Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1-152-468/2012

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2012-12-21
Bylos Nr.: 1-152-468/2012
Teisminio proceso Nr.: 1-87-1-00790-2011-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Daiva Kazlauskienė
Kaltinamasis: I. S.

Kategorijos

4.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1-152-468/2012Proceso Nr. 1-87-1-00790-2011-7Procesinio sprendimo kategorija: 4.2.3

NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Daiva Kazlauskienė,sekretoriaujant Vidai Šuminienei, Linai Pauliukevičiūtei, Renatai Novickienei,dalyvaujant prokurorei J. K.,gynėjui advokatui A. M.,civilinio ieškovo atstovui D. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 str. 2 d., BK 300 str. 1 d., BK 222 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. S. iššvaistė jos žinioje buvusį svetimą didelės vertės turtą: ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, kurios žinioje užimamų pareigų pagrindu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis turtas – įmonės banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB Vilniaus banke esančios lėšos, žinodama, kad jos pačios pagamintas dokumentas – 2006 01 03 d. ofšorinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“, valdomos A. J., laiškas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo pastarajai bendrovei nurodyta pervesti tariamą skolą 6000 USD ir 33 241,52 EUR į įmonės „(duomenys neskelbtini)“, priklausančios A. J., banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, yra netikras, tyčia laikotarpiu nuo 2006 01 17 d. iki 2006 12 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo nurodymais Nr. 1369, 1465, 1513, 1584, 1685, 1748, 1803, 1875, 1931, 2020, 2110, 2130 pasinaudodama elektroninės bankininkystės priemonėmis, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB Vilniaus banke, neteisėtai ir nepagrįstai pervedė 23 539,52 EUR (ekvivalentas – 81 211,34 Lt) ir 6000 USD (ekvivalentas – 16 192,20 Lt), bendrai – 97 403,54 Lt į įmonės „(duomenys neskelbtini)“, priklausančios A. J., banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje: 2006 01 17 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1369 – 700 EUR (2 416,96 Lt); 2006 02 22 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1465 – 1 100 EUR (3 798,08 Lt); 2006 03 10 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1513 – 1 800 EUR (6 215 Lt); 2006 04 11 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1584 – 1 300 EUR (4 488,64 Lt); 2006 05 22 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1685 – 1 100 EUR (3 798,08 Lt); 2006 06 09 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1748 – 1 078 EUR (3 722,12 Lt); 2006 07 10 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1803 – 1 100 EUR (3 798,08 Lt); 2006 08 02 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1875 – 960 EUR (3 314,69 Lt); 2006 08 29 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1931 – 6 000 USD (16 192,20 Lt); 2006 09 12 d. mokėjimo pavedimu – 600 EUR (2 070 Lt); 2006 09 26 d. mokėjimo pavedimu Nr. 2020 – 700 EUR (2 416,96 Lt); 2006 11 07 d. mokėjimo pavedimu Nr. 2110 – 800 EUR (2 762,24 Lt); 2006 11 16 d. mokėjimo pavedimu Nr. 2130 – 10 861,52 EUR (37 502,66 Lt); 2006 12 11 d. mokėjimo pavedimu – 1 440 EUR (4 968 Lt).

Tęsdama nusikalstamą veiką ji, žinodama, kad jos pačios pagamintas dokumentas – 2006 02 10 d. ofšorinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“, valdomos A. J., laiškas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo pastarajai bendrovei nurodyta pervesti tariamą skolą 2900 EUR į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, yra netikras, tyčia 2006 02 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo nurodymu Nr. 313, pasinaudodama elektroninės bankininkystės priemonėmis, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB Vilniaus banke, neteisėtai ir nepagrįstai pervedė 2900 EUR (ekvivalentas – 10 013,12 Lt) į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke Balkan Investment Bank.

Tęsdama nusikalstamą veiką ji, žinodama, kad jos pačios pagamintas dokumentas – 2006 04 05 d. ofšorinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“, valdomos A. J., laiškas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo pastarajai bendrovei nurodyta pervesti tariamą skolą 3000 EUR į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, yra netikras, tyčia 2006 04 06 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo nurodymu Nr. 1569, pasinaudodama elektroninės bankininkystės priemonėmis, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB Vilniaus banke, neteisėtai ir nepagrįstai pervedė 3000 EUR (ekvivalentas – 10.358,4 Lt) į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Ūkio banke.

Tokiu būdu tęstiniais veiksmais laikotarpiu nuo 2006 01 17 d. iki 2006 12 11 d. I. S. iššvaistė jos žinioje buvusį svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusį didelės, 117 775,06 Lt vertės turtą, padarydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ 117 775,06 Lt turtinės žalos bei tokiu būdu I. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 184 str. 2 d.

Taip pat I. S. pagamino ir laikė netikrus dokumentus, o būtent: ji Vilniuje laikotarpiu nuo 2006 01 01 d. iki 2008 02 07 d., tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, turėdama tikslą netikrais dokumentais imituoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje esančių lėšų pervedimo tretiesiems asmenims pagrįstumą ir teisėtumą, montažo būdu tyčia pagamino netikrus dokumentus:

2006 01 03 d. menamą ofšorinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ laišką UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo pastarajai bendrovei nurodyta pervesti tariamą skolą 6000 USD ir 33 241,52 EUR į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, šio laiško apatinėje dalyje priklijuodama lapelį su nukopijuotu įmonės „(duomenys neskelbtini)“ antspaudo spaudu bei nenustatyto asmens parašu, bei elektrografiniu būdu (kopijavimo aparatu arba lazeriniu spausdintuvu) pagamino minėto netikro dokumento kopiją;

2006 02 10 d. menamą ofšorinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ laišką UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo pastarajai bendrovei nurodyta pervesti tariamą skolą 2900 EUR į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, šio laiško apatinėje dalyje priklijuodama lapelį su nukopijuotu įmonės „(duomenys neskelbtini)“ antspaudo spaudu bei nenustatyto asmens parašu, bei elektrografiniu būdu (kopijavimo aparatu arba lazeriniu spausdintuvu) pagamino minėto netikro dokumento kopiją;

2006 04 05 d. menamą ofšorinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ laišką UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo pastarajai bendrovei nurodyta pervesti tariamą skolą 3000 EUR į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, šio laiško apatinėje dalyje priklijuodama lapelį su nukopijuotu įmonės „(duomenys neskelbtini)“ antspaudo spaudu bei nenustatyto asmens parašu, bei elektrografiniu būdu (kopijavimo aparatu arba lazeriniu spausdintuvu) pagamino minėto netikro dokumento kopiją;

2006 11 05 d. menamą ofšorinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ laišką UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo pastarajai bendrovei nurodyta pervesti tariamą skolą 2900 EUR į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, šio laiško apatinėje dalyje priklijuodama lapelį su nukopijuotu įmonės „(duomenys neskelbtini)“ antspaudo spaudu bei nenustatyto asmens parašu, bei elektrografiniu būdu (kopijavimo aparatu arba lazeriniu spausdintuvu) pagamino minėto netikro dokumento kopiją,

bei laikė šiuos žinomai netikrus dokumentus savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2008 02 07 d. 17.40 val. jos namuose atliktos kratos, kurios metu minėti netikri dokumentai buvo paimti. Tokiu būdu I. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 d.

Taip pat I. S. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą: ji nuo 2001 09 01 d. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, remiantis 2001 11 06 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 21 str. 1 d., būdama atsakinga už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą per asmenis, nežinojusius apie daromą nusikaltimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę S. K. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusius asmenis: pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str. 4 d., nustatančią, kad apskaitos duomenis kompiuterio laikmenose galima saugoti tik tuo atveju, kai yra atspausdinti apskaitos registrai bei kad pasibaigus finansiniams metams, apskaitos registrai susiuvami (įrišami), jų lapai sunumeruojami, paskutiniame lape nurodomas lapų skaičius, tyčia neužtikrino šių reikalavimų vykdymo, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrai (mėnesiniai pirkėjų ir tiekėjų registrai) nebuvo spausdinami, todėl nėra galimybės nustatyti, ar visos ūkinės operacijos atvaizduotos apskaitoje ir nustatyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2005 - 2006 metų balansuose teisingai atvaizduotas turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydis ir struktūra. Taip pat ji, pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 p. reikalavimą, nurodantį, kad į apskaitą būtų įtrauktos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, padariusi nepagrįstas išlaidas - per laikotarpį nuo 2006 01 01 d. iki 2007 01 01 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos tretiesiems asmenims pervedusi 117 775,06 Lt pagal tikrovės neatitinkančius įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2006 01 03 d., 2006 02 10 d., 2006 04 05 d. dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei S. K. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiems asmenims, nežinojusiems apie daromą nusikalstamą veiką, nurodė į apskaitos registrus įrašyti neteisingus duomenis ir pateikė apskaitai reikalingus dokumentus apie šias ūkines finansines operacijas, o minėtiems asmenims šiuos duomenis įtraukus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 01 01 d. - 2007 01 01 d. laikotarpio buhalterinės apskaitos registrus, buvo iškreipta tikroji UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinė, komercinė, finansinė būklė, įmonės įsipareigojimai bei duomenys apie turtą, dėl ko laikotarpiu nuo 2006 01 01 d. iki 2007 01 01 d. iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Tokiu būdu I. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 str. 1 d.

Kaltinamoji I. S. teismo posėdyje tiesiogiai duoti parodymus bei atsakinėti į klausimus atsisakė, tačiau perskaitė raštu pasiruoštus parodymus (t. 6, b. l. 181-185), kurie buvo prijungti prie bylos medžiagos. Ji nurodė, kad yra nekalta, neįvykdė nei vieno jai inkriminuojamo nusikaltimo, todėl kalta neprisipažįsta nei pagal vieną jai pareikštą kaltinimą. Jai pareikšti kaltinimai yra teisiškai ydingi, sukonstruoti ne objektyvių aplinkybių pagrindu, o faktų pritempimo prie pageidaujamo gauti rezultato pagrindu. Ji kategoriškai neigia, jog iššvaistė jos žinioje buvusį svetimą didelės vertės turtą, pagamino ir laikė netikrus dokumentus, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą. Ji kategoriškai nesutinka su ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (bankroto administratorė D. K.) jai pareikštu civiliniu ieškiniu baudžiamojoje byloje 110 797,27 Lt sumai ir prašo jį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Dėl ieškinio kaltinamoji nurodė, kad neįvertinta reali finansinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola kompanijai „(duomenys neskelbtini)“, nepateikta jokių įrodymų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorius kompanija „(duomenys neskelbtini)“ nesutiktų su tais konkrečiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimais, kuriais buvo dengiami jų kreditoriaus „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimai tretiesiems asmenims už įvykusias realias prekybines operacijas, jos, kaip bendrovės direktorės, veiksmai nepadarė jokios žalos UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Žemesnės instancijos teismas

Prokurorė pakankamai aiškioje ir suprantamoje byloje teisminio nagrinėjimo metu net kelis kartus keitė jai kaltinimus, liudija kaltinimą palaikančios prokurorės suvokimą dėl jos pateiktų teismui įrodymų silpnumo bei neobjektyvumo. Kaltinamoji savo veiksmais stengėsi pasiekti kuo greitesnio jos bylos išnagrinėjimo teisme, tik vieną kartą, t. y. 2011 09 08 d. teisiamajame posėdyje negalėjo sudalyvauti dėl sveikatos sutrikimo. Ši byla iš esmės buvo pilnai išnagrinėta Vilniaus miesto 1-jame apylinkės teisme: buvo apklausti visi bylai išnagrinėti būtini liudytojai, kaltinamoji davė savo parodymus, buvo atlikta Lietuvos teismo ekspertizės centre kompleksinė finansinė - buhalterinė ekspertizė, nuodugniai keliuose teisminiuose posėdžiuose buvo apklaustos FNTT specialistė B. D. bei Teismo ekspertizės centro ekspertė T. Z., ištirti byloje esantys įrodymai, atlikti kiti būtini procesiniai veiksmai. Teismas paskyrė laiko baigiamosioms kalboms pasiruošti – 2011 11 18 d., tačiau vietoje baigiamųjų kalbų, prokurorė paprašė teismo prijungti jos rašytinį prašymą dėl kaltinime nurodytų veikų faktinių aplinkybių pakeitimo iš esmės skirtingomis ir pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą, pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką. Kadangi pagal pakeistus kaltinimus keitėsi ir teismingumas, jos byla buvo perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Perdavus bylą Vilniaus apygardos teismui, 2012 06 29 d. prokurorė vėl prašė teismo kaltinime nurodytų veikų faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Toks kaltinimą palaikančios prokurorės procesinis elgesys gali būti paaiškinamas tuo, kad kaitaliodama kaltinimus ir veikas kvalifikuojančias aplinkybes prokurorė siekė sulaukti teismo nutarties UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko A. J. byloje, t. y. toje byloje, iš kurios buvo išskirta jos baudžiamoji byla. O kaltinimų sunkinimas yra procesinis „spaudimas“ byloje.

Nesutinka su kaltinimu apgaulingai tvarkius teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą pagal BK 222 str. 1 d., nes apgaulingos apskaitos ji neorganizavo. Remiantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str. 2 d., apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nustato ūkio subjektas pagal savo poreikius. B. A., dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, nurodė, kad be jos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos niekas netvarkė. Nebuvo gavusi iš kaltinamosios prašymų melagingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, ar ką nors nuslėpti. Taip pat įmonėje buvo spausdinami registrai, kurie buvo reikalingi pateikti ataskaitas VMI ir Teritorinei muitinei. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nustatyta spausdinti šiuos registrus: Didžioji knyga - sisteminis apskaitos registras, knygos sąskaitose kaupiami sisteminiai duomenys apie visą įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, į Didžiąją knygą yra sutraukiami visi mėnesiniai registrai, o mėnesinių registrų spausdinti nereikia, tai pripažino Teismo ekspertizės ekspertė, VMI ir Teritorinė muitinė visuomet vykdydavo Didžiosios knygos patikrinimus; Sandėlio likučių ir sandėlio inventorizacijos registrai; Skolos datai - registre bendrai nurodyti pirkėjai ir tiekėjai; Ilgalaikio turto registras - jame nurodoma likutis metų pradžioje, apyvarta per metus, nusidėvėjimas metų pabaigoje; Išrašomų pridėtinės vertės sąskaitų - faktūrų registras; Gaunamų pridėtinės vertės sąskaitų - faktūrų registras; Kasos knyga; Akcininkų apskaitos žurnalas - kuriame nurodomas nuosavas kapitalas. Visos kitos buhalterinės apskaitos ataskaitos ir visa elektroninė informacija buvo saugomos elektroninėse laikmenose, iki jai išeinant iš darbo, buvo saugoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ FINVALDA buhalterinėje apskaitos programoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. U. apklausos metu nurodė, kad buhalterinę apskaitą perėmė visą, buvo keletas smulkių neatitikimų, kurie buvo ištaisyti. Patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo vedama tinkamai. Bankroto metu dokumentai buvo perduoti bankroto administratorei D. K. ir buvo pasirašyta sutartis dėl buhalterinės apskaitos vedimo ta pačia buhalterinės apskaitos programa ir visais elektroninėje sistemoje laikomais buhalteriniais duomenimis. Audito kompanijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ auditorius V. K. apklausos metu informavo, kad 2007 metais atliko 2006 metų finansinių ataskaitų peržiūrą. Patikrinimo metu gavo visus registrus. Buvo siunčiami patvirtinimai ir skolų suderinimo aktai pirkėjams ir tiekėjams. Auditoriaus patikrintos finansinės ataskaitos buvo geros, turtas buvo toks pats kaip nurodyta ataskaitose. Remiantis įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu (2001 11 06 d. Nr. IX-575) ir pakeitimais 2008 m., nustatytas Metinių finansinių ataskaitų auditas turi būti atliktas uždarosiose akcinėse bendrovėse, kooperatinėse bendrovėse (kooperatyvuose), tikrosiose ūkinėse bendrijose ir komanditinėse ūkinėse bendrijose, kuriose visi tikrieji nariai yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, jeigu jų ne mažiau kaip du rodikliai paskutinę finansinių metų dieną viršija šiuos dydžius: pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus - 12 mln. litų; balanse nurodyto turto vertė - 6 mln. litų; vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą per ataskaitinius finansinius metus - 50.

Nuo 2001 - 2008 m. sausio mėn. pabaigos kaltinamoji vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)”, todėl kiekvienais metais buvo atliekamas auditas. Iki 2006 m. įmonės apyvartos siekdavo net 36 mln. litų. 2006 m., buvus nedidelei apyvartai, buvo atliktas finansinių ataskaitų peržiūrėjimas. Atlikdama auditą, audito kompanija patikrindavo finansinius metus, paruošdavo finansinę ataskaitą, kurią sudaro balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, pinigų srautų ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčio ataskaita, aiškinamasis raštas ir audito išvada. Kiekvienų metų finansinės metinės ataskaitos buvo patikrintos auditorių ir patvirtintos akcininkų. UAB „(duomenys neskelbtini)” 117 775,06 Lt sumą pervedė pagrįstai, remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)” įsiskolinimu įmonei „(duomenys neskelbtini)“, apskaitos registruose įrašyti banko įrašai ir kreditoriniai dengimai.

Kaltinamoji atkreipė dėmesį į tai, kad dingo UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinė apskaita iš ją vedusios ir ją saugoti ar teisės aktų nustatyta tvarka perduoti tretiesiems asmenims turėjusios buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)”. Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos informacijos dingimo tiesioginė atsakomybė turi tekti atsakingiems asmenims: UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” bankroto administratorei. Kadangi teismui (kaip beje ir FNTT specialistui bei Teismo ekspertizės centro ekspertei) nebuvo pateikta visa UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos už 2006 m. pilna informacija, esanti kaip popieriniuose buhalterinės apskaitos dokumentuose, taip ir elektroniniame buhalterinės apskaitos formate, o bylos nagrinėjimo teisme metu ši informacija buvo prarasta dėl trečiųjų asmenų veiksmų ar neveikimo. Kaltinimo teiginys, kad dėl jos veiksmų/neveikimo UAB „(duomenys neskelbtini)” buvo apgaulingai vedama buhalterinė apskaita, dėl ko laikotarpiu nuo 2006 01 01 d. iki 2007 01 01 d. iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, yra neteisingas ir neįrodytas.

Visi keturi „dokumentai“ - jei juos taip galima pavadinti, kurių pagaminimu ir laikymu ji yra kaltinama, t. y. 2006 01 03 d. „(duomenys neskelbtini)“ laiškas dėl pavedimo kompanijai (duomenys neskelbtini), 2006 02 07 d. „(duomenys neskelbtini)” laiškas dėl pavedimo kompanijai (duomenys neskelbtini), 2006 04 05 d. „(duomenys neskelbtini)“ laiškas dėl pavedimo kompanijai (duomenys neskelbtini) ir 2006 11 05 d. „(duomenys neskelbtini)“ laiškas dėl pavedimo kompanijai (duomenys neskelbtini), pagal savo finansinę, buhalterinę, komercinę, mokestinę prasmę yra beverčiai popiergaliai, nesukeliantys jokių finansinių - teisinių prievolių. Jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebūtų turėjusi realių, aiškiai matomų ir buhalterinės apskaitos dokumentacijoje nepaneigiamai įrodytų skolų kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ - tie 4 popiergaliai yra beprasmiai. Jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi skolų kompanijai „(duomenys neskelbtini)“, tų 4 popierių nereikia tam, kad atlikti mokėjimus pagal „(duomenys neskelbtini)“ nurodymus. Paminėti 4 laiškai nesukelia jokių teisinių pasekmių niekam. Kaip yra nustatyta LAT BBS teisėjų kolegijos 2009 06 04 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-244/2009: įrodinėjant BK 300 str. 1 d. būtina nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią, kad kaltininkas suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atlieka sąmoningai, nori taip veikti. BK 300 str. įtvirtintai nusikaltimo sudėčiai yra būtina tyčia. Kaltinamosios veikoje to nebuvo ir negalėjo būti, nes visi 4 kaltinimo pateikti teismui „laiškai“ jų įmonės ūkinei - finansinei veiklai vykdyti buvo visiškai nereikalingi. Teisiniai dokumentai nereglamentuoja konkrečios formos - rašytinės ar žodinės - kreditoriaus nurodymui atlikti pavedimą į jam priklausančių lėšų sąskaitą.

Tie 4 popieriai nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinės apskaitos dokumentų ar komercinių dokumentų sistemos dalimi. Jų nebuvo bendrovės patalpose. Jie buvo surasti kaltinamosios namuose, kai ji (kadangi ofise neturėjo galimybės naikinti nereikalingų veiklai dokumentų, juodraščių ir pan.) juos atsinešė į namus ir dėl jų nereikšmingumo pamiršo apie tokių neva „dokumentų” egzistavimą. Rasti laiškai jos namuose kratos metu yra šiukšlės, kurių ji nelaikė juridinės reikšmės turinčiais dokumentais ir SEB banko išrašuose nėra nurodyti laiškų numeriai, siuntimo datos, todėl negalima priskirti rastų laiškų, nesant identifikacinių požymių, patvirtinančių jog būtent šiais laiškais vadovaujantis buvo atlikti pavedimai. Galima įvardinti, jog tai yra tipinis pavedimo aprašymas. Tuo pačiu metu buvo atliekamos kratos tiek jos namuose, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)”, tarp paimtų buhalterinių dokumentų nebuvo rasta minėtų laiškų kopijų.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamoji nesutinka su kaltinimu pagaminus ir laikius netikrus dokumentus pagal BK 300 str. 1 d.: ji patvirtina, kad 4 laiškus, rastus jos namuose kratos metu, laikė šiukšlėmis, kurias rado grįžusi iš komandiruotės ant žurnalinio staliuko, ofise ir dėl neatidumo pamiršo sunaikinti. Ji negali nurodyti, kas galėjo pagaminti šiuos dokumentus, tačiau pavedimai buvo atliekami ne pagal nurodytus laiškus, o pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimus įsiskolinimus, todėl šie laiškai neturi jokios juridinės galios. „(duomenys neskelbtini)“ originalūs laiškai pervesti lėšas trečiosioms šalims buvo įmonėje, šie dokumentai buvo perduoti A. J., kuomet jis perėmė vadovo pareigas, o jis turėjo dokumentus perduoti bankroto administratorei. Kaltinamoji nesupranta, kokiais įrodymais remiantis yra teigiama, kad ji pagamino tuos 4 popierius? Laiškų suradimas jos namuose neduoda jokio pagrindo teigti, kad ji juos pagamino. Be to, vizualiai įvertinus paminėtus 4 popierius, su itin akivaizdžiomis, neslepiamomis montažo žymėmis, leidžia padaryti vienareikšmę išvadą - tokių popierių panaudoti neįmanoma apskritai, o akivaizdus montažas neleidžia jų traktuoti kaip dokumentų.

Kaltinamoji nurodo, kad neišvaistė jos žinioje buvusio svetimo didelės vertės turto pagal BK 184 str. 2 d., nurodant, kad SEB banko išrašuose pavedimai atlikti remiantis įmonės „(duomenys neskelbtini)“ siųstais laiškais. Kratos atlikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose ir kaltinamosios namuose metu ji jau nėjo direktorės pareigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir visi buhalteriniai dokumentai buvo perduoti naujajam direktoriui A. J., kuris teismo posėdžio metu paliudijo, jog 2008 m. perėmė vadovo pareigas, tuo pačiu visą buhalterinę apskaitą, kurią ir toliau vedė „(duomenys neskelbtini)“, dokumentus. Pavedimai buvo atliekami dėl įmonės turėto įsiskolinimo, o ne siekiant išvaistyti svetimą turtą. Neįmanoma teisingai ir teisėtais būdais nustatyti svetimo turto iššvaistymo požymių neištyrus visumos būtinų dokumentų, nevertinant įrodymų sąsajumo. Dalies ištrauktų iš bendros buhalterinės apskaitos sistemos konteksto dokumentų tyrimas niekada neparodys tikro vaizdo apie įmonės ir/ar jos vadovų veiklos teisingumą tvarkant įmonės turtą. Kaltinamosios manymu, prokurorė tikslingai ištraukė iš nuoseklios buhalterinės apskaitos dokumentų visumos nedidelę dalį įmonės dokumentų, kuriais ir grindžia savo kaltinimus jai. Teismui išreikalavus iš Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo pažymas iki įmonės bankroto paskelbimo 2009 m. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos dokumentus su įmone „(duomenys neskelbtini)“ 2005 - 2007 m. laikotarpiu, patvirtinančius atliktus mokėjimus, būtų akivaizdžiai patvirtinta tai, kad ji jokio svetimo turto iššvaistymo neatliko, o mokėjimai atlikti vykdant kreditoriaus „(duomenys neskelbtini)” nurodymus, teisėtai, realių ūkinių operacijų pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji dėl jai pareikšto įtarimo kalta taip pat neprisipažino ir atsisakė duoti parodymus (t. 4, b. l. 135, 136). Ikiteisminio tyrimo metu 2009 10 05 d. teismo posėdyje Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant I. S. prašymą nutraukti ikiteisminį tyrimą jos atžvilgiu dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės, I. S. nurodė, jog neprisipažįsta klastojusi dokumentus. Dokumentus rado ofise grįžusi iš atostogų, nežinojo ką su jais daryti. Parsinešė juos į namus, taip jie ir liko pas ją namuose. Pamiršo, kad juos reikia sunaikinti ir išmesti. Dokumentai į ofisą buvo atsiųsti iš Rusijos. Jos manymu, juos atsiuntė įmonės atstovai. Adresas ant voko nebuvo nurodytas, ant voko matėsi antspaudai iš Rusijos. Ji nežino, kam priklausė ta įmonė. Ji nebuvo susitikusi nei su vienu vadovu ar savininku. Pinigų pervedimą iš vienos bendrovės į kitą tvarkė direktorius, o tuo metu, kai ji dirbo įmonėje, buvo samdomas buhalteris, jis ir buvo atsakingas. Jis tvarkė pavedimus jo nurodymu. Dokumentų su užklijuotais lapeliais nenaudojo atliekant kitoms įmonėms pinigų pervedimą. Jei būtų naudojusi tokius dokumentus, būtų juos prisegusi prie kiekvieno pavedimo. Ji nežino, kokiu būdu buvo pagaminti dokumentai, kurie buvo rasti pas ją. Jie atrodė kaip paprasti lapai ant firminio blanko, ant kurio buvo užklijuotas įmonės antspaudas su parašu. Tie dokumentai neturėjo jokios juridinės galios. Tų dokumentų ji nesaugojo. Kartais pasiimdavo dokumentus namo, kad galėtų padirbėti. Minėtus dokumentus taip pat buvo parsinešusi namo, pasidėjo juos savo spintelėje ir pamiršo. Nesiruošė su jais ką nors daryti (t. 4, b. l. 193 – 195).

Nors kaltinamoji kalta neprisipažino, tačiau tai, kad ji padarė jai inkriminuojamus nusikaltimus, teismo nuomone, patvirtina liudytojų parodymai bei rašytinė bylos medžiaga.

Liudytoja V. S. teisme parodė, jog ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininke, kai I. S. buvo direktorė. A. J. buvo tos įmonės, kurioje ji dirbo, savininkas, vienas iš akcininkų. A. J. buvo ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinė buvo (duomenys neskelbtini) g., vėliau - (duomenys neskelbtini) prospekte. A. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo ir pagal darbo sutartį, jai duodavo darbinius pavedimus: parašyti kam nors elektroninį laišką ar faksinį laišką. Įmonėje dirbo nuo 5 iki 10 žmonių. V. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo veikla buvo: užsakinėti prekes, susirašinėti su tiekėjais, klientais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos, finansinių reikalų ji netvarkė, klientams sąskaitų - faktūrų neišrašinėjo, bankinių pavedimų neatlikinėjo. Nei vienas iš vadybininkų nedarė bankinių pavedimų. Mokėjimo pavedimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo atlikti finansininkė S. K. ir direktorė I. S. Kaip mokėjimo pavedimai buvo atliekami, ar einant į banką, ar elektroniniu būdu – nežino.

Tuo pačiu darbo laiku, toje pačioje darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vietoje prie savo kompiuterio ji „(duomenys neskelbtini)“ naudai atliko atskirus savininkų pavedimus, pvz. nueiti į banką, padaryti pavedimą, atliko kažkokius pervedimus bankinėje sistemoje, banke nuimdavo - išgrynindavo pinigus. Tie darbai nebuvo pareigos, kiekvienai operacijai reikėjo įgaliojimų. Pavedimus pasirašydavo A. J. Nei vienoje tų įmonių ji sutarčių nepasirašinėjo, vadybininkai tokių įgaliojimų neturėjo, tik direktorius. Šios įmonės buveinė buvo ne Vilniuje, ne Lietuvoje. Įmonė buvo Olandijoje, V. S. nuomone, tai buvo realiai veikianti įmonė, nes vyko finansiniai judėjimai. Visus „(duomenys neskelbtini)“ įmonės dokumentus turėjo A. J., tačiau kur juos laikė - nežino. Ji jokių įmonės dokumentų neturėjo. Kai pagal A. J. įgaliojimus nuimdavo pinigus iš „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, visus pinigus perduodavo A. J. Pinigų sumų nepamena. Į banką pinigų išgryninimui eidavo retai - gal kartą į 3 mėnesius. Bankines operacijas atlikdavot tik A. J. nurodymu, kiti asmenys nėra davę jokių nurodymų tais klausimais. Tik jam asmeniškai ir perduodavo išgrynintus pinigus.

Liudytoja girdėjo, kad buvo tokia įmonė „(duomenys neskelbtini)“, kad buvo sudarytos ir kažkokios sutartys, tik neprisimena, ar su UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar su „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ V. S. nedirbo. Šioje įmonėje direktorius buvo užsienietis. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovų V. S. nėra mačiusi, nei telefonu, nei elektroninėmis priemonėmis su „(duomenys neskelbtini)“ atstovais nėra bendravusi.

Visą susirašinėjimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaunamą paštą, jeigu tai ne elektroniniu būdu, priimdavo administratorė, kuri korespondenciją išdalindavo. V. S. tvarkos, ar paštas buvo registruojamas - nežino, nes tai ne jos darbas. Į tai nekreipė dėmesio. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresu ateidavo kitoms įmonėms („(duomenys neskelbtini)“ ar „(duomenys neskelbtini)“) skirti laiškai, V. S. – nežino. Gal ir yra mačiusi „(duomenys neskelbtini)“ – tačiau tiksliai nepamena. „(duomenys neskelbtini)“ finansinę veiklą tvarkė samdomas buhalteris, ne lietuvis. „(duomenys neskelbtini)“ pardavinėjo audinius. V. S. „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, tik pagal atskirus savininkų prašymus ar pavedimus padėdavo atlikti. Už papildomus darbus, kurie jai realiai nepriklausė, kadangi toje įmonėje net nedirbo, darbo sutarties su ja nebuvo sudarę, nemokėdavo, nes tai būdavo labai smulkūs pavedimai. Už kelis stambesnius buvo sudaryta autorinė sutartis ir yra atsiskaityta. Kad kas nors gamintų kažkokius tai dokumentus kitos įmonės vardu, t. y. karpytų ar klijuotų – nematė. Niekada nematė, kad I. S. būtų turėjusi „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą arba pasirašinėtų „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus.

Kieno nurodymu ir kokiu pagrindu buvo padaryti banko pavedimai iš „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ arba „(duomenys neskelbtini)“ - nežino, juo labiau, jog tai buvo ne jos darbas.

Pagarsinus liudytojos V. S. (buvusi pavardė – G.) parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 4 b. l. 116 - 117), ji juos pilnai patvirtino. Iš šių V. S. parodymų matyti, jog ji buvo įgaliota „(duomenys neskelbtini)“ akcininko A. J. disponuoti minėtos bendrovės sąskaita. Ji A. J. nurodymu UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose iš savo darbinio kompiuterio darydavo pavedimus, susijusius su „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat, kuomet A. J. jai liepdavo nueiti į banką ir nuimti grynų pinigų, ji nueidavo ir nuimdavo. Jam grynuosius atiduodavo kartu su banko kvitu. Ji vykdydavo tik konkrečius A. J. nurodymus, nes jis pavedimų atlikti nemokėdavo. Visi bankiniai pavedimai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atlikti buhalterės vardu S. arba pačios direktorės I. S. Tik jos abi turėjo teisę daryti bankinius pavedimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos. Tačiau pats A. J. dėl visų bankinių pavedimų tarėsi su I. S., o I. S. tik liepdavo buhalterei S. atlikti techninį darbą, t. y. pačias operacijas kompiuteriu. „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai nebuvo laikomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Juos atsinešdavo ir iškart išsinešdavo pats A. J.

Iš pagarsintų liudytojos V. S. parodymų, duotų Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme, matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ ji nedirbo, bet atlikinėjo bankinius pavedimus, nes A. J. nemokėjo užsienio kalbos. Jai buvo išduodami įgaliojimai kiekvienam bankiniam veiksmui atlikti. Tai buvo vienkartiniai įgaliojimai. Ji neatsimena, ar juose buvo nurodytos pinigų sumos. Nuo sąskaitos nuimtus pinigus ji atiduodavo A. J. Kituose veiksmuose liudytoja nedalyvavo, jokių sutarčių nepasirašinėjo. Visus bankinius veiksmus atlikinėdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, iš savo darbinio kompiuterio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavedimus greičiausiai atlikinėdavo S. K. ir I. S., tačiau ji to nėra mačiusi. „(duomenys neskelbtini)“ įmonės pavadinimą yra minėjęs A. J. Savininko pavardė buvo užsienietiška, iš kelių vardų. „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus nešiojosi A. J. Ši įmonė savo ofiso neturėjo, bet jos dokumentai nebuvo laikomi ar saugomi UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose. A. J. nurodymu V. S. siuntė „(duomenys neskelbtini)“ sutartis į Rusiją, bet neatsimena kam. Ji nematė, kad I. S. būtų klastojusi dokumentus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pašto korespondenciją tvarkydavo administratorės R. ir E. S. I. S. dirbo kitame kabinete nei liudytoja. Kai buvo daromi pavedimai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, liudytoja nedalyvavo. Liudytojos nuomone, pavedimus galėjo daryti vyr. buhalterė ir direktorė. Į V. S. pareigas įėjo kontaktai su klientais, naujų klientų paieška, aptarnavimas, kontraktų paruošimas. Sąskaitų išrašymas pardavimui įėjo į liudytojos pareigas. Kiek ji pamena, „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų ji neišrašinėjo.

Liudytoja S. K. teismui paaiškino, kad kai ji nuo 2002 iki 2006 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere, kaltinamoji buvo direktorė. Pradžioje sėdėjo viename, o vėliau atskiruose kabinetuose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės spaudas buvo pas direktorę. Nei sėdint kartu, nei atskirai ji nematė, jog I. S. „darytų“ sutartis: vienos sutarties ar kokio kito dokumento nukirptų galą ar kito pabaigą.

Įmonės savininkai buvo du – A. J. ir S. I. S. K. darbinės funkcijos buvo: vesti apskaitą, pateikti atskaitomybę, daryti pavedimus. Įmonėje buvo nuo 5 iki 10 darbuotojų. Įmonės metų apyvarta buvo milijonais, sandorių vertė - kartais šimtais tūkstančių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekiavo tekstile, įveždavo iš Rusijos, išveždavo į Vakarų Europos šalis, kažkiek parduodavo ir Lietuvoje, tačiau daugiau išveždavo į užsienį.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sutarčių ir su „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo lyg tai Olandijoje. Sutartyse su šia įmone „(duomenys neskelbtini)“ įmonės vardu buvo A. J. parašai. Jis buvo jos atstovas. Kur buvo „(duomenys neskelbtini)“ spaudas, S. K. nežino. Ši įmonė buvo tiekėjai, todėl ji pervesdavo pinigus ir jiems. „(duomenys neskelbtini)“, kiek ji žino, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nematė, priklausė A. J., už šią įmonę pavedimų S. K. nedarė.

Taip pat buvo sutarčių su „(duomenys neskelbtini)“, kurių atstovų liudytoja nėra mačiusi. Kas buvo šios įmonės savininkai, kur ji radosi, pas ką buvo „(duomenys neskelbtini)“ spaudas, S. K. nežino. Pati konkrečiai sutarčių su „(duomenys neskelbtini)“ nematė ir neturėjo, jai buvo duodami tiktai pavedimai – sąskaitos, pervesti pinigus.

Savavališkai be įmonės savininko, vadovo žinios mokėjimo pavedimų nedarydavo, išskyrus mokestinius mokėjimus. Nėra dariusi mokėjimų ir pagal žodinį nurodymą be mokestinių dokumentų. Laiškus pavedimams atlikti, gaudavo iš sekretorės, jei jie ateidavo faksu, arba iš direktorės. Pamena, kad būdavo atsiunčiamos sąskaitos išankstiniam apmokėjimui visai sąskaitai. Darbo pradžioje pavedimų atlikimui ji eidavo į banką, o vėliau naudojosi kompiuterinėmis programomis. Pavedimus „(duomenys neskelbtini)“ atlikti galėjo ji (S. K.) ir direktorė I. S. Prašymai pervesti pinigus būdavo ir originalūs su parašais, antspaudais, būdavo ir faksiniai.

Jei pavedimus atlikdavo ne ji, o direktorė, apie tai ji matydavo banko išraše arba pačioje programoje. Pavedimai buvo atliekami iš vieno kompiuterio, jokių atskirų prisijungimo kodų neturėjo, todėl tai žinodavo tik einamuoju metu, po kurio laiko identifikuoti, kas padarė pavedimą, nėra galimybės.

Suderinimo aktas - tai dokumentas, kuriame buvo surašoma, kas kam kiek skolingas, ir suderinama, ar abi pusės sutinka dėl skolos vienas kitam. Tokie aktai buvo sudaromi metų pabaigoje arba eigoje. Tokius aktus ruošdavo S. K., siųsdavo faksu, gaudavo atsakymą. Tokių aktų direktorė nedarydavo.

Dėl t. 1 b. l. 18 - 36 esančių, pas I. S. kratos metu rastų dokumentų „(duomenys neskelbtini)“ raštų, išmokų šiai įmonei 2000 01 01 d. - 2007 12 31 d. registravimo žurnalo, mokėjimo nurodymų, S. K. paaiškino, jog nepamena, ar ji yra mačiusi šiuos laiškus ir kitus dokumentus, ar pagal šituos laiškus yra atlikusi mokėjimo pavedimus iš „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos. Galimai pavedimai buvo atlikti, nes yra prašymas pervesti dalį skolos. Konkrečiai šių dokumentų ir pagal juos darytų mokėjimo pavedimų nepamena. Išmokų registravimo žurnale, esančiame t. 1 b. l. 32 – 33, rankraštiniai įrašai daryti ne S. K. ranka.

Išmokų registravimo žurnalas yra buhalterinis dokumentas, kaip jis atsirado pas I. S. namuose, liudytoja S. K. nežino. 1 t. b. l. 34 – 36 mokėjimo pavedimai, kuriuose nurodytos sumos, iš esmės atitinka laiškuose (t. 1 b. l. 22 – 29) nurodytas sumas. Šie išrašai yra iš elektroninės programos ištraukti atspausdinti lapai, kaip įrodymas klientui, kad buvo padarytas tas pavedimas. Tokius pavedimus persiųsdavo faksu arba atskanavus – emailu. Nepamena pavedimų, esančių t. 1 b. l. 34 – 36, aplinkybių, nežino, kas juos padarė, ar ji, ar I. S. Jei klientui nereikėdavo įrodymų apie pervestas sumas, pavedimo iš sistemos nespausdindavo. Segtuvo, į kurį būtų segami visi pavedimai, nebuvo. „(duomenys neskelbtini)“ visą savo banko istoriją kaupdavo atspausdindama išrašą už tam tikrą laikotarpį. Mokėjimo reikalingumą patvirtinantys dokumentai kartu nebuvo segami. Sutartys, sąskaitos - faktūros, laiškai buvo laikomi atskirai.

Liudytoja nepamena, jog direktorė būtų važiavusi į Rusiją ar į Olandiją į darbines komandiruotes, gal tik S. I., kuris buvo ir akcininkas, ir vadybininkas. Ar A. J. važiavo į Olandiją – nepamena, buvo daug komandiruočių, daugiausia į Italiją.

Ar „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi sutarčių su „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, S. K. nepamena.

S. K. patvirtino, jog būdavo prašymų pervesti ne tai įmonei, kuriai skolingi, o kažkokiai kitai. Tokį pinigų pervedimą ji laikė normalia praktika. Ar ji turėjo „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą - nežino, mano, jog ji turėjo būti nurodyta sutartyse. Tiksliai nepamena, bet galimai visi atsiskaitymai su „(duomenys neskelbtini)“ vyko į trečiųjų asmenų sąskaitas. Iš „(duomenys neskelbtini)“ jie gaudavo audinius.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisas buvo (duomenys neskelbtini) g., kur dabar (duomenys neskelbtini) ambasada. Audinių jie nesaugodavo, jie atvažiuodavo tarkim iš Rusijos ir išvažiuodavo į Vakarų Europos šalis. O tie, kurie skirti Lietuvos rinkai, tai buvo labai nedidelė dalis, tuo metu net ofise buvo (koks 10 rietimų). Vėliau atsirado sandėlis, kuris buvo (duomenys neskelbtini) gale, jame liudytoja matė 50 - 70 rietimų. Sandėlys buvo 40 - 100 kv. m. Atskiro sandėlininko neturėjo, sandėliu rūpinosi S. I. ar koks kitas vadybininkas. Eksportui nereikėjo vietinių Lietuvos sandėlių, nes prekės eidavo per Muitinės sandėlius.

Parodžius iš I. S. bute kratos metu paimtus „(duomenys neskelbtini)“ laiškus, S. K. paaiškino, jog tokie laiškai buhalterijai reikalingi kaip pagrindas pervesti pinigus, nors jie nėra buhalterinės apskaitos dokumentai. Ir be jų galima atlikti buhalterinę operaciją. S. K. nuomone, tokius laiškus reikėjo pridėti prie buhalterinės apskaitos ataskaitų ir juos saugoti. Nežino, ar šiuos laiškus reikėjo saugoti kaip buhalterinės apskaitos dokumentus, bet be šitų dokumentų ji negalėjo (duomenys neskelbtini) pervesti pinigų, nes be jų nebūtų pagrindo, todėl mano, jog tokius laiškus ji turėjo išsaugoti kaip patvirtinimą, kokiu pagrindu pervedė pinigus, nors jie reikšmės buhalterinėje apskaitoje neturi.

Pagal buhalterinės apskaitos reikalavimus, kreditoriaus nurodymus sumokėti trečiajam asmeniui galima. I. S. nesikišdavo į buhalterinės apskaitos vedimą, nenurodinėdavo, kaip konkrečiai tvarkyti buhalterinę apskaitą. Visas prekybines operacijas, kurios vykdavo pagal dokumentus, S. K. matydavo, įtraukdavo į buhalterinės apskaitos registrus. Visų registrų einamuoju metu nespausdino, kadangi registrai buvo kompiuteryje, tam nebuvo būtinybės. Juos spausdindavo metų gale, prieš auditą. Vėliau spausdinamame sąraše jokios operacijos nepradingdavo. Banko išrašai būdavo spausdinami kas mėnesį.

Išmokų registracijos žurnale, esančiame t. 3 b. l. 86 – 89, rodomos tiesioginės išmokos į „(duomenys neskelbtini)“ bei parodomos visos išmokos, kuriomis padengiama skola tam tiekėjui. Nurodoma pagal tiekėjo sąskaitą.

Liudytojai žinomas buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimas, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, įsipareigojimo dydžio ir struktūros pasikeitimu. Kai iš įmonės sąskaitos banke išeina pinigai, mažėja turtas, mažėja įsipareigojimai. Tokia operacija turi būti pagrįsta dokumentu, patvirtinančiu, dėl ko yra sumažėjęs įmonės turtas ar įsipareigojimai.

Iš pagarsintų liudytojos S. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (t. 4 b. l. 118 - 120), matyti, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vyr. buhalterės pareigose. Ji ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė I. S. turėjo teisę daryti bankinius pavedimus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ką jai I. S. nurodydavo padaryti, tą ji ir padarydavo. Kartais jai paduodavo dokumentus, pagal kuriuos turėjo padaryti pavedimus. Ji nesigilino, pagal kokias sutartis buvo atliekami pavedimai. Su sutartimis dirbo tik pati direktorė. Pati I. S. kartais atnešdavo jai faksinius dokumentus ir liepdavo padaryti pavedimus. I. S. galėjo daryti pavedimus ir be jos arba kai jos – S. K. nebūdavo darbe, nes ji prieidavo prie banko sąskaitos, iš kurios buvo vykdomi pavedimai. Ji neprisimena, ar ji pati, ar I. S. atliko bankinius pavedimus pagal tyrimo metu jai parodytus „(duomenys neskelbtini)“ laiškus.

Liudytojas V. K. teismui parodė, jog jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ audito vadybininku, anksčiau buvo audito asistentas ir kelis metus iš eilės atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės I. S. užsakymu šios įmonės auditą, o paskutiniais 2006 m. finansinių ataskaitų peržiūrėjimą, kuris yra mažesnės apimties, neatliekamos visos porcedūros. Auditorius tikrina finansines ataskaitas, ar jos yra teisingos, ir tikrindamas finansines ataskaitas įsitikina, ar įmonės turtas, kuris parodomas finansinėse ataskaitose, yra toks kaip ir parodoma. Turi įvertinti turtą, ar jo vertė tokia, kokia nurodyta finansinėse ataskaitose.

Buhalterinių atsiskaitymų, pavedimų, sutarčių ištisai netikrina, tik peržiūri. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo stambi įmonė, tačiau apyvarta, pardavimai siekė milijonus. Auditų metu didelių pažeidimų nebūdavo nustatoma, būdavo teikiamos rekomendacijos tūkumų ištaisymui. Auditą atlikdavo iš pirminių ir suvestinių (ataskaitų) dokumentų.

Praktikoje pasitaiko, kai viena įmonė prašo kitos įmonės jai priklausančią skolą ar mokėjimą padaryti trečiai šaliai, tačiau šiuo atveju reikėtų trišalio susitarimo. Jei tokio susitarimo nėra, tai pavedimui būtinas bent raštiškas laiškas, kurį jis pats išsaugotų kaip buhalterinį dokumentą, kad būtų įrodymas operacijos atlikimo pagrįstumui patvirtinti. Tai būtų įrodymas, dėl ko pervedė pinigus, jei kiltų ginčas ar neaiškumai, dėl ko pervedė pinigus ne konkrečiai tam asmeniui, kuriam yra skolingas, bet kažkokiam kitam. Tačiau tokio pobūdžio dokumentų, laiškų nebuvimas nedaro buhalterinės apskaitos prasme piniginį mokėjimą neteisėtu. Nesant jokių dokumentų su trečiaja įmone dėl pinigų pervedimo, operacija būtų laikoma neaiškia. Tokie laiškai pagrindžia atliekamą tam tikrą ūkinę operaciją.

Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo tiekėjai, tačiau nors auditą atliko ne vienerius metus, jis nežinojo, kad šitos įmonės atstovai, įgalioti asmenys, vadovai yra tie patys, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš auditui arba peržiūrai pateiktų dokumentų buvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės turtą, kapitalo struktūrą, įsipareigojimų dydį. Atliekamo audito ar atliekamų peržiūrų ribose buhalterinė apskaita UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vedama teisingai. Audito ir peržiūrų išvados buvo teisingos ir teisėtos. I. S., kaip įmonės direktorė, nebandė įtakoti audito arba peržiūros rezultatų. Laiškai dėl pinigų pervedimo nėra buhalterinės apskaitos dokumentai. Pagrindas atlikti teisėtą operaciją yra sutartis, sąskaita – faktūra, Invoice'as, jei iš užsienio.

Stebint įmonės finansinius rodiklius audito metu eilę metų, matėsi, jog įmonės veikla prastėjo. Buvo kažkokių bylų su pirkėjais, buvo nurašomos didžiulės skolos, galimai buvo kritusios kainos. 2006 m. jau matėsi, jog įmonė yra nemoki, buvo didžiuliai nuostoliai ir turtas buvo mažesnis nei įsipareigojimai.

Liudytojas A. U. teismui paaiškino, jog jis yra „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir jo įmonė nuo 2006 m. keletą metų tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Konkrečiai apskaitą tvarkė ne jis, o įmonės darbuotoja, kuri gaudavo pirminius dokumentus, vesdavo juos į registrus (t. y. ūkinių operacijų žurnalą), tvarkydavo banką, kasą. Ji gautus visus dokumentus apdorodavo, teikdavo deklaracijas mokesčių inspekcijai, Sodrai, ataskaitas.

Pirminiai dokumentai tai yra sąskaitos – faktūros, kasos dokumentai, banko išrašai, aktai, važtaraščiai ir t. t. Iš šitų pirminių dokumentų vesdavo apskaitą į buhalterinę programą. Buhalterinė programa duoda visus registrus, t. y. kai pirminiai dokumentai įvedami, gaunamos didžiosios knygos sąskaitos. Tie dokumentai, kuriuos gaudavo, būdavo sutvarkomi, jie patys neturėjo galimybės kištis į ūkines operacijas ir apie jas nežinodavo, matydavo tiktai faktą ir tą faktą apdorodavo.

Visiškai normali praktika, kai atsiskaitymai už prekes pervedami ne konkrečiai tam juridiniam asmeniui, iš kurio yra gautos prekės, bet trečiajam asmeniui, su kuriuo nėra jokių sutarčių.

Pinigines operacijas, pavedimus atlikinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės tokių operacijų neatlikinėjo, todėl apie atliekamas operacijas „(duomenys neskelbtini)“ kaip įmonei ar jos darbuotojams galėjo ir nebūti žinoma. Apdorodavo tiktai tuos dokumentus, kurie būdavo pateikti. Jei keletas dokumentų nebūtų perduota, tai į apskaitą ir nebūtų įtraukti. Kartais būdavo galima pamatyti, jog kai kurie dokumentai į apskaitą neįtraukti, tačiau neatitikimai iškildavo metų gale, atleikant inventorizaciją, atliekant skolų derinimą. Jei būtų nustatyta, jog trūksta dokumentų, tačiau jie nebūtų pateikti, tiesiog tai matytųsi kaip likutis ar skola. Inventorizacijos metu metų gale vadovas turi spręsti, ką su tokia skola daryti: nurašyti, apmokėti, traukti į netekimus. Tokiu atveju gali būti įvairių sprendimų. Buhalteriją tvarkanti įmonė negali kelti to klausimo, kaip tai padaryt, tai yra vadovo sprendimas, kuris dažniausiai įforminamas įsakymu, protokolu, sprendimu, tačiau ne žodžiu, o raštu.

Apie debitorius, kreditorius sužinoti galima tikrai ne tiktai iš tų registrų, ataskaita yra pakankamai svarbi, tai yra viena iš sudėtinių dalių, didžiosios knygos ataskaitų, šitas ataskaitas spausdina. Tarpines ataskaitas spausdinti prievolės nėra, metų galui atėjus yra sudaromas balansas, balanso sudarymo metu sudaroma didžioji knyga. Į registrus įtraukdavo tas bankines operacijas, prekybines operacijas ir apmokėjimus, kuriuos pateikdavo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ registrai ir kiti buhalteriniai dokumentai turėjo būti išlikę pas juos, bet nei registrai, nei archyvai nėra išlikę. Tie duomenys neišliko dėl to, kad 2009-2010 m. keitėsi serveriai, programos. Bazės, kuriose buvo saugoma informacija – neišliko. Jie bandė atstatyti, tačiau nėra galimybės atstatyti tų duomenų. Duomenys neprieinami už visą laikotarpį. Duomenų bazėje neišliko duomenys pagal konkrečią įmonę. Toje bazėje yra visa informacija nuo įmonės veiklos pradžios iki sutarties nutraukimo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės programos versija buvo sena. Jie keitė visų įmonių buhalterinės programos versijas, o kadangi jau nebuvo vedama apskaita UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai jie jos tiesiog į serverį nedėjo ir nesaugojo.

Programos duomenų jie neperdavė administratorei. Jei būtų perdavę tuos duomenis, tai administratorei iš to nebūtų jokios naudos, nes reikia turėti bendrą programą, kur galima būtų tuos duomenis įsikelti. Tai yra specifinė programa. Duomenų bazės kopija, jei nėra pačios programos – yra niekinė.

Kiek liudytojui žinoma, po „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos joks kitas fizinis asmuo ar kita įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos netvarkė.

Kas buvo vedama į kompiuterį, tas buvo spausdinama. Vėliau tai buvo atiduota bankroto administratorei. Apskaita ir apskaitos registrai skiriasi. Apskaitos registrai buvo spausdinami ir iš tų registrų galima nustatyti įmonės veiklos apskaitą. Nepaisant to, kad registrai, kurių reikalauja įstatymas, yra neužsakomi, jie vis vien juos spausdindavo – didžiąją knygą, balansą, apyvartų žiniaraščius, sandėlio likučius, avansinę apyskaitą, kasos operacijas ir t. t.

Tipinių registrų atskirai užsakinėti nereikia. Jie gali būti kaupiami, bet ne spausdinami, nes jie yra tipiniai. Visa informacija iš tipinių registrų spausdinama pareikalavus. Esant vadovo reikalavimui tipiniai registrai yra duodami. Specialūs registrai turi būti susiuvami – didžioji knyga, apyvartų žiniaraštis, balansas. Didžioji knyga, balansai privaloma tvarka yra spausdinami, galima pažiūrėti registre – yra visi balansai priduoti, nes jie yra privalomi. Įmonė būtų jau pirmais metais bankrutavusi, jei jie nebūtų to darę.

Liudytoja E. L. teismui paaiškino, kad ji yra paveldėjusi IĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo pasirašiusi lininių verpalų pardavimo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“. IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovas tuo metu buvo E. L. vyras V. L., o savininkas buvo tėvas A. L. Tėvui mirus, 2006 m. įmonę paveldėjo E. L. ir kadangi buvo įsiskolinimų, neatsiskaitymų už pateiktus verpalus, ji nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas (duomenys neskelbtini) g., kad suderintų atsiskaitymo grafiką. Jai teko kontaktuoti su akcininku ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaline direktore I. S.

IĮ „(duomenys neskelbtini)“ verpalus pardavė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir „(duomenys neskelbtini)“, ir „(duomenys neskelbtini)“. A. J. figūravo visose įmonėse. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo direktorė I. S., ji pasirašė ir sutartį. Kokių nors kitų atstovų „(duomenys neskelbtini)“ ar „(duomenys neskelbtini)“, išskyrus A. J., E. L. nematė. A. J. buvo nuteistas dėl dokumento, t. y. sutarties klastojimo, pasirašant už „(duomenys neskelbtini)“ vadovą ir dėl sukčiavimo apgaule įgyjant E. L. atstovautos įmonės verpalus. Lininiai verpalai buvo pradėti tiekti dar 2003 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė, šiai įmonei jokių komercinių, finansinių pretenzijų neturi. 2011 11 28 d. yra priimtas Vilniaus apygardos teismo sprendimas, įpareigojantis A. J. atsiskaityti ir už „(duomenys neskelbtini)“.

Liudytojas A. J. teismui paaiškino, kad jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienas iš akcininkų ir vadybininkas, I. S. buvo direktorė. 2001 m. jis Olandijoje įkūrė įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo metu įmonės veikla yra sustabdyta dėl skolų.

Liudytojui yra žinoma ir įmonė „(duomenys neskelbtini)“, bendradarbiavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ daugiausiai rusiškus audinius, dideliais kiekiais, kartais 10 konteinerių, kartais dar daugiau. Iš pradžių šios įmonės savininkas buvo Ž. Vėliau buvo paskiriamas vadybininkas, o su savininku niekas nesupažindindavo. Ši įmonė priklausė rusams. Ji buvo registruota Amerikoje, o buveinė – Rygoje. Vadybininkai dirbo Maskvoje. Šios įmonės sąskaita buvo atidaryta Rygoje, Parex banke. Liudytojas padėjo atidaryti tą sąskaitą, tam tikrą laiką turėjo įgaliojimą tvarkyti dokumentus. Kai jis atidarinėjo sąskaitą, jis tuo momentu turėjo „(duomenys neskelbtini)“ antspaudą. Jis neatsimena, ar turėjo minėtą antspaudą, kai legalizavo šią įmonę Lietuvoje. „(duomenys neskelbtini)“ turėjo įsiskolinimą šiai įmonei. Kai liudytojas buvo direktorius (po I. S.), likusi skola buvo apie 600 000 Lt.

„(duomenys neskelbtini)“ per „(duomenys neskelbtini)“ prekiavo su Europos sąjungos šalimis, Italija. „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaita buvo atidaryta ir Olandijoje, ir Lietuvoje. A. J. legalizavo šią įmonę Lietuvoje, atidarė banko sąskaitą Lietuvoje, gavo PVM mokėtojo kodą. Šį kodą dar turėjo I. S. (paprašyta ji atlikdavo kai kurias operacijas, kai jis būdavo išvykęs) ir V. G. Liudytojas, neatsimena, ar buvo sudaryta sutartis tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, bet tai neturi reikšmės prekių pristatymams. Visi „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, kurie yra reikalingi Olandijos įstatymams, yra Olandijoje. Lietuvoje ši įmonė turėjo sutartį su „(duomenys neskelbtini)“, kuris tvarkė visą apskaitą, todėl visi dokumentai yra saugomi toje įmonėje.

2008 m. atlikus muitinės pilną ekspertizę buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi problemų nei su bankais, nei su valstybinėm įmonėm. Parašo teisę įmonėje turėjo direktorė.

Visose įmonėse būna, kad pinigai už prekes pervedami kitai įmonei, tai normali praktika. Esant tokiai situacijai, įmonė turėtų atsiųsti elektroninį laišką, laišką, prašymą, ar bent paprašyti telefonu.

A. J. nežino, ar 2006 m. „(duomenys neskelbtini)“ turėjo kokių nors sandorių su įmonėmis „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Šios įmonės liudytojui girdėtos. Iš „(duomenys neskelbtini)“ buvo pirktas audinys. Su šiomis įmonėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“ gali sieti skolos už paslaugas. „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo jokių sandorių su šiomis įmonėmis. Dėl „(duomenys neskelbtini)“ liudytojas nežino. Jam yra žinoma, kad 2006 m. buvo atlikti mokėjimai iš „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos šioms įmonėms. Taip „(duomenys neskelbtini)“ dengė skolas, todėl liudytojas preziumavo, kad „(duomenys neskelbtini)“ turėjo įsipareigojimų šioms įmonėms. Jis pats tokių mokėjimų neatliko. Liudytojas nėra pastebėjęs įmonės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentacijoje kažkokių nepagrįstų mokėjimų.

Dokumente, esančiame t. 1 b. l. 28, parašas liudytojui matytas, bet jis nežino, kieno jis. Tai tikrai ne jo ir ne I. S. parašas. Tai „(duomenys neskelbtini)“ rašytas raštas, todėl tai galėtų būti atsakingo tos įmonės darbuotojo parašas, bet A. J. pavardės nežino.

Raštai, esantys t. 1 b. l. 22 – 29, matyti. „(duomenys neskelbtini)“ gaudavo dokumentus iš „(duomenys neskelbtini)“ kiekvieną dieną.

Liudytojo teigimu, apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra neįmanomas, kadangi už tai 2006 m. buvo atsakinga įmonė „(duomenys neskelbtini)“.

Liudytoja B. A. teismui paaiškino, kad I. S. pažįsta, nes B. A. dirbo „(duomenys neskelbtini)“ ir keletą metų (nuo 2006 m. rugpjūčio mėn. vidurio), kaip vyr. finansininkė, tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ visą apskaitą nuo pirminių dokumentų iki finansinės atskaitomybės. B. A. nežino, kas įmonėje turėjo parašo teisė, tačiau mano, kad vadovas. Darant pavedimus iš „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų, jos, kaip finansininkės, parašo nereikėjo. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ B. A. nuolat nesėdėdavo, kiekvieną ketvirtadienį parsiveždavo dokumentus ir juos tvarkydavo ir laikydavo pas save iki metų pabaigos. Metų pabaigoje sutvarkydavo finansinę atskaitomybę ir visus metų dokumentus grąžindavo. Sutvarkydavo tuos dokumentus, kuriuos perduodavo, jei kokio dokumentų nebūtų padavę, jo į apskaitą nebūtų įtraukusi. Kokio dokumento trūkumas greičiausiai pasimatytų darant skolų suderinimo aktus gale metų.

B. A. tik tvarkydavo buhalterinę apskaitą, bet nespręsdavo, kam mokėti, kam nemokėti pinigų. Pinigai kitoms įmonėms būdavo sumokami be jos, ji tik tuos dokumentus sukaupdavo ir atitinkamai buhalteriškai sutvarkydavo. Ji aptarnaudavo keletą įmonių, „(duomenys neskelbtini)“ darbo apimtimi buvo vidutinė įmonė, prekių apyvartos nebuvo nei itin didelės, nei mažos.

Registrai, kurie buvo būtini, buvo spausdinami: pagrindinis registras, kuriame matosi visos operacijos, t. y. didžioji knyga, ji spausdinama metams pasibaigus, taip pat metams pasibaigus spausdinama skolų ataskaita, tas registras vadinasi skolos datai, ilgalaikio turto ataskaita, sandėlio ataskaita, visų prekių ataskaitos, o kas mėnesį - pirkimai ir pardavimai už mėnesį.

Kratos metu I. S. namuose rastas išmokų registravimo žurnalų išrašas, esantis t. 1 b. l. 30, yra paimtas iš programos, kurią „(duomenys neskelbtini)“ naudojo apskaitai tvarkyti. Iš apskaitos dokumentus spausdindavo dažniausiai I. prašymu.

Liudytojai nežinoma, kokie fiksuoti rankraštiniai įrašai žurnale, ranka rašyti skaičiukai, sumos (t. 1 b. l. 32-33).

Kai „(duomenys neskelbtini)“ buvo atliekamas mokėjimas iš įmonės banko sąskaitos, jai pateikdavo banko išrašą, kuriame užfiksuota, kad atlikta operacija. Dokumentai ir kokiu pagrindu, atlikta ta operacija, jai paprastai pateikiami nebūdavo T. 1 b. l. 22 – 25 esantys dokumentai jai pateikiami nebuvo.

T. 1 b. l. 29 esančio dokumento tvarkomoje apskaitoje nematė.

T. 3 b. l. 96, 97, 102 esantys dokumentai yra atsiskaitymai su kreditoriais. Įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ jų spausdinti nebuvo privaloma.

Naujoji tekstilė“ pagal buhalterinės apskaitos dokumentus vykdė prekybinę veiklą su kompanija „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, buvo pirkimai ir muitinės deklaracijos.

Kai liudytoja pradėjo tvarkyti buhalterinę apskaitą, ji perėmė tą pačią duomenų bazę, vedė apskaitą toje pačioje buhalterinėje programoje, nebuvo keista programa, buvo sukaupti duomenys dar iki jos, todėl ji mano, kad jai pateikti duomenys buvo teisingi. Ji nepastebėjo, kad kažkas neatitiktų, mokant skolas, ar kažkas nesidengtų.

2008 02 07 d. kratos I. S. gyvenamojoje vietoje buvo rasti ir paimti šie dokumentai: įmonės „(duomenys neskelbtini)“ laiškai su anstpaudu ir parašu (4 l.), mokėjimo pavedimai (3 l.), išrašas iš išmokų registracijos žurnalo (4 l.), laiškai su „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimu, anstpaudu bei parašais (4 l.) (t. 1 b. l. 18 – 36).

Susipažinus su minėtais dokumentais, nustatyta:

- Išrašo iš išmokų registracijos žurnalo data – 2008 01 07 d. Išraše be spausdintų įrašų yra rankraštiniai įrašai: prie spausdinto teksto 2006 02 10 d. „(duomenys neskelbtini)“ 2900 EUR – rankraštinis įrašas „(duomenys neskelbtini)“; prie spausdinto įrašo „(duomenys neskelbtini)“ 3000 EUR – rankraštinis įrašas „(duomenys neskelbtini)“, prie spausdintų įrašų nuo 2006 08 02 d. iki 2007 11 23 d. – rankraštinis įrašas „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“. Paskutinis rankraštinis įrašas – 33 241,52 Euro“ (t. 1 b. l. 30 – 33).

- 2006 04 05 d. laiškas ant „(duomenys neskelbtini)“ blanko, adresuotas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo prašoma pervesti 3000 Eur į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Šiame laiške priklijuotas lapelis su įmonės „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu ir parašu (t. 1 b. l. 25). Antrasis šio laiško egzempliorius – kopija (t. 1, b. l. 24).

- 2006 04 06 d. mokėjimo nurodyme Nr. 1569 užfiksuotas 3000 Eur pervedimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Mokėjimo paskirtis – už prekes pagal „(duomenys neskelbtini)“ laišką (t. 1 b. l. 34).

- 2006 01 03 d. laiškas ant „(duomenys neskelbtini)“ blanko, adresuotas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo prašoma pervesti 6000 USD ir 33 241,52 Eur į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Šiame laiške priklijuotas lapelis su įmonės „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu ir parašu (t. 1 b. l. 22). Antrasis šio laiško egzempliorius – kopija (t. 1 b. l. 23).

- 2006 08 29 d. mokėjimo nurodyme Nr. 1931 užfiksuotas 6000 USD pervedimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Mokėjimo paskirtis – už prekes pagal „(duomenys neskelbtini)“ laišką (t. 1 b. l. 35).

- 2006 02 10 d. laiškas ant „(duomenys neskelbtini)“ blanko, adresuotas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo prašoma pervesti 2900 Eur į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Šiame laiške priklijuotas lapelis su įmonės „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu ir parašu (t. 1 b. l. 29). Antrasis šio laiško egzempliorius – kopija (t. 1 b. l. 26).

- 2006 11 05 d. laiškas ant „(duomenys neskelbtini)“ blanko, adresuotas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo prašoma pervesti 2900 Eur į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Šiame laiške priklijuotas lapelis su įmonės „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu ir parašu (t. 1 b. l. 28). Antrasis šio laiško egzempliorius – kopija (t. 1 b. l. 27).

- 2005 12 12 d. tarptautinio mokėjimo nurodyme Nr. 289 užfiksuotas 2000 Eur pervedimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pagal „(duomenys neskelbtini)“ laišką (t. 1 b. l. 36).

AB „Ūkio bankas“ pranešė, kad pagal pateiktą laišką 2006 04 06 d. į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą buvo pervesta 3 000 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1 b. l. 47 – 48).

Poėmio metu (t. 1 b. l. 51 – 52) iš AB „Ūkio bankas“ buvo paimti dokumentai – įmonės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2006 04 06 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą buvo pervesta 3 000 Eur. Mokėjimo paskirtis – už prekes pagal „(duomenys neskelbtini)“ laišką (t. 1 b. l. 130). Taip pat buvo paimti disponavimo minėta banko sąskaita dokumentai, iš kurių matyti, kad sąskaitą atidarė ir joje esančiomis lėšomis disponavo M. S. (t. 1 b. l. 55 – 56).

Liudytoja apklausta O. B. teismui paaiškino, kad t. 1 b. l. 48 esantis raštas yra Ūkio banko 2009 01 16 d. raštas, kuriuo buvo atsakyta į Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus užklausimą dėl informacijos pateikimo. Yra vienas sakinys: pranešame, kad pagal pateiktą laišką 2006 04 06 d. į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą buvo pervesta 3000 eurų suma iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su pinigais iš „(duomenys neskelbtini)“ laiško kartu nebuvo. Pinigus jie gavo per SEB banką, kadangi (duomenys neskelbtini) įmonė turėjo Ūkio banke sąskaitą, tai iš SEB banko į tą sąskaitą ir atėjo pinigai iš „(duomenys neskelbtini)“. Prie to policijos užklausimo buvo pridėtas tas laiškas. Ruošiant atsakymą, pamačius, kad sąskaitoje yra pinigai, buvo padaryta išvada, kad pinigai pervesti pagal raštą, o iš tikrųjų pinigai buvo pervesti iš SEB banko į (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Jokių lydimųjų dokumentų nebuvo. Tokio pobūdžio laiškai bankui nėra reikalingi, norint padaryti pavedimą. Banko rašte yra apsirašymas dėl laiko, tačiau patvirtinta, jog iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į „(duomenys neskelbtini)“ realiai buvo pervesta 3000 eurų. Banke lieka duomenys, kokiu pagrindu atliktas mokėjimas, sąskaitos išraše (t. 1 b. l. 130) nurodyta, kokiu pagrindu pervedamos lėšos. Mokėjimo nurodyme galima daug visokių dalykų prirašyti, tačiau jei jame yra nurodytas laiškas iš „(duomenys neskelbtini)“, tai tas laiškas buvo pagrindas pervesti lėšas.

Nordea Bank Finland Plc Vilniaus skyrius, atsakydamas į paklausimą, pateikė įmonės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašą už 2006 08 29 d., iš kurio matyti, kad minėtą dieną iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą buvo pervesta 6 000 USD. Mokėjimo paskirtis – už prekes pagal „(duomenys neskelbtini)“ laišką (t. 1 b. l. 151 – 156).

Poėmio metu (t. 1 b. l. 51 – 52) iš Nordea Bank Plc buvo paimti dokumentai – įmonės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad laikotarpiu nuo 2006 01 19 d. iki 2006 12 11 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą buvo pervesta viso 26 104,96 Eur. Mokėjimo paskirtis – už prekes pagal „(duomenys neskelbtini)“ laišką (t. 1 b. l. 171 – 196).

Taip pat poėmio metu paimtieji dokumentai patvirtina, kad įmonės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos parašų kortelėje buvo patvirtinti A. J. (direktorius) ir I. S. (vadybininkė) parašai (t. 1 b. l. 160). V. G. A. J. įgaliojimu buvo įgaliota atlikti visas bankines „(duomenys neskelbtini)“ operacijas (t. 1 b. l. 167).

Iš 2009 01 21 d. Specialisto išvados (t. 3 b. l. 164 – 169) matyti, kad atlikus dokumentų, rastų kratos metu pas I. S., techninį tyrimą, konstatuota, kad tirti pateikti „(duomenys neskelbtini)“ 4 dokumentai: 2006 01 03 d., 2006 02 10 d., 2006 04 05 d., 2006 11 05 d. (tyrimo metu pažymėti A, B, C, D raidėmis), yra padaryti montažo būdu, o dokumentai, pažymėti A1, B1, C1, D1 – tai šių dokumentų kopijos, kuriose po korekcinės medžiagos sluoksniais paslėptos atsikopijavusios linijos, žyminčios priklijuotų popieriaus gabalėlių pakraščius, jų fragmentus. Tirti pateiktuose dokumentuose ant priklijuotų popieriaus gabalėlių esantys „(duomenys neskelbtini)“ Washington D.C. USA“ atspaudai ir parašai yra kopijos, išspausdintos nespalviniu lazeriniu (elektrografiniu) būdu kopijavimo aparatu arba lazeriniu spausdintuvu. Šie atspaudai ir parašai yra nukopijuoti nuo to paties atspaudo ir parašo.

2009 04 21 d. Specialisto išvadoje „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ (t. 3 b. l. 1 – 10) konstatuota, kad pagal tyrimui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB „SEB banke“ esančių sąskaitų išrašus nustatyta, jog nuo 2006 01 01 d. iki 2007 01 01 d. pagal „(duomenys neskelbtini)“ laiškus bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ tretiesiems asmenims bankiniais pavedimais pervedė 27 399,52 Eur ir 6000 USD arba 110 797,27 Lt. Iš jų:

- 2006 02 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. 313 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ pagal „(duomenys neskelbtini)“ laišką pervedė 2900 Eur arba 10 013,12 Lt. Finansinė operacija buvo atlikta pagal „(duomenys neskelbtini)“ 2006 02 10 d. raštą.

- 2006 04 06 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1569 UAB „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pagal „(duomenys neskelbtini)“ laišką pervedė 3000 Eur arba 10 358,4 Lt. Tokie „(duomenys neskelbtini)“ banko rekvizitai ir prašoma pervesti 3000 Eur suma nurodyti tyrimui pateiktame „(duomenys neskelbtini)“ 2006 04 05 d. rašte.

- Nuo 2006 01 17 d. iki 2006 11 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo nurodymais (Nr. 1369, 1465, 1513, 1584, 1685, 1784, 1803, 1875, 1931, 2020, 2110, 2130) į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pagal „(duomenys neskelbtini)“ laišką per tiriamąjį laikotarpį (nuo 2006 01 01 d. iki 2007 01 01 d.) pervedė 21 499,52 Eur ir 6000 USD arba 90 425,75 Lt. Tokie įmonės „(duomenys neskelbtini)“ banko rekvizitai ir prašoma pervesti 6000 USD ir 33 241,52 Eur suma nurodyti tyrimui pateiktame „(duomenys neskelbtini)“ 2006 01 03 d. rašte „Dėl mūsų įsiskolinimo“.

- Pagal 2006 11 05 d. „(duomenys neskelbtini)“ raštą „Dėl mūsų įsiskolinimo“ bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu finansinių operacijų neatliko.

Nustatyta, kad per tiriamąjį laikotarpį (nuo 2006 01 01 d. iki 2007 01 01 d.) pagal „(duomenys neskelbtini)“ laiškus bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ tretiesiems asmenims pervedė 27 399,52 Eur ir 6000 USD arba 110 797,27 Lt. Į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ didžiosios knygos valiutinių sąskaitų apskaitos registrus ir išmokų registracijos žurnalą iš viso buvo įrašyti 18 261,52 Eur ir 6000 USD arba 79 245,58 Lt. 9138 Eur arba 31 551,69 Lt į bendrovės didžiosios knygos valiutinių sąskaitų (apyvartos) apskaitos registrus ir išmokų registracijos žurnalą įrašyti nebuvo.

Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ pažeidus 2001 11 06 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 12 str. 4 d. ir 16 str. 1 ir 3 d. reikalavimus, tretiesiems asmenims bankiniais pavedimais pervesti 9138 Eur arba 31 551,69 Lt į bendrovės didžiosios knygos valiutinių sąskaitų (apyvartos) apskaitos registrus ir išmokų registracijos žurnalą įrašyti nebuvo, t. y. ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys apskaitos registruose nebuvo registruoti.

Taip pat nustatyta, kad duomenys, įrašyti į bendrovės skolų registrus apie bendrovės skolą įmonei „(duomenys neskelbtini)“, nesutampa su duomenimis, įrašytais bendrovės atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos registrą, bendrovė 2006 09 30 d. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga 763 801,15 Lt, pagal bendrovės skolų apskaitos registrą – 739 805,62 Lt, t. y. 23 995,53 Lt mažiau, nei įrašyta skola atsiskaitymų su kreditoriais registre.

Taip pat nustatyta, kad dokumentų, patvirtinančių, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga įmonei „(duomenys neskelbtini)“ 2006 01 03 d., 2006 02 10 d., 2006 04 05 d., 2006 11 05 d. raštuose nurodytas sumas, nėra.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, t. y. I. S.

Ikiteisminio tyrimo metu FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialistė B. D. parodė, kad kadangi 2009 10 27 d. užduotyje atlikti ūkinės finansinės veiklos tyrimą nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog „(duomenys neskelbtini)“ vardu įforminti raštai neatitinka tikrovės (suklastoti), todėl galima teigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose įrašyti neteisingi duomenys apie ūkines finansines operacijas, iškreipiant tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę, įmonės įsipareigojimus bei duomenis apie turtą, nes pagal „(duomenys neskelbtini)“ 2006 01 03 d., 2006 02 10 d., 2006 04 05 d. tikrovės neatitinkančius dokumentus padarytos nepagrįstos išlaidos: bendrovė pagal „(duomenys neskelbtini)“ 2006 01 03 d., 2006 02 10 d., 2006 04 05 d. raštus tretiesiems asmenims per tiriamąjį laikotarpį (nuo 2006 01 01 d. iki 2007 01 01 d.) pervedė 110 797,27 Lt. Tuo buvo pažeistas 2001 11 06 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 p. reikalavimas, nurodantis, kad į apskaitą būtų įtrauktos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Dėl to tiriamuoju laikotarpiu nuo 2006 01 01 d. iki 2007 01 01 d.) iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros (t. 3 b. l. 160 – 161).

Teisme specialistė B. D. parodė, kad pradžioje jos išvadoje buvo konstatuota, jog nebuvo apskaitytas 9138 eurų pervedimas pagal 2006 01 03 d. „(duomenys neskelbtini)“ raštą ir tokiu būdu buvo pažeistos Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatos, tačiau vėliau posėdžio metu buvo išsiaiškinta, kad ši suma buvo apskaityta kituose registruose.

Specialistė patvirtino savo išvadą, kad duomenys apie bendrovės skolą įmonei „(duomenys neskelbtini)“, įrašyti į bendrovės skolų registrus, nesutampa su duomenimis, įrašytais bendrovės atsiskaitymo su kreditoriais registre. Čia yra nurodyta 23 995,53 Lt mažesnė apskaityta suma. Nebuvo kitų apskaitos registrų, kuriuose matytųsi tas likutis. Tyrimui nebuvo pateikti kiti apskaitos registrai, todėl nebuvo galima nustatyti, kodėl yra toks sumų nesutapimas. Specialistė nematė, kada tai atsirado. Esant tokiam pažeidimui, galima nustatyti įmonės veiklą, jos turtą.

Patvirtinta ir ta išvada, kad buvo atlikti mokėjimai pagal kratos metu pas I. S. namuose rastus laiškus. Jei minėti laiškai buvo suklastoti ir pagal juos buvo atlikti mokėjimai, tuomet kyla pasekmės, numatytos BK, t. y. būtent negalėjimas nustatyti įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimo dydžio bei struktūros. Tuo pačiu yra pažeistas Buhalterinės apskaitos įstatymas, nurodantis, kad į apskaitą turi būti įtrauktos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, įsipareigojimo dydžio ir struktūros pasikeitimu. Negalėjimą nustatyti minėtų įmonės veiklos rodiklių sukelia tik tas pažeidimas, kad galimai buvo atlikti nepagrįsti mokėjimai pagal suklastotus dokumentus.

Atlikdama tyrimą specialistė neturėjo visos įmonės didžiosios knygos, tačiau ši knyga tėra suvestinė, jeigu į vieną registrą nėra įtraukta, vadinasi nėra ir į kitą įtraukta, kadangi visi dokumentai yra registruojami apskaitos registruose eilės tvarka ir atitinkamai, kaip reglamentuoja įstatymai. Buvo pranešta, jog tyrimui pateikti visi apskaitos registrai, daugiau dokumentų pateikta nebus.

Pavedimuose turi būti nurodyta, kokių dokumentų pagrindu, už ką ir kam yra pervedami pinigai, o šiuo atveju buvo pervedama pagal minėtuose laiškuose įtvirtintus nurodymus. Galima sumokėti pavedime nurodant sumą ir gaminius, tačiau mokėtojas ir gavėjas turi žinoti, už ką pervedami pinigai. Mokesčių inspekcija neturėtų pretenzijų dėl tokio pervedimo, tačiau jei viena ar kita šalis nesutiktų, toks pervedimas būtų tikrinamas audito ar revizijos metu. Atliekant nuoseklų patikrinimą, būtų žiūrima, kokie ryšiai yra tarp „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, kokiu pagrindu ta suma jiems yra pervesta. Nurodant konkretų raštą, yra lengvesnė patikra. Norint pervesti pinigus trečiajam asmeniui, turi būti pagrindas – turi būti nurodyta, už ką.

Specialistei nebuvo pateikti registrai maždaug pusės metų laikotarpio, tačiau be dokumentų ji negali teigti, kad tuo laikotarpiu nebuvo tikrinama, kam pervedami pinigai.

2011 06 13 d. ekspertizės akte (t. 5 b. l. 118 – 128) nustatyta, kad pagal UAB „Naujoji (duomenys neskelbtini)“ registrą „Skolos“ 2006 metais „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kreditoriniai įsiskolinimai sudaro: 2006 01 01 d. – 784 892,95; 2006 01 31 d. – 782 475,99; 2006 02 28 d. – 837 081,53; 2006 03 31 d. – 729 823,73; 2006 04 30 d. – 907 486,26; 2006 05 31 d. – 748 653,62; 2006 06 30 d. – 744 931,50; 2006 07 31 d. – 741 133,42; 2006 08 31 d. – 721 626,53; 2006 09 30 d. – 717 137,89; 2006 10 31 d. – 717 996,91; 2006 11 30 d. – 677 732,01; 2006 12 31 d. – 672 759,96. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ registrą „Atsiskaitymai su kreditoriais (skolų likučiai litais) 2006 06 01 d. – 2006 09 30 d.“ ir „Atsiskaitymai su kreditoriais (skolų likučiai litais) 2006 10 01 d. – 2006 12 31 d.“ „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kreditoriniai įsiskolinimai sudaro 2006 09 30 d. 763 801,15 Lt ir 2006 12 31 d. sudaro 696 755,51 Lt. Kreditorinio įsiskolinimo skirtumas 2006 12 31 d. tarp registro „Skolos“ ir registro „Atsiskaitymai su kreditoriais (skolų likučiai litais)“ sudaro 23 995,55 Lt. Dėl ko susidarė šis skirtumas, ekspertas nustatyti neturi galimybės, kadangi nėra mėnesinių apskaitos registrų.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal „(duomenys neskelbtini)“ įmonės 2006 01 03 d., 2006 02 10 d., 2006 04 05 d. raštus finansines operacijas atliko. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal „(duomenys neskelbtini)“ įmonės 2006 11 05 d. raštą finansinės operacijos neatliko.

Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ 2006 01 03 d. rašte UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu prašė pervesti 6 000 USD ir 33 241,52 Eur įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad įmonei „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 6 000 USD ir 23 539,52 Eur.

Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ 2006 02 10 d. rašte UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu prašė pervesti 2 900 Eur kompanijai „(duomenys neskelbtini)“. Pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ kompanijos vardu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 2 900 Eur.

Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ 2006 04 05 d. rašte UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu prašė pervesti 3 000 Eur įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ įmonės vardu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 3 000 Eur.

Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ 2006 11 05 d. rašte UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu prašė pervesti 2 900 Eur įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini)“ įmonės vardu pinigai nebuvo pervesti.

Pagal pateiktus banko išrašus mokėjimas „(duomenys neskelbtini)“ įmonės vardu neatliktas.

Kadangi pagal pateiktus tyrimui dokumentus nėra galimybės nustatyti faktiškų apskaitos skolų likučių, dėl to ir nėra galimybės nustatyti piniginių lėšų pervedimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ pagal „(duomenys neskelbtini)“ įmonės raštus pagrįstumą.

Kadangi pagal pateiktus tyrimui dokumentus nėra galimybės nustatyti faktiškų apskaitos skolų likučių, dėl to nėra galimybės nustatyti piniginių lėšų pervedimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ pagal „(duomenys neskelbtini)“ įmonės raštus pagrįstumą. Dėl šių priežasčių nėra galimybės nustatyti, ar dėl piniginių lėšų pervedimo buvo padaryta žala UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tarp tyrimui pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų nėra kitų „(duomenys neskelbtini)“ įmonės dokumentų su nurodymais dėl apmokėjimo, išskyrus „(duomenys neskelbtini)“ įmonės 2006 01 03 d., 2006 02 10 d., 2006 04 05 d., 2006 11 05 d. raštų.

Išmokų registravimo žurnale už 2006 m. įrašai neatitinka atliktų mokėjimų, t. y. išmokų registravimo žurnale atvaizduota 56,91 USD ir 8 178 Eur mažiau, negu buvo atlikta mokėjimų įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vardu arba pagal jos raštus. Didžiojoje knygoje sąskaitoje Nr. 27111 USD Vilniaus banke 56,91 USD neatvaizduoti, o 8 178 Eur atvaizduoti kaip „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimai.

Tvarkant apskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpyje nuo 2005 01 01 d. iki 2007 01 01 d. nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 11 06 d. Nr. IX-574 su vėlesniais pakeitimais) 16 str. reikalavimų, t. y. apskaitos registrai nebuvo spausdinami, dėl ko nėra galimybės nustatyti, ar visos ūkinės operacijos atvaizduotos apskaitoje. Dėl šių priežasčių nėra galimybės nustatyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2005 – 2006 m. balansuose teisingai atvaizduotas turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydis ir struktūra.

2011 06 13 d. ekspertizę atlikusi ekspertė T. Z. teismui parodė, kad ji patvirtina savo ekspertizę: įmonė „(duomenys neskelbtini)“ atliko finansines operacijas pagal „(duomenys neskelbtini).“ įmonės raštus, esančius t. 1 b. l. 22 – 25. Ekspertė atkreipė dėmesį, kad apskaitos registrai tiekėjui ir pirkėjui nebuvo spausdinami. Pagal įstatymą jie kiekvieną mėnesį turi būti spausdinami (Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str.). Kompiuteriuose galima saugoti tik tuo atveju, kai yra atspausdinti apskaitos registrai. Jei jie būtų spausdinami, jie turėtų būti atiduoti į archyvą. Buvo gautas raštas, kad jie nespausdino (t. 3 b. l. 103). Tokio registro paskirtis yra, kad kiekvienas mokėjimas atsispindėtų su jį pagrindžiančiu dokumentu.

Buhalterinės apskaitos konkrečius registrus, kuriuos reikia vesti, įmonės nusistato pačios, įmonės gali nusistatyti ir vedimo tvarką, tačiau vis vien registrai turi būti atspausdinti, kad galima būtų patikrinti visą judėjimą tos sąskaitos, atsiskaitymų, pirkėjų, tiekėjų.

Rašant specialisto išvadą ekspertė neturėjo apskaitos apyvartos žiniaraščio, kad galėtų nustatyti skolos likučių pagrįstumą. Būtent šita priežastis jai neleido nustatyti įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimo, dydžio ir struktūros. Tokiame žiniaraštyje matytųsi likutis mėnesio pradžioje, paskui judėjimas, kiek prekių pateikė, kaip atsiskaitė ir koks neatsiskaitytas likutis kitam mėnesiui. Be tų pateisinamų dokumentų negalima nustatyti, ar pagrįstas likutis, ar ne. Iš skolos likučių datai galima sudaryti balansus, tačiau įvertinti, ar balansas surašytas pagrįstai – negalima. Jeigu būtų vedami, išspausdinami įmonėje apskaitos apyvartos žiniaraščiai ir pridedami pateisinamieji dokumentai, kur galima pažiūrėti, ar teisingai tas žiniaraštis sustatytas, ar pagrįstai išvestas likutis, būtų galima pamatyti skolos dydžio pagrįstumą. Atlikus ekspertizę buvo nustatyta, kad už 2006 m. išmokų registravimo žurnale įrašai neatitinka atliktų mokėjimų, realiai operacijų buvo atlikta daugiau negu pažymėta.

Latvijos Respublikoje Rygoje esančio „Parex banko“ filialas pranešė, kad įmonei „(duomenys neskelbtini)“ buvo atidaryta atsiskaitomoji sąskaita, kuri buvo uždaryta 2006 01 07 d. Teisės naudotis nurodyta sąskaita buvo suteiktos I. S. (iki 2004 01 21 d.) ir A. J. (nuo 2004 01 21 d. iki uždarymo). Dokumentai, pateikti atidarant minėtą banko sąskaitą, patvirtina, kad A. J. ir I. S. buvo ofšorinės kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotieji asmenys (t. 4 b. l. 21 – 87).

Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 02 12 d. Priešpriešinės informacijos surinkimo pažymoje Nr. 447-74 nustatyta, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus 2006 metų suvestinius „(duomenys neskelbtini)“ skolų apyvartų žiniaraščius įmonė tiriamuoju laikotarpiu „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 847 331 Lt, mokėjimo pavedimuose nurodant mokėjimo paskirtį – už prekes arba pagal „(duomenys neskelbtini)“ laišką. Sandorių tarp Belizo kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenustatyta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal „(duomenys neskelbtini)“ prašymą (dėl „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimo „(duomenys neskelbtini)“) 2006 04 06 d. į „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 3000 Eur. Ši suma UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvestiniuose buhalterinės apskaitos registruose apskaityta kaip mokėjimas „(duomenys neskelbtini)“ (t. 5 b. l. 82 – 84).

Dėl netikrų dokumentų pagaminimo ir laikymo (BK 300 str. 1 d.)

Nors kaltinamoji I. S. savo kaltės nepripažįsta ir teigia, kad 2006 01 03 d., 2006 02 10 d., 2006 04 05 d., 2006 11 05 d. „(duomenys neskelbtini)“ laiškus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji, grįžusi iš komandiruotės, rado ofise, norėjo sunaikinti juos kaip beverčius dokumentus, todėl, nesant galimybės minėtus dokumentus sunaikinti darbe, ji juos parsinešė namo ir pamiršo, tačiau teismas kritiškai vertina tokius kaltinamosios parodymus ir laiko juos kaltinamosios gynybos versija, neatitinka byloje esančios medžiagos, o bylos duomenys, teismo nuomone, neabejotinai patvirtina kaltinamosios I. S. kaltę, padarius BK 300 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

BK 300 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo dalykas – dokumentas – tai kiekvienas bet kokia forma sudarytas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas.

Teismas konstatuoja, kad minėti „(duomenys neskelbtini)“ laiškai yra BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo dalykas, nes juose įtvirtinta teisinę reikšmę turinti klaidinga informacija - neva įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nurodo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesti skolas į kitų įmonių („(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“) banko sąskaitas. Kaltinamoji neigia minėtų dokumentų, kurie, anot jos, nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų ar komercinių dokumentų sistemos dalimi ir nesukėlė jokių finansinių – teisinių prievolių, reikšmingumą, tačiau teismas atmeta tokius argumentus kaip nepagrįstus ir daro išvadą, kad minėtuose dokumentuose įtvirtinta juridinę reikšmę turinti informacija, kuria remiantis, kaip nustatyta byloje, buvo padaryti pavedimai – finansinės operacijos atliktos pagal „(duomenys neskelbtini)“ įmonės 2006 01 03 d., 2006 02 10 d., 2006 04 05 d. raštus. Pagaminti netikri dokumentai pagrindė atliktus mokėjimus.

Kaltinamosios gynybos versija paneigta ir liudytojų parodymais. Parodžius liudytojai S. K., buvusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterei, kratos metu pas I. S. namuose rastus laiškus, ji paaiškino, kad tokie laiškai buhalterijai reikalingi kaip pagrindas pervesti pinigus. S. K. nuomone, tokius laiškus reikėjo pridėti prie buhalterinės apskaitos ataskaitų ir juos saugoti kaip patvirtinimą, kokiu pagrindu pervedė pinigus. Liudytojas V. K. (auditorius) taip pat teismui patvirtino, kad tokie laiškai pagrindžia atliekamą tam tikrą ūkinę operaciją, todėl siekiant išvengti ginčų ar kitų neaiškumų, toks laiškas turėtų būti saugomas kaip buhalterinis dokumentas operacijos atlikimo pagrįstumui patvirtinti. Laiškų reikšmingumą patvirtino ir specialistė B. D., parodžiusi, kad šių dokumentų pagrindu buvo atliktos mokėjimo operacijos, kitų dokumentų, kurie pagrįstų atliktus mokėjimus, nebuvo. Ši aplinkybė atsispindi ir 2011 06 13 d. ekspertizės akte, kuriame nurodyta, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų nėra kitų „(duomenys neskelbtini)“ įmonės dokumentų su nurodymais dėl apmokėjimo, išskyrus „(duomenys neskelbtini)“ įmonės 2006 01 03 d., 2006 02 10 d., 2006 04 05 d., 2006 11 05 d. raštus.

BK 300 str. 1 d. įtvirtinti alternatyvūs veiksmai, kurie sukelia baudžiamąją atsakomybę pagal šį straipsnį. Vienas iš jų - dokumento suklastojimas – tai veiksmai, kuriais sukuriamas dokumento netikrumas arba jo turinio neteisingumas. Netikro dokumento pagaminimas – tai visiškai naujo žinomai melagingo dokumento pagaminimas, t. y. kaltininkas neteisėtai visą dokumentą, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, surašo, atspausdina ar kitokiais būdais sukuria, siekdamas išleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip autentišką.

Byloje nustatyta, kad minėti „(duomenys neskelbtini)“ 4 dokumentai (2006 01 03 d., 2006 02 10 d., 2006 04 05 d., 2006 11 05 d. laiškai) buvo padaryti montažo būdu, taip pat padarytos šių raštų kopijos, kuriose akivaizdžių montažo požymių nesimato - po korekcinės medžiagos sluoksniais paslėptos atsikopijavusios linijos, žyminčios priklijuotų popieriaus gabalėlių pakraščius, jų fragmentus. Gaminant šiuos dokumentus pirmiausia sumaketuotas „(duomenys neskelbtini)“ blankas, jame atspausdintas tekstas su įmonės, kuriai reikia pervesti lėšas, duomenimis. Vėliau užklijuoti iškirpti lapeliai su „(duomenys neskelbtini)“ antspaudo atspaudais ir nenustatyto asmens parašu. „(duomenys neskelbtini)“ Washington D.C. USA“ atspaudai ir parašai yra kopijos, išspausdintos nespalviniu lazeriniu (elektrografiniu) būdu kopijavimo aparatu arba lazeriniu spausdintuvu. Šie atspaudai ir parašai yra nukopijuoti nuo to paties atspaudo ir parašo.

Tokiu būdu pagaminti dokumentai kratos metu buvo rasti pas I. S. namuose. Iš bylos duomenų matyti, kad I. S. buvo suteiktos teisės tam tikru laikotarpiu naudotis įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita, ji buvo ofšorinės kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotasis asmuo, o tai patvirtina, kad ji galėjo naudotis minėtos įmonės antspaudu, žinojo įmonės rekvizitus. Šie duomenys, teismo nuomone, įrodo, kad būtent I. S. pagamino minėtus netikrus dokumentus ir juos laikė savo namuose.

Konstatuotinas ir kitas būtinasis BK 300 str. 1 d. įtvirtinto nusikaltimo sudėties požymis – kaltinamosios tiesioginė tyčia. Iš I. S. nusikalstamų veiksmų pobūdžio darytina išvada, kad ji suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad pagamino netikrą dokumentą, kuris gali sukelti teisines pasekmes, ir jį laikė, bei norėjo taip veikti. Teismas atmeta kaltinamosios gynybos versiją, kad ji šiuos dokumentus parsinešė namo, jog sunaikintų, ir pamiršo. Kaltinamoji namuose laikė ne tik minėtus laiškus, bet ji buvo parsinešusi ir kitus reikšmingus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus – mokėjimo nurodymus ir Išmokų registravimo žurnalą, juos laikė kartu su laiškais, todėl šių aplinkybių kontekste kaltinamosios versija laikytina nelogiška, nes netikruose dokumentuose, nurodytos sumos idealiai sutampa su padarytų pavedimų sumomis (b. l. 22-33 1 t.).

Išanalizavus byloje esančią medžiagą laikytina įrodyta, kad I. S. pagamino ir laikė netikrus dokumentus, o būtent ji Vilniuje laikotarpiu nuo 2006 01 01 d. iki 2008 02 07 d., tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, turėdama tikslą netikrais dokumentais imituoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje esančių lėšų pervedimo tretiesiems asmenims pagrįstumą ir teisėtumą, montažo būdu tyčia pagamino netikrus dokumentus:

- 2006 01 03 d. menamą ofšorinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ laišką UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo pastarajai bendrovei nurodyta pervesti tariamą skolą 6000 USD ir 33 241,52 Eur į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, šio laiško apatinėje dalyje priklijuodama lapelį su nukopijuotu įmonės „(duomenys neskelbtini)“ antspaudo spaudu bei nenustatyto asmens parašu, bei elektrografiniu būdu (kopijavimo aparatu arba lazeriniu spausdintuvu) pagamino minėto netikro dokumento kopiją;

- 2006 02 10 d. menamą ofšorinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ laišką UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo pastarajai bendrovei nurodyta pervesti tariamą skolą 2900 Eur į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, šio laiško apatinėje dalyje priklijuodama lapelį su nukopijuotu įmonės „(duomenys neskelbtini)“ antspaudo spaudu bei nenustatyto asmens parašu, bei elektrografiniu būdu (kopijavimo aparatu arba lazeriniu spausdintuvu) pagamino minėto netikro dokumento kopiją;

- 2006 04 05 d. menamą ofšorinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ laišką UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo pastarajai bendrovei nurodyta pervesti tariamą skolą 3000 Eur į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, šio laiško apatinėje dalyje priklijuodama lapelį su nukopijuotu įmonės „(duomenys neskelbtini)“ antspaudo spaudu bei nenustatyto asmens parašu, bei elektrografiniu būdu (kopijavimo aparatu arba lazeriniu spausdintuvu) pagamino minėto netikro dokumento kopiją;

- 2006 11 05 d. menamą ofšorinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ laišką UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo pastarajai bendrovei nurodyta pervesti tariamą skolą 2900 Eur į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, šio laiško apatinėje dalyje priklijuodama lapelį su nukopijuotu įmonės „(duomenys neskelbtini)“ antspaudo spaudu bei nenustatyto asmens parašu, bei elektrografiniu būdu (kopijavimo aparatu arba lazeriniu spausdintuvu) pagamino minėto netikro dokumento kopiją,

bei laikė šiuos žinomai netikrus dokumentus savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2008 02 07 d. 17.40 val. jos namuose atliktos kratos, kurios metu minėti netikri dokumentai buvo paimti. I. S. padaryto nusikaltimo kvalifikacija pagal BK 300 str. 1 d. yra teisinga.

Dėl kaltinamosios žinioje buvusio svetimo didelės vertės turto iššvaistymo (BK 184 str. 2 d.)

Kaltinamoji savo kaltę neigia ir šiame epizode, nurodydama, kad ji neišvaistė jos žinioje buvusio svetimo didelės vertės turto, o mokėjimai atlikti vykdant kreditoriaus „(duomenys neskelbtini)” nurodymus, teisėtai, realių ūkinių operacijų pagrindu, be to, kratos atlikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose ir kaltinamosios namuose metu ji jau nėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigų. Visi buhalteriniai dokumentai buvo perduoti naujajam direktoriui A. J., kuris 2008 m. perėmė vadovo pareigas, tuo pačiu ir visą buhalterinę apskaitą, kurią ir toliau vedė „(duomenys neskelbtini)“. Teismo nuomone, tokie kaltinamosios parodymai yra paneigti byloje esančiais duomenimis – jos kaltė įrodyta pilnai.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal BK 184 str. 2 d. atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. Turto iššvaistymas pagal BK 184 str. 2 d. – tai neteisėtas ir neatlygintinas kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio turto perdavimas, dovanojimas, suvartojimas arba kitoks perleidimas tretiesiems asmenims.

Pažymėtina, kad pagal bylos duomenis (AB „Ūkio bankas“, Nordea Bank Plc pateiktus ir paimtus dokumentus, specialisto išvadas, ekspertizės aktą, ekspertės, specialistės, liudytojos parodymus) UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko mokėjimus įmonėms „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“: įmonei „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 6 000 USD ir 23 539,52 Eur, įmonei „(duomenys neskelbtini)“ - 2 900 Eur, įmonei „(duomenys neskelbtini)“ - 3 000 Eur (b. l.32-33 1 t., b. l. 42, 46-47 3 t., b. l. 121 5 t.)

I. S. nuo 2006 01 01 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Ji užimamų pareigų pagrindu turėjo teisę pati atlikti bankines operacijas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje esančiomis lėšomis bei turėjo teisę savo pavaldinei buhalterei S. K. duoti nurodymus dėl minėtų veiksmų atlikimo. Aplinkybę, kad įmonėje bankinius pavedimus atlikdavo tik vyr. buhalterė arba direktorė, patvirtino ir liudytojos V. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkė, bei S. K., įmonės vyr. buhalterė. Be to, iš minėtų liudytojų parodymų matyti, kad vyr. buhalterė savarankiškai be vadovo ar įmonės savininko žinios pavedimų nedarydavo, I. S. duodavo nurodymus vyr. buhalterei atlikti techninį darbą, o įmonės akcininkas A. J. dėl visų bankinių pavedimų tarėsi su direktore. Pats A. J. neigė 2006 m. atlikęs mokėjimus pagal „(duomenys neskelbtini)“ 2006 01 03 d., 2006 02 10 d., 2006 04 05 d. laiškus, teigė, kad jis niekada nedarydavo mokėjimų. Pažymėtina ir tai, kad kaip matyti iš minėtų liudytojų parodymų analizės, bankiniai pavedimai buvo atliekami iš vieno kompiuterio, prie kurio turėjo galimybę prieiti direktorė I. S. Prisijungimo kodas buvo vienas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina pagrįsta išvada, kad būtent I. S. atliko pavedimus įmonėms „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos, t. y. ji pasinaudojo jai suteiktais įgaliojimais UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto atžvilgiu, kuris buvo jos žinioje BK 184 str. 2 d. prasme.

Kitas svarbus turto iššvaistymo požymis – atliktų veiksmų neteisėtumas – byloje taip pat įrodytas. Nors, kaltinamosios teigimu, mokėjimai buvo atlikti teisėtai, realių ūkinių operacijų pagrindu, tačiau tokie parodymai yra nepagrįsti ir deklaratyvūs, paneigti byloje esančiais duomenimis. Kai pats bendrovės vadovas panaudoja įmonės pinigus neaiškiems tikslams ir nesilaikydamas buhalterinės apskaitos taisyklių nepateikia išlaidas pagrindžiančių dokumentų, šis veiksmas vertintinas kaip patikėto ar žinioje esančio svetimo turto iššvaistymas. Iš 2009 04 21 d. specialisto išvados, kurią atlikusi specialistė savo išvadas patvirtino teisme, matyti, kad minėtos finansinės operacijos buvo atliktos pagal „(duomenys neskelbtini)“ 2006 01 03 d., 2006 02 10 d., 2006 04 05 d. laiškus, rastus pas I. S. namuose kratos metu, kurie, kaip nustatyta, buvo pagaminti montažo būdu. 2011 06 13 d. ekspertizės akte konstatuota, kad išskyrus minėtus „Wakeford (duomenys neskelbtini)“ laiškus, kitų įmonės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų su nurodymais dėl skolų apmokėjimo - nėra. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi patikrinimą, nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo pavedimuose buvo nurodomi du skirtingi mokėjimo pagrindai: „už prekes“ ir „pagal „(duomenys neskelbtini)“ laišką“. Atkreiptinas dėmesys, kad laiškuose esantys rekvizitai atitiko rekvizitus ir sumas gavėjų, užfiksuotų mokėjimo nurodymuose bei pas I. S. namuose rastame Išmokų registracijos žurnale. Kaip teismui parodė buvusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterė, kiekviena operacija, susijusi su įmonės turto, įsipareigojimo dydžio ar struktūros pasikeitimu, turi būti pagrįsta dokumentu, patvirtinančiu, dėl ko yra sumažėjęs įmonės turtas ar įsipareigojimas. Šiuo atveju I. S. padarytas išlaidas įmonėms „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ grindė tikrovės neatitinkančiais dokumentais, todėl tokios išlaidos laikytinos nepagrįstomis.

Nors skolos pervedimas ne konkrečiam juridiniam asmeniui, iš kurio gautos prekės, o trečiajam juridiniam asmeniui, su kuriuo nėra sudarytų jokių sutarčių, yra galimas ir tai laikoma normalia praktika, tačiau šiuo atveju reikia trišalio susitarimo arba bent jau raštiško laiško, kuris patvirtintų operacijos atlikimo pagrįstumą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tokių trišalių sutarčių, numatančių atsiskaitymo su trečiaisiais asmenimis galimybę, padengiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimus šiai kompanijai, su „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudariusi, o, kaip minėta, laiškai, neva pagrindžiantys mokėjimus, buvo pagaminti įmonės direktorės I. S. ir šiais dokumentais buvo siekiama pagrįsti neteisėtai atliktas finansines operacijas.

Svetimo turto iššvaistymas yra materialioji nusikalstamos veikos sudėtis, todėl būtina turtinės žalos atsiradimo sąlyga. Teismas atmeta kaip nepagrįstą kaltinamosios teiginį, kad ji įmonei „(duomenys neskelbtini)“ žalos nepadarė, ir konstatuoja, jog šis požymis kaltinamosios veikoje yra nustatytas ir įrodytas. Atsižvelgiant į tai, kad „(duomenys neskelbtini)“ laiškai, nurodantys pervesti įmonėms pinigus, buvo netikri - pagaminti montažo būdu, o kitų dokumentų, patvirtinančių atliktus mokėjimus, nėra, darytina išvada, kad su šia įmone nebuvo atsiskaityta pinigų suma, kuri buvo pervesta įmonėms „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ I. S. iniciatyva. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginės lėšos, esančios įmonės banko sąskaitoje, sumažėjo, o realus įsiskolinimas „(duomenys neskelbtini)“ nepakito. Ši aplinkybė įtakojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymą su kreditoriais – 2008 10 07 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi įmonei iškelta bankroto byla.

Konstatuotina ne tik tai, kad minėtus nepagrįstus mokėjimus atliko I. S., bet ir tai, kad nusikalstamus veiksmus ji padarė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad neteisėtai švaisto jos žinioje esantį turtą, tuo pažeisdama savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus, daro jam turtinę žalą, ir norėjo numatytų padarinių. Tyčinį veiksmų pobūdį įrodo I. S. veiksmai: ji pagamino netikrus „(duomenys neskelbtini)“ raštus (juos atspausdino, darė nežinomo asmens parašo bei antspaudo iškarpas, šių dokumentų kopijas, kuriose nesimato klastojimo požymių), laikė juos namuose, kartu buvo atsinešusi ir minėtų laiškų pagrindu atliktų mokėjimų nurodymus bei Išmokų registravimo žurnalą, kuriame buvo padaryti rankraštiniai įrašai. Šios aplinkybės atskleidžia tai, kad nusikalstama veika nebuvo spontaniška ar atsitiktinė. Atvirkščiai, ji buvo gerai apgalvota, jai buvo kryptingai ruošiamasi. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamoji buvo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkė, šios įmonės banko sąskaitos parašų kortelėje Nordea Bank Plc buvo patvirtintas ir I. S. parašas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, kad didžioji dalis nepagrįstų mokėjimų buvo atlikta būtent į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, darytina išvada, kad I. S., turėdama teisę disponuoti tos įmonės banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, tyčia atliko jai inkriminuotus veiksmus.

Kaltinamosios parodymai, jog kratos atlikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose ir kaltinamosios namuose metu ji jau nėjo direktorės pareigų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir visi buhalteriniai dokumentai buvo perduoti naujajam direktoriui A. J., kuris 2008 m. perėmė vadovo pareigas, tuo pačiu visą buhalterinę apskaitą, kurią ir toliau vedė „(duomenys neskelbtini)“, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Nustačius, kad aptartais I. S. veiksmais buvo iššvaistytas 117 775,06 Lt vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas, kuris pagal BK 190 str. viršija 250 MGL sumą, todėl atitinka didelės vertės turto požymį, padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 184 str. 2 d., o I. S. pripažintina kalta už tai, kad ji iššvaistė jos žinioje buvusį svetimą didelės vertės turtą, o būtent kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, kurios žinioje užimamų pareigų pagrindu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis turtas – įmonės banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB Vilniaus banke esančios lėšos, žinodama, kad jos pačios pagamintas dokumentas – 2006 01 03 d. ofšorinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“, valdomos A. J., laiškas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo pastarajai bendrovei nurodyta pervesti tariamą skolą 6000 USD ir 33 241,52 Eur į įmonės „(duomenys neskelbtini)“, priklausančios A. J., banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, yra netikras, tyčia laikotarpiu nuo 2006 01 17 d. iki 2006 12 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo nurodymais Nr. 1369, 1465, 1513, 1584, 1685, 1748, 1803, 1875, 1931, 2020, 2110, 2130, pasinaudodama elektroninės bankininkystės priemonėmis, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB Vilniaus banke, neteisėtai ir nepagrįstai pervedė 23 539,52 Eur (ekvivalentas – 81 211,34 Lt) ir 6000 USD (ekvivalentas – 16 192,20 Lt), bendrai – 97 403,54 Lt į įmonės „(duomenys neskelbtini)“, priklausančios A. J., banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje:

2006 01 17 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1369 – 700 Eur (2 416,96 Lt);

2006 02 22 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1465 – 1 100 Eur (3 798,08 Lt);

2006 03 10 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1513 – 1 800 Eur (6 215 Lt);

2006 04 11 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1584 – 1 300 Eur (4 488,64 Lt);

2006 05 22 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1685 – 1 100 Eur (3 798,08 Lt);

2006 06 09 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1748 – 1 078 Eur (3 722,12 Lt);

2006 07 10 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1803 – 1 100 Eur (3 798,08 Lt);

2006 08 02 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1875 – 960 Eur (3 314,69 Lt);

2006 08 29 d. mokėjimo pavedimu Nr. 1931 – 6 000 USD (16 192,20 Lt);

2006 09 12 d. mokėjimo pavedimu – 600 Eur (2 070 Lt);

2006 09 26 d. mokėjimo pavedimu Nr. 2020 – 700 Eur (2 416,96 Lt);

2006 11 07 d. mokėjimo pavedimu Nr. 2110 – 800 Eur (2 762,24 Lt);

2006 11 16 d. mokėjimo pavedimu Nr. 2130 – 10 861,52 Eur (37 502,66 Lt);

2006 12 11 d. mokėjimo pavedimu – 1 440 Eur (4 968 Lt) (b. l. 46-57 3 t., b. l. 121 5 t.)

Tęsdama nusikalstamą veiką ji, žinodama, kad jos pačios pagamintas dokumentas – 2006 02 10 d. ofšorinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“, valdomos A. J., laiškas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo pastarajai bendrovei nurodyta pervesti tariamą skolą 2900 Eur į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, yra netikras, tyčia 2006 02 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo nurodymu Nr. 313, pasinaudodama elektroninės bankininkystės priemonėmis, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB Vilniaus banke neteisėtai ir nepagrįstai pervedė 2900 Eur (ekvivalentas – 10 013,12 Lt) į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. 543100-481401297 banke Balkan Investment Bank. (b. l. 121 5 t.)

Tęsdama nusikalstamą veiką ji, žinodama, kad jos pačios pagamintas dokumentas – 2006 04 05 d. ofšorinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“, valdomos A. J., laiškas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo pastarajai bendrovei nurodyta pervesti tariamą skolą 3000 Eur į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, yra netikras, tyčia 2006 04 06 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo nurodymu Nr. 1569, pasinaudodama elektroninės bankininkystės priemonėmis, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB Vilniaus banke neteisėtai ir nepagrįstai pervedė 3000 Eur (ekvivalentas – 10 358,4 Lt) į įmonės „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Ūkio banke (b.l. 42 3 t. b.l. 121 5 t.)

Dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo (BK 222 str. 1 d.)

Kaltinamoji nesutinka su kaltinimu apgaulingai tvarkius teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą pagal BK 222 str. 1 d. Jos teigimu, ji neorganizavo apgaulingos apskaitos. Įmonėje buvo spausdinami registrai, kurie buvo reikalingi pateikti ataskaitas VMI ir Teritorinei muitinei. Kiekvienų metų finansinės metinės ataskaitos buvo patikrintos auditorių ir patvirtintos akcininkų. UAB „(duomenys neskelbtini)” 117 775,06 Lt sumą pervedė pagrįstai, remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)” įsiskolinimu įmonei „(duomenys neskelbtini)“, apskaitos registruose įrašyti banko įrašai ir kreditoriniai dengimai. Kaltinamoji atkreipia dėmesį, kad dingo UAB „(duomenys neskelbtini)” buhalterinė apskaita iš ją vedusios ir ją saugoti ar teisės aktų nustatyta tvarka perduoti tretiesiems asmenims turėjusios buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančios įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)”, dėl to tiesioginė atsakomybė turi tekti atsakingiems asmenims: UAB „(duomenys neskelbtini)” ir UAB „(duomenys neskelbtini)” bankroto administratorei.

BK 222 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Pagal BK 222 str. apgaulingas apskaitos tvarkymas reiškiasi šiais alternatyviais veikos požymiais: 1) apgaulingu teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymu; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimu; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimu; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimu. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių jos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas pažeidė ar jų nesilaikė apgaulingai tvarkydamas apskaitą.

BK 222 str. 1 d. numatyta veika šiuo konkrečiu atveju pasireiškė tuo, kad nebuvo spausdinami UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrai (mėnesiniai pirkėjų ir tiekėjų registrai), tuo pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str. 4 d. nuostatas, be to, pažeidžiant minėto įstatymo 6 str. 2 d., į apskaitos registrus buvo įrašyti neteisingi duomenys apie nepagrįstas išlaidas ir pateikti apskaitai reikalingi dokumentai apie šias ūkines finansines operacijas, kurios buvo atliktos pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus.

Iš 2009 04 21 d. Specialisto išvados „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ bei specialistės B. D. paaiškinimų matyti, kad nuo 2006 01 01 d. iki 2007 01 01 d. buvo atlikti mokėjimai iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pagal „(duomenys neskelbtini)“ laiškus. Ši išvada patvirtinta ir 2011 06 13 d. ekspertizės akte. „(duomenys neskelbtini)“ vardu įforminti raštai neatitinka tikrovės (suklastoti), todėl išlaidos, padarytos pagal tokius dokumentus, yra nepagrįstos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registruose įrašyti neteisingi duomenys apie ūkines finansines operacijas, iškreipiant tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę, įmonės įsipareigojimus bei duomenis apie turtą. Tokiu būdu iškilo pasekmės, numatytos BK, t. y. dėl minėtos priežasties tiriamuoju laikotarpiu nuo 2006 01 01 d. iki 2007 01 01 d. iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Aukščiau paminėtoje specialisto išvadoje nustatyta ir tai, kad duomenys, įrašyti į bendrovės skolų registrus apie bendrovės skolą įmonei „(duomenys neskelbtini)“, nesutampa su duomenimis, įrašytais bendrovės atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos registrą. Bendrovė 2006 09 30 d. įmonei „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolinga 763 801,15 Lt, pagal bendrovės skolų apskaitos registrą – 739 805,62 Lt, t. y. 23 995,53 Lt mažiau, nei įrašyta skola atsiskaitymų su kreditoriais registre. Nebuvo kitų apskaitos registrų, kuriuose matytųsi tas likutis.

Ši išvada konstatuota ir 2011 06 13 d. ekspertizės akte - kreditorinio įsiskolinimo skirtumas 2006 12 31 d. tarp registro „Skolos“ ir registro „Atsiskaitymai su kreditoriais (skolų likučiai litais)“ sudaro 23 995,55 Lt. Dėl ko susidarė šis skirtumas, ekspertas nustatyti neturėjo galimybės, kadangi nebuvo mėnesinių apskaitos registrų. Šie registrai nebuvo spausdinami, o tai nulėmė negalėjimą nustatyti, ar visos ūkinės operacijos atvaizduotos apskaitoje, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2005 – 2006 m. balansuose teisingai atvaizduotas turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydis ir struktūra.

2011 06 13 d. ekspertizę atlikusi ekspertė T. Z. patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrai tiekėjui ir pirkėjui nebuvo spausdinami, nors pagal įstatymą jie kiekvieną mėnesį turėjo būti spausdinami (Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str.). Tai patvirtina ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009 03 27 d. raštas (t. 3 b. l. 103). Rašant specialisto išvadą ekspertė neturėjo apskaitos apyvartos žiniaraščio, kad galėtų nustatyti skolos likučių pagrįstumą. Būtent tai neleido nustatyti įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimo, dydžio ir struktūros.

Svarbi ir ta aplinkybė, kad kaip parodė liudytojas A. U., keičiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ serverius ir programas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ registrai ir buhalteriniai dokumentai neišliko, o ši aplinkybė, teismo nuomone, dar kartą patvirtina, šių registrų spausdinimo būtinumą.

BK 222 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė. Pažymėtina, kad BK 222 str. 1 d. numatyti padariniai šioje byloje konstatuoti tiek specialisto išvadoje, tiek ekspertizės akte, tyrimų išvados patvirtintos juos atlikusių specialistų, ekspertų, todėl teismui nekyla abejonių dėl šio būtinojo požymio konstatavimo.

Atsakomybės už apgaulingą apskaitos tvarkymą subjektui būdingi specialieji požymiai, t. y. pagal BK 222 str. 1 d. atsako asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 str. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. 2006 01 01 d. – 2007 01 01 d. laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigas ėjo I. S. Ji buvo atsakinga už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą. Nors buhalterinę apskaitą įmonėje pagal sutartį tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri formaliai ir turėtų būti atsakinga dėl buhalterinės apskaitos pažeidimų, o ne įmonės vadovas, kuris atsakingas tik už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą įmonėje, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdorodavo/sutvarkydavo tik tuos dokumentus, kuriuos pateikdavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tą patvirtina apklausti asmenys, tvarkę buhalterinę apskaitą (A. U., B. A.). Byloje nenustatyta jokių buhalterinę apskaitą tvarkiusios bendrovės tyčinių neteisėtų veiksmų. Anksčiau apskaitą/buhalteriją tvarkiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterė S. K. taip pat nieko nežinojo apie pagal suklastotus dokumentus daromus pavedimus, išmokų registravimo žurnale rankraštinių įrašų ji nedarė, todėl darytina išvada, kad ji, kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesuvokė daromos nusikalstamos veikos. Atkreiptinas dėmesys, kad asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn esant tarpinio vykdymo situacijai (nusikaltimo padarymas panaudojant kitus nekaltus asmenis).

Byloje esančių duomenų analizė leidžia konstatuoti ir I. S. tyčią darant šią nusikalstamą veiką: kaip nustatyta byloje, ji pagamino netikrus dokumentus, jais remiantis atliko nepagrįstus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavedimus, darė rankraštinius įrašus išmokų registravimo žurnale, todėl turėjo tyčia organizuoti apgaulingą įmonės apskaitą.

Taigi byloje esančių duomenų pakanka I. S. kaltės padarius BK 222 str. 1 d. numatytą nusikaltimą įrodymui, kad ji apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent ji nuo 2001 09 01 d. būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. būdama atsakinga už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą per asmenis, nežinojusius apie daromą nusikaltimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterę S. K. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusius asmenis: pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str. 4 d., nustatančią, kad apskaitos duomenis kompiuterio laikmenose galima saugoti tik tuo atveju, kai yra atspausdinti apskaitos registrai bei kad pasibaigus finansiniams metams, apskaitos registrai susiuvami (įrišami), jų lapai sunumeruojami, paskutiniame lape nurodomas lapų skaičius, tyčia neužtikrino šių reikalavimų vykdymo, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrai (mėnesiniai pirkėjų ir tiekėjų registrai) nebuvo spausdinami, todėl nėra galimybės nustatyti, ar visos ūkinės operacijos atvaizduotos apskaitoje ir nustatyti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2005 - 2006 metų balansuose teisingai atvaizduotas turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydis ir struktūra; taip pat ji, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 p. reikalavimą, nurodantį, kad į apskaitą būtų įtrauktos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, padariusi nepagrįstas išlaidas - per laikotarpį nuo 2006 01 01 d. iki 2007 01 01 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos tretiesiems asmenims pervedusi 117 775,06 Lt pagal tikrovės neatitinkančius įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2006 01 03 d., 2006 02 10 d., 2006 04 05 d. dokumentus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei S. K. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiems asmenims, nežinojusiems apie daromą nusikalstamą veiką, nurodė į apskaitos registrus įrašyti neteisingus duomenis ir pateikė apskaitai reikalingus dokumentus apie šias ūkines finansines operacijas, o minėtiems asmenims šiuos duomenis įtraukus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2006 01 01 d. – 2007 01 01 d. laikotarpio buhalterinės apskaitos registrus, buvo iškreipta tikroji UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinė, komercinė, finansinė būklė, įmonės įsipareigojimai bei duomenys apie turtą, dėl ko laikotarpiu nuo 2006 01 01 d. iki 2007 01 01 d. iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Bausmės skyrimas

I. S. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji I. S. neteista (t. 5 b. l. 10), per pastaruosius metus administracinėmis nuobaudomis nebausta (t. 5 b. l. 11–13), į narkologinę įskaitą neįtraukta, psichiatrinėse gydymo įstaigose negydyta (t. 5 b. l. 24-25).

Skirdamas bausmę kaltinamajai teismas atsižvelgia į tai, jog ji padarė nesunkų, apysunkį ir sunkų nusikaltimus (BK 11 str.), anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta. Pažymėtina, kad BK 184 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai skiriant sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, atsižvelgiant, jog ji anksčiau neteista, bausmės jos dydis parinktinas mažesnis nei sankcijoje numatytas vidurkis. Kitų nusikaltimų - BK 222 str. 1 d. ir BK 300 str. 1 d. - sankcijose yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys, todėl atsižvelgiant į tai, kad I. S. kriminalinės patirties neturi, jai už šių nusikaltimų padarymą skirtina bausmės rūšis – bauda, jos dydį parenkant neviršijantį BK 47 str. 3 d. numatytų vidurkių.

Paskirtos bausmės subendrintinos BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 2 p. numatytais apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais.

Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas (BK 75 str.) negalimas, nes padarytas sunkus nusikaltimas, BK 62 str. taikymui pagrindų – nėra.

I. S. paskirta kardomoji priemonė – 5000 Lt užstatas, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas I.S. (5 t. b. l. 112).

Civilinis ieškinys

BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorės D. K. prašymu BUAB „Naujoji (duomenys neskelbtini)“ pripažinta civiliniu ieškovu (t. 2 b. l. 21), jos atstovei D. K. leista dalyvauti procese (t. 2 b. l. 22 – 23). Civilinio ieškovo atstovė teisme palaikė pareikštą civilinį ieškinį atsakovei I. S. (t. 6 b. l. 176), kuriuo prašė priteisti iš I. S. naudai 117 775,06 Lt BUAB „(duomenys neskelbtini)“.

Byloje pripažinus, kad I. S. nuo 2006 01 01 d. iki 2007 01 01 d. pagal suklastotus dokumentus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos pervedė 117 775,06 Lt tretiesiems asmenims, pareikštas civilinis ieškinys 117 775,06 Lt sumai tenkintinas pilnai, o minėta suma priteistina iš I. S. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai (8 dėžės) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui.

Išnagrinėjęs bylą bei vadovaudamasis BPK 297 - 305, 307 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

I. S. pripažinti kalta pagal BK 184 str. 2 d. ir jai paskirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę;

pripažinti kalta pagal BK 300 str. 1 d. ir jai paskirti 100 MGL (13 000 Lt) dydžio baudą;

pripažinti kalta pagal BK 222 str. 1 d. ir jai paskirti 120 MGL (15 600 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 metų laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose, ir 120 MGL (15 600 Lt) dydžio baudą.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo pradėjimo vykdyti nuosprendį dienos.

Išaiškinti I. S., kad baudą privaloma per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, įmokos kodas – 6801. Sumokėjimą patvirtinantį banko kvito originalą pateikti Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų raštinei.

I. S. paskirtą kardomąją priemonę – užstatą (5000 Lt), įmokėtą 2010 10 25 d. į Vilniaus m. 1 apylinkės teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT82 7044 0600 0029 4860, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjus, o nuosprendžiui įsiteisėjus jį grąžinti I. S. ir vykdyti nuosprendį.

Civilinio ieškovo atstovės civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš I. S. 117 775,06 Lt BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui grąžinti teismui pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Daiva Kazlauskienė