- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-30
- Bylos Nr.
- I-245-84/2013
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marytė Švažienė
- Pareiškėjas
- M. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 37.2pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovams A. G. ir M. T.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. Š. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad 2012-12-20 apie 21 val. 30 min. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai prieš jį panaudojo specialiąsias priemones – uždėjo antrankius ir patalpino baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 8, kurioje prirakino prie durų. Vėliau, apie 24 val., jam nuėmė antrankius, nuvedė į kamerą Nr. 104, leido pasiimti patalynę ir grąžino atgal į baudos izoliatoriaus kamerą. Pagal dienotvarkę ryte nuo 6 val. 10 min. iki 7 val. turi būti dalinamas pusryčių davinys, tačiau jam 2013-12-21, nors ir prašė, pusryčių niekas nedavė. Pietūs dalinami nuo 11 val. 30 min. iki 12 val. 30 min., pareiškėjui taip pat niekas pietų, nors jis ir prašė, nedavė. Todėl pareiškėjas nurodo patyręs neturtinę žalą, nes buvo kankinamas ir žeminamas, jautėsi beteisis, mano, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 1 str. 1 d., 3 str., 11 str. 1 d. 5 p., 44 str. reikalavimus ir tuo grubiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 3 d. reikalavimus.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad 2012-12-20 pareigūnai prieš jį panaudojo specialiąsias priemones, uždarė į drausmės kamerą, prirakintą laikė apie keturias valandas, iš viso baudos izoliatoriaus kameroje buvo iki kitos dienos trečios valandos. Po specialiųjų priemonių panaudojimo jam buvo išsukta ranka. Jis patyrė stresą, buvo laikomas nehigieniškomis sąlygomis, negavo maisto, patalynę nuvedė pasiimti tik antrą valandą nakties. Už maisto negavimą, už nehigieniškas sąlygas prašo priteisti 2000 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą ir atsakovės atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad asmenų, laikomų suėmimą vykdančiose įstaigose, teisinę padėtį nustato Suėmimo vykdymo įstatymas. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Vidaus tyrimų skyriaus 2013-01-10 Tarnybinio tyrimo išvados Nr. 37/05-9 ir M. Š. 2012-12-21 paaiškinimo matyti, kad pareiškėjas 2012-12-20 apie 21.30 val. kameroje Nr. 104 buvo pastebėtas su kitu suimtuoju užsilipęs ant kameros grotinių durų, ant naktinio apšvietimo grotelių buvo užrišta paklodė. Pareiškėjas paaiškino, kad su kitu suimtuoju bandys pasikarti, o jei nepavyks – pasikėsins į kitų kameroje esančių asmenų gyvybę, dėl to prieš jį buvo panaudotos specialiosios priemonės – antrankiai ir jis buvo patalpintas į priėmimo-paskirstymo kamerą Nr. 8. Šiaulių tardymo izoliatoriaus Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojai nustatė, kad po specialiųjų priemonių panaudojimo sužalojimų nebuvo. Pažymėjo, kad Suėmimo vykdymo įstatyme įtvirtinta galimybė izoliuoti tardymo izoliatoriuje laikomą asmenį, kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio teisės pažeidimui. 2012-12-21 M. Š. paaiškino, kad jis neketino žalotis ar žaloti kitų asmenų – tai tebuvo pajuokavimas, dėl kurio pareiškėjas apgailestauja. Įsitikinus, kad pareiškėjo ir kitų įstaigoje laikomų asmenų sveikatai ir gyvybei negresia pavojus, jis buvo iš priėmimo-paskirstymo kameros patalpintas į gyvenamąją kamerą.
Visi Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys maitinami Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012-04-06 įsakymu Nr. 1/01-58 patvirtintoje Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkėje nustatytu laiku. Įstaigoje vykdomas visų kalinamų asmenų maitinimas, duomenys apie maisto išdavimą atskiriems asmenims nėra kaupiami. Atkreipė dėmesį, kad visose įstaigos režiminio korpuso patalpose laikomi asmenys yra maitinami be išimčių. Maistas asmenims neišduodamas, jei jie išreiškia atsisakymą maisto dalinimo metu. Nurodė, kad subjektyviai vertinamos neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galinčios aplinkybės apie įstaigos veiksmus pareiškėjo atžvilgiu savaime neįrodo realaus neturtinės žalos patyrimo fakto. Pareiškėjas jokių įrodymų apie galimai patirtą neturtinę žalą nepateikia.
Motyvuojamoji dalis
M. Š. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad 2012-12-21 Šiaulių tardymo izoliatoriuje priėmimo-paskirstymo kameroje jam nebuvo išduoti pusryčiai ir pietūs, šioje kameroje buvo laikomas nehigieniškomis sąlygomis. Dėl to jis patyrė psichologinį spaudimą, buvo žeminamas ir kankinamas, jautėsi beteisis.
Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).
Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).
Taigi teisės taikymo požiūriu nagrinėjamoje byloje yra būtina išaiškinti, ar pareiškėjo nurodyti kaip neteisėti Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmai (veikimas arba neveikimas) CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme gali būti pripažinti neteisėtais, bei išaiškinti, ar tarp šių veiksmų ir pareiškėjo prašomos atlyginti turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo yra aukščiau nurodytas priežastinis ryšys.
Pasisakydamas šiais klausimais, teismas pažymi, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmų neteisėtumą pareiškėjas sieja su tuo, jog jam 2012-12-21 nebuvo išduoti pusryčiai bei pietūs, priėmimo-paskirstymo kameroje buvo laikomas nehigieniškomis sąlygomis.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti dalyviai (ABTĮ 57 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad proceso šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.
Kaip atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė atsakovo atstovai, visi Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys maitinami Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012-04-06 įsakymu Nr. 1/01-58 patvirtintoje Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkėje nustatytu laiku. Įstaigoje vykdomas visų kalinamų asmenų maitinimas, duomenys apie maisto išdavimą atskiriems asmenims nėra kaupiami. Apie tai, jog pareiškėjui 2012-12-21 nebuvo išduoti pusryčiai bei pietūs, Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija duomenų neturi, pareiškėjo nusiskundimų dėl to nebuvo gauta.
Pažymėtina, kad pareiškėjo 2012-12-21 rašytame paaiškinime Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui (b. l. 52) nėra užsimenama apie maisto neišdavimą. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad pareiškėjui 2012-12-21 nebuvo išduoti pusryčiai ir pietūs, taip pat byloje nėra duomenų, rodančių, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai siektų pakenkti pareiškėjui. Šiaulių tardymo izoliatorius neturi jokio intereso netiekti maisto vieniems ar kitiems įstaigoje esantiems asmenims. Pareiškėjas taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad jis priėmimo-paskirstymo kameroje buvo laikomas nehigieniškomis sąlygomis. Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjas nei vienos aplinkybės, argumento, kuo pasireiškė, jo manymu, nehigieniškos sąlygos, nei skunde, nei teismo posėdžio metu nenurodė. Asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais.
Be to pažymėtina, kad LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.
Objektyviai ir visapusiškai įvertinus bylos medžiagą teismas konstatuoja, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo teiginius dėl to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai jam 2012-12-21 neišdavė pusryčių ir pietų, kad jis priėmimo-paskirstymo kameroje buvo laikomas nehigieniškomis sąlygomis. Taip pat byloje nenustatyta jokių neteisėtų Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų veiksmų ar neveikimo, todėl pareiškėjo reikalavimas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 2000 Lt neturtinės žalos atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ABTĮ 85-87str., 88 str. 1 d. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. Š. skundą dėl 2 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Spendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.