Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-05-18 · Civilinė byla Nr. 2-286/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-05-18
Bylos Nr.
2-286/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Danutė Milašienė (pran.), Vincas Verseckas
Ieškovas
G. J.
Atsakovas
P. M., V. K., E. J.
Trečiasis asmuo
Vilniaus
Kategorijos
  • 99.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-286/2006Procesinio sprendimo kategorija: 99.1.3; 99.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. gegužės 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų kolegijos pirmininkės Danutės Milašienės (pranešėja),kolegijos teisėjų: Audronės Jarackaitės ir Vinco Versecko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 22 d. nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti ir primokėti žyminį mokestį, civilinėje byloje Nr. 2-1644-41/2006 pagal ieškovės G. J. ieškinį atsakovėms P. M., V. K., E. J., trečiajam asmeniui Vilniaus m. 1-ojo notarų biuro notarei Vaivai Staskonytei – Malcienei dėl sutuoktinio asmeninės nuosavybės pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalies pripažinimo asmenine ir paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė G. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms P. M., V. K., E. J., trečiajam asmeniui Vilniaus m. 1 notarų biuro notarei Vaivai Staskonytei – Malcienei, prašydama pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe 8 399/10 000 dalis gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių Vilniuje, Svajonių g. 17; pripažinti jai asmeninės muosavybės teisę į ½ dalį nuo 8 399/10 000 dalių šio nekilnojamojo turto; panaikinti išduoto paveldėjimo teisės liudijimo dalį. Ieškovė taip pat teismo prašė atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, nes ji yra nedarbinga antros grupės invalidė, gauna 544 Lt pensiją, augina nepilnametę dukrą ir negali sumokėti viso žyminio mokesčio. Pateikė 200 Lt žyminio mokesčio kvitą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. kovo 22 d. nutartimi nustatė ieškovei G. J. terminą iki 2006 m. balandžio 10 d. ieškinio trūkumams pašalinti ir primokėti 3 000 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad, remiantis CPK 80 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, ieškovės ieškinys turi būti apmokėtas 10 810,85 Lt dydžio žyminiu mokesčiu. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, jog ji yra antros grupės invalidė, gaunanti 544 Lt pensiją per mėnesį, viena auginanti nepilnametę dukrą, pačios savaime nesudaro pagrindo konstatuoti sunkios ieškovės turtinės padėties buvimą. Iš pateiktų Nuosavybės teisės liudijimo ir Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą matyti, kad tiek ieškovė, kaip sutuoktinė, tiek ir nepilnametė dukra (kurios įstatyminė atstovė yra ieškovė) pagal įstatymą paveldėjo po vyro/tėvo mirties ne tik ieškinyje ginčijamą turtą, bet ir kitą tiek nekilnojamąjį, tiek kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas banke, dalį žemės sklypo, esančio Radviliškio rajone, kuris yra išnuomotas. Teismas nurodė, kad nors teismui nėra pateikti duomenys apie gaunamas pajamas iš nuomos, tačiau akivaizdu, kad tokios pajamos turi būti gaunamos.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė G. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, atleisti ją nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Nurodo, kad teismo nustatytas primokėtinas žyminio mokesčio dydis ieškovei yra per didelis, teisminė gynyba ir teisingumas jai tampa neprieinami, kadangi:

Žemesnės instancijos teismas

ieškovė ir jos dukra paveldėjo tik dalį teismo nutartyje minimo turto, kitą šio turto dalį paveldėjo palikėjo dukros iš pirmos santuokos, kurios yra išvykusios į Didžiąją Britaniją, su ieškove ryšių nepalaiko, todėl ieškovė ir jos dukra be jų sutikimo negali šio turto nei parduoti, nei įkeisti. Be to, abu automobiliai yra labai seni ir jų neįmanoma nei parduoti, nei įkeisti. Pinigines lėšas, 2 089,09 JAV dolerių (5 983,36 Lt), paveldėjo visi įpėdiniai. Ieškovė jas saugo nelaimės atvejui ir mano, kad būtų nežmoniška ją ir dukrą palikti be šių jos ir mirusio sutuoktinio santaupų. Radviliškio rajone esantis žemės sklypas yra perduotas nuomininkei, kuri už žemės savininkus valstybei sumoka žemės mokesčius, jokio nuomos mokesčio už šį sklypą ieškovė negauna. Teismo prielaida apie neva gaunamą nuomos mokestį yra nepagrįsta;teismo prielaida apie galimybę sumokėti žyminį mokestį, nes pinigines lėšas paveldėjo ir ieškovės nepilnametė dukra, yra nepagrįsta, nes civilinio kodekso normos riboja ieškovės teises naudoti banke esančias nepilnametės dukters paveldėtas pinigines lėšas.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą CPK 318 straipsnio nustatyta tvarka negauta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Civilinio proceso įstatymas įtvirtina teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą teisminės gynybos, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Tačiau šios procesinės teisės įgyvendinimas ribojamas tam tikrų sąlygų buvimu, viena kurių yra įstatymo numatyto žyminio mokesčio sumokėjimas (CPK 80 str. 1 d.).

Teisę kreiptis teisminės gynybos nepasiturintiems ar mažai pasiturintiems asmenims užtikrina tiek CPK 83 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta galimybė asmenį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tiek ir CPK 84 straipsnyje numatyta galimybė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Šių nuostatų tikslas – užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės susimokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Sprendžiant dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimą turi būti vertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu, todėl pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, tai yra reikalingumą atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo ar atidėti tokio mokesčio sumokėjimą, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Teismas asmens turtinę padėtį turi įvertinti analizuodamas pateiktų įrodymų visumą.

Pirmosios instancijos teismas nutartyje teisingai nurodė, kad ieškovei už pateiktą ieškinį priklausantis mokėti žyminio mokesčio dydis yra 10 810,85 Lt. Ieškovė, pasinaudodama CPK 83 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybe, ieškinį apmokėjo 200 Lt žyminiu mokesčiu, o nuo likusios mokesčio dalies prašė atleisti. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės gaunamas mėnesines pajamas ir aplinkybę, kad ieškovė viena augina nepilnametį vaiką, atleido ieškovę nuo didelės dalies žyminio mokesčio, 7 610,85 Lt, ir įpareigojo ją iki 2006 m. balandžio 10 d. sumokėti likusią 3000 Lt žyminio mokesčio dalį. Civilinio proceso kodeksas nenurodo žyminio mokesčio dalies, nuo kurios teismas gali atleisti, ir tai nustatyti yra teismo teisė.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, ši pirmosios instancijos nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kadangi byloje esantys duomenys rodo, kad ieškovė nuosavybės teise turi ir iš mirusio sutuoktinio paveldėjo dalį nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų banke. Nors atskirajame skunde ieškovė nurodo, kad šiuo metu negali disponuoti savo turtu dėl kitų paveldėtojų, bendraturčių, išvykimo į užsienį, tačiau apeliacinės instancijos teismo kolegija mano, kad šie sunkumai disponuoti turtu yra laikini, be to, ieškovė gali prašyti pirmosios instancijos teismo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą pagal CPK 84 straipsnį. Ieškovė tokio prašymo nėra pareiškusi, tačiau tokia teise gali dar pasinaudoti.

Remiantis aukščiau paminėtais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad panaikinti ar keisti pagrįstą bei teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, remiantis ieškovės atskirajame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Danutė MilašienėTeisėjai Audronė JarackaitėVincas Verseckas