Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Finomark“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Rimantas Vižainiškis ir P. A.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas

10. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis Nr. 2SA-128-823/2012).

11. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai – tiek antstolis, tiek skolininkas bei išieškotojas, privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau ir – Instrukcija, Vykdymo instrukcija), CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kuris vėliau gali būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka (CPK 510–512 straipsniai).

12. Byloje nustatyta, kad antstolis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0128/24/00119 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą 2023-12-19 vykdomąjį raštą Nr. e2-11312-1102/2023 dėl 24 639,32 Eur skolos, 2 851,04 Eur palūkanų priteisimo iš skolininko P. A. išieškotojui UAB „FinoMark“. Antstolis 2024-01-12 patvarkymu Nr. S-24-128-1009 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti. 2024-01-12 antstolis išsiuntė skolininkui Raginimą Nr. S-24-128-1018 įvykdyti sprendimą bei 2024-01-12 vykdymo išlaidų paskaičiavimą. Minėti procesiniai dokumentai buvo siunčiami skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), bei el. pašto adresu (duomenys neskelbtini).

13. 2024-02-14 gautas kreditoriaus prašymas užklausti bankų ar kitų kredito įstaigų, kuriuose skolininkas P. A. turi sąskaitų, sąskaitų išrašų nuo 2023-02-14 d., siekiant nustatyti subjektus, kurie galimai vykdė atsiskaitymus su skolininku ir areštuoti skolininkui išmokėtinas lėšas; patikrinti Testamentų registro teikiamus duomenis ir kitus informacijos šaltinius, užklausti kompetentingas įstaigas ir/ar atlikti kitus būtinus veiksmus, siekiant nustatyti skolininko atsisakymo nuo palikimo, palikimo (ne)priėmimo ar palikimo perleidimo faktus.

14. Antstolis 2024-02-14 priėmė patvarkymą Nr. S-24-128-3517 dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto. Minėtu patvarkymu, antstolis įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos areštuotas lėšas nedelsiant pervesti į skolininko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, b/k AGBLLT2X. Antstolis 2024-02-14 priėmė patvarkymą Nr. S-24-128-3526 dėl informacijos pateikimo, kuriuo įpareigojo Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, UAB „Revolut Bank“, Akcijų sabiedriba „Citadele banka“ Lietuvos filialą, UAB „Paysera LT“, AB „NEO Finance“ skubiai pateikti skolininko sąskaitų išrašus nuo 2023-09-01 iki šios dienos.

15. UAB „Paysera LT“ 2024-02-15 pateikė atsakymą, kuriuo informavo antstolį, kad skolininkas turi atsiskaitomąją Paysera sąskaitą (duomenys neskelbtini), kurios likutis 2,04 Eur. AB „NEO Finance“ 2024-02-20 pateikė atsiliepimą, kuriame nurodyta, kad skolininkas 2023-02-05 atsidarė asmeninę el. pinigų sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios likutis yra 0,00 Eur. Akciju sabiedriba „Citadele banka“ Lietuvos filialas 2024-02-28 nurodė, kad skolininko vardu atidarytoje sąskaitoje (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2023-09-01 iki atsakymo paruošimo dienos piniginių lėšų judėjimo nebuvo. Pinigų likutis sąskaitoje laikotarpio pradžiai/pabaigai yra 2,01 Eur. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2024-03-05 pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad mokėtojo (skolininko) grąžintinų mokesčių permokų (skirtumų) 2024-02-15 nenustatyta, todėl antstolio įteiktas patvarkymas laikomas visiškai įvykdytu.

17. Antstolis 2024-06-12 priėmė patvarkymą dėl paieškos paskelbimo Nr. S-24-128-12852, kuriuo patvarkė paskelbti skolininko paiešką, nustatant jo faktinę gyvenamąją (buvimo) vietą, kontaktinius duomenis (el. paštą, telefono Nr.), įpareigojant skolininką atvykti į antstolio kontorą; sustabdyti vykdomąsias bylas dėl skolos išieškojimo iš skolininko iki bus surastas skolininkas.

19. Antstolis per laikotarpį nuo 2024-07-22 iki 2025-08-18 surašė kelis vykdymo išlaidų paskaičiavimus bei nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas.

21. Kreditorius pateikė antstoliu skundą dėl aukščiau priimtų patvarkymų, kurį grindžia tuo, kad antstolis šiuos dokumentus priėmė nepagrįstai, neatlikęs visų išieškojimo veiksmų konkrečioje vykdomojoje byloje, neišnaudojęs visų jam įstatymais suteiktų įgaliojimų tinkamai įvykdyti pareiškėjo pateiktą vykdomąjį dokumentą. Tuo tarpu, antstolis nurodo, kad pareiškėjas (kreditorius), pateikdamas skundą dėl antstolio veiksmų, nepateikė nei vieno fakto ar įrodymo apie skolininko turtą, kad būtų pagrindo manyti, kad išieškojimo negalimumo akto surašymas ir vykdomojo dokumento grąžinimas būtų neteisėti.

22. CPK 625 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui.

23. Pagal CPK 631 straipsnio 1 dalies 2 punktą, vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, išskyrus CPK 629 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą atvejį.

24. Vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui, jeigu nėra skolininko turto ir išieškotojo nurodytu adresu skolininkas negyvena ar nedirba, išskyrus CPK 620 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus, arba jeigu nežinoma juridinio asmens buveinė (CPK 631 straipsnio 1 dalies 4 punktas) bei nustačius, kad skolininkas Lietuvos Respublikos teritorijoje negyvena, nedirba ir neturi turto ar pajamų (CPK 631 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

25. Taigi, vykdymo procesas turi būti operatyvus ir negali tęstis nepagrįstai ilgą laiką. O tais atvejais, kai skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, antstolis, pasinaudodamas jam suteikta diskrecijos teise, turi teisę nuspręsti, jog tęsti vykdymo procesą nėra tikslinga. Nei Sprendimų vykdymo instrukcijoje, nei CPK nėra nustatytas terminas, kiek laiko antstolis privalo atlikti vykdymo veiksmus.

26. Teismui patikrinus Antstolių informacinės sistemos registro duomenis nustatė, kad skolininko atžvilgiu buvo pradėtos 28 vykdomosios bylos, iš kurių 27 vykdomosios bylos yra užbaigtos CPK 631 straipsnio nustatyta tvarka, grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui.

27. Byloje nustatyta, kad viso vykdymo proceso metu nuolat buvo tikrinama skolininko turtinė padėtis, atnaujinama informacija dėl galimybių išieškoti skolą iš skolininko, tačiau per beveik tris metus skolininko turtinė padėtis nepasikeitė, galimybių išieškoti skolas nebuvo.

28. Byloje nustatyta, kad skolininkas jo deklaruotu adresu nebuvo rastas (tik deklaruotas, bet negyvena), jokio turto (registruojamo) nerasta, sąskaitose lėšų nerasta (pagal bankų pateiktus išrašus – jokio lėšų judėjimo nebuvo), nedirbo ir nedirba. Sodros duomenimis, skolininkas yra individualios įmonės savininkas. Paskelbus paiešką (pagal išieškotojo prašymą), policija atlikusi patikrinimą ir duomenų surinkimą, atsisakė skelbti paiešką, nes skolininkas išvykęs gyventi į užsienį, kita jo buvimo vieta nežinoma.

29. Taigi, antstolis, prieš priimdamas skundžiamą patvarkymą ir išieškojimo negalimumo aktą, atliko visą eilę teisės aktuose įtvirtintų privalomų patikrinimų ir priemonių: išsamiai tikrino duomenis Antstolių informacinėje sistemoje, kreipėsi dėl skolininko sąskaitų apribojimo į PLAIS, tikrino registrus dėl skolininko turto, jo valdomų transporto priemonių, pajamų šaltinių, turtinių teisių, taip pat gavo informaciją iš VPK apie skolininko galimą išvykimą į užsienį ir kitus galimus kontaktinius duomenis. Visa ši informacija sudarė pagrindą objektyviai konstatuoti, kad skolininkas šiuo metu neturi nei registruoto turto, nei pajamų, iš kurių būtų galima nukreipti išieškojimą.

30. Teismas laiko nepagrįstais pareiškėjo argumentus, jog antstolis privalėjo fiziškai nuvykti į skolininko gyvenamąją vietą, inventorizuoti/aprašyti kilnojamuosius daiktus ar tikrinti, kam tie daiktai priklauso. Pagal Sprendimų vykdymo instrukciją, antstolis, priėmęs vykdomąjį dokumentą, privalo atlikti įstatyme nustatytas priverstinio vykdymo priemones (užklausas registrams, pajamų ir sąskaitų tikrinimus, turto areštą, turtinių teisių patikrinimus ir kt.), tačiau Vykdymo instrukcija nenumato pareigos fiziškai vykti į skolininko gyvenamąją vietą vien tam, kad būtų patikrinta, ar joje esama turto, ypač tais atvejais, kai nėra jokių duomenų, kad skolininkas faktiškai gyvena deklaruotu adresu, o jo buvimo vieta nėra nustatyta. Fizinis skolininko paieškos ar jo turto paieškos būsto viduje veiksmas yra išimtinio pobūdžio ir atliekamas tik esant objektyvioms prielaidoms, kad skolininkas tikrai turi vertingų kilnojamųjų daiktų ir kad tai būtų proporcinga bei vykdymo ekonomiškumo principą atitinkanti priemonė. Vien deklaruotos gyvenamosios vietos faktas tokio pagrindo nesudaro.

31. Be to, pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos VII skyrių, kuriame įtvirtintas turto ir lėšų, į kuriuos negali būti nukreiptas išieškojimas, sąrašas, iš fizinių asmenų negali būti išieškoma iš daugelio kilnojamųjų daiktų rūšių, kurie priskiriami prie būtinųjų, skolininko ar jo šeimos poreikiams tenkinti reikalingų daiktų. Instrukcijos 104 punkte nustatyta, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į namų apstatymo ir apyvokos reikmenis, drabužius, baldus, patalynę, įprastą maisto ruošimo įrangą, vieną šaldytuvą, menkaverčius daiktus, asmeninius gamybos ir amato įrankius, taip pat paties skolininko profesiniam darbui reikalingus įrankius ir pagalbines priemones ir kitus būtiniausius daiktus, taip pat, esant tam tikroms sąlygoms, į vieną kompiuterį, vieną televizorių ar vieną ryšio priemonę.

32. Tai reiškia, kad absoliuti dauguma daiktų, kurie įprastai gali būti randami gyvenamojoje patalpoje, pagal galiojantį reglamentavimą negali būti laikomi realiu išieškojimo objektu. Todėl, atsižvelgus į tai, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo išvadai, kad antstolis privalėjo fiziškai vykti į skolininko deklaruotą gyvenamąją vietą ir atlikti ten esančių kilnojamųjų daiktų paiešką ar aprašą, kadangi net ir esant teorinei galimybei rasti tam tikrų daiktų, didžioji jų dalis pagal teisės aktus negalėtų būti areštuotini ir netinkami išieškojimui, todėl tokie antstolio veiksmai neatitiktų nei ekonomiškumo, nei proporcingumo principų (CPK 7, 585 straipsniai).

33. Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjo nurodomi veiksmai – skambinimas skolininkui, el. laiškų siuntimas ar bandymas susisiekti, savaime nereiškia ir skolininko turto suradimą, nes net ir susisiekus su skolininku, tai nekeičia esminio šios bylos fakto, kad skolininkas neturi registruoto, areštuotino ar išieškojimui tinkamo turto. Vykdymo procesas grindžiamas objektyviais duomenimis, gaunamais iš valstybinių registrų ir teisės aktų nustatyta tvarka, o ne spėjimais ar hipotetinėmis prielaidomis. Todėl pareiškėjo argumentai, esą nėra duomenų, ar antstolis skambino skolininkui ar jam rašė, yra teisiškai nereikšmingi ir neturi jokios įtakos išvadai dėl skolininko turto nebuvimo bei realių išieškojimo galimybių.

34. Negalima sutikti ir su pareiškėjo argumentais, kad antstolis turėjo tęsti vykdymą vien dėl to, jog skolininkas yra jaunas ir ateityje gali įsidarbinti ar paveldėti turtą, ir kt. Pagal CPK 631 straipsnio 3 dalį, vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui netrukdo jam iš naujo pateikti šį dokumentą vykdyti, jei vėliau atsirastų išieškojimui tinkamo turto. Todėl aplinkybė, kad ateityje gali atsirasti skolininko pajamų ar turto, tik reiškia, jog aktyviai savo teisėmis besinaudojantis išieškotojas galės inicijuoti naują vykdymo procesą ir realiai išsiieškoti skolą atsiradus skolininko turto ar pajamų. Antstolis nėra įpareigotas vykdomosios bylos tęsti neribotą laiką vien dėl hipotetinių pokyčių skolininko turtinėje padėtyje.

35. Teismas taip pat laiko nepagrįstais ir prieštaraujančiais pirmiau aptartam teisiniam reglamentavimui pareiškėjo argumentus, kad antstoliai esą pasinaudoja jų veiklos reglamentavimo „spraga“ ir taip verčia išieškotojus kelis kartus apmokėti vykdymo proceso išlaidas. Vykdomosios bylos užbaigimas ir vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui, kai objektyviai nėra išieškojimo galimybių, yra aiškiai įtvirtintas CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 2.27 punkte. Tai nėra teisės spraga ar antstolio pasirinkimo laisvė – tai yra įstatymo nustatyta antstolio pareiga, kurios antstolis privalo laikytis. Antstolis negali savo nuožiūra tęsti vykdomosios bylos, kai nėra realių išieškojimo perspektyvų, ir negali savavališkai keisti įstatymų nustatyto teisinio reguliavimo.

36. Be to, vykdymo proceso išlaidos yra ne antstolio iniciatyva nustatyta tvarka, o būtinosios ir CPK 611-614 straipsniuose ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 1, 9, 43, 105-145 punktuose, numatytos vykdymo išlaidos, kurių padengimas tenka išieškotojui tais atvejais, kai iš skolininko jų išieškoti neįmanoma. Tokia rizika yra neatsiejama nuo civilinių santykių ir atsiranda ne dėl antstolio veiksmų, o dėl to, kad skolininkas yra nemokus ar vengia vykdyti prievoles. Pareiškėjas nepagrįstai perkelia atsakomybę antstoliui už tai, kad skolininkas neturi turto ar pajamų. Išieškotojas, prieš sudarydamas sandorius su abejotino mokumo subjektais ar jų laiduotojais, turi prisiimti ir įvertinti išieškojimo galimybių riziką. Teisinis reguliavimas negali būti interpretuojamas taip, kad antstolis turėtų kompensuoti išieškotojo pasirinktų komercinių sprendimų pasekmes ar būti atsakingas už skolininko nemokumą. Todėl antstolio vykdytinas bylos užbaigimas negali būti laikomas išieškotojo teisių apsunkinimu ar ekonomiškumo principo pažeidimu. Priešingai, tokie veiksmai tik įgyvendina įstatymų leidėjo nustatytą tvarką ir užtikrina, kad vykdymo procesas nebūtų dirbtinai vilkinamas, kai nėra realių priverstinio išieškojimo galimybių. Minėta, kad išieškotojui išlieka teisė pakartotinai pateikti vykdomąjį dokumentą, kai atsiras skolininko turto ar pajamų, todėl jo teisės nėra pažeidžiamos ar ribojamos.

37. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl tariamo antstolio pasyvumo ar pareigų neatlikimo yra deklaratyvūs ir visiškai nepagrįsti. Antstolis veikė pagal CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas, atliko visus būtinus veiksmus ir registrų patikrinimus ir turėjo teisinį pagrindą priimti išieškojimo negalimumo aktą ir grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185, 510 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291–292 straipsniais,

nutaria:

Netenkinti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Finomark“ skundo dėl antstolio Rimanto Vižainiškio veiksmų.

Nutartis gali būti skundžiama per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.