Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. V. ir V. A. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarimo, kuriuo K. V. nubaustas pagal ATPK 85 str. 1 d., 85 str. 7 d., vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., 579 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu 1 metams, V. A. nubaustas pagal ATPK 85 str. 7 d. 579 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu 1 metams.

Nutarimu G. N. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 85 str. 7 d. nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, jo atžvilgiu nutarimas nėra skundžiamas.

Nutarimu konfiskuotas V. A. priklausantis automobilis „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat konfiskuoti 2015 m. lapkričio 13 d. medžioklės daiktų ir įrankių išėmimo aktu paimti daiktai: žiūronai, naktinio matymo prietaisas, peilis, ginklas „TIKKA“ T3 3006, 7,62 kal. Nr. (duomenys neskelbtini) ir vienas 3006 kalibro šovinys.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

K. V. 2015 m. lapkričio 18 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūroje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, jog jis 2015-11-13 apie 17 val., būdamas medžiotoju ir priklausantis „Šilalės medžiotojų būreliui“, bilieto Nr. 043875, kartu su V. A. (medžiotojo bilieto Nr. 005633) bei neturinčiu teisės medžioti G. N., neteisėtai draudžiamu būdu medžiojo iš V. A. vairuojamo pilkos spalvos automobilio Toyota Avensis Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Šilalės medžiotojų būrelio plotuose. Medžioklei vadovavo K. V.. Medžioklės lapo Nr. 097-15, išduotas 2015-10-07, medžiojimo data įrašyta 2015-11-13. Neteisėtos medžioklės metu iš minėto automobilio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimuose Šilalės r., V. A. iš jam priklausančio ginklo „TIKKA“ T3 3006, 7,62 kal. Nr. (duomenys neskelbtini),435 nušovė tris stirnas, viena stirna buvo nušauta (duomenys neskelbtini) k., kita gretimame (duomenys neskelbtini) k. Patikrinus medžioklės vadovo K. V. blaivumą Šilalės policijos komisariate, nustatytas 0,99 promilių girtumas. Automobilyje buvo rastas draudžiamas naktinis taikiklis su lazeriniu taikikliu Callenger 2,7x50 (74096) ir IR spindulių prožektorius PulsarX-850. Be to, medžioklės lape ankstesnių medžioklių metu 2015-10-12; 2015-10-14 buvo sumedžioti du stirninai, bet minėtame medžioklės lape nenurodė ragų šakų skaičiaus, kaip tai nurodyta Medžioklės taisyklių 22 p. Tokiu būdu K. V. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų LR Aplinkos ministro 2000-06-27 Nr. 258 su vėlesniais pakeitimais 22 p., 23 p., 58.5 p., 58.3 p., 58.5.5 p., 74.1 p., taip pat pažeidė LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 str. 6 p., 7 str. 2 d. 6 p. Tokie K. V. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 85 str. 1 d. ir 7 d.

V. A. 2015 m. lapkričio 18 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūroje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, jog 2015-11-13 17.35 val. buvo gautas pranešimas apie neteisėtą medžioklę iš transporto priemonės Toyota Avensis Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k., Šilalės r. sav. Sulaikius minėtą automobilį (duomenys neskelbtini) k. Šilalės r. sav. paaiškėjo, jog automobilį vairavo Šilalės būrelio medžiotojas V. A., automobiliu taip pat važiavo Šilalės būrelio medžiotojas K. V., kuris medžioklei vadovavo pagal jam išduotą medžioklės lapą Nr. 097/15, taip pat mašinoje buvo G. N.. Minėti piliečiai neteisėtais veiksmais ir draudžiamu būdu sumedžiojo vieną suaugusią stirną ir dvi jaunikles stirnas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų ribose Šilalės r. sav. Į minėtas stirnas iš automobilio Toyota Avensis Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šaudė V. A. iš jam priklausančio ginklo „TIKKA“ T3 3006, 7,62 kal. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtame automobilyje buvo rastas draudžiamas civilinėje apyvartoje naktinio matymo taikiklis su lazeriniu taikikliu. Tokiu būdu V. A. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų LR Aplinkos ministro 2000-06-27 Nr. 258 su vėlesniais pakeitimais 11.2 p.; 58.5 p.; 58.5.9 p.; 74.1 p.; 72.11 p. Tokie V. A. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 85 str. 7 d.

Šilalės rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu pripažino K. V. kaltu padarius ATPK 85 str. 1 d., 85 str. 7 d. numatytus pažeidimus, ir V. A. kaltu padarius ATPK 85 str. 7 d. numatytą pažeidimą. Teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, kad neturi pagrindo netikėti liudytojų J. N., A. P., V. M., P. S. parodymais. Šių liudytojų parodymais nustatyta, jog 2015 m. lapkričio 13 d. tarp 17 ir 18 val. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų ribose buvo šaudoma iš važiuojančio automobilio. Liudytojas A. P. nurodė minėto automobilio markę, valstybinius numerius, kurie atitiko V. A. vairuojamą automobilį „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Aplinkos apsaugos agentūros inspektoriams liudytojui V. M. sustabdžius minėtą automobilį, automobilyje buvo rastas šautuvas, naktinio matymo prietaisas, peilis, vonelė, žiūronai. Šautuve buvo rastas tik vienas šovinys ir, kaip nurodė liudytojas, šautuvas dar buvo šiltas, jautėsi parako kvapas. Po ko buvo rastas vienos nušautos stirnos jauniklis, o kitą dieną dviejų stirnų kūnai. Byloje atlikti papildomi tyrimai parodė, jog stirnos galėjo būti nušautos tą pačią dieną, kada buvo sustabdyti administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys, kulkos dydis taip pat atitiko dydį stirnos kūne ir administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų su savimi turėto šautuvo kulkos dydį. Liudytoja J. N. taip pat parodė, jog pro jos galvą prašvilpė kulka ir ji matė šviesios spalvos automobilį. Pasisakydamas dėl K. V. kaltės padarius pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 1 d., apylinkės teismas nurodė, kad K. V. neginčija to fakto, jog ankstesnės medžioklės metu – 2015 m. spalio 12 ar 14 d., buvo sumedžioti du stirninai, bet medžioklės lape jis nenurodė šių stirninų ragų šakų skaičiaus, kaip tai privaloma padaryti pagal Medžioklės taisyklių 22, 23 p, be to, šį pažeidimą patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

Apeliaciniu skundu K. V. ir V. A. prašo Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 85 str. 7 d. nutraukti, arba grąžinti bylą dalyje pagal ATPK 85 str. 7 d. pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmos instancijos teismo nutarimas yra visiškai nepagrįstas, prieštaraujantis objektyviems duomenims, esantiems byloje, neteisėtas, neteisingas. Pažymi, kad administracinės teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė), žinomas pažeidimą padaręs asmuo, galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus, kuriuos ištyrus ir įvertinus, nagrinėjanti administracinio teisės pažeidimo bylą institucija galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes. ATPK 260 str. 1 d. yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai, t. y. jame būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, nes administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (LVAT nutartis Nr. N575-1253/2010). Administracinio teisės pažeidimo protokole, surašytame 2015 m. lapkričio 18 d. K. V. ir V. A., dėl tų pačių pažeidimų nurodytas skirtingas laikas, įvykių seka, nustatytų aplinkybių nepatvirtina medžiagoje surinkti duomenys ir faktinės aplinkybės. Pabrėžia kad apylinkės teismas nutarime patvirtina, kad LVAT yra ne kartą išaiškinęs, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad administracinis teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nebelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Po tokio teismo aiškinimo lieka tikėtis objektyvaus tyrimo, kuris gali būti patvirtintas tik faktiniais duomenimis, įrodymais. Tačiau mano, jog nutarime daromos išvados yra visiškai prieštaringos, abejotinos, nepagrįstos jokiais faktiniais duomenimis, niekinės – teismas net nebandė aiškintis ar nurodyti nutarime, dėl kokios priežasties nevertino liudytojų R. Ž., R. S., R. A. parodymų, kurie patvirtino, jog nuo 16.35 val. iki 17.10-15 val. apeliantai buvo netoli Pajūrio miestelio, kuris nuo įvykio vietos yra apie 11-13 kilometrų, t. y. tuo metu, kai buvo padarytas inkriminuojamas administracinės teisės pažeidimas.

Nors nutarime nurodyta, kad teismas neturi jokio pagrindo netikėti liudytojos J. N. parodymais, tačiau 2015 m. lapkričio 16 d. rašydama paaiškinimą ir teisminio nagrinėjimo metu liudytoja tik patvirtino, kad matė šviesios spalvos automobilį, atvažiavusį nuo medžiotojų namelio pusės, matė iš 300 m. atstumo (tikras atstumas daugiau kaip 400 metrų). Ši liudytoja tvirtina girdėjusi vieną šūvį. Tai prieštarauja liudytojo A. P. parodymams. Teismas tvirtina, kad neturi pagrindo netikėti liudytojo A. P. parodymais. Pastarasis liudytojas, kaip ir liudytoja J. N. patvirtina, kad matė šviesios spalvos automobilį, tačiau A. P. nurodo daugiau, t. y., kad automobilis buvo „Toyota Avensis Verso“, nors toje pačioje vietoje (kaip ir J. N.), automobilį stebėjo iš daugiau kaip 500 metrų atstumo. Kada buvo šaudoma, kokioje vietoje, iš kurios automobilio pusės ir pan., liudytojas nurodyti negali, nes pats to nematė, o šias aplinkybes, šūvių skaičių, jam nurodė 6 ir 12 metų dukros. Teismo posėdžio metu paklaustas, ar tas pats automobilis buvo tikrinamas inspektoriaus V. M. (duomenys neskelbtini) kaime, prie kurio jis privažiavo, pastarasis atsakė, kad negali to patvirtinti. Teismas nevertino teisminio nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės, kad A. P. ir inspektorius V. M. keletą metų dirbo kartu tolimųjų reisų vairuotojais, yra bičiuliai, kaimynai. Apeliantai įsitikinę, kad tokie A. P. duoti parodymai yra šališki. Tiesiogiai įvykius mačiusios A. P. dukros, kurių vienai yra 12 metų, teisme taip ir nebuvo apklaustos, ką iš tiesų jos matė – ar matė tik besivažinėjantį automobilį, ar tai buvo V. A. vairuojamas automobilis, ir tuo pačiu metu girdėjo šūvius, ar matė taip, kaip nurodyta protokole, jog V. A. šaudė iš automobilio, ar šalia automobilio, ar iš vis tai buvo V. A., ir kokiu būdu jis tai darė. Vien tai, jog tą vakarą V. A. su kitais asmenimis buvo sustabdytas pareigūnų visai kitoje nei galimo pažeidimo vietoje, ir automobilyje buvo jo ginklas neįrodo, jog jis tuo ginklu ir šaudė. Pažymi ir tai, kad kartu automobilyje buvo ir G. N., kuriam taip pat buvo surašytas analogiškas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta, ir teismas patikėjo jo rašytiniu paaiškinimu, jog jis tik važiavo kartu su V. A. ir K. V. pasižvalgyti, kur būtų galima statyti medžiotojų bokštelį, tačiau kodėl nebuvo vertintos šio asmens nurodytos aplinkybės, jog niekas iš automobilyje buvusių asmenų nešaudė – teismo nutarime nepasisakyta nieko. Esant tokiems prieštaravimams mano, jog teismas privalėjo imtis priemonių apklausti šį asmenį, tačiau vietoje to buvo įvertinti tik visi kaltinantys įrodymai, visiškai neaptariant apeliantus teisinančių įrodymų. Nutarime teismas nurodo, kad A. P. pasakė automobilio markę, valstybinius numerius, kurie atitinka V. A. vairuojamą automobilį, tačiau apeliantai pažymi, jog tai netiesa, nes šis liudytojas to nepatvirtino. Dėl galimumo matyti atskirus objektus, jų požymius, nebuvo vertinti teismui pateikti duomenys dėl meteorologinių sąlygų (2015 m. lapkričio 24 d. „Pažyma apie hidrometeorologines sąlygas“ bei 2015 m. gruodžio 1 d. VU teorinės fizikos ir astronomijos instituto „Dėl informacijos apie astronomines sąlygas suteikimo“). Mano, kad šie duomenys patvirtina, kad tuo metu saulė jau buvo nusileidusi, o debesuotumas siekė 10 balų, todėl iš tokio atstumo (400-500 metrų) fiziškai neįmanoma atpažinti automobilio markės, valstybinių numerių. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo netikėti liudytojo V. M. ir V. S. parodymais, tačiau apeliantai mano, kad šie asmenys tiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi, nes patys rašė administracinių teisės pažeidimų protokolus, neturėdami jokių objektyvių duomenų apie įvykius 2015 m. lapkričio 13 d. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimuose. Šių asmenų duotų parodymų vertinimas teismo proceso metu turėjo būti ypač dėmesingas ir kritiškas.

Aplinkybė, kurią V. M. aiškina 2015 m. lapkričio 16 d. Tauragės rajono agentūros vedėjui, o vėliau ir teisme, kad jis kalbėjosi su asmeniu, pranešusiu apie neteisėtą medžioklę (kuris pageidauja būti neįvardintas dėl saugumo), apeliantams kelia abejonių šio pareigūno objektyvumu. Tai naujas darinys administraciniame procese. Taip paruošta administracinė medžiaga buvo pateikta teismui, ir tik teisminio nagrinėjimo metu buvo išsiaiškinta, kad neįvardintas asmuo – J. N., kuris duodamas parodymus tvirtino, kad šūvių negirdėjo, mašinos nematė, o V. M. paprašęs paliudyti, tačiau pastarasis atsisakęs, nes nieko nematęs. Teismas šios aplinkybės visiškai nevertino, nešalino prieštaravimų, o tai ypač kelia abejonių dėl siekimo išsiaiškinti ir nustatyti tiesą. Teismas nutarime konstatuoja, jog V. M. liudijo, kad (duomenys neskelbtini) k. prie sustabdytos apeliantų mašinos privažiavo A. P., kuris patvirtino, kad buvo tas pats automobilis (duomenys neskelbtini) kaime, kas akivaizdžiai prieštarauja A. P. parodymams, nes šis liudytojas nurodė, jog buvo tamsu ir negali pasakyti, ar tą patį automobilį sustabdė inspektoriai. Apeliantams neaišku, kodėl esant neatitikimams, skirtingiems parodymams, nutarime imami domėn tik V. M. parodymai. V. M. aiškinimas, kad bagažinėje dėkle buvęs ginklas buvo šiltas ir jautėsi parako kvapas, yra daugiau negu subjektyvus, tačiau teismui šio abejotino paaiškinimo pakako, jį nutarime įvardija kaip įrodymą. Pažymi, kad V. A. yra medžiotojas ir jo naudojamas ginklas medžioklėje niekada nebuvo valytas, tad natūralu, kad parako kvapas iš nevalyto ginklo yra jaučiamas, o tai, kad jis buvo šiltas – kaip jau minėta subjektyvus kriterijus, ginklas buvo šaltu paros metu šildomame automobilyje, tad lauke buvusiam pareigūnui šaltomis rankomis paėmus salone buvusį dėkle ginklą, jis galimai galėjo pasirodyti šiltas, tačiau juo tą vakarą šaudyta nebuvo.

Iš nutarimo turinio galima daryti išvadą, kad teismui pakako įrodymų apkaltinant apeliantus inkriminuojamų pažeidimų padarymu, vertinant ir P. S. parodymus, kad jis apie medžiojamas stirnas gavo duomenų iš mažamečių A. P. vaikų, kurie, kaip jau minėta, teismo posėdyje net nebuvo apklausti, kad ganykloje (duomenys neskelbtini) k., maždaug už 2-3 km nuo rastų stirnų, buvo rasta gilzė, kruvina servetėlė su skrandžio turinio kvapu girdyklos ertmėje (nutarime net nemėginta nustatyti, kieno tai skrandžio turinys – ar išvis tai skrandžio turinys, kraujas, naminio gyvulio, žvėries, ar pan.). Šios aplinkybės net neaptartos, koks jų ryšys su įvykiu, tačiau pateikiami kaip įrodymai, patvirtinantys administracinio pažeidimo padarymą. Nutarime daroma išvada, kad vienas iš įrodymų yra sertifikuoto CIC matuotojų LMŽD vyr. medžioklės trofėjų eksperto G. S. pateikta pažyma, kuria nustatyta, jog apžiūrėjus tris nušautas stirnas, pagal kulkų padarytas žaizdas stirnos galėjo būti nušautos iš ginklo, kurio kalibras 7,62 mm, apeliantų manymu yra visiškai nepagrįsta, tai rodo teismo visišką nenorą suprasti, objektyviai vertinti ir nustatyti tiesos. Sertifikuotas CIC matuotojas trofėjų ekspertas G. S. gali duoti išvadas apie sumedžiotų laukinių žvėrių turimus trofėjus (ragus, iltis, kailius, kaukoles), tačiau šis asmuo neturi ir negali turėti jokios kompetencijos duoti išvadas apie šūvius, kulkų judėjimą, paveiktą taikinį, skeveldras ir pan. Tam būtina balistinė ekspertizė. Šiuo atveju teismui pakako G. S. niekuo neįpareigoto, neatsakingo patvirtinimo raštu, kad stirnos galėjo būti nušautos iš ginklo, kurio kalibras 7,62 mm. Apeliantams nesuprantama, ko verti tokie trofėjų eksperto G. S. rašytiniai pamąstymai, kad stirnos galėjo būti nušautos iš ginklo, kurio kalibras 7,62 mm, jeigu 2015 m. lapkričio 20 d. VMVT Tauragės tarnybos pateiktoje pažymoje nurodoma, kad stirnos jauniklis smarkiai apgraužtas, ko pasekoje jo kritimo priežastį sunku nustatyti. Mano, jog esant tokiems prieštaravimams, teismas privalėjo juos pašalinti į teismo posėdį iškviečiant minėtą raštą surašiusį ekspertą G. S., kad būtų išsiaiškinta, kokiu būdu ir kuo remiantis jis nustatė tokios suirusios stirnos kritimo aplinkybes. Pabrėžia, jog teismo daroma išvada, kad kulkos dydis taip pat atitinka dydį stirnos kūne ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmenų su savimi turėto šautuvo kulkos dydį, yra labai neatsakinga, rodo asmenų, vykdančių teisingumą, visišką nekompetenciją, nenorą vadovautis specialistų žiniomis, o tai verčia labai abejoti siekimu priimti objektyvų ir teisingą sprendimą. Šaudmens kalibras 7,62 mm rodo šovinio skersmenį. Su tokiu pat šovinio skersmeniu 7,62 mm gali būti skirtingas tūtelės aukštis, kaip ir skirtingi kulkų tipai, kurių paskirtis taip pat skirtinga. Todėl ir G. S. išvada, kuri buvo pateikta teismui kaip įrodymas, yra niekinė. Teismas kaip vieną iš įrodymų nurodo tai, jog liudytoja J. N. taip pat parodė, jog pro jos galvą prašvilpė kulka ir ji matė šviesios spalvos automobilį. Esant šiems duomenims, teismas daro išvadą, kad apeliantų kaltė įrodyta byloje surinkta ir teismo posėdžio metu ištirta rašytine medžiaga, tačiau jiems nesuprantama, ar kulkos švilpimas pro J. N. galvą, matymas šviesios spalvos automobilį įrodo jų kaltę.

Apylinkės teismas pripažino, kad automobilyje turėtas naktinio matymo prietaisas yra konfiskuotinas, nes Medžioklės taisyklių 58.5.9 p. draudžiama naudoti naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba turėti juos medžioklės plotuose, tačiau apeliantų vertinimu, toks sprendimas yra visiškai nepagrįstas. LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 str. nurodoma, kad prie A kategorijos ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų 6 p. priskiriami duslintuvai ir naktiniai taikikliai, ką ir draudžia Medžioklės taisyklės. Šio įstatymo 7 str. 3 d. nurodoma, kad civilinėje apyvartoje A kategorijos ginklai, jų priedėliai ir šaudmenys draudžiami. Tačiau iš apeliantų buvo paimtas naktinis monokuliaras PULSAR Challenger GS 2,7X50 ir naktinis pašvietėjas PULS AR – X850, kurie įsigyti 2015 m. spalio 22 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) Teismui apeliantai pateikė šių prietaisų įsigijimo PVM sąskaitą – faktūrą, kuri įrodo, jog šie prietaisai yra leistini civilinėje apyvartoje ir nelaikytini naktiniais taikikliais, kaip tai konstatuota nutarime. Teismui šių duomenų nepakakoteisingai ir objektyviai įvertinti šių prietaisų paskirtį. Teismas, priimdamas nutarimą, nustatydamas apeliantų kaltę šioje administracinio teisės pažeidimo byloje, jį grindė ir VMVT Tauragės tarybos pateikta 2015 m. lapkričio 20 d. pažyma Nr. 62V5-(62.5)-745, tačiau nutylėta apie to paties pareigūno kitą 2015 m. lapkričio 16 d. pažymą Nr. 62V5-(62.5), kurioje rašoma, kad stirnos patelei ir vienam jaunikliui kiaurinės žaizdos galimai padarytos apie 8 mm kalibro kulkų, o vienas stirnos jauniklis smarkiai apgraužtas, ko pasekoje jo kritimo priežastį sunku nustatyti. Šios pažymos administracinės bylos medžiagai nesuteikia jokios informacijos, faktų, tik papildomų abejonių, prieštaravimų viena kitai. Pažymi, kad liudytojų V. M. ir P. S., pareigūnų, tyrusių stirnų sumedžiojimo aplinkybes, medžiagoje pateiktos apgraužtų stirnų kūnų fotografijos kelia labai daug abejonių apie jų kritimo laiką ir nuo ko tai atsitiko. Nei ruošiant medžiagą teismui, nei teisme to niekas nesiaiškino. Kaip neginčijamu faktu patikėta P. S. ir V. M. užrašais po fotografijomis, kad dvi stirnos apgraužtos plėšrūnų, ir visiškai nieko nepaaiškinančiomis veterinarijos pareigūno pažymomis. Apeliantai pažymi ir tai, kad net ir pareigūnams darant prielaidas, jog V. A. šaudė iš automobilio, nevertinta tai, jog V. A. tam daryti neturėjo jokio tikslo ir jokio motyvo – tą vakarą pagal byloje esančius užpildytus dokumentus jis turėjo galimybę medžioti, yra medžiotojas ir buvo užpildyti reikalingi medžioklės dokumentai, buvo nedraudžiamu medžioti metu, tačiau buvo patikėta posėdyje tiesiogiai neapklaustų mažamečių vaikų perpasakojimu tėvui A. P., jog buvo šaudoma iš mašinos, ir tuo pagrindu V. A. nubaustas už neteisėtą medžiojimą iš automobilio, ko jis nedarė. Nebuvo aiškintasi aplinkybės, ar tik tas vienas automobilis tą vakarą ar tą dieną (ar dieną prieš tai) važinėjosi, ar tą dieną nebuvo daugiau automobilių, ir ar nebuvo daugiau šūvių. Kaip jau paminėta, byloje nebuvo nustatytas tikslus stirnų kritimo laikas, o viena jų rasta stipriai apgraužta laukinių žvėrių.

Mano, jog visos anksčiau paminėtos aplinkybės rodo, kad apeliantams inkriminuoti administraciniai teisės pažeidimai yra nepagrįsti, nėra jokių jų kaltę patvirtinančių duomenų. LVAT 2009 m. gruodžio 18 d. nutartyje pažymėta, kad asmenys traukiami administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Konstitucijos 31 str. l d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos aplinkybės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Administracinės teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir iniciavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LVAT nutartis Nr. N663-156/2007).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Skundžiamu nutarimu K. V. ir V. A. nubausti pagal ATPK 85 str. 7 d. už tai, kad neteisėtais veiksmais ir draudžiamu būdu sumedžiojo vieną suaugusią stirną ir dvi jaunikles stirnas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kaimų ribose Šilalės r. sav. Medžioklei vadovaujant K. V., į minėtas stirnas iš automobilio Toyota Avensis Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šaudė V. A. iš jam priklausančio ginklo „TIKKA“ T3 3006, 7,62 kal. Nr. (duomenys neskelbtini)“. K. V. ir V. A. nesutinka su jų nubaudimu pagal ATPK 85 str. 7 d., anot jų, jie tą dieną nemedžiojo, iš automobilio į stirnas nešaudė – važiavo apsižiūrėti vietos medžioklės bokštelio statybai, todėl laiko, kad skundžiamas nutarimas priimtas objektyviai neįvertinus įrodymų visumos ir jų pateiktos įvykio versijos.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 str. administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Vadovaujantis ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Kaip minėta, visapusiškam ir objektyviam aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus bei skundžiamame nutarime išdėstytą įrodymų vertinimą laiko, jog Šilalės rajono apylinkės teismas, pripažindamas K. V. ir V. A. kaltais padarius ATPK 85 str. 7 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, savo procesinio sprendimo nepagrindė visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu.

Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų pateiktą versiją, nepasinaudojo įstatymo suteikiamomis galimybėmis ir, iš esmės apsiribodamas administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančių įrodymų vertinimu, nepašalino pagrįstų abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų dalyvavimo padarant administracinį teisės pažeidimą. Iš bylos duomenų matyti, jog įvykį, kuomet iš automobilio buvo šaudoma į žvėris, tiesiogiai stebėjo ar girdėjo keli asmenys, tačiau atstumas tarp stebėtojų ir automobilio buvo pakankamai didelis. Liudytoja J. N., duodama parodymus pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad apie 17.00 val. melžė karves lauke ir iš nugaros išgirdo vieną šūvį, atsisukusi pamatė stovintį šviesios spalvos automobilį ant keliuko, iki jo buvo apie 300 metrų atstumas (t. 2, b. l. 100). Liudytojas A. P., duodamas parodymus pirmos instancijos teismo posėdžio metu parodė, jog ėjo iš savo gyvenamojo namo į tą vietą, kurioje statosi kitą gyvenamąjį namą, matė pamiškyje stovintį sidabrinės spalvos automobilį „Toyota Avensis Verso“, jo mažamečiai vaikai jam papasakojo, kad buvo šaudoma iš to automobilio į stirnas. Vaikai pasakė, kad toje vietoje iš automobilio buvo šaudoma, matėsi šviesos, matėsi, kad automobilis pavažiavo toliau, apsisuko ir sugrįžo, jie matė, kad užsidegė raudonos šviesos, iš mašinos išlėkė „ugnikė“ ir buvo šūvis. Jis pats to nematė. Jis kiek palaukė ir pamatė pravažiuojančio automobilio numerį, kuris buvo 411. Nematė, kiek automobilyje buvo žmonių – buvo tamsu ir 300-400 metrų atstumas, nežino, ar inspektoriai sustabdė tą patį automobilį (t. 2, b. l. 116). Liudytojas J. N., kuris, pasak V. M. ir informavo apie šaudymą iš automobilio telefonu, duodamas parodymus pirmos instancijos teismo posėdžio metu parodė, jog nors įvykio metu buvo savo namuose (duomenys neskelbtini) k. Šilalės r., nieko negirdėjo ir nieko nematė. Buvo vienas namuose, o žmona buvo išėjusi karves melžti. Žmona sugrįžusi pasakė, kad girdėjo šūvį prie miško, prie keliuko, kai atvažiuoji nuo medžiotojų namelio. Jis šūvių negirdėjo ir mašinos nematė (t. 2, b. l. 115). Taigi nei vienas iš teisme apklaustų asmenų betarpiškai nematė, jog būtų šaudoma iš V. A. automobilio „Toyota Avensis Verso“: J. N. tik girdėjo šūvį ir nusprendė, jog jis buvo paleistas iš pamiškėje stovėjusio šviesios spalvos automobilio, A. P. taip pat šūvį tik girdėjo, šaudymo nematė, o mačiusios šaudymą iš automobilio jam pasakė mažametės dukros, kurios pirmos instancijos teismo posėdžio metu apklaustos nebuvo. Iš apylinkės teismo nutarimo matyti, kad esmine šaudymą iš V. A. automobilio faktą patvirtinančia aplinkybe apylinkės teismas laikė tai, jog A. P. nurodė minėto automobilio markę, valstybinius numerius, kurie atitiko V. A. vairuojamą automobilį. Tačiau apygardos teismas pažymi, jog nepaisant to, kad A. P. pats nematė šaudant (jis pasikliovė dukrų pasakojimu), jo parodymai teisme dėl to, ką jis pats įžiūrėjo stebėdamas automobilį, nėra nuoseklūs – nurodydamas, jog pastebėjo už 300-400 metrų esančio automobilio valstybinių numerių skaitmenis (411), jis tuo pačiu nurodė, kad buvo tamsu, ir jis net negalėjo įžiūrėti, keli asmenys buvo automobilyje. Be to, jis nurodė, jog negali patvirtinti, jog jo matytas automobilis pamiškėje ir tas, kurį jis vėliau matė susistabdžius aplinkosaugos inspektoriams, buvo tas pats automobilis. Taigi nei J. N., nei A. P. parodymai tiesiogiai nepatvirtina K. V. ir V. A. padarius jiems inkriminuojamus pažeidimus. Abejonę, ar iš tiesų būtent V. A. automobilį iš toli stebėjo J. N., A. P. ir jo dukros, didina ir pirmos instancijos teisme apklausto liudytojo R. Ž. parodymai, kuris nurodė, kad įvykio dieną jis buvo nuvažiavęs prie (duomenys neskelbtini) karjero parsivežti smėlio, kur prie jo privažiavo šviesus automobilis, kurį vairavo V. A., o šalia sėdėjo K. V.. Jie pravažiavo 16.40 val. link Jūros upės, ten yra (duomenys neskelbtini) kaimas (t. 2, b. l. 103-104). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog kitoje vietoje, nei vyko šaudymas, įvykio metu matę automobiliu važiuojančius K. V. bei V. A. nurodė ir pirmos instancijos teismo posėdžio metu apklausti liudytojai R. S. ir R. A. (t. 2, b. l. 100). Pažymėtina, jog asmenims nepripažįstant savo kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, egzistuojant byloje apklaustų liudytojų parodymų prieštaravimas ir siekiant juos pašalinti bei gauti daugiau duomenų dėl įvykio aplinkybių, būtų reikšmingi įvykio dieną kartu su K. V. ir V. A. automobiliu važiavusio G. N. parodymai, tačiau apylinkės teismas šio asmens neapklausė ir rėmėsi jo pirminiu paaiškinimu, kuriame jis buvo nurodęs, kad ginklo nematė ir niekas iš automobilyje buvusių asmenų nešaudė (t. 1, b. l. 12).

Byloje nesant pakankamai patikimų ir nuoseklių liudytojų parodymų, kurie neginčijamai patvirtintų ar paneigtų K. V. ir V. A. šaudymo iš automobilio Toyota Avensis Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) faktą, didelę įrodomąją reikšmę įgyja specialistų, atlikusių žvėrių apžiūrą parodymai, iš kurių būtų galima nustatyti, ar stirnos buvo nušautos V. A. priklausančiu ginklu „TIKKA“ T3 3006, 7,62 kal. Nr. (duomenys neskelbtini),435, ar jos galėjo būti nušautos byloje nustatytomis aplinkybėmis (esant užfiksuotam atstumui nuo stebėtos automobilio stovėjimo vietos). Iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pažymos Nr. 62V5-(62.5)-745, matyti, jog 2015 m. lapkričio 16 d. atliekant 2 stirnų jauniklių ir 1 stirnos patelės gaišenų apžiūrą dalyvavo valstybinis veterinarijos inspektorius V. G. ir vyriausiasis veterinarijos gydytojas M. D., tačiau apylinkės teisme nei vienas žvėrių apžiūrose dalyvavęs specialistas nebuvo apklaustas. Minėtoje pažymoje nurodyta, kad stirnos patelei ir vienam jaunikliui padarytos kiaurinės žaizdos, galimai padarytos 8 mm karabino kulkų, o vienas stirnos jauniklis smarkiai apgraužtas, ko pasekoje sunku nustatyti kritimo priežastį. Be to, nurodyta, kad apžiūrai buvo pateikta popierinė servetėlė, suteršta krauju ir virškinimo organų turiniu, tačiau dėl jos jokių išvadų nepateikta (t. 1, b. l. 115). Iš K. V. ir V. A. pasiaiškinimų ir jų parodymų pirmos instancijos teismo posėdžio metu matyti, jog jie kategoriškai neigė šaudę į stirnas iš V. A. priklausančio 7,62 mm. kalibro ginklo su 3006 kalibro „Norma“ šoviniais, tačiau teismas, tikrindamas šią administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų versiją, apžiūrą atlikusių specialistų neapklausė, nesiaiškino, ar jų nustatytos kiaurinės žaizdos galėjo būti padarytos panaudojant minėtą ginklą ir šaudmenis, ar pagal kulkų padarytus sužalojimus buvo įmanoma nustatyti, iš kokio atstumo ir kokia trajektorija buvo šauta, ar tas atstumas atitinka byloje esančią informaciją apie automobilio stovėjimo vietą. Visi šie duomenys, be kita ko, būtų svarbūs nustatant, ar byloje prasminga atlikti balistinę ir šūvio aplinkybių ekspertizę, kuri leistų nustatyti šūvio atstumą, kryptį, šovusiojo, ginklo ir stirnų tarpusavio padėtį šūvių metu, ir padėtų išsklaidyti abejones dėl padaryto pažeidimo. Pirmosios instancijos teismo posėdyje neapklausus minėtų specialistų, taip pat nebuvo išsiaiškinta, kokiu būdu buvo ištirta tyrimui pateikta kruvina popierinė servetėlė, kokiu būdu nustatyta, jog servetėlė sutepta kraujo ir skrandžio turiniu, ar ant servetėlės esantys biologiniai pėdsakai sutapo su bent vienos iš stirnų pėdsakais. Iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pažymos nėra aišku, ar rasta servetėlė buvo sunaikinta (nurodyta, jog sunaikinta tik stirniena), ar nuo jos paimti pėdsakų pavyzdžiai, tačiau teismas to nesiaiškino ir nenustatė, ar egzistuoja galimybė, atlikus žmogaus biologinių ir daktiloskopinių pėdsakų tyrimą ir ištyrus šią servetėlę nustatyti, ar ją į girdyklos angą (t. 1, b. l. 114) įkišo vienas iš administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų.

Be minėtos maisto ir veterinarijos tarnybos pažymos, pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir sertifikuoto CIC matuotojo LMŽD vyresniojo medžioklės trofėjų eksperto G. S. pateikta pažyma (t. 1, b. l. 27), kuria nustatyta, jog apžiūrėjus tris nušautas stirnas, pagal kulkų padarytas žaizdas stirnos galėjo būti nušautos iš ginklo, kurio kalibras yra 7,62 mm. Pažymėtina, jog ir šis specialistas pirmos instancijos teismo posėdžio metu taip pat nebuvo apklaustas, nesiaiškinta, kokiais metodais jis nustatė galimą ginklo, kuriuo buvo nušautos stirnos kalibrą – 7,62 mm, nors pažymoje nurodė, kad kulkų įėjimo angos yra 8 mm. Nebuvo aiškintasi, kodėl skyrėsi kulkų išėjimo anga (atitinkamai 3 ir 10 cm), ar tai galėjo būti sąlygota šaudymo iš skirtingo atstumo, skirtinga trajektorija ar skirtingos panaudotų šaudmenų rūšies ir šaunamosios galios. Be to, nors pažymoje nurodyta, kad trečiasis jauniklis buvo stipriai apgraužtas ir kulkų pažeidimų nesimato, tačiau pažymoje pateiktoje išvadoje nurodyta, kad stirnos (neišskiriant tos, kurioje nebuvo nustatyta kulkų pažeidimų) galėjo būti nušautos iš ginklo, kurio kalibras 7,62 mm. – apylinkės teismas nesiaiškino, kokiu būdu G. S. nustatė, kad ir apgraužtasis stirnos jauniklis galėjo būti nušautas, o ne krito dėl ligų ir pan. Iš byloje esančio 2015-11-14 neteisėtai sumedžiotų stirnų sumedžiojimo vietoje apžiūros akto (t. 1, b. l. 97) matyti, jog apžiūrėjus du stirnų jauniklius nustatyta, kad iš vieno stirnos jauniklio šautinės žaizdos tekėjo tamsus kraujas su vidaus organų turiniu, o antras stirnos jauniklis buvo nutemptas plėšrūnų ir dalis kūno apgraužta. Apžiūros akte nurodyta, kad abi stirnos nušautos 2015-11-13 apie 18 val., tačiau nėra aišku, kuo remiantis buvo nustatytas konkretus stirnų nušovimo laikas. Iš minėtame akte nurodytų požymių galima daryti prielaidą, jog stirnų jaunikliai nebuvo nukauti panašiu laiku: apžiūrint vieną jauniklį kitos dienos rytą, 2015-11-14, iš jo vis dar tekėjo kraujas, kas kelia pagrįstų abejonių, ar stirnos jauniklis nebuvo nušautas kur kas vėliau. Tuo tarpu antrasis stirnos jauniklis buvo stipriai apgraužtas, akte nenurodyta jokių objektyvių požymių, kurie leistų pagrįstai manyti, jog šis jauniklis nušautas tik apžiūros išvakarėse, o ne anksčiau. Apylinkės teismas, neapklausdamas pažymą pateikusio medžioklės trofėjų eksperto G. S. neišsiaiškino, ar atliekant apžiūrą buvo nustatinėjamas laikas, kuomet buvo nušautos stirnos, ar šis laikas sutapo su apžiūros akte ir administracinio teisės pažeidimo protokoluose nurodomu šaudymo laiku. Nors iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pažymos Nr. 62V5-(62.5)-745 papildymo matyti, jog 2015 m. lapkričio 16 d. atliekant 2 stirnų jauniklių ir 1 stirnos patelės gaišenų apžiūrą nustatyta, kad stirnos galimai sumedžiotos prieš keletą dienų, įprastai gaišenos pradeda stingti 1-2 val. bėgyje (t. 1, b. l. 195), tačiau minėtoje pažymoje nedetalizuota, kada galėjo būti nušauta kiekviena stirna, be to, joje nurodoma informacija, kad gaišenos pradeda stingti 1-2 val. bėgyje, galimai prieštarauja (tai būtina aiškintis pasitelkiant reikiamos srities specialistus) 2015-11-14 apžiūros akte nurodytai aplinkybei, kad iš vakarykščiai (2015-11-13 apie 18 val.) nušautos stirnos kitos dienos rytą vis dar tekėjo skystas kraujas su organų turiniu. Visų šių aplinkybių dėl tikslaus stirnų nušovimo laiko apylinkės teismas nesiaiškino, stirnų gaišenų apžiūrą atlikusių valstybinio veterinarijos inspektoriaus V. G. ir vyriausiojo veterinarijos gydytojo M. D. neapklausė, ir taip nepašalino abejonių dėl to, ar rastos stirnos tikrai galėjo būti sumedžiotos 2015-11-13 apie 18 val.

Apylinkės teismas taip pat rėmėsi pirmos instancijos teismo posėdyje apklaustų liudytojų V. M. ir P. S., dirbančių Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūroje parodymais, jog sustabdžius automobilį su administracinėn atsakomybėn patrauktais asmenimis, automobilyje buvo rastas šautuvas, naktinio matymo prietaisas, peilis, vonelė, žiūronai. Šautuve buvo rastas tik vienas šovinys, šautuvas dar buvo šiltas, jautėsi parako kvapas. Apygardos teismas pažymi, jog minėti aplinkosaugininkai tiesiogiai nestebėjo administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų daromo pažeidimo, jie į vietovę atvyko vėliau, ir automobilį, iš kurio įtarė šaudant į stirnas, sustabdė jau praėjus kuriam laikui. Iš V. M. parodymų matyti, jog telefoninį pranešimą apie šaudymą jis gavo 17.00 val., o pažeidėjus sustabdė 18.00-30 val. P. S. parodė, kad jis į V. M. nurodytą vietą atvyko 18.30 val., ir tuomet jis su V. M. atliko detalesnį patikrinimą, kurio metu bagažinėje dėkle rado ginklą ir nustatė, jog ginklas šiltas, jautėsi iš jo sklindantis parako kvapas. Vertinant išvardytas aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar ginklas „TIKKA“ T3 3006, iš kurio buvo šaudyta mažiausiai prieš valandą, tokį laiko tarpą galėjo išlikti pakankamai šiltas, kad pareigūnai galėtų lietimu nustatyti jo temperatūros (lyginant su automobilio salono temperatūra) skirtumą, taip pat neaišku, ar inspektorių užuostas ginklo kvapas negalėjo likti nuo senesnių medžioklių. Pažymėtina, jog tiek tai, kad nuo ginklo sklido aitrus (aitresnis nei įprastai) parako kvapas, tiek tai, kad šautuvas buvo dar šiltas, iš esmės yra tik subjektyvus, objektyviai nepamatuotas pareigūnų vertinimas. Kita vertus, apylinkės teismas, vertindamas šias liudytojų nurodytas aplinkybes, galėjo apklausti ginklų ekspertą siekiant išsiaiškinti, kiek laiko po tokio modelio ginklo panaudojimo jo vamzdis išlaiko aukštesnę temperatūrą, ar įmanoma žmogaus uosle nustatyti laiką, kuomet buvo paskutinį kartą šaudyta iš ginklo, tačiau to nepadarė.

Visos šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių ne tik dėl to, ar K. V. ir V. A. įvykio dieną iš automobilio šaudė į stirnas, bet ir tai, ar apskritai visos trys administracinio teisės pažeidimo protokoluose nurodytos stirnos buvo nušautos įvykio dieną, t. y. 2015-11-13. Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams ir jų nepakeičia. Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis tik Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pažyma ir sertifikuoto CIC matuotojo LMŽD vyresniojo medžioklės trofėjų eksperto G. S. pateikta pažyma, ir neapklausęs šiuos tyrimus atlikusių asmenų: V. G., M. D., G. S., kurie galėtų patvirtinti arba paneigti, jog K. V. ir V. A. įvykio dieną nušovę tris stirnas, taip pat neapklausdamas įvykį tiesiogiai mačiusios vyresniosios A. P. dukros, kuri galėtų nurodyti, ar matė V. A. vairuojamą automobilį, į kurią pusę buvo šaudoma iš automobilio, bei kartu su K. V. ir V. A. važiavusio G. N., pirminiame paaiškinime nurodžiusio, kad šie asmenys nešaudė ir medžiojama nebuvo, nukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia.

Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad teisme neapklausus paminėtų asmenų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, taip pat neapklausus ginklų eksperto ir neišsiaiškinus galimybės atlikti balistinės ir šūvio aplinkybių ekspertizės, kurios pagalba, analizuojant stirnoms padarytus sužalojimus ir technines ginklo „TIKKA“ T3 3006 charakteristikas, būtų galima spręsti, ar įmanoma padaryti užfiksuotus stirnoms padarytus sužalojimus šaunant iš šio konkretaus ginklo (byloje nustatytu atstumu ir aplinkybėmis, šauliui sėdint automobilyje), esant galimybei neatlikus prie girdyklos rastos servetėlės žmogaus biologinių ir daktiloskopinių pėdsakų tyrimo siekiant nustatyti, ar ant jos yra nors vieno iš administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų pėdsakų, neatlikus kitų papildomų įrodymų rinkimo ir tyrimo veiksmų, negalima daryti vienareikšmės išvados dėl K. V. ir V. A. kaltės padarius ATPK 85 str. 7 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Neišsiaiškinus reikšmingų bylos aplinkybių bei neišnaudojus visų galimybių esančioms abejonėms dėl apeliantų kaltės/nekaltumo pašalinti, negalima pripažinti, kad apylinkės teismas byloje esančius įrodymus įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Šie proceso teisės pažeidimai laikytini esminiais, sukliudžiusiais teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kadangi siekiant argumentuotai partvirtinti ar paneigti apeliantų versiją, jog jie įvykio dieną iš automobilio nemedžiojo, reikalingas didelės apimties papildomas įrodymų tyrimas, Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarimas šioje dalyje naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla perduodama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vengdamas įtakoti būsimą teismo sprendimą, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, tame tarpe ir susijusių su medžioklės įrankių konfiskavimu, nepasisako.

Skundžiamu nutarimu G. N. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 85 str. 7 d. nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nesant apeliacinio skundo dėl administracinio teisės pažeidimo bylos pagal ATPK 85 str. 7 d. nutraukimo G. N. atžvilgiu, Šilalės rajono apylinkės teismo nutarimas šioje dalyje nerevizuojamas ir paliekamas nepakeistas.

K. V. skundžiamu nutarimu taip pat buvo nubaustas pagal ATPK 85 str. 1 d. dėl to, kad 2015-11-13 paėmus iš K. V. medžioklės lapą paaiškėjo, jog 2015 m. spalio 12 ir 14 d. buvo sumedžioti du stirninai, bet medžioklės lape jis nenurodė šių stirninų ragų šakų skaičiaus, kaip tai privaloma padaryti pagal Medžioklės taisyklių 22, 23 p. Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarimo dalis dėl K. V. nubaudimo pagal ATPK 85 str. 1 d. apeliacine tvarka nėra skundžiama, nurodytas pažeidimas nėra susijęs su pažeidimu, dėl kurio bylos nagrinėjimas grąžinamas apylinkės teismui, todėl šioje dalyje nutarimas taip pat paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 6 punktu,

nutaria:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarimo dalį dėl K. V. ir V. A. nubaudimo pagal ATPK 85 str. 7 d., medžioklės daiktų ir įrankių bei transporto priemonės konfiskavimo taikymo, taip pat ATPK 33 str. 2 d. nuostatų taikymo K. V. panaikinti, ir grąžinti bylą šioje dalyje iš naujo nagrinėti Šilalės rajono apylinkės teisme.

Kitą nutarimo dalį (dėl K. V. nubaudimo pagal ATPK 85 str. 1 d. ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo G. N.) palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.