- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-17
- Bylos Nr.
- 2-18-853/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00633-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Ieškovas
- I. D.
- Atsakovas
- J. G.
- Kategorijos
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui J. G., išvadą teisme teikiančiai institucijai Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė I. D. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad J. G., gim. 1965-01-04, a. k. (duomenys neskelbtini) yra jos sūnaus L. D., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas, o L. D. – atsakovo sūnus. Taip pat prašė priteisti iš J. G. L. D., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui periodinėmis išmokomis po 300 Lt iki vaiko pilnametystės, išlaikymą skaičiuoti nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2013-03-05, ir nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove (1-3 b. l.).
Ieškovė nurodė, kad atsitiktinai susipažino su atsakovu, su kuriu pradėjo draugauti ir susitikinėti. Prasidėjo ir intymus bendravimas, kuris truko apie metus laiko. Po to, ieškovė su atsakovu apsigyveno kartu ir ieškovė pastojo. Atsakovas jos nėštumui neprieštaravo ir ja rūpinosi bei ją lankydavo ligoninėje. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus L. D.. Sūnaus tėvas yra atsakovas J. G.. 1999 m. balandžio 14 d. Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyrius išdavė sūnaus L. gimimo liudijimą, kuriame grafoje tėvas buvo įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, t. y. nurodytas tikras tėvo vardas „J.“, tik pavardė pagal jos mergautinę pavardę „D.“. Po sūnaus gimimo ji su atsakovu kartu gyveno ir rūpinosi vaiku. Gyvenant kartu ji su atsakovu susilaukė dar dviejų vaikų: sūnaus E. G., gimusio (duomenys neskelbtini), ir dukros E. G., gimusios (duomenys neskelbtini). Teigia, jog nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu tėvai, todėl prašo priteisti išlaikymą vaikui po 300 Lt periodinę išmoką kas mėnesį iš atsakovo. Ji iš savo pajamų vaikui gali skirti lėšas tik sūnaus minimaliems būtiniausiems poreikiams patenkinti. Prašo taip pat nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą pas ją, ieškovę, nes tai geriausiai atitinka sūnaus interesus.
Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 1997 metais susipažino su J. G., kiek laiko padraugavę pradėjo gyventi kartu. (duomenys neskelbtini), nuomojosi namą. Po metų, t. y. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus L. Atsakovas džiaugėsi gimusiu sūnumi, juo rūpinosi ir pripažino jį kaip savo sūnų. Ji su atsakovu pragyveno 11 metų, ir po sūnaus L. susilaukė dar dviejų vaikų: sūnaus E. G. ir dukros E. G., kuriems tėvystę J. G. pripažino. Atsakovas neišskirdavo L. iš kitų vaikų. Ji pati jaučiasi kažkiek kalta, jog atsakovas savo laiku nepripažino tėvystės sūnui L., nes ji naudojosi statusu, jog yra vieniša mama, kad gautų pašalpas, ir taip neprisiruošė sutvarkyti vaikui dokumentų dėl tėvystės. Pripažinus atsakovą L. tėvu priteisti vaiko išlaikymui 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, jog sūnui L. per mėnesį skiria 600 Lt, iš kurių sudaro: 200 Lt maistui; 50 Lt mokyklos reikmenims; 150 Lt avalynei ir rūbams; 50 Lt laisvalaikiui; 100 Lt komunaliniams mokesčiams. Būna, jog per mėnesį išlaidos būna ir didesnės. Yra įsitikinusi, jog J. G. yra jos sūnaus L. D. tėvas. Atsakovas gera valia išlaikymo vaikui neskiria.
Teismo posėdžio metu liudytoja I. R. paaiškino, jog su I. D. ir J. G. gyveno kaimynystėje, kai jie gyveno (duomenys neskelbtini), kur nuomojosi pusę namo. I. D. ir J. G. gyveno kaip šeima. Dažnai pas juos lankydavosi, nes prižiūrėjo jiems nuomojamą namą ir paimdavo nuompinigius. Tuo metu I. D. ir J. G. jau turėjo L., kuris buvo visai mažas. J. G. L. visada pateikdavo, kaip savo sūnų, nors abejonių, kad L. būtų ne J. G. sūnus, nėra, kadangi L. labai panašus į tėvą J. G., kaip „du vandens lašai“. I. D. ir J. G. dar susilaukė dviejų vaikų E. ir E., kurie taip pat buvo J. G.. Visi buvo darni šeimą, o kad D. yra ne J. G. dukra sužinojo tik vėliau. Jos manymu, L. ir J. G. yra sūnus ir tėvas, kadangi jie labai panašūs. J. G. buvo labai patenkintas, kad L. labai panašus į jį. Ji teiravosi, kodėl J. G. L. nedavė savo pavardės, o J. G. jai atsakęs, jog I. D. įsižeidusi, jog jis jos nevedė, parašė sūnui savo pavardę. Jos manymu J. G. L. niekada neišsižadėtų.
Teismo posėdžio metu apklaustas nepilnametis L. D. parodė, kad jo tėtis yra J. G., jis jį pripažįsta kaip tėvą ir kito asmens, kuris galėtų būti jo tėvas nežino. Kiek save atsimena jo tėvas visada buvo J. G.. Jis J. G. pristato kaip savo tėvą ir J. G. jį pristatė, kaip savo sūnų. J. G. yra jo tėtis, kadangi visada su juo užsiimdavo, žaisdavo, padėdavo ruošti pamokas, lankydavosi pas jį mokykloje, juo rūpindavosi ir jį mylėjo. Be to, jis labai panašus į tėtį, kaip „du vandens lašai“. Su tėčiu kartu gyveno iki jo 9 metų. Tas pats tėtis yra ir jo brolio E. ir sesės E. Jis pripažįsta J. G. savo tėvu, o J. G. jį pripažino savo sūnumi. Šiuo metu jis gyvena su mama, ir su mama jam gyventi geriausiai, nes šiuo metu mama juo rūpinasi, jį maitina ir leidžia į mokyklą. Šiuo metu mama viena jį išlaiko. Be to, kartu gyvena jo brolis ir sesė, ir jis nenorėtų būti atskirtas nuo jų.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko. Apie pareikštą ieškinį jam yra pranešta įstatymo nustatyta tvarka, procesiniai dokumentai jam buvo įteikti (42, 50 b. l.). Nutartis skirti DNR ekspertizę ir šaukimas į teismo posėdį atsakovui tinkamai buvo įteikti (67-69 b. l.). Teismas informavo atsakovą apie Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų nuostatas dėl tinkamo bylos šalies atstovavimo teisme ir atsisakymo daryti ekspertinį tyrimą tėvystei nustatyti. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, į ekspertinę įstaigą ir į teismą neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.148, 3.192, 3.194, 3.196 straipsniais).
Išvadą teisme teikianti institucija Mažeikių rajono savivaldybės administracija pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, jog L. D. nuo gimimo savo tėvu pripažįsta J. G. ir jį pažįsta kaip vienintelį tėvą. Šiuo metu gyvena su mama ir seserimi bei broliu. I. D. šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, kaip stokojanti socialinių įgūdžių. Pateikė išvadą, jog atsakovo J. G. tėvystės nustatymas nepilnamečiui L. D. neprieštarautų vaiko interesams. Priešingai vaiko interesai būtų užtikrinti. Nurodė, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su mama I. D., kuri juo tinkamai rūpinosi nuo mažens, prie kurios vaikas yra pripratęs ir bei prie drauge gyvenančio brolio ir sesers artimai prisirišęs (90-91 b. l.).
Iš ieškovės, liudytojos ir nepilnamečio vaiko paaiškinimų, byloje esančių ir ištirtų rašytinių įrodymų bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovei I. D. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus L., gimimo liudijimo įrašas Nr. 20. Vaiko gimimo liudijime įrašas apie tėvą „J. D.“ (5 b. l.). Atsakovas iki 9 metų sūnų augino, juo rūpinosi, lankė mokykloje.
Dėl tėvystės nustatymo.
Jeigu vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalis). CK 3.148 straipsnyje nustatyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat kiti įrodymai. Atsakovui atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, įstatymas įgalina teismą tokį atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą (CPK 389 straipsnis). Byloje paskyrus DNR ekspertizę, atsakovas į ekspertizę nenuvyko, todėl tai laikytina ekspertizės atsisakymu. Teismo vertinimu, jokių svarių priežasčių, dėl kurių atsisakė atlikti ekspertizę, atsakovas nenurodė, o atlikti tokią ekspertizę asmeniui nesutinkant nėra galimybės. Gerbiant J. G. asmenį ir jo neliečiamybę, kuri yra užtikrinta tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų, būtina atsižvelgti ir į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje įtvirtintą vaiko teisę kiek tai įmanoma žinoti savo tėvus, šios Konvencijos 3 straipsnį, įtvirtinantį geriausių vaiko interesų prioritetą, CK 3.3 straipsnį, įtvirtinantį prioritetinius vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principus, bei CK 3.146–148, 3.150 straipsnius, numatančius, jog tėvystės nustatymo ir nuginčijimo klausimai sprendžiami vaiko interesais.
Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, laiko, kad atsakovas J. G. sąmoningai atsisako atlikti ekspertizę ir šitaip siekia išvengti tiesioginių įrodymų, kad jis yra vaiko tėvas. Nagrinėjamu atveju byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių šalių bendrą gyvenimą, bendrą vaiko auklėjimą, išlaikymą, tokius įrodymus byloje patvirtino liudytoja apklausta I. R. bei pats nepilnametis vaikas L. D., taip pat byloje esančios fotonuotraukos, kuriose matyti ieškovė ir atsakovas su vaikais, atsakovas su ieškove L. mokyklos renginyje, atsižvelgdamas į ieškovės, liudytojos ir nepilnamečio vaiko paaiškinimus bei fotonuotraukas ir į tai, kad atsakovas nepateikė į bylą jokių prieštaravimų, teismas atsakovo ekspertizės atsisakymą vertina kaip tėvystės įrodymą (CK 3.148 straipsnio 2 dalis). J. G. pripažintinas L. D. tėvu, o L. D. – jo sūnumi.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
L. D. gyvenamoji vieta nustatytina su motina I. D., nes jis nuo gimimo gyvena su ja, jo gyvenamoji vietą deklaruota su ieškove, esanti nusistovėjusi jo šeimos aplinka jam yra saugi, atitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, užtikrina dabartinių jo poreikių tenkinimą. Keisti vaiko gyvenamąją aplinką nėra būtina ir pateisinama bei reikalinga vaiko teisių ir interesų apsaugai (CK 3.169 straipsnis). Teismo posėdžio metu apklaustas vaikas L. D. patvirtino norįs gyventi su mama ir seserimi bei broliu. Be to, teismo vertinimu, mažamečio vaiko atskyrimas nuo motinos būtų nesuderinamas su Jungtinių tautų Vaikų teisių deklaracijos 6 straipsnio principe įtvirtinta bendrąja taisykle, jog mažamečio vaiko, išskyrus išimtines aplinkybes, negalima išskirti su motina. Tokios išimtinės aplinkybės byloje nėra nustatytos. Pagal CK 3.169 straipsnio 3 dalį pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Dėl išlaikymo priteisimo.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos Respublikos įstatymas įpareigoja tėvus materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir šį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Aiškindamas ir taikydamas nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą praktiką, kad teismas konkrečiu atveju turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Teismo pareiga yra užtikrinti, kad vaikui būtų teikiamas tokio dydžio išlaikymas, kuris ne tik leistų patenkinti minimalius vaiko poreikius, bet ir užtikrintų palankias sąlygas jam visapusiškai vystytis, jo kultūrinį bei kitokį ugdymą. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui iš jo tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdas: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, konkrečia pinigų suma ir priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Kaip nustatyta byloje, atsakovas J. G., būdamas L. D. tėvu, prisidėjo prie jo išlaikymo nuo vaiko gimimo, t. y. nuo 1999-04-02 iki jam sukako 9 metai. Ieškovė I. D. prašo priteisti iš atsakovo sūnaus L. D. išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme iki sūnaus pilnametystės. Atsakovas teismo buvo įpareigotas pateikti teismui dokumentus, įrodančius jo turtinę padėtį. Atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų apie savo pajamas, gaunamą darbo užmokestį, finansinę, šeimyninę padėtį. Ieškovės prašomas priteisti vaikui išlaikymas pripažintinas pagrįstu, kadangi teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog vaiko išlaikymui per mėnesį išleidžia apie 600 litų, būna ir daugiau, tame tarpe maistui 200,00 Lt, mokyklos reikmenims – 50,00 Lt, avalynei ir rūbams – 150,00 Lt, vaiko laisvalaikiui – 50,00 Lt, higienos prekėms ir vaistams – 50,00 Lt bei mokesčiams už butą ir kitoms komunalinėms išlaidoms tenkančioms vaiko daliai – 100,00 Lt. Todėl iš atsakovo priteistina L. D. po 300 Lt per mėnesį iki vaiko pilnametystės. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog J. G. yra darbingo amžiaus vyras, todėl žinodamas, jog privalo išlaikyti savo nepilnametį vaiką, turėtų į tai žiūrėti atsakingai bei stengtis užtikrini vaikui geresnes jo poreikių tenkinimo sąlygas, taip pat galimybę deramai augti bei tobulėti.
Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdytinas skubiai (LR CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Bylinėjimosi išlaidų priteisimas.
Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos bei šių išlaidų atlyginimas valstybei (CPK 93 straipsnis).
Ieškovė I. D. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. sausio 7 d. sprendimu Nr. SP-43 - (7.0030) dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atleista nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (11 b. l.). Dėl jos teisių gynimo valstybė turėjo bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos į Valstybės biudžetą išlaidos už antrinę teisinę pagalbą, kurios sudaro 400,00 Lt (94 b. l.) (CPK 83, 92, 93, 96, 98, 99 straipsniai)
Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 108,00 Lt žyminis mokestis už priteistiną išlaikymą periodinėmis išmokomis (12 mėn. x 300 Lt x 3 proc.), 144,00 Lt žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą nustatyti tėvystę, 400,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 43,02 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso 695,02 Lt Išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263 – 265, 270, 282 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Nustatyti, kad J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) yra L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas, o L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) yra atsakovo J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) sūnus.
Priteisti iš J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) sūnaus L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį po 300,00 Lt (tris šimtus litų) periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pradedant nuo 2013 m. kovo 5 d.
Nepilnamečio L. D. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę I. D., a. k. (duomenys neskelbtini)
Nustatyti nepilnamečio L. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jo motiną I. D., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) 695,02 Lt (šešis šimtus devyniasdešimt penkis litus ir 2 centus) bylinėjimosi išlaidų Lietuvos Respublikos biudžetui.
Išaiškinti atsakovui J. G., jog žyminį mokestį ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, viso 295,02 Lt, jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, o išlaidas už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, viso 400,00 Lt – į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai. Apeliacinio skundo padavimas nesustabdo sprendimo vykdymo.
Sprendimą per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui padavus apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį Mažeikių rajono apylinkės teismą.