Kauno apygardos teismo nutartis

2016-01-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-70-238/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-13
Bylos Nr.
1S-70-238/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Algirdas Remeika, Ramūnas Antanavičius
Nuteistasis
A. Š.
Kategorijos
Nr. 1S-70-238/2016;
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Algirdo Remeikos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. Š. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose (toliau – Komisija) 2015 m. lapkričio 10 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Klaipėdos apygardos teismo 2013-05-17 nuosprendį, kuriuo jis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų 6 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2009-06-01, bausmės pabaiga – 2019-10-31. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 11 mėnesių 21 diena (Komisijos nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2015-11-10).

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2015-11-10 nutarimu Nr. LK-265 nutarta nuteistajam A. Š. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 metų 11 mėnesių 21 dienos paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis A. Š. į Kybartų pataisos namus atvyko 2011 m. liepos 7 d., anksčiau teistas vieną kartą. Nuteistasis pataisos namuose dalyvauja privalomose socialinės reabilitacijos programose, taip pat lankė simuliacinį žaidimą „Mano kelias 2“. Šiuo metu lanko Laisvalaikio užimtumo programą, taip pat dalyvauja Individualioje darbinėje augalų auginimo veikloje. Nuteistasis per visą šį laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką drausmine tvarka nebaustas, skatintas devynis kartus. Bausmę atlieka lengvojoje nuteistųjų grupėje. Iš Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus gautas atsakymas, kad nuteistajam grįžus gyventi adresu (duomenys neskelbtini), taikyti intensyvią priežiūrą galimybės yra. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas: pagal OASys metodiką rodo žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2015-12-09 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog atsižvelgiant į nuteistojo A. Š. nusikalstamų veikų pobūdį, į jo asmenybės pavojingumą, elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytą nusikalstamo elgesio riziką, darytina išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

Skunde nuteistasis A. Š. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015-12-09 nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. LK-265, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad jo atveju egzistuoja tiek formalusis, tiek materialusis lygtinio paleidimo pagrindai – jis yra atlikęs būtinąją laisvės atėmimo bausmės dalį ir jį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Mano, kad teismo sprendimas yra neteisingas ir neteisėtas, teismo argumentai prieštarauja vieni kitiems, o nutarties tekste aiškiai įžvelgiami dviprasmiškumo požymiai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. Š. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš LR BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo išeina, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

LR BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, LR BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos LR BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (LR BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. Š. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. Š. priklauso žemos rizikos grupei – 40 balai. Sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, ir šiuo atveju turi būti įvertina pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, teistumo duomenis, nėra pagrindo išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia manyti, kad nuteistasis A. Š. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. Š. anksčiau teistas vieną kartą už kontrabandą, tačiau nusikaltimas taip pat buvo susijęs su narkotinėmis medžiagomis (LR BK 199 straipsnio 2 dalis), bausmę atlieka už nusikaltimą, padarytą neišnykusiam ar esant nepanaikintam teistumui, dėl padaryto nusikaltimo kaltės nepripažino. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistasis supranta, kad veikla, kurioje jis dalyvauja, yra susijusi su jo nusikaltimais, tačiau šį faktą ignoruoja. Jo nuostatos tvirtos, jis geba atsispirti įtakai, dalyvavimas nusikalstamoje veikloje yra tik jo paties apsisprendimas. Impulsyvus, neapgalvotas elgesys paprastai mažai tikėtinas, tačiau kartais taip pasielgia dėl polinkio rizikuoti. Nuteistasis randa motyvų, kuriais remdamasis teisina savo nusikaltimą. Nors nustatyta nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (40 balų pagal OASys metodiką), tačiau labai artima vidutinei, be to, byloje nėra duomenų apie akivaizdų balų skaičiaus sumažėjimą, lyginant su laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžia. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodytas kriminogeninis veiksnys – netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, kuris yra siejamas su nuteistojo vertybinėmis nuostatomis, o šios įtakoja nuteistojo gyvenimo būdo pasirinkimą. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad nėra pagrindo teigti, jog A. Š. neabejotinai daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis A. Š. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo A. Š. skundas atmetamas, o Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015-12-09 nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

nuteistojo A. Š. skundą atmesti, o Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė teisėja Danguolė ŠiugždinytėTeisėjai Ramūnas AntanavičiusAlgirdas Remeika