Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vandalinas Vainius, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Sigito Kanaporiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šakiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajono sav., nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas, paskutinius kartus:

1) 2021 m. balandžio 8 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) – 60 parų arešto bausme, bausmę atlikęs;

2) 2022 m. gegužės 30 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) – 6 mėn. laisvės atėmimu, vadovaujantis BK 75 straipsniu – bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) 2022 m. rugsėjo 15 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, bausmės tarpusavyje subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 7 mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2022 m. gegužės 30 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė bausmė paskirta – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2-5 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejų) metų laikotarpiui. 2022 m. lapkričio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas. 2023 m. lapkričio 23 d. bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui:

jis, 2024 m. balandžio 17 d., apie 19.40 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., tyčia vieną kartą metaline šluotos koto dalimi trenkė savo šeimos nariui – tėvui A. M. per dešinę ranką, tokiu būdu sukeldamas jam fizinį skausmą.

Įtariamasis N. M. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai pripažino ir parodė, kad kartu gyvena ir bendrą ūkį veda su savo tėvais A. M. ir N. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. 2024 m. balandžio 17 d., po 19.00 val., tėvas, būdamas neblaivus, norėjo automobiliu kažkur išvažiuoti. Mama nenorėdama, kad tėvas kur nors važiuotų automobiliu, iš pastarojo rankų ištraukė automobilio raktelius. Pamatęs, kad mama su tėvu konfliktuoja ir norėdamas, kad tėvas neišvažiuotų automobiliu girtas, paėmė iš savo kambario metalinę šluotos koto dalį, kuria sudavė vieną kartą tėvui A. M. per dešinę ranką ties petimi. Tuo metu, kai jis tėvui sudavė per ranką, mamos nebuvo, ji to nematė. Tai galėjo būti apie 19.40 val., kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Po to, kai tėvui sudavė metaline šluotos koto dalimi vieną kartą per dešinę ranką, pastarasis paskambino 112 ir pasakė, kad sūnus jį sumušė.

Iš 2024 m. balandžio 17 d. Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK Reagavimo skyriaus vyresniosios tyrėjos tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, jog 2024 m. balandžio 17 d., apie 19.40 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., kilus tarpusavio konfliktui, sūnus N. M., kuriam nustatytas 0,14 promilių neblaivumas, spyrė du kartus į dešinę ranką bei sudavė vieną kartą su metaline šluotos koto dalimi per dešinę ranką savo tėvui A. M., dėl ko jam buvo sukeltas fizinis skausmas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. M. parodė, kad jis gyvena kartu su savo sutuoktine N. M. ir sūnumi N. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. 2024 m. balandžio 17 d. su sutuoktine N. vartojo namuose alkoholį. Po 19.00 val. jis sukonfliktavo su sutuoktine; ji iš jo paėmė automobilio raktelius, manė, kad jis kažkur ketina važiuoti; abu apsistumdė. Tai pamatęs sūnus N., apie 19.40 val., atėjo pas juos rankoje laikydamas šluotos aliuminį kotą ir juo jam vieną kartą trenkė per dešinę ranką tarp alkūnės ir peties. Smūgio metu jam skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Tuo metu sutuoktinės šalia nebuvo. Daugiau N. jam jokių smūgių nesudavė ir į ranką nespyrė. N. yra po pilvo išvaržos operacijos ir sunkiai juda, kojų nepakelia. Atvykusiems pareigūnams iš pykčio pasakė, kad dar ir įspyrė jam sūnus. Teisę pareikšti civilinį ieškinį išaiškinta, civilinio ieškinio sūnaus atžvilgiu neteiks. Jis sūnui atleido, pretenzijų neturi.

Iš 2024 m. balandžio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajono sav.

Iš 2024 m. balandžio 17 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta A. M. dešinė ranka, ant kurios smurto žymių nesimato, liečiant ją nukentėjusysis nurodė, jog skauda.

Iš 2024 m. balandžio 17 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, jog nukentėjusysis A. M. pateikė šluotos koto dalį.

Iš 2024 m. gegužės 16 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad šluotos kotas yra metalinis, šviesios pilkos spalvos, ovalus, ilgis 680 mm, skersmuo 20 mm. Koto viename gale yra mėlynos spalvos plastikinė rankena, jos ilgis 240 mm, kitas metalinio koto galas yra su įlinkimais, nuo apačios 80 mm koto metalinė dalis yra įlinkusi, įlinkio plotis 25 mm.

Iš 2024 m. balandžio 17 d. alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo ir neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad 2024 m. balandžio 17 d. 20.30 val. N. M. nustatytas 0,14 promilių neblaivumas, 20.28 val. A. M. – 2,04 promilių neblaivumas, 20.32 val. N. M. – 1,01 promilių neblaivumas.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 851/2024 (02) nustatyta, kad A. M. objektyvių mechaninės traumos požymių nekonstatuota.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaust liudytoja N. M. parodė, kad gyvena kartu su sutuoktiniu A. M. ir sūnumi N. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kėdainių r.. 2024 m. balandžio 17 d. iš ryto su sutuoktiniu išgėrė 1 l talpos butelį, 6 laipsnių stiprumo alaus. Po to A. kažkur išėjo. N. alkoholio nevartojo. Vėliau, po 19.00 val., grįžo į namus neblaivus sutuoktinis A.. Tarp jų kilo konfliktas, kurio metu A. ją stumtelėjo, tačiau jai nebuvo sukeltas fizinis skausmas, sužalojimų jokių nepatyrė. Kai A. ją stumtelėjo nuo savęs, ji apsisuko ir nuėjo į svetainės kambarį bei užsidarė duris; A. nuėjo į virtuvę. Girdėjo kaip A. šaukė jai, kad ji atiduotų jam automobilio raktelius. Ji atsakė, kad negaus. Būnant kambaryje išgirdo kaip A. kalba telefonu, girdėjo, kad skundėsi, jog jam sudavė per ranką. Iš pradžių pagalvojo, kad A. girtas su savimi kalba, tačiau nuėjusi į virtuvę ir pažiūrėjusi į pastarojo telefoną, pamatė, kad buvo skambinta 112 numeriu. A. paklausus ką padarė, pastarasis nurodė, kad nieko nežino. Netrukus atvyko greitoji ir policija. N. jai pasakė, kad tėvui šluotos kotu trenkė vieną kartą per ranką, nes neišlaikė nervai. Pati nematė, kaip N. trenkė, nes buvo užsidariusi svetainės kambaryje ir žiūrėjo televizorių.

Motyvuojamoji dalis

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo N. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes nustatyta, kad jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą.

Kaltinamasis N. M. anksčiau teistas, taip pat ir už analogišką nusikalstamą veiką, nusikalto neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Kaltinamojo N. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas, įvertinęs padarytą nusikalstamą veiką, jos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, išvadų dėl savo elgesio nedaro, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokuroro pareiškime siūlomą bausmės rūšį – areštą (BK 49 straipsnis), šios bausmės dydį nustatant didesnį nei apskaičiuotas jos vidurkis.

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

N. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 60 parų arešto bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei paskirti N. M. galutinę 40 parų arešto bausmę.

Bausmę vykdyti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus. Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią, vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą, N. M. pradės atlikti arešto bausmę (ar bus sulaikytas).

Išaiškinti N. M., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis įstaigos darbo metu atvykti atlikti arešto bausmės į Kauno kalėjimą.

Nuteistasis arešto bausme dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuteistajam arešto bausme per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Išaiškinti N. M., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.