Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-2416-990/2021

2021 m. rugsėjo 6 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. Č. atstovo advokato Egidijaus Langio prašymo dėl R. Č. pripažinimo kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 119 straipsnio 1 dalyje, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. rugpjūčio 26 d. gautas D. Č. atstovo advokato Egidijaus Langio pareiškimas, kuriuo prašoma R. Č. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje, pastarajam skirti baudą bei iš jo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškime nurodoma, kad UAB „D.“ akcininkė D. Č. minėtos įmonės direktoriui R. Č. įteikė paraišką dėl neeilinio bendrovės akcininkų susirinkimo sušaukimo 2021 m. rugpjūčio 17 d., tačiau R. Č. jos prašymo nevykdė ir nepriėmė sprendimo sušaukti susirinkimą per dešimt dienų nuo paraiškos gavimo, taip pažeisdamas jos kaip įmonės akcininkės teises.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

2. ANK 590 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena dėl ANK 119 straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo pradedama pagal, be kita ko, akcininko pareiškimą, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už akcininkų teisių pažeidimus. Šioje dalyje nustatytais atvejais administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti.

3. ANK 119 straipsnio 1 dalis nustato alternatyvias veikas: 1) akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimą nustatytu laiku; 2) susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymą; 3) kliudymą akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose; 4) įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimą; 5) akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimą; 5) akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimą (draudimą ar kliudymą perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymą ar dividendų neišmokėjimą nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimą ar trukdymą gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose numatytais atvejais, nesikreipimą į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo).

4. Nors pareiškėjos atstovas nurodė prašantis skirti R. Č. administracinę nuobaudą – baudą už akcininkės D. Č. neturtinių teisių pažeidimą, tačiau teismui pateiktas pareiškimas dėl akcininko neturtinių teisių gynimo, o už teismui pateiktą neturtinį reikalavimą yra sumokėtas 75 eurų žyminis mokestis, kuris mokamas pareiškėjo teises ginant civilinio proceso tvarka, o ne inicijuojant administracinio nusižengimo bylą, dėl ko nėra aišku, kokia pažeistų teisių gynimo priemone pareiškėjos atstovas ketina naudotis.

5. Pareiškime, be kita ko, nurodoma, kad tarp R. Č. ir įmonės akcininkų yra susiklostę konfliktiniai santykiai, o R. Č. siekia kuo ilgiau išlikti įmonės vadovu, todėl nerengia neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo.

6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. birželio 8 d. nutarime baudžiamojoje byloje Nr. 2AT-25-303/2021 pažymėjo, kad akcininkų teisių įgyvendinimas ir apsauga, pažeistų teisių gynimas visų pirma yra Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo ir civilinės teisės normų reguliavimo dalykas, todėl yra svarbūs aptartose teisės šakose suformuluoti principai, taisyklės, taikytinos akcinių bendrovių veiklai, akcininkų teisėms ir pareigoms įgyvendinti, jų apsaugai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-1073/2020).

7. Iš teismui pateikto pareiškimo matyti, jog tarp pareiškėjos ir asmens, kuriam prašoma skirti administracinę nuobaudą, yra susiklostęs ginčas dėl neeilinio visuotinio bendrovės akcininkų susirinkimo sušaukimo, kuris, remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, visų pirma turėtų būti sprendžiamas civilinėmis teisinėmis priemonėmis, o ne inicijuojant administracinio nusižengimo bylą – pareiškime nurodytos situacijos (nešaukiamo akcininkų susirinkimo, įmonės direktoriaus nenoro palikti vadovo pareigas, bendrovei priklausančių lėšų naudojimo klausimų) administracinio nusižengimo teisenos metu išspręsti nebūtų galimybių. Teismas neturi duomenų apie tai, kad pareiškėja būtų išnaudojusi galimybę savo teises apginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, taigi D. Č. atstovo advokato Egidijaus Langio prašymas dėl R. Č. pripažinimo kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje, grąžintinas pareiškėjos atstovui.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 590 straipsnio 4 dalimi, 627 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. Č. atstovo advokato Egidijaus Langio prašymą dėl R. Č. pripažinimo kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalyje, grąžinti D. Č. atstovui advokatui Egidijui Langiui.

Nutartis per dešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.