- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-14
- Bylos Nr.
- ATP-229-628/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigita Bieliauskienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimo, kuriuo J. R. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 188⁴ str. 1 d. ir nubaustas 100 (vieno šimto) litų bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas J. R. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 188⁴ str. 1 d. už tai, kad jis, būdamas asociacijos Lietuvos karališkoji bajorų sąjunga vadu, 2012 m. gegužės 9 d., gavęs Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – Departamento) pareigūnės teisėtą reikalavimą Statybos įstatymo, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, Statybos techninių reglamentų ir paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.06.01:2007 Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklių nustatyta tvarka parengti drenažo sistemos įrengimo, rūmų pastogės apšiltinimo, rūmų rūsio grindų betonavimo, vidaus dujotiekio įrengimo techninį projektą ir pateikti jį Departamento Vilniaus teritoriniam padaliniui, iki 2012 m. rugsėjo 28 d. nepateikė Departamentui jokios informacijos apie reikalavimo įvykdymą, papildomai neprašė pratęsti reikalavimo įvykdymo termino ir nenurodė priežasčių, kodėl reikalavimas nebuvo įvykdytas nustatytu laiku. Taip J. R. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 188⁴ str. 1 d. numatytą pažeidimą.
Apeliaciniu skundo J. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Šalies argumentai
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė faktinę aplinkybę, kad J. R. su (duomenys neskelbtini) (toliau – Sąjunga) sieja darbiniai santykiai, kadangi jokių darbo sutarčių su minima Sąjunga apeliantas neturi. Pažymi, kad su minėta Sąjunga jį sieja tik pavedimo civiliniai santykiai.
Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškino Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 str. 39 p., laikydamas, kad Sąjunga turi savarankiškas valdymo teises kaip savarankišką daiktinę teisę. Pasak apelianto, toks aiškinimas prieštarauja Lietuvos Respublikos CK 4.22 str. 2 d., kuris aiškina, kad daikto valdymas nelaikomas savarankiška daiktine teise, kai faktinis daikto turėtojas daikto valdytoju ar savininku pripažįsta kitą asmenį. Nagrinėjamu atveju Sąjunga nekilnojamojo kultūros paveldo objekto – Trakų Vokės dvaro statinio - savininku bei valdytoju pripažįsta Vilniaus miesto savivaldybę.
Atsiliepimas
Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius pateikė atsiliepimą į J. R. apeliacinį skundą, kuriuo prašo palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą, o J. R. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nėra nustatęs aplinkybės, kad Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos vadas J. R. yra susijęs darbo santykiais su minėta sąjunga. Ginčo atveju, ši aplinkybė nėra svarbi, nes atsakomybė kyla iš pavedimo civilinių santykių.
Pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 str. 39 p. nurodo, kad valdytojas yra kultūros paveldo objektų ir kitų nekilnojamųjų daiktų, esančių pavienio ar kompleksinio objekto teritorijoje arba vietovėje, savininkas ar kitoks valdymo teisių turėtojas. (duomenys neskelbtini) kultūros paveldo objektą – Trakų Vokės dvaro sodybos rūmų pastatą, reikalavime nustatytu terminu ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu valdė panaudos pagrindais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 1197 (Žin., 2002, Nr. 74-3195). Lietuvos Respublikos CK 6.629 str. 1 d. nurodo, kad panauda – tai nesunaudojamojo daikto laikinas ir neatlygintinas naudojimas ir valdymas. Taigi net neturint savarankiškos daiktinės teisės, valdymas panaudos pagrindais numato pareigą gavėjui (valdymo teisių turėtojui) naudoti daiktą tinkamai ir vykdyti teisėtus Departamento pareigūnų reikalavimus.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu J. R. skirta administracinė nuobauda pagal ATPK 188⁴ straipsnio 1 dalį. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas įvertinęs byloje surinktą medžiagą ir patikrinęs ją įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad J. R. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, t. y. neįvykdė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio pareigūnų duotų teisėtų nurodymų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutarimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė duomenis, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) neturi savarankiškos valdymo teisės, vertinama kritiškai. Remiantis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 str. 39 p., valdytojas – tai kultūros paveldo objekto ir kitų nekilnojamųjų daiktų, esančių pavienio ar kompleksinio objekto teritorijoje arba vietovėje, savininkas ar kitoks valdymo teisių turėtojas. Remiantis šia įstatymo nuostata, nekilnojamojo kultūros paveldo valdytojas gali būti laikomas ne tik šio paveldo savininkas, bet ir kitoks valdymo teisių turėtojas. Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teisme duotus J. R. parodymus ir kitus byloje surinktus įrodymus, (duomenys neskelbtini) Trakų Vokės dvarą valdo panaudos sutarties Nr. 1 pagrindu nuo 2002 m. rugsėjo 3 d. (b.l. 5). Ši aplinkybė buvo nustatyta ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo, jos neneigė ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – J. R.. Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.629 str. 1 d., panauda tai nesunaudojamojo daikto laikinas ir neatlygintinas naudojimas ir valdymas. Atsižvelgiant į šią nuostatą, perdavus daiktą kitam asmeniui pagal panaudos sutartį – jam pereina ir daikto valdymo teisė. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo darymo metu, buvo teisėtas Trakų Vokės dvaro valdytojas, turėjęs savarankišką valdymo teisę, atsakingas už šio dvaro priežiūrą ir išlaikymą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, Vilniaus apygardos teismas konstatuoja, kad nepaisant to, jog asociacija (duomenys neskelbtini) nėra Trakų Vokės dvaro rūmų savininkas, o valdo šį turtą pagal panaudos sutartį, turi pareigą vykdyti teisėtus Departamento pareigūnų reikalavimas.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl apeliacinio skundo argumento, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė faktinę aplinkybę, kad J. R. su (duomenys neskelbtini) sieja darbiniai santykiai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skundžiamame nutarime šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nekonstatavo. Pirmosios instancijos teismo nutarime nustatyta, kad Lietuvos karališkoji bajorų sąjunga nėra Trakų Vokės dvaro savininkas, tačiau valdo šį turtą pagal panaudos sutartį, todėl turi pareigą vykdyti teisėtus Kultūros paveldo departamento pareigūnų reikalavimus. Administracinė atsakomybė šiuo atveju kyla iš pavedimo santykių, kurių pats apeliantas ir neneigia. Atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje esančių dokumentų aiškiai matyti, jog atstovaudamas (duomenys neskelbtini) J. R. pasirašo kaip šios sąjungos vadas (b.l. 5, 6, 10).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktą medžiagą ir patikrino įrodymų vertinimo aspektu. Naikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.
J. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.