- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-06-23
- Bylos Nr.
- 1-121-971/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-70197-2015-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Sušinskaitė
- Kaltinamasis
- A. L.
Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Kristina Sušinskaitė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Laisvidos Sabaliauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:
A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 7 klasių išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2012-12-18 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 1 ir 2 d., 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėn. 20 d., vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m., įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) 2014-04-23 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 2 d. – laisvės atėmimu 10 mėn, pritaikius LR BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn. įpareigojant atlikti 40 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose ir neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. 2015 m. gruodžio 22 d., apie 21 val., savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su savo motina N. L. metu tyčia ranka sugriebė N. L. už kaklo ir jį spaudė bei parvertė N. L. ant žemės, tuo sukeldamas N. L. fizinį skausmą.
Taip pat A. L. 2016 m. vasario 16 d., apie 20.30 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,48 promilių girtumas), konflikto su savo motina N. L. metu tyčia parvertė N. L. ant grindų ir vieną kartą ranka sudavė jai į veidą, tuo sukeldamas N. L. fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. L., apklaustas kaip įtariamasis dėl 2015-12-22 nusikalstamos veikos, savo kaltės nepripažino ir parodė, kad 2015-12-22 buvo savo namuose ir prisiminęs visas nuoskaudas nuėjo į virtuvę pasikalbėti su motina, bet mama iš jo pasijuokė, pavadimo „proto invalidu“. Todėl jis pradėjo nervintis ir sutrenkė kambario duris. Motinai pagrasinus iškviesti policiją, jis atėmė iš mamos telefoną ir jį perlaužė. Greitoji jį išvežė į ligoninę, nes jam užėjo nervinis priepuolis (b. l. 86-87). Apklaustas dėl 2016-02-16 nusikalstamos veikos A. L. pripažino savo kaltę ir parodė, kad 2016-02-16 išėjęs pas draugų vartojo alkoholinius gėrimus, o grįžus į namus tarp jo ir mamos kilo konfliktas. Dėl ko kilo konfliktas nepamena, nes buvo girtas, tačiau galėjo būti, jog parvertė mamą ant grindų ir jai trenkė. Papildomos apklausos metu savo kaltę pripažino dėl abiejų veikų bei nurodė, jog gailisi. Savo mamos atsiprašė ir su ja susitaikė, teigė, kad mama jam atleido (b. l. 86-87, 94-95, 101).
Kaltinamojo kaltė, padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo, visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusioji N. L. parodė, kad 2015-12-22, apie 21 val., būnant namuose tarp jos ir sūnaus A. L. kilo konfliktas, kurio metu jos neblaivus psichinę negalią turintis sūnus A. L. pripuolė prie jos, sugriebė ją už kaklo ir suspaudė bei parvertė ją virtuvėje ant žemės ir smaugė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. 2016-02-16, apie 19.30 val., iš draugų gimtadienio grįžęs sūnus, sugriebęs jai už rūbų, parvertė ant grindų ir delnu ar kumščiu sudavė jai vieną kartą į veidą, todėl jai iš nosies pradėjo bėgti kraujas (b. l. 32, 35-36, 40-42).
Liudytoja S. V. parodė, kad 2015-12-22 Nijolės ir jos sūnaus konflikto nematė. 2016-02-16, apie 19.30 val. jos dukra nuėjo miegot, netrukus grįžus anūkui A. jos dukra pradėjo šaukti. Ji įbėgusi į virtuvę pamatė, kad dukra pargriuvusi ant žemės ir jai iš nosies bėgo kraujas. Ji puolė gelbėti dukrą. Konkrečiai pačių smūgių nematė. Anūkas ant jos dukters puola nebe pirmą kartą (b. l. 46-47, 50-52).
Iš 2015-12-22 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, jog gautas N. L. pranešimas apie tai, kad neblaivus sūnus kabinėjasi, bando smaugti. Įvykio vietoje nustatyta, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini)., neblaivus, protinį neįgalumą turintis A. L. sugriebęs už kaklo parvertė ant žemės ir smaugė savo mamą N. L., taip jai sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 3-6).
Iš 2016-02-16 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, jog gautas V. G. pranešimas apie tai, kad sūnus sumušė savo mamą. Įvykio vietoje nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini)., neblaivus A. L. kumščiu du kartus trenkė savo mamai N. L., dėl to jai pradėjo iš nosies bėgti kraujas (b. l. 12-15).
Iš 2015-12-22 ir 2016-02-16 apžiūros protokolų ir fotolentelių matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Taip pat fotolentelėje Nr. F103 užfiksuotas bendras nukentėjusiosios ir jai padarytų sužalojimų vaizdas (b. l. 17-19, 20-28).
Iš asmens blaivumo testo matyti, kad 2016-02-16, 22.12 val. A. L. nustatytas 2,48 promilių girtumas (b. l. 30, 53).
Nors kaltinamasis A. L. pirminės apklausos metu neprisipažino 2015-12-22, apie 21 val. padaręs nusikalstamą veiką, tačiau vėlesnės apklausos metu nurodė, jog savo kaltę pripažįsta, tačiau dėl praėjusio nemažo laiko tarpo nelabai viską atsimena. Dėl 2016-02-16 veikos A. L. kaltę iš esmės pripažino, neneigė galėjęs mamai trenkti, tačiau dėl girtumo visų aplinkybių nepamena. Taip pat nurodė, jog mamos atsiprašė ir ši jam atleido. Remiantis bylos duomenimis, nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios ir liudytojos parodymais bei kitais byloje esančiais aukščiau aptartais įrodymais, kurie papildydami bei patvirtindami vieni kitus, sudaro nuoseklią bei logišką grandinę, kuri susieja visus įrodymus į vieną, A. L. kaltę patvirtinančią įrodymų visumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. L., 2015-12-22, apie 21 val., konflikto su savo motina N. L. metu tyčia sugriebė N. L. už kaklo ir jį spaudė bei parvertė N. L. ant žemės, tuo sukeldamas N. L. fizinį skausmą, taip pat A. L., 2016-02-16, apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su savo motina N. L. metu tyčia parvertė N. L. ant grindų ir vieną kartą ranka sudavė jai į veidą, tuo sukeldamas N. L. fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
A. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nes vien formalus prisipažinimas, nesant nuoširdaus gailėjimosi, nevertinamas kaip BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Skirdamas bausmes teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str.), atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. A. L. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, anksčiau du kartus teistas (b. l. 55-59), baustas administracine tvarka (b. l. 65-71), nedirba, nukentėjusiosios atsiprašė, ši kaltininkui atleido ir civilinio ieškinio nereiškia, žymesnė žala nepadaryta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, taip pat į kaltinamojo sveikatos būklę (b.l. 79-82), yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus viešųjų darbų bausmę. Bausmės trukmė nustatytina atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes.
Baudžiamąją bylą užbaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis iš esmės pripažino savo kaltę, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).
Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.
A. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios N. L. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios (b.l. 88-89, 98-99).
Civilinio ieškinio byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, LR BK 64¹ straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam:
pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį (už 2015-12-22 veiką) – 3 (tris) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui;
pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį (už 2016-02-16 veiką) – 3 (tris) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir paskirti bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 15 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-02-16, 22.05 val. iki 2016-02-17 16.10 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
A. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios N. L. – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Išaiškinti A. L., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.