Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. F. skundą atsakovams A. N. ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos atskirąjį skundą, kaip paduotą praleidus ABTĮ 152 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą atskirajam skundui paduoti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje daug kartų akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejama nuo asmens pareigos įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-21-525/2020, 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-160-442/2020).

ABTĮ 152 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą proceso šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo dienos.

Šiuo atveju nėra ginčo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 13 d. nutarties apskundimo terminas (7 kalendorinės dienos) turi būti skaičiuojamas nuo šios nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo pareiškėjai dienos (ABTĮ 152 str. 3 d.). Tačiau nagrinėjamu atveju skiriasi pirmosios instancijos teismo ir pareiškėjos pozicijos dėl šio termino eigos pradžios momento, t. y. nuo kada laikoma, kad minėta teismo nutartis buvo įteikta pareiškėjai.

Nustatyta, kad skundą pareiškėja pateikė per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, todėl buvo pradėta elektroninė byla ir visi joje priimti dokumentai pareiškėjai pagrįstai buvo siunčiami per EPP. Šiuo atveju yra aktuali ABTĮ 74 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta teisės norma, nustatanti procesinio dokumento įteikimo proceso dalyviui elektroninių ryšių priemonėmis momentą. Pagal ABTĮ 74 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą teisės normą, Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant proceso dalyviui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo proceso dalyviui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Todėl, įvertinus tai, kad 2020 m. kovo 13 d., kai pareiškėjai per EPP buvo išsiųsta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartis, buvo penktadienis, minėtos teismo nutarties įteikimo pareiškėjai diena laikytina po jos išsiuntimo dienos einanti darbo diena, t. y. 2020 m. kovo 16 d. (pirmadienis). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad paskutinė atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 13 d. nutarties padavimo diena buvo 2020 m. kovo 23 d.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina, kad pareiškėja atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 13 d. nutarties elektroninių ryšių priemonėmis teismui išsiuntė 2020 m. kovo 25 d., t. y. praleidusi atskirojo skundo padavimo terminą. Kadangi pareiškėja praleido terminą atskirajam skundui paduoti ir neprašė šio termino atnaujinti, pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 31 d. nutartimi pagrįstai jos atskirąjį skundą atsisakė priimti (ABTĮ 138 str. 3 d. 1 p., 151 str.). Pažymėtina, kad pareiškėja neturėjo jokio pagrindo manyti, kad termino atskirajam skundui paduoti nėra praleidusi, o jos teiginiai, kad tik 2020 m. kovo 25 d. perskaitė nutartį, nes iki tol sirgo ir buvo izoliuota karantine, vertintinos kaip termino atskirajam skundui paduoti praleidimo priežastys.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 151 straipsniu, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reguliuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. Pagal ABTĮ 132 straipsnio 2 dalį, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu pirmosios instancijos teismas, per kurį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Taigi, prašymą dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo nagrinėja pirmosios, o ne apeliacinės instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas turi vertinti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, t. y. situaciją, kuri buvo susiklosčiusi pirmosios instancijos teismui priimant nutartį nagrinėjamu klausimu. Tai, kad vėliau teikiant atskirąjį skundą yra pateikiamas prašymas atnaujinti terminą ar nurodomos tokio termino praleidimo priežastys paprastai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Tik ypatingais atvejais, esant ekstraordinarinei situacijai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija gali imtis spręsti termino atnaujinimo klausimą savo iniciatyva. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teisėjų kolegijai vertinti pareiškėjos nurodytų termino atskirajam skundui paduoti priežasčių svarbumą.

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 13 d. nutarties panaikinimo, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio pareiškėjos atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.