Vilniaus apygardos teismo nutarimas

2019-12-23 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-569-365/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-12-23
Bylos Nr.
AN2-569-365/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-04253-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Gintaras Dzedulionis
Pažeidėjas
R. L., Lietuvos kelių
Byla Nr. AN2-569-365/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-04253-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 16.9.8.1., 16.9.11.,21.11.10.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. L. (toliau – ir apeliantas) ir Lietuvos kelių policjos Tarnybos (toliau – ir Tarnyba) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nutarimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

1. R. L. nubaustas už tai, kad 2019 m. rugsėjo 28 d., apie 22.49 val., Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kai jam teisė vairuoti yra atimta, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1.26 promilių girtumas, pakartotinai vairavo automobilį būdamas neblaiviu. Tokiais savo veiksmais R. L. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 4 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 22 d. nutarimu R. L. pripažintam kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, skirta 1400 (vieno tūkstančio keturių šimtų) eurų dydžio bauda su transporto priemonės automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu. Jam pripažintam kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, skirta 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų dydžio bauda su transporto priemonės automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, R. L. skirta galutinė nuobauda – 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų dydžio bauda su transporto priemonės – automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai

3. Apeliaciniu skundu R. L. prašo 1) panaikinti 2019-10-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo dalį, kuria R. L. veika kvalifikuota pagal ANK 427 str. 1 d. ir šioje dalyje administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 2) panaikinti minėto nutarimo dalį, kuria taikytas automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Likusią nutarimo dalį prašo palikti nepakeistą. Skundas grindžiamas tuo, kad:

3.1. Apeliantui nebuvo žinoma apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pirmosios instancijos teisme, dėl ko jis nedalyvavo teismo posdyje bei nedavė su byla susijusių paaiškinimų pirmosios instancijos teisme. Prašo įvertinti teikiamus duomenis – charakteristiką iš darbdavio UAB “ (duomenys neskelbtini) ”.

3.2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo apelianto veiksmus, kadangi ANK 424 str. 4 d. numatyta padaryta veika, apima veiką, numatytą ANK 427 str. 1 d. Tvirtinama, jog skundžiamame nutarime nurodytos veikos atitinka ANK 424 str. 4 d. numatyto administracinio nusižengimo sudėtį – transporto priemonės vairavimą neturint teisės jos vairuoti, kai tai daro neblaivus asmuo. Padarytos veikos kvalifikavimas ir pagal ANK 427 str. 1 d. yra perteklinis, o aplinkybė, kad apeliantas pakartotinai vairavo transporto priemonę neblaivus ir neturėdamas tokios teisės, gali būti laikoma sunkinančia, tačiau neturinčia naujo administracinio nusižengimo požymių. Byloje nebuvo nagrinėjamas klausimas ar apeliantui būnant kartą baustam už vairavimą esant neblaiviam, nuobaudos galiojimas pasibaigęs, ar ne, todėl mano, jog dėl šios priežasties nėra teisinio pagrindo kvalifikuoti ANK 427 str. 1 d. kaip atskirą veiką. Netaikius ANK 427 str. 1 d. numatytos kvalifikacijos netenka prasmės ir ANK 427 str. 3 d. numatytos poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo taikymas. Todėl apeliantas prašo panaikinti nutarimą dalyje dėl veikos kvalifikavimo pagal ANK 427 str. 1 d. ir kartu panaikinti nutarimo dalį, kuria teismas konfiskavo apeliantui nuosavybės teise priklausantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi teismas net nemotyvavo būtinybės skirti automobilio konfiskavimą.

3.3. Pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad konfiskuojamas automobilis priklauso apeliantui, nors pagal ANK 29 str. 1 d., konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 str. 4 d. numatytus atvejus. Pažymima, jog pažeidimas buvo padarytas 2019-09-28, tačiau dar 2019-09-25 apeliantas jam priklausantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pardavęs N. B. pagal pridedamą pirkimo - pardavimo sutartį. Nors nuosavybės teisė iš apelianto jau buvo perėjusi naujam automobilio savininkui, pastarasis iki pažeidimo padarymo nebuvo atsiskaitęs su apeliantu, dėl ko apeliantas iki galutinio apmokėjimo už automobilį dar juo naudojosi, nors nei faktiškai, nei teisiškai nebebuvo jo savininkas. Pagal ANK 29 str. ne pažeidėjui priklausantis turtas (taip pat ir transporto priemonė) gali būti konfiskuojamas tik nustačius papildomas sąlygas, ribojančias turto savininkui (ne pažeidėjui) priklausančio turto konfiskavimą. Anot apelianto, šiuo atveju yra reikšmingas ANK 29 str. 4 d. 1 p. – ar perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso transporto priemonė žinojo, kad ji bus naudojama administraciniam nusižengimui daryti, nes nutarimu konfiskuotas automobilis priklauso ir nusižengimo padarymo metu priklaus ne apeliantui, o kitam asmeniui - N. B.. Kadangi, anot apelianto, byloje nėra duomenų, kad minėtas asmuo, kuriam priklausė automobilis, perleisdamas jį, žinojo, kad šis turtsa bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, daroma išvada, kad šiuo atveju nėra būtinos sąlygos transport priemonės knfiskavimui.

4. Lietuvos kelių policjos Tarnybos viršininkas V. G. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-22 nutarimą ir taikant ANK 424 straipsnio bei 427 straipsnio nuostatas R. L. paskirti administracinę nuobaudą kartu su transporto priemonės konfiskavimu ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Pasak Tarnybos, LAT

praktikoje formuojama pozicija, kad specialiosios teisės atėmimas kaip administracinio poveikio

priemonė gali būti skiriamas ir asmenims, kuriems pažeidimo metu tokia specialioji teisė nebuvo

suteikta. Toks LAT sprendimas pagrindžiamas aiškinimu, jog ANK 28 straipsnio 3 dalyje

apibrėžiamas administracinio poveikio priemonės turinys, nustatantis, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Taigi iš šios normos turinio darytina išvada, kad specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas asmeniui, kuris tokią teisę yra įgijęs (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis) arba asmeniui, neįgijusiam tokios teisės (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali jos įgyti) (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2K-12-719/2018). Pažymima, kad tos pačios pozicijos LAT laikėsi ir byloje, kurioje asmuo buvo pripažintas kaltu pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-27-697/2018). Be to, atkreipiamas dėmesys, jog LAT pažymėjo, kad, remiantis sisteminiu ANK ir SEAKĮ nuostatų aiškinimu, šio

įstatymo 22 straipsnio nuostatos nesieja galimybės taikyti specialiosios teisės (šiuo atveju - teisės

vairuoti transporto priemones) atėmimą tik su asmeniu, kuriam tokia teisė buvo suteikta. Taigi teisės vairuoti transporto priemones atėmimas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais ne tik gali, bet ir turėtų būti skiriamas ir asmenims, kuriems tokia teisė nebuvo suteikta. Priešingu atveju pastarieji, nepaisant to, kad neturėdami specialių žinių bei įgūdžių gali kelti didesnį pavojų, padarę analogiškus administracinius nusižengimus, ypač tuos, už kuriuos numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ilgesniam nei vienerių metų terminui, galėtų sulaukti švelnesnių teisinių pasekmių nei tie, kuriems tokia teisė buvo suteikta (LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2K-12-719/2018). Tarnyba, atsižvelgdama į formuojamą teismų praktiką mano, jog nepaisant to, jog R. L. teisė vairuoti jau yra atimta, vadovaujantis ANK 427 straipsnio 2 dalimi už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą R. L. vis tiek privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Tarnyba mano, jog realiai patirdamas nepatogumus dėl paskirtų nuobaudų, R. L. ateityje nedarys pažeidimų, kas yra administracinės nuobaudos tikslu.

Atsiliepimas

5. Lietuvos kelių policjos Tarnybos viršininkas V. G. atsiliepimu į apelianto R. L. apeliacinį skundą siūlo R. L. skundo netenkinti. Tarnyba nurodo, kad vadovaujantis VĮ „Regitra“ informacija apie kelių transporto priemones, matyti, kad iki šiol automobilis BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vis dar priklauso R. L.. Atsižvelgiant į tai, galima daryti prielaidą, kad transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, kuri turėjo būti pateikta VĮ „Regitra“, galėjo būti sudaryta po nusižengimo padarymo dienos, siekiant išvengti transporto priemonės konfiskavimo. Vadovaujantis Administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, matyti, kad R. L. 2018 m. gruodžio 20 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 0,81 prom. neblaivumas). Tarnybos pareigūnas, atsižvelgdamas į tai, kad R. L. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarė 2018 m. gruodžio 20 d., vadovaudamasis ANK 427 straipsnio 1 dalimi, teisingai kvalifikavo R. L. 2019 m. rugsėjo 28 d. padarytą administracinį nusižengimą – pakartotinis transporto priemonės vairavimas, kai tai daro neblaivus (daugiau negu 0,4 prom., bet ne daugiau negu 1,5 prom.), kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo. R. L. paskirtą baudą sumokėjo 2019 m. vasario 14 d., administracinio poveikio priemonė vykdoma iki 2020 m. sausio 26 d. Taip pat R. L. 2015 m. sausio 25 d. ir 2015 m. spalio 31d. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Atsižvelgiant į tai, daro išvadą, kad R. L. yra linkęs daryti šiurkščius administracinius nusižengimus, o ankščiau taikytos administracinio poveikio priemonės įtakos jo tolimesniam elgesiui neturėjo, išvadų iš ankstesnių nubaudimų asmuo nepadarė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes Tarnyba mano, jog tik principingai bei teisingai taikant administracines nuobaudas, bus užtikrintas nepriekaištingas teisės aktų laikymasis ir visuomenės saugumas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Lietuvos kelių policjos Tarnybos apeliacinis skundas tenkinamas, R. L. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliantas R. L. neginčija kaltės, faktinių aplinkybių ir veikos kvalifikavimo pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, tačiau nesutinka su apylinkės teismo sprendimu R. L. padarytą administracinį nusižengimą kvalifikuojant pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį. R. L. mano, kad toks veikos kvalifikavimas nėra teisingas, jo veiksmai atitinka ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį, o veikos kvalifikavimas ir pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį yra perteklinis. Kartu apeliantas nesutinka ir su transporto priemonės konfiskavimu, nurodydamas, kad nusižengimo padarymo metu jis vairavo kitam asmeniui priklausantį automobilį. Tarnyba apeliaciniu skundu prašo R. L. taikyti specialios teisės – teisės vairuoti atėmimą, nes nepaisant to, kad R. L. teisė vairuoti jau yra atimta, vadovaujantis ANK 427 straipsnio 2 dalimi už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą R. L. privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalį kvalifikavimo

7. Apygardos teismas, įvertinęs byloje esantį administracinio nusižengimo protokolą, R. L. bei Tarnybos pateiktus apeliacinius skundus, Tarnybos atsiliepimo argumentus bei pateiktus duomenis, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, daro išvadą, kad teismas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. L. administracinį nusižengimą pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį kvalifikavo tinkamai.

8. Pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, už šį administracinį nusižengimą yra baudžiama, kai transporto priemonę vairuoja neblaivus asmuo (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, arba vengęs apsvaigimo patikrinimo, arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojęs iki patikrinimo vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už šioje dalyje, šio kodekso 420 straipsnio 3, 4 dalyse, 422 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, arba kuris turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę. Šis administracinis nusižengimas, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų bei transporto priemonės konfiskavimą.

9. Byloje surinkti ir apygardos teismui Tarnybos pateikti duomenys, t.y. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, liudija, kad R. L. 2018 m. gruodžio 20 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 0,81 prom. neblaivumas) ir už šį pažeidimą (ANK 422 str. 5 d.) jam 2019-01-15 nutarimu paskirta 350 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 13 mėnesių. ANK 40 straipsnyje nustatyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje nurodytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje nustatytas terminas skaičiuojamas iš naujo. Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, R. L. naujo pažeidimo padarymo dieną nors ir buvo sumokėjęs jam paskirtą baudą (bauda sumokėta 2019 m. vasario 14 d.), tačiau specialioji teisė vairuoti transporto priemones jam nėra sugrąžinta (už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ši poveikio priemonė vykdoma iki 2020 m. sausio 26 d.). Esant šioms aplinkybėms, R. L. veika laikytina padaryta pakartotinai, nes jo ankstesnė veika, kaip minėta, atitinka ANK 422 straipsnio 5 dalį, todėl teisingai kvalifikuota pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į šiame punkte nurodytas aplinkybes, R. L. teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai dėl netinkamai kvalifikuotų veiksmų pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį yra nepagrįsti ir todėl atmestini.

10. Apelianto teiginiai, jog šiuo atveju veikos kvalifikavimas ne tik pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, bet ir pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį yra perteklinis, o aplinkybė, kad jis pakartotinai vairavo transporto priemonę neblaivus ir neturėdamas tokios teisės gali būti laikoma sunkinančia jo atsakomybę, taip pat yra nepagrįsti, todėl atmestini. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad R. L. nubaustas už viena veika padarytus du nusižengimus, nurodytus skirtinguose ANK straipsniuose (idealioji sutaptis): vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, ir pakartotinai vairavo transporto priemonę neblaivus, kai buvo baustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Todėl jam pagrįstai administracinė nuobauda buvo paskirta už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai. Tokia praktika suformuota ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo (2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-60-693/2018). Pažymėtina, kad R. L. atsakomybėn patrauktas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, t. y. už tai, kad jis pakartotinai vairavo transporto priemonę neblaivus, todėl tai, kad jis anksčiau buvo baustas už analogišką nusižengimą, atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažįstama, nes jį apima padaryto nusižengimo sudėtį.

Dėl administracinio poveikio priemonių skyrimo

11. Pagal ANK 424 straipsnio 4 dalies sankciją, vairuotojams už šio pažeidimo padarymą skiriama bauda nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų, taip pat už šį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

12. Pagal ANK 427 straipsnio 1 dalies sankciją, vairuotojams, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, skirtina bauda nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų, o už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų ir transporto priemonės konfiskavimą.

13. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė. Ne pažeidėjui priklausantis turtas (taip pat ir transporto priemonė) gali būti konfiskuojama tik nustačius ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytas papildomas sąlygas, ribojančias turto savininkui (ne pažeidėjui) priklausančio turto konfiskavimą.

14. R. L., nesutikdamas su transporto priemonės konfiskavimu, apeliaciniame skunde iškėlė versiją, kad nusižengimo padarymo metu jis vairavo kitam asmeniui, t.y. R. B. priklausantį automobilį, kuris pastarajam buvo parduotas iki pažeidimo padarymo, t.y. 2019-09-25. Tačiau byloje surinkti ir Tarnybos pateikti duomenys tokių apeliantų argumentų nepatvirtina, todėl tokia apelianto pozicija vertintina kaip siekis išvengti turto konfiskavimo. Pažymėtina, jog pateikta VĮ „Regitra“ informacija apie kelių transporto priemones liudija, kad automobilis BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tiek pirmosios instancijos sprendimo priėmimo metu, tiek šio skundo nagrinėjimo metu vis dar priklauso pačiam R. L.. Be to, ir paties R. L. pozicija šiuo klausimu, net ir apeliaciniame skunde, nėra nuosekli. Viena vertus, apeliantas tvirtindamas, jog automobilis jam nepriklauso, jis gi apeliaciniu skundu prašo panaikinti nutarimo dalį, kuria teismas konfiskavo būtent apeliantui nuosavybės teise priklausantį automobilį. Be to, apeliantas nurodydamas automobilio vairavimo aplinkybes, tvirtina, kad jis 2019-09-28 vairavo automobilį BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes automobilio pirkėjas R. B. iki pažeidimo padarymo nebuvo atsiskaitęs su apeliantu už minėtą automobilį, dėl ko R. L. pažeidimo padarymo metu automobiliu vis dar naudojosi. Tokios skunde nurodomos aplinkybės patvirtina, jog automobilis pažeidimo padarymo metu vis tik nuosavybės teise faktiškai priklausė pačiam pažeidėjui ir buvo jo nuosavybė. Taigi VĮ „Regitra“ informacija bei apelianto prieštaringai nurodomos aplinkybės suponuoja išvadą, kad transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, kuri turėjo būti registravimui pateikta VĮ „Regitra“, galėjo būti sudaryta po nusižengimo padarymo dienos, siekiant išvengti transporto priemonės konfiskavimo. Tokios išvados nepaneigia ir skundo argumentai dėl R. L. nedalyvavimo posėdyje, nes bylos duomenys liudija, kad R. L. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką, priešingai nei tvirtinama skunde, jam buvo pranešta tinkamai, administracinio nusižengimo protokolas su nustatyta posėdžio data jam buvo įteiktas pasirašytinai (b.l. 3,4), duomenų apie svarbias neatvykimo priežastis arba prašymų bei papildymų teisme nebuvo gauta. Kadangi administracinio nusižengimo byloje pakanka duomenų išsamiai ir teisingai išnagrinėti bylą, administracinio nusižengimo byla, nepažeidžiant ANK nuostatų, pagrįstai buvo išnagrinėtina iš esmės R. L. nedalyvaujant (ANK 630 straipsnio 2 dalis). Taigi, remdamasis tuo, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas padarė teisingą, įstatymu pagrįstą išvadą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo.

15. Tačiau skundžiamu nutarimu apylinkės teismas tinkamai išnagrinėjęs reikšmingas aplinkybes ir padaręs teisingą, įstatymu pagrįstą išvadą, kad R. L. veiksmai, be kita ko, atitinka ir ANK 427 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtį, nevertino ir nepasisakė dėl ANK 427 straipsnio 1 dalyje nustatyto imperatyvaus reikalavimo dėl baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, skyrimo. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutarimas keistinas.

16. Kaip minėta, iš byloje nustatytų aplinkybių bei Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, matyti, kad R. L. 2018 m. gruodžio 20 d. vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 0,81 prom. neblaivumas), jam už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą kartu su bauda skirta ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, kuri vykdoma iki 2020 m. sausio 26 d. Taigi tiek 2019 m. rugsėjo 28 d. pažeidimo padarymo metu, tiek skundo nagrinėjimo metu R. L. neturėjo ir neturi teisės vairuoti transporto priemonės. Tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad negalima teismo sprendimu atimti specialiąją teisę vairuoti transporto priemones, kai asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemonių. Teismų praktikoje suformuota nuostata, jog specialiosios teisės atėmimas kaip administracinio poveikio priemonė gali būti skiriamas ir asmenims, kuriems pažeidimo metu tokia specialioji teisė nebuvo suteikta. Toks sprendimas pagrindžiamas aiškinimu, jog ANK 28 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamas administracinio poveikio priemonės turinys, nustatantis, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Taigi iš šios normos turinio išplaukia, kad specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas: 1) asmeniui, kuris tokią teisę yra įgijęs (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis), 2) asmeniui, neįgijusiam tokios teisės (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali jos įgyti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2K-12-719/2018, 2AT-27-697/2018, 2AT-60-693/2018). Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog apeliantas R. L. ankščiau taip pat ne kartą buvo baustas už automobilio vairavimą esant neblaiviam (2015 m. sausio 25 d. ir 2015 m. spalio 31 d.), darytina išvada, kad R. L. yra linkęs daryti šiurkščius administracinius nusižengimus, ankščiau taikytos administracinio poveikio priemonės įtakos jo tolimesniam elgesiui neturėjo, išvadų iš ankstesnių nubaudimų asmuo nepadarė. Apelianto apygardos teismui pateikta darbdavio charakteristika, R. L. apibūdina tik kaip darbštų ir atsakingą darbuotoją (b.l. 24), tačiau nepaneigia jo sistemingo įstatymų nepaisymo, nenoro laikytis visuomenėje įtvirtintų normų ir nelemia pagrindo netaikyti administracinio poveikio priemones. Taigi, nepaisant to, kad R. L. teisė vairuoti transporto priemones jau yra atimta, vadovaujantis ANK 427 straipsnio 2 dalimi už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą R. L. privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nenustatyta R. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis (ne kartą baustas už KET pažeidimus, taip pat ir už analogiškų nusižengimų padarymą) jam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones, terminas nustatytas artimas ANK 427 straipsnio 2 dalyje nustatytam vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 2 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą R. L. administracinio nusižengimo byloje.

Panaikinti nutarimo dalį, kuria R. L. skirta nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalį bei nutarimo dalį dėl administracinių nuobaudų subendrinimo.

R. L., pripažintam kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalyje, ir kuriam skirta administracinė nuobauda – 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų dydžio bauda su transporto priemonės automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu, skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, subendrinti paskirtas nuobaudas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalį, 427 straipsnio 1 dalį ir R. L. skirti galutinę nuobaudą – 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų dydžio baudą su transporto priemonės automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjas Gintaras Dzedulionis