Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, susipažinęs su A. Š., gim. 1977-01-20, gyv. (duomenys neskelbtini), paduotu skundu, kuriame prašoma pradėti privataus kaltinimo bylos procesą Ž. N.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. birželio 5 d. gautas A. Š. skundas, kuriuo privataus kaltinimo tvarka prašoma: 1) iškelti Ž. N. baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jį nuteisti; 2) priteisti iš Ž. N. 300 Eur moralinę žalą privataus kaltintojo A. Š. naudai; 3) išreikalauti iš Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato medžiagą Nr. M-1-01-79096-16 ir prijungti ją prie baudžiamosios bylos.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti ir jis su medžiaga grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Pažymėtina, kad privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kuris būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimesi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas. Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis, kuris teisme įgyja privataus kaltintojo statusą (BPK 408 str.). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 412 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokiu būdu nukentėjęs nuo nusikaltimo asmuo ar jo atstovas gali realizuoti savo teisę kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Iš įstatymo nuostatos seka, jog privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis yra aktyvus baudžiamojo proceso dalyvis ir jis turėtų užtikrinti, kad pateikiamas kaltinimas būtų suformuotas tinkamai. Be to, privataus kaltinimo bylų procese būtent nukentėjusysis turi pareigą rinkti ir pateikti teismui įrodymus (BPK 34 str.). Jis turi būti aktyvus proceso dalyvis ir pateikti teismui visą reikiamą medžiagą, kad būtų teisingai išnagrinėta baudžiamoji byla, kadangi būtent nukentėjusysis privataus kaltinimo procese atlieka prokuroro funkciją. BPK 412 straipsnyje nurodyta, kad skunde turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vietą, laiką, padarinius ir kitas esmines aplinkybes, turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, joje turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, kadangi nukentėjusiojo skundas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, o nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi turėti veiksmingą galimybę realizuoti teisę į gynybą.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Šio BK straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta, kad baudžiamas tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nagrinėjamu atveju, privatus kaltintojas skunde nurodo, kad dėl Ž. N. veiksmų jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, tačiau skunde nėra nurodoma, kaip konkrečiai pasireiškė minėtas sveikatos sutrikdymas, t. y. nenurodyti galimos nusikalstamos veikos padariniai.

Kaip matyti iš skundo, A. Š. nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių Ž. N. suformuluotą kaltinimą. Skunde Ž. N. yra kaltinamas sukėlęs privačiam kaltintojui fizinį skausmą bei nežymų sveikatos sutrikdymą, tačiau šiems padariniams pagrįsti A. Š. nepateikė jokių duomenų, pavyzdžiui, specialisto išvados. Be to, privatus kaltintojas nenurodė, ar yra liudytojų, kurie galėtų patvirtinti skunde išdėstytas aplinkybes, ir kuriuos teismas galėtų iškviesti į teismo posėdį.

Privatus kaltintojas skunde, be kita ko, prašo teismo išreikalauti iš Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato medžiagą Nr. M-1-01-79096-16 ir prijungti ją prie baudžiamosios bylos. Šiuo atveju pažymėtina, kad teismas turi teisę išreikalauti duomenis iš institucijų tik tuo metu, kai baudžiamoji byla yra perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nagrinėjant bylas privataus kaltinimo tvarka teismas privalo įstatymo nustatyta tvarka surengti taikinamąjį posėdį ir į jį kviesti bylos šalis – pareiškėją ir nusikalstama veika įtariamą asmenį. Privatus kaltintojas A. Š. turi teisę pats kreiptis į Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariatą, susipažinti su bylos medžiaga bei gauti reikiamus duomenis.

Pažymėtina, kad įstatymas nenumato tokio pobūdžio skundo ar pareiškimo trūkumų šalinimo galimybės.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog A. Š. skundas paduotas nesilaikant BPK 412 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, dėl ko skundas, vadovaujantis BPK 412 straipsnio 3 dalimi, grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Privačiam kaltintojui išaiškintina, kad skundo grąžinimas neužkerta kelio, pašalinus skundo trūkumus, iš naujo kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnio 2 ir 3 dalimis,

nutaria:

Atsisakyti priimti A. Š. skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Išaiškinti A. Š., kad skundo grąžinimas neužkerta kelio pašalinus trūkumus iš naujo kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.