- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-10-31
- Bylos Nr.
- A2.11.-13879-932/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Pažeidėjas
- L. Č.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. Č., jos atstovui advokatui A. K., išnagrinėjusi L. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančios (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. Č. teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad ji 2016 m. rugsėjo 1 d., apie 11.25 val., Algirdo g., Vilniuje, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, įžeidinėjo juos necenzūriniais žodžiais, grasino, kad atleis iš darbo, rašys skundą prokuratūrai ir visus pasodins, taip įžeisdama pareigūnų garbę ir orumą. Nurodoma, jog šiais veiksmais L. Č. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje.
Apklausiama teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiama L. Č. kaltės nepripažino. 2016-09-01 jai paskambino sūnus E. ir pasakė, jog atvykę pareigūnai suima jos kitą sūnų D. Ji taksi išskubėjo namo, kuriuose buvo 4 mažamečiai vaikai. Užėjusi į bendrabučio koridorių, pamatė prie jos buto durų stovintį pareigūną, kuris trankė duris. Priėjusi paklausė, kodėl pareigūnas daužo duris, pasakė esanti buto šeimininkė, paprašė pareigūno prisistatyti. Pareigūnas jai prie veido pakišo tarnybinį pažymėjimą ir liepė atidaryti duris, ką ji ir padarė. Jokio konflikto tarp jos ir pareigūno nebuvo. Ji pastarojo neįžeidinėjo, įvykdė nurodymą ir atrakino duris. Vėliau nežinia kodėl atvyko dar du pareigūnai, ji pastarųjų irgi niekaip neįžeidinėjo (b. l. 6-7).
Administracinio teisės pažeidimo protokole prie asmens paaiškinimo nurodyta, jog L. Č. su pažeidimu nesutinka (b. l. 2).
Teismo posėdyje apklausiamas liudytojas A. S. parodė, jog vykdydamas gautą teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo D. Č. buvo paskirta arešto bausmė, kartu su kolege I. M. vyko į Č. namus. Nuvykus D. Č. buvo sulaikytas, pats sulaikymas nevyko sklandžiai, tiek pats D. Č., tiek jo brolis E. Č. bandė sukliudyti. Išėjus su D. Č. į lauką, pamatė, kaip pastarojo brolis E. iš trečio aukšto bendrojo naudojimo virtuvės lango į pareigūnų tarnybinį automobilį metė žalią kiaušinį, keikėsi jų atžvilgiu, dėl ko jo kolegė liko su sulaikytuoju tarnybiniame automobilyje, o jis grįžo atgal prie Č. buto išsiaiškinti. Buto durys buvo uždarytos, jis beldė liepdamas E. Č. jas atidaryti. Pastarasis neklausė, girdėjo, kaip kažkam skambino, namuose taip pat buvo mažamečiai vaikai. Matė, kad E. Č. geranoriškai durų neatidarys, buvo agresyvus, todėl iškvietė į pagalbą daugiau policijos pareigūnų. Taip jam bestovint prie durų ir bebeldžiant, pasigirdo, kaip koridoriumi atėjo moteris, kuri dar nepriėjusi prie buto durų šaukė „eikit n...nuo mano buto durų“. Netrukus po jos pasirodymo atvyko ir iškviesti pareigūnai (jų buvo du). Moteriai priėjus, paklausė, kas pastaroji yra. Ši prisistatė esanti buto savininkė, jis jos paprašė atidaryti duris, paaiškino visą situaciją. Moteris buvo agresyviai nusiteikusi, vartojo necenzūrinius žodžius, grasino, jog atleis iš darbo, rašys skundus. Jis L. Č. prašė nusiraminti ir nesikeikti. Visi trys su kolegomis bandė ją įkalbėti atidaryti duris, ką galiausiai ji sutiko padaryti, tik nurodė, jog prieš įleidžiant jos sūnus viską filmuos. Po to, kai buto durys buvo atidarytos ir jie visi įėjo į vidų, L. Č. elgėsi ramiai, nebesikeikė. Jau vėliau, išsivedant sūnų E., baigus filmuoti, ji vėl pradėjo įžeidinėti bei grasinti. Dėl jo atžvilgiu pavartotų necenzūrinių žodžių (šiuo momentu jau nebeatsimena, kokiais konkrečiais žodžiais buvo įžeidinėjamas) tuo metu pasijuto įžeistas, nors iš esmės tokius keiksmus tenka išklausyti kone kasdien. Keiksmažodžius girdėjo ir kiti koridoriuje buvę asmenys, kaimynai. Ar juos girdėjo atvykę kolegos, negali pasakyti, bet jie visą laiką buvo šalia (b. l. 23-28).
Teismo posėdyje apklausta liudytoja I. L. teigė iškvietimo aplinkybių gerai neatsimenanti. Su kolega važiavo tyrėjui į pagalbą sulaikant asmenį. Atvykus moteris buvo ar tai užsidariusi namuose, ar tai koridoriuje. Liudytoja patikslino, kad L. Č. visgi buvo koridoriuje. Gali pasakyti tik tiek, jog jos buvo prašoma atidaryti buto duris. Ji iš pradžių ginčijosi, vėliau sutiko. Kaip ji elgėsi, ar vartojo necenzūrinius žodžius, neatsimena, to neįsidėmėjo (b. l. 23-28).
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. K. parodė įvykį atsimenantis tik bendrais bruožais. Vyko tyrėjams į pagalbą, kolega buvo nurodęs, jog vienas pilietis metė į pareigūnų tarnybinį automobilį kiaušinį, reikėjo padėti jį sulaikyti. Kiek atsimena, jiems atvykus L. Č. buvo bendro naudojimo koridoriuje, ji bendravo su jo kolega, iškvietusiu pastiprinimą. Atsimena, kad moteris per uždarytas duris kalbėjosi su viduje esančiu sūnumi, sakė, kad jis iš pradžių įjungtų filmavimo kamerą, o tik po to atidarytų duris. Neatsimena, ar moteris vartojo kokius nors necenzūrinius žodžius. Ji labiau bendravo su jo kolega, pastarasis prašė jos atidaryti duris, o moteris iš pradžių aiškino sūnui to nedaryti, garsiai bendraudama su juo (sūnumi). Jis (A. K.) stovėjo šalia, tačiau, kaip minėjo, negali pasakyti, ar L. Č. keikėsi. Jis dėl pastarosios elgesio nesijautė įžeistas. Apskritai įvykio aplinkybių gerai neatsimena, kadangi panašių iškvietimų yra daug (b. l. 23-28).
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas E. Č. parodė, kad atvykę pareigūnai sulaikė jo brolį. Vėliau pareigūnas nežinia kodėl norėjo išlaužti buto duris, visaip grasino, sakė, jog iškvies Vaikų teisių pareigūnus (jis namuose buvo likęs su mažamečiais vaikais – broliu, krikštadukte ir kt.), dėl ko labai išsigando ir paskambino mamai, kad ši sugrįžtų namo. Girdėdamas grasinimus, bijojo atidaryti duris. Per langą pamatęs taksi automobiliu grįžusią mamą, iš trečio aukšto išmetė jai raktus, o pats nuėjo prie durų klausytis. Girdėjo, kaip atėjusi mama sakė duris daužiusiam pareigūnui, kad šis taip elgtis negali, prašė negąsdinti vaikų, nelaužyti durų, aiškino, kad namuose yra maži vaikai. Jokių keiksmažodžių iš motinos pusės jis negirdėjo. Taip pat negirdėjo, kad pareigūnas būtų prašęs motiną nusiraminti ar nevartoti necenzūrinių žodžių. Vėliau mama atrakino duris, jis viską filmavo, nevyko joks konfliktas (b. l. 23-28).
Motyvuojamoji dalis
Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.
Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Jeigu asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.
Administracinėn atsakomybėn traukiama L. Č. kategoriškai nepripažino padariusi jai inkriminuojamą pažeidimą ir tvirtino, jog sulaukusi sūnaus skambučio skubiai sugrįžo namo, prie durų rado besibeldžiantį pareigūną. Ji paprašė pastarojo nustoti daužyti duris, prašė negrasinti jos vaikams, tačiau jokių necenzūrinių žodžių nevartojo, pareigūno neįžeidinėjo, vykdydama nurodymą atrakino buto duris (b. l. 6-7). Tuo tarpu policijos pareigūnas A. S. tvirtina priešingai ir teismo posėdyje parodė, kad jam bebandant užeiti į butą, beldžiant į duris išgirdo moters balsą, pastaroji eidama iš tolo šaukė pasitraukti nuo durų, rėkė „eikit n... nuo mano buto durų“, vėliau įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, nereagavo į jo reikalavimą apsiraminti ir nesikeikti (b. l. 23-28). Vertindamas byloje esančius įrodymus, teismas vis dėlto neturi pagrindo besąlygiškai vadovautis liudytojo A. S. parodymais ir grįsti jais L. Č. kaltę (kitokių įrodymų byloje iš esmės ir nėra). Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojas A. S. nebuvo pilnai nuoseklus – antai, teisme tvirtino, kad į pagalbą iškviesti kiti du pareigūnai atvyko beveik kartu su L. Č., dėl ko iki užeinant į vidų, buvo visąlaik šalia, nors tarnybiniame pranešime nurodė, kad atėjus L. Č. jis jau stovėjo su policijos pareigūnais, visi buvo įžeidinėjami, po ko jis paskambino į VPK ir paprašė pagalbos. Netrukus atvyko patruliai, tačiau L. Č. tęsė savo įžeidinėjimus. Teisme liudytojas taip pat teigė, jog po to, kai visi užėjo į vidų ir buvo pradėta filmuoti, L. Č. elgesys pasikeitė, ji nebesikeikė, elgėsi tinkamai, nors tarnybiniame pranešime nurodė, kad pastaroji ir vėliau juos įžeidinėjo, grasino atleisianti iš darbo, rašysianti skundus ir juos visus pasodinsianti (b. l. 3, 23-28). Apklausiamas teisme liudytojas negalėjo detalizuoti, kokiais konkrečiais žodžiais pasireiškė įžeidimas, prašė vadovautis tais, kuriais nurodė tarnybiniame pranešime, tuo pačiu pažymėjo, kad su panašiais atvejais susiduria beveik kasdien, situacija nebuvo išskirtinė, tačiau dėl L. Č. veiksmų jis įsižeidė (b. l. 23-28). Kaip matyti, A. S. tiek tarnybiniame pranešime, tiek apklausiamas teisme tvirtino, kad įžeidimai buvo sakomi būnant jam ir kitiems pareigūnams (kiek buvo pareigūnų, neaišku, kadangi iš pradžių liudytojas aplinkybes aiškino vienaip, teisme kur kas kitaip, be to, teisme tvirtinęs, kad keiksmus L. Č. rėkė iš karto vos tik pasirodė, tačiau vėliau jau nebuvo tikras, ar necenzūriniai žodžiai buvo vartojami atvykus kitiems dviem pareigūnams, nors tuo pačiu tvirtino, kad pastarieji atvyko beveik vienu metu su L. Č.). Teismas į posėdį iškvietė ir apklausė į pagalbą atvykusius pareigūnus I. L. ir A. K., tačiau nė vienas jų negalėjo patvirtinti, jog L. Č. vartojo necenzūrinius žodžius, keikėsi ar įžeidinėjo. Pareigūnai buvo šalia, tačiau negirdėjo, kad pastaroji savo veiksmais būtų įžeidinėjusi kolegą, juo labiau, juos pačius. Apklausiami I. L. ir A. K. parodė tik tai, kad moteris kalbėjo gana garsiai, šaukė, ji bendravo su bute buvusiu sūnumi, iš pradžių nesutiko atidaryti buto durų (b. l. 23-28). Tokiu būdu nė vienas iš kartu buvusių pareigūnų nepatvirtino A. S. išsakytų teiginių. Teismui A. S. parodė, jog pareigūnai atvyko beveik vienu metu kaip ir L. Č., dėl ko sunkiai tikėtina, kad pastarieji, būdami šalia, prie tų pačių buto durų, galėjo negirdėti sakomų keiksmažodžių bei įžeidinėjimų. Galiausiai netgi neatmetant A. S. parodymų, negalima nevertinti pačios situacijos pobūdžio – nagrinėjamu atveju L. Č. grįžo namo sužinojusi, kad vienas sūnus yra sulaikytas, kitą norima apklausti ar tai sulaikyti (teisme liudytojas A. S. parodė paaiškinęs, kad nori užeiti į vidų ir išsiaiškinti dėl kito sūnaus veiksmų), namuose buvo keturi mažamečiai vaikai, dėl ko nežinodama visos situacijos, išklausiusi sūnaus aiškinimus neva pareigūnai visaip grasina, pamačiusi į duris besibeldžiantį pareigūną, galėjo sureaguoti emocingai, galimai netgi pavartoti necenzūrinius žodžius, tačiau daryti kategorišką ir abejonių nekeliančią išvadą, kad taip ji elgėsi turėdama konkretų tikslą, t. y. siekdama įžeisti pareigas vykdžiusį pareigūną, pagrindo nėra.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį Nr. N9-990/2006).
Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo išvadai, jog L. Č. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų (teisme A. S. nurodė išsakęs reikalavimą nusiraminti, nesikeikti ir įžeidinėti, nors kiti liudytojai to nepatvirtino), taip pat neturėdamas pagrindo pašalinti kilusių abejonių, kurios laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo bei iš jo išplaukiančio in dubio pro reo principo, aiškintinos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-7-3-2013), vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukia, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalimi, 224 straipsniais, 250 straipsnio 1 dalies punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
L. Č. pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.