Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje L. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, niekur nedirbantis, nevedęs, neteistas, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-04-04 nuosprendžiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 str. pagrindais atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 str. 1 d., kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. Š. sunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, t. y. jis 2012 m. lapkričio 10 d., apie 00.00 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlė konfliktą, kurio metu tyčia peiliu du kartus smogė savo broliui G. Š. į pilvo apatinę dalį ir nugarą, ir padarė G. Š. nekiaurinę durtinę-pjautinę žaizdą nugaroje ties krūtininiu 8-tu slanksteliu, kiaurinę durtinę-pjautinę žaizdą pilvo apatinėje dalyje su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, dėl to buvo sunkiai sutrikdyta G. Š. sveikata.

Kaltinamasis L. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltu padarius inkriminuojamą nusikaltimą prisipažino ir parodė, kad lapkričio 9 d. jis su draugais V. Š., D. G., K. L. važinėjo automobiliu Klaipėdoje, vartojo alkoholį, jautėsi girtas. Grįžus į (duomenys neskelbtini) kaimą, pamatė brolį G. su draugais, pasikvietė jį į automobilį ir grįžo apie 23 val. į namus. Namuose pradėjo ginčytis dėl pinigų sugrąžinimo. G. jam smogė į veidą du kartus su kumščiu ir jie pradėjo muštis bei grumtis ant žemės. Su G. mušdavosi nedažnai. Muštynėse dažniausiai stipresnis buvo G. Išsigandęs, kad jį sumuš, išsilaisvinęs nubėgo į virtuvę ir pasiėmęs peilį sugrįžo, norėjo tik pagąsdinti. G. puolė atimti peilį, tuomet jis jam smogė su peiliu. Kaip tuo momentu įvyko, negali pasakyti, iš streso ir išgąsčio neatsimena. Anksčiau niekada nėra su peiliu puolęs G. Galėjo įdurti du kartus. Kai įdūrė, pamatė, ką padarė, puolė kviesti greitąją pagalbą. Matėsi, kad G. praplyšę marškiniai nugaroje. Suprato, kad įdūrė, matėsi nugaroje sužeidimas. G. truputį bėgo kraujas nugaroje. Iškvietė greitąją, bet G. atėmė iš jo ragelį, pasakė, kad ne čia pataikė. G. pasiėmęs telefoną išėjo pas mamą. Mama jam aptvarstė žaizdą ir jis nuėjo miegoti. Pasiėmė savo telefoną, kai brolis miegojo, paskambino M. L., kad jį nuvežtų į degalinę cigarečių, nes buvo streso būsenos. Ryte mama G. iškvietė greitąją, nes pamatė, kad jam blogai. Su G. tarpusavyje dėl įvykio aplinkybių parodymų nesusitarė. Brolis, kai atėjo policija, sugalvojo versiją, jis ją po to palaikė. G. buvo davęs melagingus parodymus, norėjo nuslėpti, kad nepridaryti problemų nei sau, nei jam. Su mama dėl parodymų nesitarė, tik ji pasakė, kad kaip G. pasakė, taip ir laikytis. Sakyti, kad M. L. nuvežė brolį į Gargždus ir paleido. O brolis ėjo pinigų ir jį parke užpuolė nepažįstami asmenys. Peilį, su kuriuo sužalojo G., įmetė į krosnį. Su broliu susitaikė, atsiprašė, jis jam dovanojo. Ligonių kasai žalą atlygino.

Nukentėjusysis G. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną grįžęs iš darbo, susitikęs su draugais kaimo centre, prie parduotuvės gėrė alų. Išgėrė 2 bambalius po 2 litrus alaus. Jautėsi truputį apkvaitęs. Vėliau ten atvažiavo brolis L. su draugais D. G., V. Š., K. L. K. L. juos parvežė namo apie vienuoliktą ar dvyliktą valandą. L. buvo girtas. Tai matėsi iš kalbos, iš jo elgesio. Žinojo, kad L. gavo algą. L. buvo jam skolingas 300 Lt, tai jis paprašė tų pinigų. Tada susiginčijo, kilo konfliktas, neištvėręs smogė L. du ar tris kartus į veidą kumščiu. Grumdamiesi nukrito ant žemės. Jis su L. gyvena toje namo dalyje, kur yra virtuvė ir du kambariai. Per vidurį virtuvė, vienas yra jo kambarys, kitas kambarys brolio. Muštynės įvyko virtuvėje. L. kažkaip jį nustūmė ir dingo. Kai atsikėlė, L. jau buvo prie jo su peiliu. Viskas įvyko greitai. Jis šoko atimti iš L. peilį ir pajuto smūgius. L. nuėjo kviesti greitosios, o jis apžiūrėjęs save, kadangi niekas neskaudėjo, pagalvojo, kad tai nerimta, užgis, atėmė iš L. telefoną ir pasakęs operatorei, kad ne ten pataikė, padėjo ragelį. Po to nuėjo pas mamą, ši jį aptvarstė ir jis nuėjo miegoti. Apie ketvirtą ryto pradėjo darytis blogiau, pradėjo skaudėti. Mama iškvietė greitąją. Ligoninėje darė operaciją. Jaučiasi gerai. Dirba, sveikata po įvykio nepablogėjo. Broliui atleido. Mano, kad jo elgesys buvo provokuojantis, todėl L. taip pasielgė su juo. Sužalojimo pasekmių nejaučia. Versiją, kad jis buvo nepažįstamojo sužalotas Gargžduose, sugalvojo jis pats, nenorėdamas broliui nemalonumų.

Liudytoja V. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą vakarą, kai grįžo sūnūs L. ir G. namo, negirdėjo. Naktį, apie 01.00 val., pas ją į kambarį įėjo G. G. buvo šiek tiek neblaivus, iš burnos sklido kvapas. Buvo vidutiniškai išgėręs, bet nesmarkiai. Ant jo marškinėlių buvo kraujas. Matėsi lyg durtinė žaizda. Ji pasiūlė kviesti greitąją, tačiau G. pasakė, kad nereikia, neskauda. Iš vienos žaizdos bėgo kraujas, iš kitos visai mažai, nepamanė, kad tai rimtas sužalojimas, todėl aptvarstė, sutvarkė ir jis nuėjo miegoti. Klausė G., iš kur tos žaizdos, bet jis jai nesakė. Ryte G. pabildino į sieną, pasakė, kad nebeatsikelia ir skauda. Jis pasakė, kad jaučiasi blogai, pradėjo dejuoti. Tada apie šeštą valandą ryto su greitąja išvežė jį į ligoninę.

Grįžusi iš ligoninės išplovė G. rūbus, patalynę, nes buvo kruvina. Susitiko L. Jis nesišnekėjo. Matė L. sužalojimus, bet ne iš karto. Buvo matyti aplink kaklą mėlynės. Klausė, kas nutiko, bet jis nesakė. Kiek vėliau aiškinosi, kas įvyko. Iš pradžių L. su G. nenorėjo nieko sakyti, o po to pasakė, kad G. sužalojo L. Sakė, kad susibarė dėl kažkokios skolos. Būdavo ir anksčiau, kad jie pasimušdavo, tačiau agresyvūs nebuvo. Liudytojas K. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamąjį ir nukentėjusįjį, nes yra draugai. Tą vakarą jis vairavo automobilį. Su L. važinėjosi Klaipėdoje. L. buvo girtas. Toje kompanijoje buvo dar V. Š., D. G. Jie gėrė alų, gal ,,Žalias devynerias“, bet tiksliai negali pasakyti. Grįžę į (duomenys neskelbtini) kaimą centre sutiko G. begeriantį su draugu. Tuomet juos visus nuvežė namo. Pas jį naktį atvažiavo M. L. ir atvežė L. Matėsi, kad L. mušėsi, buvo sužalojimo požymių. Jis buvo girtas, kalbėjo nesąmones, pasakė, kad jis G. įdūrė su peiliu. Nepatikėjo, kad L. taip padarė. Apsirengęs, nuvažiavo pas G. į namus. L. paliko pas M. L. Nuvažiavęs, paklausė G., kas atsitiko, bet jis tik pasakė, kad įdūrė. Kadangi žinojo, kas tai padarė, todėl jo daugiau neklausė. Vėliau kalbėjosi su L. Jis sakė, kad grįžus namo, kilo konfliktas, pradėjo muštis. L. sakė, kad broliui įdūrė į pilvą ir į nugarą. G. mama iškvietė greitąją. Po to G. sugalvojo melagingą versiją, jog buvo nepažįstamo sužalotas Gargžduose, nes nenorėjo, kad brolis sėstų į kalėjimą.

Liudytojas R. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą vakarą dviese gėrė alų su G. Š., išgėrė po du litrus. Atėjo K. L., jie pasikalbėjo ir išsiskirstė. G. neatrodė labai girtas. G. išėjo su K. L., o jis išėjo namo. Kitą rytą jo mama parduotuvėje išgirdo, kad G. padūrė. Po įvykio kitą rytą matė L. Š. Jis nieko nesakė ir jis neklausė. L. sakė, kad nieko nežino, kad G. ligoninėje. Neatrodė L. sumuštas. Veide sužalojimų nesimatė, kaklas buvo pabraižytas. G. grįžęs iš ligoninės pasakė, kad jis susimušė su L., o šis jį pridūrė.

Liudytojas M. L. parodė, kad pažįsta nukentėjusįjį ir kaltinamąjį. Naktį jam paskambino L., paprašė, kad nuvežtų jį iki degalinės nusipirkti cigarečių. Pasakė, kad atsitiko nelaimė ir jis sužeidė brolį. L. buvo išgėręs. Sakė, kad sužeidė brolį su peiliu. L. nežinojo, kiek įdūrė, ar truputį, ar stipriai. Galėjo pasakyti, kad du kartus įdūrė. Jis bijojo eiti namo, nes nežinojo, kas bus, nežinojo, ką daryti. Tą vakarą L. sužalojimų ryškiai nesimatė, buvo raudonas paakys, žandas. Ryte labiau pasimatė sužalojimai. L. miegojo pas jį namuose.

Iš 2012-11-22 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas namas (duomenys neskelbtini) kuriame gyvena kaltinamasis ir nukentėjusysis Š. Užfiksuota aplinka, patalpų išsidėstymas. Nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (b. l. 11–17).

Iš G. Š. teismo medicininio tyrimo specialisto išvados Nr. G 2446/12 matyti, kad 2012-11-09 paros antroje pusėje G. Š. padaryta nekiaurinė durtinė-pjautinė žaizda nugaroje ties krūtininiu 8-tu slanksteliu ir kiaurinė durtinė-pjautinė žaizda pilvo apatinėje dalyje su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę. Sužalojimus galėjo patirti aštriu duriančiomis-pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu ar įrankiu. Dėl kiaurinio durtinio-pjautinio pilvo sužalojimo su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę G. Š. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių III skyriaus 6.6.9 punktas) (b. l. 35-36).

Iš reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad V. Š. pateikė G. Š. marškinėlius, kuriuos jis vilkėjo 2012-11-09 naktį, ir namuose turimus peilius (b. l. 46).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad paimti marškinėliai apžiūrėti ir nustatyta, kad marškinėlių nugarinėje dalyje kairėje yra apie 2 cm ilgio kiaurinis pjautinis pažeidimas (b. l. 47-48).

Iš nukentėjusiojo G. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokolo, schemos ir vaizdo lentelės matyti, kad jis parodė kur ir paaiškino aplinkybes, kaip jį sužalojo brolis L. Š. (b. l. 26-27, 28, 29).

Iš kaltinamojo L. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokolo, schemos ir vaizdo lentelės matyti, kad jis parodė kur ir paaiškino aplinkybes kaip sužalojo brolį G. Š. (b. l. 75-76, 77, 78-80).

Iš Bendrojo pagalbos centro gauto 2012-11-10 pranešimo iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (L. Š.) garso įrašo nustatyta, kad skambučio laikas sistemoje užfiksuotas 2012-11-10 00.13 val. ir tęsiasi 49 sek. Skambinantis vyriškis kviečia policiją dėl brolio sumušimo ir nurodo, kad „brolis brolį sumušė... (duomenys neskelbtini) kaime...“ Girdisi, kad pokalbio eigoje ragelį perima kitas vyriškis ir praneša, kad ne ten pataikė, ir policija nereikalinga, norėjo pažaisti (b. l. 88-90).

Esant šiems įrodymams teismas konstatuoja, kad L. Š. nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama kaip sunkus žmogaus sveikatos sutrikdymas, nes byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų bei pasitvirtinusių įrodymų visuma leidžia patikimai daryti išvadą, jog kaltinamasis L. Š. suduodamas smūgius peiliu nukentėjusiam G. Š. padarė sužalojimus. Dėl kiaurinio durtinio-pjautinio pilvo sužalojimo su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę G. Š. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas padarė sunkų sveikatos sutrikdymą artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Kaltinamasis L. Š. ir nukentėjusysis G. Š. yra broliai, todėl kaltinamojo L. Š. nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal LR BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Kaltinamasis L. Š. apklaustas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad namuose su broliu G. pradėjo ginčytis dėl pinigų sugrąžinimo. G. jam smogė į veidą du kartus su kumščiu ir jie pradėjo muštis bei grumtis ant žemės. Muštynėse dažniausiai stipresnis būdavo G., todėl išsigandęs, kad jį sumuš, išsilaisvinęs nubėgo į virtuvę, pasiėmė peilį ir sugrįžęs norėjo G. tik pagąsdinti. G. puolė atimti peilį, tuomet jis jam smogė su peiliu. Kaip tuo momentu įvyko, negali pasakyti, iš streso ir išgąsčio neatsimena. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis L. Š. įvykio aplinkybes nurodė kitas, tai yra, jog jis namuose, kambaryje, kuriame kartu gyvena, susibarė su broliu dėl pinigų, abu pradėjo muštis, vienas kitam sudavė smūgius į veidą, abu nugriuvo ir atsikėlęs jis nuėjo į virtuvę, iš spintelės pasiėmė virtuvinį peilį ir grįžo į kambarį. Kas vyko kambaryje, neatsimena, tik atsimena, kad brolis sakė: „ką tu padarei“. Kadangi pas brolį buvo dvi žaizdos, mano, kad įdūrė du kartus. Tokiu būdu kaltinamasis savo parodymais teismo posėdžio metu iškėlė versiją, kad panaudojo peilį prieš brolį G., nes turėjo gintis nuo jo smurto. Todėl teismas turi įvertinti, ar nėra aplinkybių, galbūt šalinančių baudžiamąją kaltinamojo L. Š. atsakomybę būtinosios ginties instituto prasme (BK 28 str.). Be to, gynėjas prašo kaltinamojo veiksmus vertinti kaip būtinosios ginties ribų peržengimą.

Baudžiamasis įstatymas nustato, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį, o ji apibrėžiama kaip tam tikra situacija, kai baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams žala padaroma ginant save nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Būtinoji gintis galima nuo tokio kėsinimosi, kuris atitinka baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos požymius, kai kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą ir pan. Teisė į būtinąją gintį gali būti realizuota nepriklausomai nuo galimybės išvengti pavojingo kėsinimosi pabėgant, pasislepiant ir t. t., tačiau būtinoji gintis turi atitikti ginties teisėtumo sąlygas – turi būti ir kėsinimasis (pavojingas, akivaizdus ir realus), ir gynyba, kuri turi atitikti šiuos požymius: žala padaroma tik besikėsinančiajam, žala padaroma atremiant pavojingą kėsinimąsi ir žala padaryta neperžengiant būtinosios ginties ribų.

Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besikėsinančių į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kaip kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius. Nusikalstami siekiai įgyvendinami įvairiai: grasinama kitiems žmonėms žodžiais, veiksmais, ginklų demonstravimu, nukentėjusieji apsupami, stumdomi, jiems suduodami smūgiai. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Taip paprastai būna, kai nukentėjusieji patiria smūgius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko išsitrauktą ginklą, girdi aiškiai išsakomus grasinimus ir pan. Ginantis negali būti peržengtos būtinosios ginties ribos. Būtinosios ginties ribų peržengimo turinys atskleidžiamas BK 28 straipsnio 3 dalyje. Šios ribos peržengiamos, kai besiginančiojo veiksmai atitinka visas tris būtinas sąlygas: a) užpuolikas nužudomas arba jam sunkiai sutrikdoma sveikata; b) tai padaroma tiesiogine tyčia; c) gynyba aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo.

Iš byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad konfliktas buvo tarp brolių dėl skolos ir tokie buitiniai konfliktai šeimoje tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kildavo neretai, būdavo muštynių. Kaltinamojo veiksmai, išbėgant į kitą namo dalį, tai yra įveikiant dvejas duris, pasiimant peilį ir grįžtant, negali būt vertinami kaip veiksmai, kad jis siekė išvengti kėsinimosi. Akivaizdu, kad kaltinamajam pabėgus iš muštynių vietos, bet koks kėsinimasis jo sveikatai buvo pasibaigęs, todėl nubėgimas į kitą namo dalį pasiimti peilio, negali būti vertinamas kaip įrankio paėmimas ginantis nuo pavojingo kėsinimosi. Be to, kaltinamasis teismo posėdžio metu aiškina, kad peilį panaudojo dėl to, kad nukentėjusysis norėjo jį atimti, tai yra vėl tame matė grėsmes sau. Toks kaltinamojo aiškinimas vertintinas kritiškai, dėl to, kad kaltinamajam pasišalinus iš muštynių vietos į kitą namo dalį, nebebuvo jokios grėsmės. Grįžimą į muštynių vietą pasiėmus peilį, galima vertinti tik kaip tęstinius tolimesnius kaltinamojo smurtinius veiksmus, o ne kaip būtinąją gynybą ar būtinosios ginties ribų peržengimą. Todėl darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų ir duomenų, jog kaltinamasis L. Š. peilį panaudojo nesigindamas, o užpykęs dėl prieš jį pavartoto smurto konflikto metu. Abu sužalojimus padarė tyčiniais veiksmais, tyčia nukentėjusiajam durdamas peiliu. Šias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusysis ir liudytojai, kuriems po įvykio tai nurodė ir pats kaltinamasis. Tai pagrindžia ir teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nustatyti du pjautiniai sužalojimai - nekiaurinė durtinė-pjautinė žaizda nugaroje ir kiaurinė durtinė-pjautinė žaizda pilvo apatinėje dalyje su kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę. Tai gilūs sužalojimai, kuriems padaryti reikalinga jėga, duriamasis poveikis. Bylos duomenų visuma, jų analizė leidžia padaryti išvadą, kad kaltinamasis užpykęs ant brolio, būdamas neblaivus smogė du kartus nukentėjusiajam peiliu, suprato, kad tokie veiksmai pavojingi nukentėjusiojo sveikatai, ir tokių veiksmų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia, jo veiksmai teisingai kvalifikuojami kaip tyčinis sveikatos sutrikdymas, numatytas BK 135 str.

Be to, kaltinamasis L. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad neatsimena iš streso ar iš išgąsčio momento, kada įdūrė broliui, todėl teismas turi įvertinti ir šią kaltinamojo nurodytą aplinkybę, tai yra ar kaltinamasis L. Š. nebuvo fiziologinio afekto ar susijaudinimo būsenos.

Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis bei nukentėjusysis buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio, ir tai nustatyta remiantis jų pačių bei liudytojų parodymais. Bet koks konfliktas, bet koks ginčas, esant tokiai būklei, pasirinkus netinkamas priemones, priveda prie smurto panaudojimo. Konfliktai tarp brolių kildavo neretai ir būdavo muštynių, kaltinamasis nebuvo užpultas staiga, netikėtai, be to, vėlgi kaltinamasis užtruko nubėgdamas ir sugrįždama į kitą namo dalį atsinešti peilio, kuriuo sužalojo brolį. Po nusikalstamos veikos kaltinamasis kvietė greitąją pagalbą, prašė draugą nuvežti nusipirkti cigarečių, jam pasakojo apie brolio sužalojimą, bijojo parvažiuoti namo, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis elgėsi visiškai suvokdamas situaciją, jokio didelio susijaudinimo ar fiziologinio afekto būsenos nebuvo. Be to, teismo psichiatrijos praktikoje nėra atvejo, kad intoksikacijos alkoholiu metu būtų vertinama kažkokia žmogaus emocinė būsena. Patologiniai girtumai, patologinės–fiziologinės būsenos gali būti vertinamos tik nesant intoksikacijos alkoholiu arba esant labai nežymiems alkoholio kiekiams.

Nustatytina, kad kaltinamojo L. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad kaltininkas bandė išvengti sunkesnių padarinių skambindamas į greitąją pagalbą bei prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino žalą Valstybinei ligonių kasai (BK 59 str. 1 d. 1, 2 ir 3 p. p.).

Kaltinamojo gynėjas mano, kad turi būti pripažintina lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Ši lengvinanti atsakomybę aplinkybė paprastai nustatoma, kai nukentėjusiojo asmens moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ir kitoks elgesys iš dalies nulemia kaltininką nusikalsti prieš jį. Iš bylos duomenų matyti, kad buitiniai konfliktai tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo būdavo nereti ir jie apsikumščiuodavo. Teismo manymu, šiuo atveju tai nebuvo koks nors neeilinis ar išskirtinis konfliktas, pasibaigiantis muštynėmis, nors ir nukentėjusysis nurodė, kad konfliktuojant neištvėrė ir sudavė pirmas du smūgius. Teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo elgesys buvo gana įprastas jų bendravime ir nelaikytinas kaip provokuojančiu atsinešti peilį ir smogti broliui du kartus į gyvybei pavojingas vietas. Kaltinamojo reakcija buvo neadekvati situacijai ir smurtinių veiksmų pobūdžiui, jis nukentėjusiajam padarė sužalojimus paprasto buitinio konflikto metu, dėl nesivaldymo ir dėl girtumo, todėl šią lengvinančią atsakomybę aplinkybę nustatyti nėra pagrindo.

Paties kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis L. Š. buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui – tai patvirtina pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, L. Š. nustatytina BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Skiriant bausmę kaltam asmeniui, teismas vadovaujasi BK VIII skyriuje „Bausmės skyrimas“ nustatytais bausmės skyrimo pagrindais ir nuostatomis: atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamosios kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.), ir skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, kad paskirtąja bausme būtų pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės tikslai.

Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių (BK 11 str.) nusikaltimų kategorijos, nusikalstamą veiką L. Š. padarė tyčia, į kaltinamojo asmenybę, anksčiau nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindu už smurtinį nusikaltimą, nusikaltimo padarymo metu nedirbo, taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias tris aplinkybes ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo įvykdymui, taip pat į nusikaltimo padarymo būdą ir motyvus. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgiama ir į tai, kad L. Š. nukentėjusiojo atsiprašė ir šis jam atleido, nukentėjusysis gydėsi trumpai ir pasekmių po gydymo nėra. Įvertinus bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, amžių ir kitas bausmės dydžiui turinčias reikšmės aplinkybes, L. Š. skiriama laisvės atėmimo bausmė, žymiai mažesnė nei BK 135 str. 2 d. 3 p. sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Daiktinius įrodymus: G. Š. marškinėlius ir du peilius, saugomus Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK, sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-302 str., 308 str., teismas

nusprendžia:

L. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p., ir nubausti dvejiems metams ir šešiems mėnesiams laisvės atėmimo.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis Klaipėdos r . PK ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti tas pačias.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo bausmės vykdymui sulaikymo dienos.

Daiktinius įrodymus: G. Š. marškinėlius ir du peilius, saugomus Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą.