- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-30
- Bylos Nr.
- 1A-741-478/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-60673-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- E. R.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2019 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio, kuriuo E. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir nuteistas terminuotu laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. R. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. gruodžio 25 d. iki 2018 m. gruodžio 26 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, E. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausti 3 (trejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 6 dalimi, E. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuotas I. C. vardu registruotas automobilis „Audi A3“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) .
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. E. R. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2018 m. gruodžio 24 d. apie 23.10 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini) , pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Audi A3“, valstybinio numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
2. Alytaus apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad E. R. veiksmai kvalifikuoti teisingai, jo kaltė įrodyta. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į teigiamas ir neigiamas jo savybes, kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes ir padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą.
Šalies argumentai
3. Nuteistasis E. R. apeliaciniame skunde prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę sušvelninti. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, prieštaraujantis galiojančiai teismų praktikai, per griežtas, nes teismas neįvertino visų lengvinančių aplinkybių bei netinkamai įvertino surinktus įrodymus.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į E. R. apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras Tomas Buškevičius prašo nuteistojo skundą atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo E. R. apeliacinis skundas atmestinas.
6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nėra ginčijama E. R. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau teigiama, jog apylinkės teismas paskyrė nuteistajam per griežtą bausmę. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde BPK 320 straipsnio 3 dalis).
7. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).
8. Skunde nuteistasis nesukonkretino savo prašymo ir neargumentavo, kodėl, jo nuomone, paskirta bausmė laikytina per griežta, todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, taikymo kontekste.
9. Už BK 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, kuri galiojo iki 2019 m. kovo 31 d.) numatytą nusikaltimą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą ir skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad apylinkės teismas iš kelių nuteistajam E. R. inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje numatytų bausmių rūšių parinkdamas laisvės atėmimą, laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, teisingai įvertino ir nuteistojo asmenybę bei kitas aplinkybes. Iš bylos duomenų matyti, kad praeityje E. R. buvo teistas penkis kartus, paskutinį kartą – 2018 m. balandžio 19 d. už analogišką nusikalstamą veiką. Ankstesniais nuosprendžiais paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, vėliau net kelis kartus bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuteistasis pasiųstas į pataisos namus atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Paskutiniu teismo nuosprendžiu už analogišką nusikalstamą veiką apeliantas buvo nubaustas areštu, o įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašu (1 t., b. l. 118-123) nustatyta, kad po nusikalstamos veikos, už kurią apeliantas nuteistas skundžiamu teismo nuosprendžiu, jis yra įtariamas padaręs dar vieną analogišką nusikalstamą veiką. Šios aplinkybės rodo, kad atlikęs bausmę ir išėjęs į laisvę, E. R. ir toliau darė nusikalstamas veikas. Apeliantas ne kartą baustas ir administracine tvarka, taip pat ir už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, apeliantas padarė teistumui neišnykus, kas pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo vertinta kaip nusikaltimų recidyvas. Visos šios aptartos aplinkybės parodo, kad apelianto padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, kad jis, jau būdamas ne kartą teistas ir jau atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę, nesuvokė iš neteisėtų veiksmų atsirandančių padarinių.
10. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors E. R. kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino ir teigė nuoširdžiai besigailintis, kas teismo buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau aukščiau aptartas jo elgesys, daromi teisės pažeidimai pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui padaryti neginčijamą išvadą, jog apeliantas linkęs nusikalsti, nėra kritiškas tokiam neteisėtam savo elgesiui ir todėl laikytinas pavojingu visuomenei. Taigi, atsižvelgęs į šias apelianto asmenybę apibūdinančias aplinkybes, taip pat į kaltės rūšį, įvertinęs skiriamai bausmei keliamus tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas, jį auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis), apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti paskirti tik nusikaltimą padariusiam asmeniui paskyrus griežčiausią BK 281 straipsnio 7 dalyje sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą.
11. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nustatant bausmės dydį, teismas atsižvelgė į nustatytą vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybę, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, įvertino jo asmenybę ir paskyrė bausmę, mažesnę nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, todėl nėra pagrindo ją dar labiau švelninti. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, jo sprendimo negali niekas įtakoti ir tik jis gali spręsti, kokia bausmė įgyvendins teisingumo, proporcingumo principus, atitiks bausmės tikslų bei paskirties kriterijus. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai, įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Šiuo atveju konstatuojama, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam E. R. bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.
12. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos sprendimui taikyti apeliantui BK 67 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 ir 7 punktus ir paskirti juose numatytas baudžiamojo poveikio priemones: uždrausti E. R. 3 (trejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ir konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę – automobilį, nes jos padės įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 41 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad bausmės paskirtį sudaro tokie tikslai: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistojo asmenybę, ankstesnį jo elgesį, kad jis jau buvo nuteistas už vairavimą neblaiviam, kad po šio nusikaltimo jis ir vėl padarė analogišką nusikalstamą veiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamojo poveikio priemonių – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas ir automobilio konfiskavimo skyrimas yra pagrįstas, kaip priemonių, galinčių padėti įgyvendinti bausmės paskirtį sudarančių tikslų visumą.
13. Įvertinus aptartą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas ir keisti jį E. R. apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. R. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.