Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1 – ojoje valdyboje 2014 m. kovo 25 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. P., gimęs (duomenys neskelbtini), Šiaulių apygardos teismo 1999-05-20 nuosprendžiu nuteistas pagal 1961 m. BK 105 str. 2 p., 5 p., 8 p., 10 p., 13 p., 278 str. 1 d., pritaikius BK 42 str. 1 d., 4 d., laisvės atėmimu iki gyvos galvos su ½ turto konfiskavimu. Lietuvos apeliacinio teismo 1999-09-08 nuosprendžiu minėto 1999-05-20 nuosprendžio dalis dėl BK 278 str. 1 d. panaikinta, pagal BK 278 str. 1 d. K. P. išteisintas, pagal BK 105 str. 2 p., 5 p., 8 p., 10 p., 13 p., pritaikius BK 42 str. 4 d., jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 20 metų laisvės atėmimas su ½ turto konfiskavimu. Šiaulių apygardos teismo 2003-11-11 nutartimi pagal 1999-05-20 nuosprendį nusikalstama veika perkvalifikuota iš 1961 m. BK 105 str. 2 p., 5 p., 8 p., 10 p., 13 p. į 2000 m. BK 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 6 p., 9 p., 10 p., nuteistajam K. P. paskirta 19 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 1997-06-01, pabaiga – 2016-06-01.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 12 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo K. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis, jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, ir kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. P. skundas atmestinas.

BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas taikomas teismui įvertinus aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, K. P. yra atlikęs minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. 2 p.) ir įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Apylinkės teismas, spręsdamas K. P. lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, atsižvelgė ne tik į nuteistojo asmenybę, paskirtos bausmės dydį, bet ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu bei visas kitas reikšmingas aplinkybes.

Apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad nuteistasis atlieka bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą, t.y. tyčinį dviejų, bejėgiškos būklės žmonių itin žiaurų nužudymą iš savanaudiškų paskatų, nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kas rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei bei polinkį nusikalsti, jo neatlikta bausmės dalis dar yra gana didelė. K. P. bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai – nors atlikdamas bausmę 26 kartus skatintas, bet ir 22 kartus nubaustas drausminėmis nuobaudomis, iš jų už amfetamino ir metamfetamino vartojimą, grasinimą pareigūnui. Nors nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, minėti pažeidimai rodo nuteistojo polinkį ignoruoti jam taikomas poveikio priemones, visuomenėje nustatytas taisykles. Nuteistojo asmenybė taip pat nesuteikia pagrindo manyti, kad jis jau yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Iš pataisos namų psichologinės tarnybos išvados matyti, kad pagrindiniai nuteistojo K. P. pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai: galima alkoholio/narkotikų vartojimo problema. Šios aplinkybės, taip pat ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos rezultatas (atitinkantis vidutinę riziką), rodo, kad bausmės tikslai K. P. atžvilgiu dar nėra pasiekti.

Pažymėtina, kad bausmių vykdymo įstatymas nepateikia sąvokos „likusi didelė bausmės dalis“ išaiškinimo, teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, savo nuožiūra sprendžia dėl paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies kaip vertinamųjų kriterijų proporcingumo.

Dėl nuteistojo skundo argumento, kad jau 9 kartą yra svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, Komisija priėmė teigiamą sprendimą, jis nepadarė naujų pažeidimų, todėl teismas turi į tai atsižvelgti, aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.

Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, apygardos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistojo K. P. asmenybė, elgesys bausmės atlikimo metu bei likusi neatlikta bausmės dalis neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų. Paleidus nuteistąjį iš pataisos namų lygtinai jau šiuo metu, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Dėl to kolegija konstatuoja, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje nurodytos atsisakymo patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą priežastys yra motyvuotos, todėl nėra pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

Nuteistojo K. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.