- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-21
- Bylos Nr.
- 2A-1175-253/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00522-2009-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė (pirm.), Erika Misiūnienė, Bronius Valius
- Atsakovas
- A. S., L. S.
- Ieškovas
- UAB „Litesko“
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-1175-253/2011
2011 m. gruodžio 21 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Broniaus Valiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovų A. S. ir L. S. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2011-03-08 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Litesko“ ieškinį atsakovams A. S. ir L. S. dėl skolos už bendro naudojimo patalpų šildymą priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovų 701,87 Lt skolą už bendro naudojimo patalpų šildymą, 40,03 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso daugiabučiame name, į kurį ieškovė tiekia šilumos energiją, esantis butas, adresu (duomenys neskelbtini). Nors atsakovų buto šildymo ir karšto vandens sistemų įrenginiai nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų yra atjungti ir butas šildomas kitokiu būdu, tačiau kiti daugiabučio namo butai bei patalpos, įskaitant ir bendro naudojimo patalpas, yra šildomos centralizuotai ieškovės tiekiama šilumos energija. Patiekta šilumos energija paskirstoma vartotojams pagal Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus šilumos paskirstymo metodus, kuriuos nustatyta tvarka pasirenka vartotojai. Privaloma šilumos paskirstymo metodų pasirinkimo ir taikymo tvarka įsigaliojo nuo 2007-06-21. Atvejais, kai dalis patalpų atjungtos nuo centralizuotos šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu, kartu su kitais šilumos paskirstymo metodais, yra taikomas Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas Nr. 5, grindžiamas LR CK bei LR Šilumos ūkio įstatymo nuostatomis. Kadangi minėto daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai šilumos paskirstymo metodo nepasirinko, nuo 2007-2008 m. šildymo sezono minėtame daugiabutyje taikomas metodas Nr. 5 ir pradėtas skaičiuoti mokestis už bendro naudojimo patalpų šildymą. Atsakovai už ieškovės patiektą šilumą į bendro naudojimo patalpas iki 2009-06-01 pagal pateiktą sąskaitą – faktūrą iki jos pateikimo mėnesio paskutinės dienos neatsiskaitė, prievolės neįvykdė, todėl susidarė 701,87 Lt skola bei 40,03 Lt delspinigiai, skaičiuojant po 0,04 procento nuo mokėtinos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Ieškovo atstovė taip pat prašė už antstolės surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą iš atsakovų priteisti 100 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2011-03-08 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo A. S. 467,91 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009-07-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 105,13 Lt bylinėjimosi išlaidų bei iš atsakovės L. S. ieškovei priteisė 233,96 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009-07-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 52,57 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad LR Šilumos ūkio įstatymo 25 str. bei 29 str. 3 d. nuostatos numato daugiabučio namo savininkų pareigą, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra šildomos jiems priklausančios nuosavybės teise patalpos, mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą, nors jo nuosavas butas ir yra atjungtas nuo centralizuoto šildymo sistemos. Kadangi atsakovų daugiabučio namo bendrasavininkiai metodo nėra pasirinkę, o atsakovai yra atsijungę nuo centralizuotai tiekiamos energijos įrenginių, atsijungusių butų bendro naudojimo patalpoms šildyti skirtas šilumos kiekis nustatomas ir paskirstomas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr. O3-41 patvirtintą Šilumos bendro naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5. Teismas nustatė, kad nors daugiabučio namo laiptinėje nuimti radiatoriai ir laiptinė nešildoma, tačiau tai nereiškia, kad centralizuotai į šį namą tiekiama šiluma, nėra suvartojama namo kitoms bendro pobūdžio patalpoms išlaikyti rūsyje, šilumos punkto patalpose ir kt., kai tą šilumą išskiria bendroms patalpoms šildomų patalpų sienose įmontuoti ir praeinantys šildymo vamzdynai. Teismas konstatavo, kad atsakovams kyla pareiga apmokėti už šilumą, tiekiamą į daugiabutį, t. y. už bendro naudojimo patalpas, proporcingai savo turimo turto daliai. Teismas taip pat konstatavo, kad įstatyminio pagrindo ieškovei skaičiuoti ieškinyje nurodyto dydžio netesybas nebuvo, kadangi šalys nebuvo sudariusios rašytinės sutarties dėl paslaugų teikimo, o pagal LR CK 6.72 str. susitarimui dėl netesybų yra privaloma rašytinė forma.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2011-03-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės ieškinį kaip neįrodytą. Taip pat prašo sustabdyti šią bylą ir kreiptis su prašymu į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą ištirti, ar Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos metodika Nr. 5 neprieštarauja LR Šilumos ūkio įstatymo 25 str., LR CK 4.76 str., 4.82 str. ir proporcingumo principui, taip pat prašo į bylą įtraukti Valstybinę metrologijos tarnybą, Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą bei Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją išvadoms pateikti. Apeliantai nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad bendro naudojimo patalpos ginčo name yra šildomos šiluma, kurią išskiria ne tik centralizuotai šildomi butai, bet ir šiluma, kurią išskiria kitu būdu šildomi butai. Pažymėjo, kad bendro naudojimo patalpos papildomai nėra šildomos centralizuotu šildymu, todėl laikytina, kad visų butų savininkai proporcingai šildo bendro naudojimo patalpas, o už jų šildymą sumoka savo atitinkamiems centralizuotos šilumos arba kitos šildymui naudojamos energijos (dujų, elektros) tiekėjams, kaip numato LR Šilumos ūkio įstatymas. Pažymi, kad atsakovų buto išskiriamas šilumos kiekis, suvartotas bendrų patalpų šildymui apskaitytas nebuvo, nors pagal įstatymą turėjo būti įvertintas. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr. O3-41 patvirtintą Šilumos bendro naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5 yra apskaitoma ir išdalinama ne visa name suvartota šiluma, o tik jos centralizuotai teikiama dalis, tuo pažeidžiant LR Šilumos ūkio įstatymo 25 str. ir LR CK 4.76 str. bei proporcingumo principą. Apeliantų teigimu, LR Šilumos ūkio įstatymo 25 str., numatantis, kad bendraturčiai apmoka už bendrų patalpų šildymą nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra šildomos jų nuosavos patalpos, buvo neteisėtai pakeistas ir susiaurintas žemesnės galios poįstatyminiu teisės aktu – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos komisijos metodika Nr. 5, numatančia, kad bendraturčiai apmoka tik už bendroms patalpoms tenkančią centralizuoto šildymo dalį, pažeidžiant LR CK 4.76 str., 4.82 str. ir proporcingumo principą. Taip pat nurodo, kad ieškovė nesutvarkė šildymo bei karšto vandens apskaitos ir su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotą šilumos kiekį priskirdavo ir išdalindavo sumokėti buitiniams karšto vandens ir šilumos vartotojams atsakovų name, tuo pažeisdama atsakovų teises.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2011-03-08 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad įstatymai numato daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininko pareigą apmokėti už jam tenkančią bendrojo naudojimo patalpose ir įrenginiuose suvartotą šilumos energijos dalį, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra šildomos jam priklausančios patalpos. Pažymi, kad šiluma, suvartota bendro naudojimo patalpoms šildyti, yra suprantama plačiai, t. y. visa šiluma suvartota daugiabučio namo bendro naudojimo patalpose ir įrenginiuose bei tą šilumą, kurią į daugiabučio namo bendro naudojimo patalpas išskiria šildomų patalpų sienose įmontuoti šildymo vamzdžiai. Faktas, kad atsakovų namo laiptinėje nėra radiatorių, nepašalina atsakovų, kaip namo bendraturčių, pareigos mokėti jiems tenkančia dalimi už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Pažymi, kad tol kol vartotojai pasirenka metodą, kuriuo remiantis apskaičiuojama, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Pažymi, kad atsakovų buto šildymo įrenginiams esant atjungtiems nuo bendros namo šildymo sistemos, remiantis ginčo metu galiojusiais teisės aktais – Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr. O3-41 patvirtintu Šilumos bendro naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5 – ieškovė atsakovams priskirtiną šilumos kiekį bendrojo naudojimo patalpų šildymui apskaičiavo pagrįstai. Nurodo, kad atsakovų teiginys dėl Metodo Nr. 5 prieštaravimo įstatymams yra nepagrįstas, taip pat pažymi, kad šis klausimas nebuvo keliamas bylos nagrinėjimo metu. Taip pat nurodo, kad ieškovė šilumos tiekėja atsakovų name tapo nuo 2010-05-01, todėl apeliacinio skundo teiginiai dėl ieškovės, kaip karšto vandens tiekėjos, pareigų nevykdymo, yra nesusiję su nagrinėjama byla.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovų, kuriems priklausančios patalpos yra atjungtos nuo centralizuotos šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu, įsiskolinimo už bendro naudojimo patalpų šildymą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, kad ieškovė tiekia šilumos energiją į daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra atsakovams nuosavybės teise priklausantis butas. Iš 2010-06-21 antstolės R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo taip pat nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), automatizuoti šilumos mazgai įrengti atskirose namams priklausančiose rūsių patalpose, magistraliniai šilumos ir karšto vandens vamzdynai sumontuoti rūsių koridoriuose – bendro naudojimo patalpose, iš rūsio šiluma tiekiama gyventojams į butus (b. l. 59-62). Byloje taip pat nustatyta, kad bendro naudojimo patalpa – laiptinė – nėra centralizuotai šildoma, radiatoriai išmontuoti gyventojų prašymu 2000 m. (b. l. 77-78).
Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (LR CPK 301 str.). LR CPK 312 str. numato draudimą apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo nagrinėjamą bylą sustabdyti ir kreiptis su prašymu į Lietuvos Vyriausiąjį administracinį teismą ištirti, ar Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos metodas Nr. 5 neprieštarauja LR Šilumos ūkio įstatymo 25 str., LR CK 4.76 str., 4.82 str. ir proporcingumo principui, taip pat prašo į bylą įtraukti Valstybinę metrologijos tarnybą, Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą bei Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją išvadoms pateikti. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme apeliantai aktyviai dalyvavo procese ir turėjo galimybę pareikšti šiuos prašymus, tačiau minėtų reikalavimų nekėlė. Klausimas dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo nebuvo keliamas ir nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme. Kadangi prašymas įtraukti minėtas valstybės institucijas į bylos nagrinėjimą išvadoms pateikti nebuvo pareikštas, priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi bylos nagrinėjimo metu surinktais duomenimis. Nustačiusi šias aplinkybes bei atsižvelgdama į apeliacinio proceso paskirtį, teisėjų kolegija minėtų apeliantų reikalavimų netenkintina.
LR CK 4.82 str. 1 d. įtvirtina nuostatą, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Kiekvienas iš bendraturčių (butų ir kitų patalpų savininkas) privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas bendram daiktui (namui) išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (LR CK 4.76 str., 4.82 str. 1 d.). Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (LR CK 4.82 str. 5 d.). Šios įstatymo normos aiškiai ir nedviprasmiškai nustato daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčio pareigą apmokėti išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo patalpomis, tarp jų ir mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų šildymą.
LR Šilumos ūkio įstatymo 25 str. reglamentuoja apmokėjimą už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą bei numato, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos metodika Nr. 5 neteisėtai pakeistas ir susiaurintas LR Šilumos ūkio įstatymo 25 str. reglamentavimas. LR Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 3 d. numato, kad tais atvejais, kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. Šių butų ir kitų patalpų savininkai ūkio ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens dalį. Paminėtas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad, nepriklausomai nuo faktinės aplinkybės, kad apeliantai jiems nuosavybės teise priklausančias patalpas yra teisės aktų nustatyta tvarka atjungę nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, pareiga mokėti šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams už bendrosios dalinės nuosavybės teise jiems priklausančioms patalpoms tenkančią šilumą išlieka, kaip namo bendraturčiams.
Apeliantai nurodo, kad butų savininkai proporcingai šildo bendro naudojimo patalpas, o už jų šildymą sumoka savo atitinkamiems centralizuotos šilumos arba kitos šildymui naudojamos energijos (dujų, elektros) tiekėjams. Apeliantai nurodo, kad atsakovų buto išskiriamas šilumos kiekis, suvartotas bendrų patalpų šildymui apskaitytas nebuvo, nors pagal LR Šilumos ūkio įstatymą turėjo būti įvertintas. Pasisakydama dėl šių apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantai, būdami gyvenamosios patalpos daugiabučiame name savininkai, yra šio daugiabučio namo bendraturčiai. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės atsiliepime nurodytu argumentu, kad bendro naudojimo patalpoms šildyti suvartota šiluma suprantama plačiai – tai visa suvartota šiluma daugiabučio namo bendro naudojimo patalpose ir įrenginiuose (įskaitant ir tą šilumą, kurią išskiria izoliacine medžiaga padengti namo šildymo ir karšto vandens vamzdynai rūsyje, laiptinėse, šilumos punkto patalpose, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams) bei šiluma, kurią į daugiabučio namo bendro naudojimo patalpas skleidžia šildomų patalpų sienose įmontuoti šildymo vamzdynai. LR Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 1-2 d. numato, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka LR CK nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas.
Ieškinio pateikimo metu galiojusių 2008-12-04 Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-617 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003-06- 3 įsakymo Nr. 4-258 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeistų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 210.2 p. nuostatose iš esmės nustatyta, kad atvejais, kai dalis patalpų atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietuoju kuru ar kt.), kiti šilumos paskirstymo metodai taikomi kartu su Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5. Byloje nenustatyta, kad daugiabučio namo bendraturčiai būtų pasirinkę kitokį šilumos paskirstymo metodą. Taigi ieškovė apeliantams priskirtiną šilumos kiekį bendrojo naudojimo patalpų šildymui pagrįstai skaičiavo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr. O3-41 patvirtintu Šilumos bendro naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5. Kitas metodas, kaip nurodo apeliantai, numatantis nuo centralizuotos šildymo sistemos atjungto apeliantų buto realiai išskiriamo šilumos kiekio, suvartoto bendrų patalpų šildymui, apskaičiavimą, nėra nustatytas. Pažymėtina, kad atsakovas A. S. teismo posėdyje pats nurodė aplinkybę, jog jam 1999 m. buvo išduotos techninės sąlygos dėl atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos ir tam, kad šiluma nesklistų nei į jo butą, nei iš jo buto, buvo atliktas apšiltinimas (b. l. 92). Taigi, nors apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad, kaip buto savininkas proporcingai šildo bendro naudojimo patalpas, tačiau pripažįsta, kad jo buto skleidžiama ir bendro naudojimo patalpoms tenkanti šilumos dalis yra ribota. Pažymėtina, kad net ir teisėtai įgyvendintas apeliantų atsijungimas nuo namo centralizuotos šildymo sistemos pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes neturi įtakos iš įstatymo kylančios apeliantų, kaip daugiabučio namo bendraturčių, pareigos proporcingai apmokėti atitinkamas su bendruoju turtu susijusias išlaidas turiniui. Nustačius paminėtas aplinkybes ir esant paminėtam teisiniam reglamentavimui, apeliantų argumentai dėl apeliantams priskaičiuotinos bendrų patalpų šildymui tenkančios šilumos dalies apskaičiavimo atmestini kaip nepagrįsti.
Iš ieškovės pateiktos mokesčių už daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo patalpų šildymą paskaičiavimo atsakovams pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos metodą Nr. 5 pažymos nustatyta, kad už bendro naudojimo patalpų šildymą atsakovų skola ieškovei už laikotarpį nuo 2007 m. lapkričio mėnesio iki 2009 m. gegužės mėnesio sudaro 701,87 Lt, delspinigiai – 40,03 Lt (b. l. 13, 69). Pažymėtina, kad ieškovė teismui pateikė duomenis, jog šilumos skaitikliai, kurio rodmenys yra naudojami paskirstant name suvartotą šilumą buvo sertifikuoti ir eksploatuojami laikantis teisinės metrologijos reikalavimų (b. l. 117-120). Atsižvelgiant į paminėtas faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi LR CK 4.76 str. bei 4.82 str. 3 d. bei pagrįstai ieškovės prašomą sumą priteisė iš atsakovų.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, visapusiškai ir pilnutinai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą, apeliantų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.). Byloje nėra duomenų apie ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl dėl šių išlaidų paskirstymo nepasisakoma (LR CPK 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2011-03-08 sprendimą palikti nepakeistą.