teisė skųsti Apeliacinio skyriaus sprendimą PŽĮ 45 straipsnyje nustatyta tvarka bei būtų pažeisti civilinio proceso fundamentalūs rungimosi, betarpiškumo, dispozityvumo ir kiti teisės principai (CPK 42, 12-14 straipsniai).

34. Baigiamųjų kalbų metu atsakovo atstovė, be kita ko, nurodė, jog ieškovo ginčijamas ženklas CAMINO LITUANO negali būti registruojamas ir dėl to, jog žymuo sudarytas iš oficialaus Lietuvos simbolio - valstybės pavadinimo (PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį, jog tokie argumentai nebuvo teikiami nei sprendime, kuriuo atsisakyta tenkinti prašymą registruoti ženklą, nei skundžiamame apeliacinio skyriaus sprendime, nei procesiniuose dokumentuose. Dėl to, akivaizdu, jog nurodytos aplinkybės nėra nagrinėjamos bylos dalykas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 265 straipsnio 2 dalis). Tačiau, teismo vertinimu, remiantis Lietuvos nacionalinių teisės aktų nuostatomis, Lietuvos oficialūs simboliai pirmiausia yra Lietuvos valstybės vėliava, Lietuvos valstybės istorinė (herbinė) vėliava, Respublikos Prezidento vėliava, Lietuvos valstybės herbas, Lietuvos nacionaliniai simboliai, valstybiniai kontroliniai prabavimo ženklai, valstybės apdovanojimų ženklai, o valstybės pavadinimas kaip simbolis yra tik oficialaus Lietuvos Respublikos pavadinimas (LR Konstitucijos 1, 15, 16 straipsniai, Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymas, PŽĮ 2 straipsnio 9 dalis, LR autorių teisių ir gretutinių teisų įstatymo 5 straipsnio 3 punktas ir kt.). Nagrinėjamu atveju žodis Lituano nėra oficialus Lietuvos pavadinimas (ispaniškai Lietuva – Lituania, Lituano reikšmė – „lietuvių“), todėl nurodytos aplinkybės nėra ir negali būti priežastimi neregistruoti ieškovo žodinį ženklą PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu (PŽĮ 2 straipsnio 9 dalis, PŽĮ 7 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

35. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, patikrinęs Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus priimto sprendimo argumentaciją, teisėtumą ir pagrįstumą, Prekių ženklų įstatymo taikymo aspektu, sprendžia, jog egzistuoja pagrindas ieškovo nurodomais argumentais panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2021 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. 2Ap-2132 ir įpareigoti Lietuvos Respublikos Valstybinį patentų biurą įregistruoti ieškovo prekių ženklą (paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini)) visoms nurodytoms 16 klasės prekėms.

36. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta 2004 m. balandžio 2 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

38. Kadangi ieškinys tenkinamas iš atsakovo ieškovui priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus (b. l. 45-47 ), jog patyrė 1.018,80 Eur dydžio išlaidas, susijusias su atstovo pagalba. Teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, procesinių dokumentų (ieškinio) parengimą, atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose laiką, taip pat į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2, 8.16, 8.17, 8.18 p., pagal pateiktus aukščiau nurodytus rašytinius įrodymus laiko pagrįstomis 1.018,80 Eur dydžio išlaidas, todėl jos priteistinos iš atsakovo ieškovui (CPK 98 straipsnio 2 dalis), taip pat iš atsakovo ieškovui yra priteistinas sumokėtas 75,00 Eur žyminis mokestis, viso ieškovui iš atsakovo priteistina 1.093,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.

39. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Dėl taikos sutarties sudarymo galimybės

40. Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 procentų sumokėto žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, 6.145 - 6.153 straipsniai, CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 79 dalis, 177 - 179 straipsniai, 182 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,2, 1.5 straipsniais, Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo 7, 38-75 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovo Šv. Jokūbo kelio asociacijos ieškinį tenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2021 m. vasario 17 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti Lietuvos Respublikos Valstybinį patentų biurą įregistruoti ieškovo prekių ženklą CAMINO LITUANO (paraiškos Nr. (duomenys neskelbtini)) visoms nurodytoms 16 klasės prekėms.

Priteisti Ieškovui Šv. Jokūbo kelio asociacijai iš atsakovo Lietuvos Respublikos Valstybinio patentų biuro 1.093,80 Eur (vienas tūkstantis devyniasdešimt trys eurai 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 procentų žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, 6.145 - 6.153 straipsniai, CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 79 dalis, 177 - 179 straipsniai, 182 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.