- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-10
- Bylos Nr.
- 2-1982-640/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01495-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- BUAB „Pijo pica“
- Atsakovas
- UAB „Swedbank lizingas“, J. P., N. Ž.
- Kategorijos
- 21.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Pijo pica“ ieškinį atsakovams UAB „Swedbank lizingas“, J. P., N. Ž. įmonei „Punia“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas teismui pateiktu ieškiniu (b.l. 1-12, 1 tomas) prašė pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2008-02-11 pirkimo-pardavimo sutartį Nr.LT069022-5/PPS, pripažinti neturinčia juridinės galios 2008-02-19 PVM sąskaitą-faktūrą serija TSA Nr.0344460, pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento: 2008-02-11 Lizingo sutartį Nr.LT069022 dėl kompiuterinės techninės įrangos su programine įranga R-KEEPER; 2008-02-11 Lizingo sutartį Nr.LT069023 dėl kavinės baldų; 2008-02-11 Lizingo sutartį Nr.LT069024 dėl virtuvinės įrangos; 2008-02-11 Lizingo sutartį Nr.LT069025 dėl muzikinės įrangos kavinei. Pripažinti neturinčiais juridinės galios 2008-02-19 turto priėmimo-perdavimo aktus, sudarytus dėl perduodamo/priimamo turto prie ginčijamų Lizingo sutarčių. Pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2011-10-05 sutartį Nr.LT065091-LT069022-LT069023-LT069024-LT0690252. Pripažinus sandorius negaliojančiais taikyti sandorių pripažinimo negaliojančiais pasekmes – priteisti iš atsakovo UAB ‚Swedbank lizingas“ ieškovo naudai 22 600,67 Lt bei visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodo, kad 2012-07-25 Kauno apygardos teismas iškėlė ieškovui bankroto bylą. Bankroto byloje atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ kreipėsi į administratorių dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo 83893,46 Lt sumai. Administratorius su reikalavimu nesutiko ir nurodė, jog neturi visų reikiamų įmonės dokumentų. Atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ patikslintu reikalavimu prašė patvirtinti jo reikalavimą 756216,33 Lt sumai ir Kauno apygardos teismui nagrinėjant klausimą dėl reikalavimo tvirtinimo 2013-02-05 atsakovas pateikė dokumentus, kuriais grindė savo reikalavimą. Tik gavęs šiuos dokumentus bankroto administratorius turėjo galimybę įvertinti įmonės sandorius ir pareikšti ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Administratorius nurodo, jog ginčija ieškiniu nurodytus sandorius, nes nustatė, jog ginčijamų lizingo sutarčių bei turto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu, t.y. 2008-02-11, ieškovas nedisponavo turtui ir neturėjo pilna apimtimi nuosavybės teisių į turtą, kurį įsipareigojo parduoti ir gavo turto kainą 277064,96 Lt. Administratorius nustatė, jog dalį tariamai parduoto ir perduoto pirkėjui UAB „Swedbank lizingas“ turto, kurį ir atgal ieškovas gavo naudojimui pagal lizingo sutartis – įsigijo vėliau, nei buvo sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ 2008-02-11 pirkimo-pardavimo sutartis bei ginčijamos lizingo sutartys. Ieškovas turtą įsigijo 2008-02-25 pagal PVM sąskaitas-faktūras už 85 432 Lt ir 2478 Lt iš UAB „Lauksva“; 2008-02-26 pagal PVM sąskaitą-faktūrą už 43717,82 Lt iš UAB „Combo muzikos servisas“ muzikinę įrangą kavinei; 2008-02-28 pagal sąskaitą-faktūrą už 29283,84 Lt iš UAB „UCS Baltic“ kompiuterinę įrangą. Todėl realiai disponuoti šiuo turtu ieškovas negalėjo sudarydamas ginčijamus sandorius 2008-02-11. Tokiu būdu 20087-02-19 išrašyta PVM sąskaita-faktūra nepatvirtina fakto, kad įvyko ūkinė operacija, kadangi turto pardavėjas išrašytoje sąskaitoje nurodytu turtu nedisponavo, todėl 2008-02-19 PVM sąskaita-faktūra Nr. TSA 0344460 pripažintina niekine ir neturinčia juridinės galios. Tuo pačiu pagrindu pripažintini neturinčiais juridinės galios ir prie 2008-02-11 lizingo sutarčių pasirašyti turto perdavimo aktai. Nurodo, jog atsakovas sudarydamas ginčijamus sandorius veikė neatsakingai, patvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl toks jo elgesys laikytinas nesąžiningu. Ginčijami sandoriai atitinka požymius, numatytus įstatymo, kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.80 str., 1.81 str.). Ieškovas nurodo, jog 2011-10-05 ginčijama sutartimi buvo pabloginta įmonės finansinė padėtis ir sandoris buvo realiai ekonomiškai nenaudingas, kadangi prieštaravo juridinio asmens veiklos tikslams – vykdyti ūkinę veiklą ir siekti pelno. Nurodo, jog įmonė jau nuo 2009 metų antros pusės nevykdė savo įsipareigojimų kreditoriams, o nuo 2010-03-22 atleido visus darbuotojus ir sustabdė veiklą, kas leidžia daryti išvadą, jog įmonė buvo nemoki. Taip pat 2011-10-05 ginčijama sutartis turi būti pripažintina negaliojančia ir tuo pagrindu, jog ieškovas ginčija 2008-02-11 pirkimo-pardavimo sutartis ir 2008-02-11 lizingo sutartis. Nurodo, jog sudarant ginčijamus sandorius buvo pažeisti ir juridinio asmens veiklos principai, imperatyvios įstatymo normos (CK 1.80 str., 1.82 str.). Nurodo, jog šalių elgesys vertintinas kaip nesąžiningas, nes sandoriai buvo sudaryti dėl turto, kuriuo ieškovas realiai nedisponavo, o atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ jau pranešimu vienašališkai nutraukęs sutartį, sudarė naują sutartį dėl skolininko įsipareigojimų vykdymo tvarkos, elgėsi irgi nesąžiningai. Ieškovas prašo taikyti restituciją ir nurodo, jog ieškovas ginčijamos 2008-02-11 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu gavo 191174,72 Lt, o atsakovas UAB ‚Swedbank lizingas“ pagal ginčijamus sandorius gavo 213775,49 Lt. Todėl pripažinus sandorius negaliojančiais ir taikius restituciją, pripažintina, jog atsakovas neteisėtai gavo 22600,67 Lt, kurie priteistini ieškovo naudai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai nurodė, jog palaiko ieškinio reikalavimus, nurodo, jog senaties termino pareikšti ieškinį nepraleido, nes terminas skaičiuotinas nuo 2013-02-05, todėl 6 mėnesių termino ieškovas nepraleido.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareikštą ieškinį atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ prašo ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 107-116, 1 tomas). Nurodo, kad ieškovas ir atsakovas sudarė 2008-02-11 keturias lizingo sutartis, kuriomis buvo susitarta dėl kompiuterinės technikos ir programinės įrangos, kavinės baldų, virtuvės įrangos bei muzikinės įrangos kavinei įsigijimo. Ieškovas įsipareigojo mokėti nustatyto dydžio įmokas už minėtas prekes, o atsakovas iš ieškovo, kaip pardavėjo, įsigijęs prekes perduos jas ieškovui valdyti ir naudotis. Nurodo, jog atsakovas savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, t.y. 2008-02-11 su ieškovu sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr.LT069022-5/PPS dėl kompiuterinės techninės ir programinės įrangos, kavinės baldų, virtuvės įrangos ir muzikinės įrangos įsigijimo. Ieškovas buvo įsipareigojęs pagal ginčo lizingo sutartis kas mėnesį mokėti sutartines įmokas, tačiau savo prievoles vykdė netinkamai, t.y. vėlavo mokėti įmokas, o vėliau mokėjimus nutraukė. Tarp šalių 2009-01-30 buvo sudaryta įsiskolinimo mokėjimo sutartis Nr.LT081506, kuria šalys patvirtino, kad įsiskolinimo suma pagal lizingo sutartis įsiskolinimo mokėjimo sutarties pasirašymo dieną buvo 12 000 Lt bei susitarė dėl šios skolos mokėjimo terminų. 2009-04-27 šalys pasirašė dar vieną įsiskolinimų mokėjimų sutartį, pagal kurią įsiskolinimas buvo 9700 Lt. Ieškovui toliau nevykdant įsipareigojimų, vienašališku pranešimu sutartys buvo nutrauktos nuo 2010-03-03 pranešimu. Ieškovo prašymu ir atsakovo sprendimu sutartys buvo atnaujintos, tačiau ieškovui ir toliau nevykdant įsipareigojimų lizingo sutartys buvo nutrauktos 2011-06-27 pranešimu. Kadangi atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto ieškovas neperdavė ir nurodė, jog neketina perduoti, atsakovas pareikalavo sumokėti likusią neišpirktą turto vertę pagal lizingo sutartis, sudarančią 83677,13 Lt. Šalys 2011-10-05 sudarė sutartį dėl įsiskolinimo grąžinimo atidėjimo ir išdėstymo. Šią sutartį pasirašė ne tik ieškovas, bet ir J. P. ir N. Ž. įmonė „Punia“, kurie buvo laidavę už tinkamą ieškovo sutartinių prievolių įvykdymą. 2012-07-25 Kauno apygardos teismui iškėlus ieškovui bankroto bylą, 2012-09-18 pareiškimu atsakovas kreipėsi į ieškovo administratorių dėl 83893,46 Lt dydžio kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. 2012-12-12 atsakovas patikslino savo kreditorinį reikalavimą, sudarantį 75216,33 Lt, kurį teismas patvirtino. Nurodo, jog Kauno apygardos teismo 2013-03-04 nutartis, kuria buvo patvirtintas atsakovo 75216,33 Lt finansinis reikalavimas, įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2013-05-04 palikus galioti minėtą nutartį. nurodo, jog atsakovas savo finansinį reikalavimą kildino būtent iš šioje byloje ginčijamų sutarčių, todėl teismui patvirtinus kreditorinį reikalavimą, teismas pripažino, jog ginčo sutartys yra teisėtos ir galiojančios, todėl tai buvo būti vertinama kaip prejudicinis faktas šioje byloje. Be to, nurodo, jog ieškovas neturi reikalavimo teisės reikšti tokio ieškinio, nes CK 6.307 str. 1 d. nustatyta, jog ieškinį dėl pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimo gali reikšti tik daikto savininkas, valdytojas ar pirkėjas. Tuo tarpu ieškovas pats nurodė, jog nėra ir nebuvo daikto savininku. Nurodo, jog ginčijamų sandorių galiojimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis CK 1.79 str. nuostatomis, t.y. tik pagal nuginčijamų sandorių galiojimą reglamentuojančias taisykles. Šiuo atveju ginčo šalys sandorį visiškai įvykdė, todėl savo veiksmais patvirtino sutarties galiojimą ir tuo pačiu neteko teisės ginčyti pirkimo-pardavimo sutarties. Nurodo, jog ginčijamos sutartys yra pagal savo specifiką grįžtamojo lizingo sandoriai ryšio, t.y. ieškovas išreiškė pageidavimą parduoti jam priklausantį turtą ir tokiu būdu gauti finansavimą grįžtamojo lizingo būdu. Tokiu atveju lizingo davėjas atlieka finansavimo funkciją ne finansuodamas daikto įsigijimą, o suteikdamas papildomas apyvartines lėšas lizingo gavėjui. Pagal ginčijamas sutartis ieškovui buvo išmokėtos visos sumos. Finansavimas nebuvo laiku grąžintas, todėl sutartys buvo nutrauktos, o įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo nutartimi buvo konstatuota, jog ieškovas liko skolingas atsakovui. Todėl ginčydamas sandorius, kurių sudarymo pats siekė bei iš kurių gavo naudą, ieškovas elgiasi nesąžiningai. Nurodo, jog nėra nė vienos teisės normos, kuriai prieštarautų lizingo sutartys. Nurodo, jog 2010-06-23 sutarties pagrindu ieškovas neprisiėmė jokių įsipareigojimų, todėl nors ir ieškovo teigimu nuo 2009 metų ieškovas buvo nemokus, minėtas sandoris įmonės padėties pabloginti bei pažeisti kreditorių interesų negalėjo. Nurodo, jog tai, jog ieškovas ginčo pirkimo-pardavimo sutartį su atsakovu sudarė pirmiau nei įgijo turtą iš trečių asmenų, nesudaro pagrindo konstatuoti sandorio negaliojimą, nes pagal CK 6.307 str. sutartis nėra negaliojanti, jeigu pardavėjas daikto savininku tapo pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymo metu. Nurodo, jog ieškovo teiginys, jog iš atsakovo ieškovas gavo pagal lizingo sutartis 191174,82 Lt nepagrįstas, nes pats ieškovas ieškinyje nurodo, jog gavo 277064,96 Lt sumą. Be to, tokia yra ir ginčo pirkimo-pardavimo sutarties kaina.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė atsikirtimus į ieškinį ir papildomai nurodė, jog ieškovas yra praleidęs 6 mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti, nes apie atsakovo finansinį reikalavimą jau žinojo 2012 m. rugsėjo mėnesį, kuomet gavo prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą, tačiau į teismą su ieškiniu kreipėsi tik 2013-07-05. Todėl prašė taikyti ieškinio senatį.
Atsakovės J. P. atstovas teismo posėdyje nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Prašo taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimams bei nurodo, jog dėl ginčijamų sandorio galiojimo jau yra pasisakęs Kauno apygardos teismas, nagrinėjęs UAB „Swedbank lizingas“ kreditorinio reikalavimo pagrįstumą.
Atsakovas N. Ž. įmonė „Punia“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, posėdyje nedalyvavo. Apie posėdį jam tinkamai pranešta teismo šaukimu, neatvykimo priežastys teismui nežinomos, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ 2008-02-11 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.LT069022-5/PPS su priedais (b.l. 29-37, 1 tomas) susitarė dėl kompiuterinės techninės įrangos su programine įranga R-KEEPER, kavinės baldų, virtuvės įrangos muzikinės įrangos kavinei, kurie nuosavybės teise priklauso ieškovui, perdavimo atsakovui, o atsakovas įsipareigojo sumokėto už turtą sutartyje nustatytą sumą, t.y. 277 064,96 Lt (sutarties 2.1 p.). Šalys susitarė, jog turtas pagal lizingo sutartis bus perduotas valdyti ir naudotis ieškovui. Sutartyje šalys numatė atsiskaitymą dalimis, t.y. viena dalis – 85 890,14 Lt sumokama iš karto, o likusi dalis – 191 174,82 sumokama po PVM sąskaitos-faktūros išrašymo, turto perdavimo-priėmimo akto surašymo.
2008-02-11 tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ (tuo metu UAB „Hanza lizingas“) buvo sudarytos 4 lizingo sutartys: 2008-02-11 Lizingo sutartį Nr.LT069022 dėl kompiuterinės techninės įrangos su programine įranga R-KEEPER; 2008-02-11 Lizingo sutartį Nr.LT069023 dėl kavinės baldų; 2008-02-11 Lizingo sutartį Nr.LT069024 dėl virtuvinės įrangos; 2008-02-11 Lizingo sutartį Nr.LT069025 dėl muzikinės įrangos kavinei (b.l. 39-57, 1 tomas).
Ieškovas 2008-02-19 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą serija TSA Nr.0344460 277064,96 Lt sumai (b.l. 38, 1 tomas). 2008-02-19 šalys surašė turto priėmimo-perdavimo aktus, sudarytus dėl perduodamo/priimamo turto prie ginčijamų Lizingo sutarčių.
Ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, t.y. pervedė ieškovui (b.l. 180-185,1 tomas).
Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad 2007 m. gruodžio 3 d. UAB „Pijo pica“ ir UAB „Hansa lizingas“ (dabar – UAB „Swedbank lizingas“) sudarė Lizingo sutartį Nr. LT065091, pagal kurią šalys sutarė, kad UAB „Pijo pica“ lizingo būdu įsigis 10 691,40 EUR vertės kavinės baldų komplektą (b.l. 117-132, 1 tomas). Šios sutarties ieškovas neginčija ir ją pripažįsta.
2009 m. sausio 30 d. įsiskolinimo mokėjimo sutartimi šalys susitarė dėl visų penkių aukščiau išvardintų lizingo sutarčių mokėjimų ir susitarė, jog įsiskolinimo suma sudaro 12000 Lt bei susitarė dėl mokėjimo grafiko (b.l. 161-165, 1 tomas).
2009 m. balandžio 29 d. šalys įsiskolinimo mokėjimo sutartimi šalys sutarė padidinti metinę palūkanų normą, atidėjo įsipareigojimų vykdymo terminus ir turto išpirkimo laikotarpį ir sudarė naują mokėjimų grafiką (b.l. 166-170, 1 tomas).
2010 m. birželio 23 d. šalys pasirašė Priedą prie Lizingo sutarčių Nr. LT065091, LT069022, LT069023, LT069024, LT069025, kuriuo pakeitė Lizingo sutarčių vykdymą ir papildė pagrindus nutraukti Lizingo sutartis. Sudaryti nauji įmokų grafikai (b.l. 74-82, 1 tomas).
2011 m. birželio 27 d. Pranešimu Nr. 01-30-6341 ieškovė UAB „Swedbank lizingas“ pranešė atsakovei UAB „Pijo pica“ apie tai, kad nuo 2011 m. birželio 27 d. nutraukiamos lizingo sutartys Nr. LT065091, LT069022, LT069023, LT069024, LT069025. Pranešime nurodoma, kad šis pranešimas neatleidžia nuo įmokų mokėjimo (b.l. 83, 1 tomas).
2011 m. spalio 5 d. Sutartimi Nr. LT065091, LT069022, LT069023, LT069024, LT069025 UAB „Swedbank lizingas“, UAB „Pijo pica“, J. P. ir N. Ž. įmonė „Punia“ konstatavo, kad UAB „Pijo pica“, kurios naudojimui buvo perduotas lizinguojamas turtas, nutraukus lizingo sutartis turto lizingo bendrovei neperdavė ir neketina perduoti, pagal nutrauktas sutartis lizingo bendrovei susidaręs įsiskolinimas 2011 m. spalio 5 d. yra 83 677,13 Lt. Už UAB „Pijo pica“ prievoles laidavę atsakovai J. P. ir N. Ž. įmonė „Punia“ (b.l. 186-191, 1 tomas), kartu su UAB „Pijo pica“ pagal šią sutartį įsipareigojo sumokėti dalimis sumą, susidariusią dėl nesumokėtų Lizingo įmokų pagal prie sutarties pridėtą grafiką, taip pat 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo nesumokėtos dalies (b.l. 84-91, tomas). Iš mokėjimų grafiko matyti, kad iki 2016 m. liepos 31 d. dalimis turi būti sumokėta 95 956,46 Lt suma.
2012-07-25 Kauno apygardos teismas iškėlė bankroto bylą ieškovui (b.l. 17-18, 1 tomas). 2013-03-04 nutartimi Kauno apygardos teismas patvirtino UAB „Swedbank lizingas“ kreditorinį reikalavimą ieškovo bankroto byloje 75216,33 Lt sumai (b.l. 173-175, 1 tomas). Ši nutartis įsiteisėjo ją palikus galioti Lietuvos apeliaciniam teismui 2013-05-10 nutartimi (b.l. 176-179, 1 tomas). Sprendžiant atsakovo kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą, teismas analizavo ginčijamas sutartis ir nurodė, jog nors administratoriaus įgaliotas asmuo ginčijo reikalavimo sumas, tačiau savo argumentų neįrodė.
Atsakovai nurodo, jog ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą ieškiniui pareikšti ir prašo taikyti senatį.
Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p. nustato, jog bankroto administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Šiame punkte nurodytą 6 mėnesių terminą administratoriaus prašymu teismas gali pratęsti ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Prašymo pripažinti bankrotą tyčiniu pateikimas teismui neatleidžia administratoriaus nuo pareigos patikrinti visus sandorius, sudarytus per šiame punkte nurodytą laikotarpį, ir pareikšti ieškinius dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Ieškovas, ginčydamas įmonės sudarytus sandorius, į teismą kreipėsi 2013-07-05 (b.l. 1, 1 tomas). Ieškovas nurodė, jog dokumentus apie ginčijamus sandorius jis gavo tik 2013-02-05, todėl termino reikšti ieškinį nepraleido. Šie ieškovo argumentai yra atmestini, nes minėto Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p. nustatyta, jog laikytina, jog apie sandorius administratorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Kaip matyti iš 2013-03-04 Kauno apygardos teismo nutarties (b.l. 173-175, 1 tomas), 2012-09-19 administratorius gavo UAB „Swedbank lizingas“ prašymą įtraukti jį į kreditorių sąrašą ir patvirtinti kreditorinį reikalavimą. Kreditorinis reikalavimas buvo grindžiamas būtent ginčijamais sandoriais. Šioje byloje teismas remiasi Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr.B2-1072-413/2013 2013-03-04 nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, nes minėta byla buvo nagrinėjama tarp tų pačių šalių (CPK 182 str. 2 p.). Todėl konstatuotina, jog apie ginčijamų sandorių sudarymą administratoriui tapo žinoma 2012-09-19, kuomet jis gavo atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Kadangi į teismą administratorius kreipėsi tik 2013-07-05, tai darytina išvada, jog Įmonių bankroto įstatymo 11 str. nustatytą 6 mėnesių terminą ieškovas yra praleidęs. Pažymėtina, kad vien tas faktas, jog administratorius, jo teigimu, neturėjo visų reikiamų dokumentų ieškiniui paruošti, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškinys teismui negalėjo būti teikiamas. Be to, Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p. numato galimybę prašyti numatytą 6 mėnesių terminą pratęsti, tačiau administratorius nepateikė duomenų, jog buvo kreipęsis į teismą dėl termino pratęsimo ir terminas buvo pratęstas. Pažymėtina, kad nors ir gavęs visus dokumentus, reikiamus ieškiniui paduoti 2013-02-05 (b.l. 98-99, 1 tomas), ieškovas nereiškė Kauno apygardos teisme nagrinėjamojoje atsakovo kreditorinio reikalavimo byloje jokių atsikirtimų dėl sandorių, kurių pagrindu atsakovas reiškė finansinį reikalavimą, negaliojimo.
Tačiau nepaisant to, jog ieškovas yra praleidęs terminą ieškiniui paduoti, teismas pasisako dėl paties reikalavimo esmės.
Ieškovas nurodo, jog šalių sudaryti sandoriai – lizingo sutartys, yra niekiniai ir negaliojantys, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, tačiau konkrečiai nenurodo, kokias imperatyvas normas sandoriai pažeidžia.
Pažymėtina, jog ginčijami sandoriai buvo sudaryti dėl virtuvės įrangos, muzikinės įrangos, programinės įrangos pirkimo, kas iš esmės neprieštaravo ieškovo vykdytai veiklai, nes ieškovas vertėsi restoranų, barų veikla (b.l. 19-24, 1 tomas).
Iš byloje pateiktų pirkimo-pardavimo sutarčių matyti, jog ieškovas dėl ginčijamo lizinguojamo turto buvo sudaręs sutartis su trečiaisiais asmenimis, iš kurių pirko ginčo lizingo sutartyse nurodytas prekes. 2007-12-11 tarp ieškovo ir UAB „Baltic Master“ buvo sudaryta sutartis dėl virtuvinės įrangos pirkimo (b.l. 3-6, 2 tomas). Už šią įrangą ieškovui buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra (b.l. 58, 1 tomas). Ieškovas nevisiškai atsiskaitė pagal minėtą sutartį, todėl UAB „Baltic Master“ kreipėsi į administratorių dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo. Ieškovas reikalavimo neginčijo ir, kaip matyti iš LITEKO duomenų, Kauno apygardos teismo ieškovo bankroto byloje 2012-11-15 nutartimi UAB „Baltic Master“ kreditorinis reikalavimas 1388,26 Lt sumai yra patvirtintas. 2008-01-17 ieškovas su UAB „USC Baltic“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį dėl kompiuterinės techninės įrangos ir programinės įrangos R-KEEPER (b.l. 9, 48-50, 2 tomas). Ieškovui 2008-02-28 UAB „UCS Baltic“ išrašė PVM sąskaitą-faktūrą (b.l. 63, 1 tomas), kurios apmokėjimą patvirtina mokėjimo pavedimai (b.l. 10-11, 2 tomas). Iš UAB „Lauksva“ bei BUAB „Combo muzikos centras“ pateiktų atsakymų matyti, kad ieškovo sutartys su šiais asmenimis dėl ginčo turto nėra išlikusios (b.l. 41, 42, 2 tomas), tačiau iš kitų rašytinių įrodymų byloje – mokėjimo pavedimų (b.l. 12-15, 2 tomas), PVM sąskaitų-faktūrų (b.l. 60-62, 1 tomas) matyti, jog ieškovas su minėtais asmenimis buvo sudaręs sutartis dėl ginčijamomis lizingo sutartimis įsigytų prekių pirkimo-pardavimo ir tinkamai už jas atsiskaitęs. Ieškovas neginčija minėtų sutarčių galiojimo. Tokiu būdu konstatuotina, jog ieškovas ginčo turtą buvo įsigijęs nuosavybės teise ieškovo neginčijamų sandorių pagrindu.
Analizuojant sudarytų sutarčių datų eiliškumą matyti, jog ginčo lizingo sutartys bei šalių 2008-02-11 pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudarytos ankščiau nei kai kurios ginčo prekių pirkimo-pardavimo sutartys, tačiau vien tuo pagrindu teigti, jog ginčo sandoriai yra negaliojantys, nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, jog CK 6.307 str. 2 d. įtvirtina, jog pardavėjui pirkimo-pardavimo sutarties įvykdymo metu tapus parduodamo daikto savininku, pirkimo-pardavimo sutartis negali būti pripažinta negaliojančia. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas tapo parduotų atsakovui nuosavybės teise daiktų savininku sutarties vykdymo metu, todėl ieškovo argumentai dėl ginčo sutarčių negaliojimo atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad paties ieškovo pozicija yra nenuosekli, nes ieškinyje ieškovas teigia, jog nebuvo daiktų savininku ir jų neįgijo, tačiau ginčija pirkimo-pardavimo sutartį, tuo pačiu pripažindamas ir neginčydamas ieškovo sudarytų pirkimo-pardavimo sutarčių su trečiaisiais asmenimis dėl ginčo turto iš jų įsigijimo.
Ieškovo nurodyti Pridėtinės vertės įstatymo pažeidimai, išrašant ginčijamą 2008-02-19 PVM sąskaitą-faktūrą, galėtų būti vertinami tik šalių mokestinių prievolių pažeidimo prasme, tačiau nedaro įtakos ginčijamų sandorių negaliojimui.
Ieškovas nurodo, jog 2010 metų pradžioje UAB „Pijo pica“ turėjo mokumo problemų, dėl ko informavo, jog sustabdo veiklą ir nuo 2010-03-22 atleido visus darbuotojus, todėl atsakovo veiksmai, jog jis iš pradžių pranešė apie ginčo sutarčių nutraukimą, o vėliau atnaujino jas bei sudarė įsiskolinimo mokėjimo sutartį, parodo atsakovo nesąžiningumą ir neapdairumą. Tokie ieškovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pabrėžtina, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Ginčo pirkimo-pardavimo sutartis bei lizingo sutartys buvo sudarytos 2008-02-11, t.y. gerokai iki to momento, kuomet ieškovui iškilo problemos su mokumu (2010 m. pradžioje sustabdė savo veiklą ir atleidimo darbuotojus). Todėl sudarant ginčijamus sandorius atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ neturėjo ir negalėjo turėti duomenų apie tai, jog ieškovas taps nemokiu. Ginčijamų sandorių sudarymo momentui duomenų, jog ieškovas buvo nemokus, byloje nėra. Nei 2010 metais sudarytomis įsiskolinimo mokėjimo sutartimis, nei 2011-10-05 įsiskolinimo mokėjimo sutartimi ieškovas naujų finansinių įsipareigojimų neprisiėmė, o šalys tik susitarė dėl skolos grąžinimo tvarkos ir terminų. Todėl nėra pagrindo teigti, jog ginčijamu 2011-10-05 sandorio pagrindu buvo pabloginta ieškovo finansinė padėtis, ar atsakovui suteikta pirmenybė prieš kitus įmonės kreditorius. Be to, byloje nėra duomenų, jog atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ buvo informuotas apie įmonės veiklos sustabdymą. Todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog sudarydamas ginčijamus sandorius atsakovas UAB „Swedbank lizingas“ buvo nesąžiningas. Pažymėtina, jog šias aplinkybes analizavo ir vertino bei dėl jų pasisakė ir Lietuvos apeliacinis teismas savo 2013-05-10 nutartyje, kuria pasisakė dėl atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ kreditorinio reikalavimo pagrįstumo.
Be to, nepagrįstas ieškovo argumentas, jog ieškovas iš atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ pagal ginčijamus sandorius gavo 191174,82 Lt, o sumokėjo 213775,49 Lt, todėl atsakovas nepagrįstai įgijo 22600,67 Lt sumą. Kaip matyti pagal ginčo 2008-02-11 pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, sutartyje šalys numatė atsiskaitymą dalimis, t.y. viena dalis – 85 890,14 Lt sumokama iš karto, o likusi dalis – 191 174,82 sumokama po PVM sąskaitos-faktūros išrašymo, turto perdavimo-priėmimo akto surašymo. Iš bylos duomenų matyti, jog 191174,82 Lt suma buvo sumokėta mokėjimo pavedimais (b.l. 180-1183, 1 tomas), o likusi suma 85890,14 Lt buvo įskaityta kaip pirmoji įmoka pagal ginčo sutartis (b.l. 184-185, 1 tomas). Tuo tarpu ieškovas atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ pagal visas penkias lizingo sutartis (tame tarpe ir neginčijamą sutartį Nr.LT065091) yra sumokėjęs 228 881,78 Lt (b.l. 60-83, 2 tomas). Pagal neginčijamą lizingo sutartį ieškovo mokėjimus sudaro 32 658,78 Lt suma (b.l. 55-59, 2 tomas). Tokiu būdu matyti, jog ieškovas atsakovui pagal ginčo sutartis yra sumokėjęs 196 223 Lt (228 881,78-32 658,78).
Įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog ieškovas neįrodė, kad ieškovo ginčijami sandoriai yra niekiniai, ar yra pagrindas pripažinti juos negaliojančiais, todėl ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Pagal CPK 96 str. pašto išlaidos iš ieškovo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovo BUAB „Pijo pica“ ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.